- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-12-21
- Bylos Nr.
- 2A-2362-773/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02606-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas pakeistas iš dalies.
- Teisėjai
- Marius Bartninkas, Arvydas Žibas, Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų
- Kategorijos
- 2.1.6.3Civilinių teisių gynimas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Mindaugo Šimonio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Arvydo Žibo,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ir atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio, atstovaujamo advokato R. V., apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui dėl pažeistų teisių gynimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas pripažinti jam teises įgytas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo palikti jį kandidatu neribotą laiką pagrindu, kurios nustatytos 2014 m. liepos 22 d. įstatų 3.7.3.2 punkte, 3.16 punkte ir įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis minėtomis teisėmis. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. vasario 25 d. Svilonių medžiotojų būrelių narių susirinkime jis buvo priimtas kandidatu į būrelio narius, 2013 m. balandžio 10 d. susirinkime nutarta ieškovą palikti kandidatu į būrelio narius neribotą laiką. Pažymėjo, kad 2014 m. vasario 15 d. susirinkimo metu jis pašalintas iš kandidatų sąrašo ir nutarta jo nepriimti į būrelio narius, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1126-737/2014 pripažino minėtą nutarimą neteisėtu ir jį panaikino. Ieškovo teigimu, šiuo metu galioja 2013 m. balandžio 10 d. susirinkimo nutarimas, kuriuo nutarta ieškovą palikti kandidatu į būrelio narius neribotą laiką. Pažymėjo, kad 2006 m. kovo 30 d. būrelio nuostatuose nebuvo numatytas minimalus ar maksimalus kandidatavimo terminas ir tik 2014 m. liepos 22 d. įstatuose buvo nustatyta, jog asmuo kandidatu į narius negali būti ilgiau nei 2 metus. Ieškovo vertinimu, jam taikytina 2006 m. kovo 30 d. įstatų redakcija, nes kandidatu jis tapo iki naujų įstatų priėmimo. Ieškovo teigimu, nors pagal 2013 m. balandžio 10 d. visuotinio susirinkimo nutarimą jis yra kandidatas į būrelio narius, tačiau jam neleidžiama medžioti, draudžiama būti įrašytam į medžiojimo lapus. Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Nurodė, kad nariai į būrelį priimami savanoriškumo pagrindu, visuotinis būrelio narių susirinkimas gali priimti į kandidatus, gali pratęsti kandidatavimo laiką ar spręsti dėl prašymo priimti į narius iš esmės (įstatų 3.6. punktas, 3.7.3. punktas). Atsakovo teigimu, 2013 m. balandžio 10 d. visuotinio susirinkimo nutarimas pratęsti ieškovo kaip kandidato į būrelį narius statusą neribotą laiką neteko galios nuo 2016 m. liepos 23 d. visuotinio narių sprendimo priėmimo. Pažymėjo, kad 2016 m. liepos 23 d. visuotinio susirinkimo metu buvo nuspręsta nepriimti ieškovo V. K. į būrelį, svarstant ieškovo narystės klausimą kvorumas buvo, nutarimas priimtas reikiama balsų dauguma, dokumentas įformintas tinkamai ir sprendimas priimtas kvalifikuoto subjekto.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. 2013 m. balandžio 10 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu priimtu nutarimu paliktas kandidatu į būrelio narius neribotą laiką. Nustatė ir tai, kad 2016 m. liepos 23 d. atsakovo visuotinio susirinkimo metu buvo svarstomas klausimas dėl ieškovo priėmimo į būrelį. Teismas, iš liudytojų A. T., E. V., D. S., V. K., kurie yra būrelio valdybos nariai, parodymų, nustatė, kad 2016 m. liepos 23 d. susirinkimo darbotvarkė jiems buvo žinoma. Šią aplinkybę, pasak teismo, taip pat patvirtino liudytojai M. J. ir V. B.. Teismas pažymėjo, kad apie būrelio susirinkimus pagal įstatus pranešama elektroniniu paštu arba paštu, VĮ Registrų centras elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši sprendimai“ arba „Kauno dienoje“, su informacija nariai turi galimybę susipažinti būrelio buveinėje (2014 m. liepos 22 d. įstatų 6.1. punktas 6.2. punktas). Teismas nustatė, kad ieškovas V. K. dalyvavo 2016 m. balandžio 16 d. būrelio narių susirinkime, kuriame buvo pranešta apie 2017 m. liepos 23 d. planuojamą susirinkimą, nurodant, jog 2017 m. liepos 23 d. susirinkime bus nagrinėjamas naujų būrelio narių priėmimo klausimas, tarp jų, ir ieškovo. Teismas iš atsakovo atstovų, liudytojų V. K.. D. S., V. T. parodymų nustatė, kad buvo pakabintas skelbimas apie planuojamą susirinkimą prie būrelio medžioklės namelio, būrelio nariai apie susirinkimą informuoti SMS žinutėmis, ieškovas V. K. asmeniškai dalyvavo 2017 m. liepos 23 d. susirinkime. Teismo vertinimu, nors apie 2017 m. liepos 23 d. susirinkimą nebuvo paskelbta spaudoje ar Registrų centro leidinyje, laikytina, kad visi būrelio nariai žinojo apie susirinkimą, jo darbotvarkę, svarstytinus klausimus, pasiruošė klausimų svarstymui, dalyvavo patys arba davė įgaliojimus balsuoti už juos. Teismas konstatavo, kad šiuo procedūriniu pažeidimu ieškovo V. K. teisės nebuvo nepažeistos. Teismas sprendė, kad buvimas kandidatu neribotą laiką prieštarauja kandidatavimo prigimčiai. Teismas pažymėjo, kad sprendimą dėl ieškovo V. K. narystės būrelyje gali priimti tik visuotinis būrelio narių susirinkimas paprasta balsų dauguma, nes šio klausimo sprendimas pagal atsakovės įstatus priskirtas išimtinai jos kolegialių organų kompetencijai (2014 m. liepos 22 d. įstatų 3.7.3. punktas). Teismas nustatė, kad 2017 m. liepos 23 d. susirinkime ieškovas V. K. nebuvo pašalintas iš būrelio narių, o balsų dauguma buvo nepriimtas į būrelio narius. Teismas laikė, kad minėto susirinkimo metu narių dauguma balsavo už tai, jog ieškovas V. K. nebūtų priimtas į būrelį ir daugumos sprendimas gerbtinas. Teismo nuomone, tam, kad būrelio nariai balsuotų už nepriėmimą į būrelio narius, nebūtina padaryti konkrečius pažeidimus, numatytus įstatuose. Teismas atmetė ieškovo V. K. argumentus, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomi 2006 m. kovo 30 d. atsakovo įstatai, nes jie gerina ieškovo padėtį. Šiuo aspektu nurodė, kad 2006 m. kovo 30 d. įstatai negalioja, nes buvo priimti ir įregistruoti nauji įstatai. Teismo nuomone, įstatų punkto dėl maksimalaus kandidatavimo termino priėmimas neblogina kandidatų padėties. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nustatė, kad atsakovas byloje patyrė 2 420 Eur (968 Eur + 726 Eur + 726 Eur) išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teismas nustatęs, kad 2017 m. birželio 5 d. prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas, 2017 m. birželio 5 d. kasos pajamų orderį ir 2017 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą atsakovas pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, šių išlaidų nepriteisė. Teismas nustatė, kad 968 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2017 m. balandžio 24 d. sumokėtos už konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį rengimą civilinėje byloje Nr. 2-66-722/2017 (ieškovas A. Z.). Nustatė ir tai, kad 2017 m. sausio 31 d. sąskaita 968 Eur sumai atsakovui už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose, įrodymų rinkimą, konsultacijas išrašyta šioje civilinėje byloje. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas laikė, kad minėta sąskaita ir mokėjimas yra ne vienos civilinės bylos, nes skiriasi suteiktų paslaugų pavadinimas, todėl 968 Eur už advokato pagalbą civilinėje byloje Nr. 2-66-722/2017 (ieškovas A. Z.) šioje byloje atsakovui iš ieškovo nepriteisė.
Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis, atstovaujamas advokato R. V., prašo pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui iš ieškovo V. K. 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų, priimti 2017 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nepriteisė 726 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2017 m. birželio 5 d. kasos pajamų orderį ir 2017 m. gegužės 13 d. PVM sąskaitą faktūrą, nes prašymas dėl šių išlaidų priteisimo buvo pateiktas laiku (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nurodė, kad atsakovas 2017 m. birželio 5 d. (prieš teismo posėdį) per elektroninę teismų sistemą pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pažymėjo, kad 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuota informacija, jog ieškovo advokatė prašo atidėti bylos nagrinėjimą ir teismas paskelbė teismo posėdžio pertrauką iki 2017 m. birželio 5 d. Nurodė, kad 2017 m. birželio 5 d. teismo posėdžio metu byla buvo nagrinėjama iš esmės ir teismas posėdžio metu perėjo prie baigiamųjų kalbų, todėl atsakovui negalėjo būti žinoma, jog 2017 m. birželio 5 d. byla bus išnagrinėta. Pažymėjo, kad byloje vyko 7 teismo posėdžiai, todėl nebuvo galima numatyti visų galimų bylinėjimosi išlaidų ir prašymą dėl jų priteisimo pateikti iš anksto. Teismas nepagrįstai nepriteisė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų pagal 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą už pasirengimą ir atstovavimą teismo posėdžiuose. Šiuo aspektu nurodė, kad atsakovas teikdamas apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus juos sumaišė, t. y. į šią bylą pateikė 2017 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimą Nr. 14, kuris patvirtina kitoje byloje apmokėtas išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-66-722/2017). Pažymėjo, kad abi bylos buvo nagrinėjamos lygiagrečiai, didesnė dalis posėdžių vyko tą pačią dieną, pas tą patį teisėją, ieškovai Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio nariai, o atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis, bylų numeriai skiriasi dviem skaičiais. Atsakovo teigimu, nors mokėjimo dokumentai bylose buvo sukeisti, tačiau tai nepaneigia fakto, kad išlaidos buvo patirtos. Pažymėjo, kad pačiame dokumente matosi, jog mokėjimas atliktas kitoje byloje, kurią nagrinėja tas pats teisėjas, todėl teismas turėjo galimybę pasinaudoti iniciatyvos teise ir pasitikrinti kitoje byloje pateiktus mokėjimus. Nurodė, kad aplinkybę, jog apmokėjimas tikrai buvo atliktas patvirtina prie šio apeliacinio skundo pridedamas 2017 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymas. Apeliaciniu skundu ieškovas V. K. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas neatskleidė bylos esmės ir netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Ieškovo V. K. teigimu, būtent atsakovas turėjo įrodyti savo priimto sprendimo nepriimti ieškovo į būrelį teisėtumą. Nors teismas pripažino, kad ieškovas pagal 2014 m. liepos 22 d. įstatus turi visas būrelio nario teises ir pareigas, tačiau, ieškovo įsitikinimu, nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo narių 2016 m. liepos 23 d. visuotiniu narių susirinkimo metu išreikšta valia nepriimti ieškovo į būrelį yra gerbtina. Pažymėjo, kad jis iš minėto susirinkimo metu priimto nutarimo negalėjo suprasti, kad jo kandidatavimo laikas pasibaigė. Teismas nemotyvavo išvados, kad ieškovas V. K. kandidatu į būrelio narius siekia būti neribotą laiką. Pažymėjo, kad ieškovas V. K. byloje teigė, jog buvo priimtas kandidatu į būrelio narius neribotą laiką, tačiau tai nereiškia, jog siekė būti kandidatu neribotą laiką. Nurodė, kad 2014 m. liepos 22 d. atsakovo įstatai blogina ieškovo padėtį, nes numato maksimalų 2 metų kandidatavimo terminą, todėl negali būti taikomi atgal. Ieškovo teigimu, jo kandidatavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2015 m. gegužės 14 d., kuomet įsiteisėjo Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 2 d. sprendimas. Pažymėjo, kad atsakovas 2016 m. liepos 23 d. susirinkime nesvarstė ieškovo kandidatavimo termino pratęsimo klausimo ir laikė, jog baigėsi ieškovo 2 metų kandidatavimo terminas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad būrelio vadovas M. T. teisme pripažino, jog ieškovo kandidatavimo terminą skaičiuoja nuo 2014 m. liepos 22 d. (įstatų priėmimo) ir nevertina, kad ankstesnės bylos nagrinėjimo metu neturėjo kandidato teisių. Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad ieškovas V. K. buvo informuotas apie priėmimo į būrelio narius klausimo svarstymą, o ne apie kandidato statuso pasibaigimo svarstymą. Be to, 2016 m. liepos 23 d. visuotiniu narių susirinkimo metu priimtame nutarime nepasisakoma apie kandidato termino ir statuso pasibaigimą (įstatų 3.7. punktas).Teismas neįvertino minėto susirinkimo metu priimto nutarimo turinio ir nepagrįstai netaikė įstatų 3.7. punkto, 3.14. punkto ir neapgynė ieškovo teisių. Pažymėjo, kad buvo padaryti procedūriniai pažeidimai sušaukiant 2016 m. liepos 23 d. visuotinį narių susirinkimą ir skelbiant jo darbotvarkę. Ieškovo įsitikinimu, atsakovas neįrodė, kad SMS žinutėmis informavo būrelio narius apie planuojamą susirinkimą. Be to, būrelio nariai nebuvo tinkamai atstovaujami. Nurodė, kad ginčo nutarimas priimtas tik dviejų narių balsų persvara, o liudytojas D. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog būrelio nariui M. K. nebuvo žinoma apie susirinkimą. Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2016 m. liepos 23 d. susirinkimo metu turėjo būti sprendžiamas kandidatavimo į būrelio narius termino pratęsimo klausimas. Ieškovo V. K. teigimu, jis žinodamas, kad yra sumokėjęs nario mokestį į priekį ir būrelio valdybai nepareikalavus pateikti rašytinio prašymo priimti į būrelį bei rekomendacijų, jis galvojo, jog 2016 m. liepos 23 d. susirinkimo metu bus pratęstas jo kandidatavimo terminas. Pažymėjo, kad susirinkimo metu privalėjo būti pasisakoma dėl ieškovo kaip kandidato teisių, o to nepadarius liko galioti 2013 m. balandžio 10 d. visuotinio susirinkimo nutarimas, kuriuo ieškovas į būrelį priimtas kandidatu neribotam laikui. Be to, ieškovui nepateikus prašymo priimti į būrelį ir rekomendacijų, negalėjo būti svarstomas klausimas dėl jo priėmimo į būrelį (įstatų 3.1.7. punktas). Pažymėjo, kad ieškovui esant kandidatu į narius, jis galėjo būti nepriimtas į būrelio narius tik esant įstatuose numatytiems pagrindams. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas V. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais: Teismas tinkamai išsprendė bylinėjimosi išlaidų klausimą. Pažymėjo, kad bylos nagrinėjimas buvo baigtas 2017 m. gegužės 23 d. ir nors teismas nekonstatavo, jog bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas, tačiau ištyrus visus įrodymus teismas paklausė, ar šalys turi prašymų. Nurodė, kad ieškovo atstovei paprašius pertraukos pasiruošti baigiamosioms kalboms, šis prašymas buvo tenkintas. Ieškovo teigimu, atsakovas prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė 2017 m. birželio 5 d., kuomet byloje buvo sakomos baigiamosios kalbos, todėl toks elgesys laikytinas nesąžiningu. Be to, ieškovui apie šį prašymą nebuvo žinoma. Atsakovo pateiktos sąskaitos faktūros yra ydingos, nes neaišku, kiek atsakovas sumokėjo už vieną atstovavimo teisme valandą, kiek už konsultacijas. Ieškovo nuomone, 2 420 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti šioje byloje yra neprotingai didelės. Atsakovo argumentai, kad jis į šią bylą pateikė mokėjimą už advokato suteiktą pagalbą kitoje civilinėje byloje, nėra pagrindas padidinti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo tikrinti kitoje civilinėje byloje atsakovo prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovo atstovas bylai turėjo ruoštis rūpestingai, atidžiai ir sąžiningai, o jam šių pareigų nevykdžius ieškovo interesai negali būti pažeidžiami. Nurodė, kad atsakovo su apeliaciniu skundu pateiktas mokėjimo nurodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinėje instancijoje negali būti priimtas. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis, atstovaujamas advokato R. V., prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Teismas pagrįstai nurodė, kad narystė būrelio principu grindžiama savanoriškumo principu (įstatų 3.16. punktas). Pažymėjo, kad kandidatavimo laikotarpis skirtas susipažinti su kandidatu į būrelio narius, todėl atsakovas įstatuose numatė maksimalų (2 metai) ir minimalų (1 metai) kandidatavimo laikotarpį. Nurodė, kad įstatų 3.7.3. punkte numatyta, jog būrelis gali priimti kandidatą į narius, jo nepriimti ir pratęsti kandidatavimo terminą. Pasak atsakovo, būrelis turi priimti vieną iš nurodytų sprendimų, todėl nepagrįstas ieškovo argumentas, kad nepriėmus kandidato į narius pratęsiamas jo kandidatavimo terminas. Pažymėjo, kad kandidatavimas gali baigtis ne tik nario pašalinimo atveju. Nepagrįsti ieškovo V. K. argumentai, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovo priėmimo į kandidatus metu įstatuose nebuvo nurodytas maksimalus kandidatavimo terminas, reiškia, jog asmuo tapo kandidatu neribotą laiką. Pažymėjo, kad būreliui priėmus naujus įstatus, kandidatavimo terminas tapo apibrėžtu ir ieškovui taikytinas naujuose įstatuose numatytas kandidatavimo terminas. Pasak atsakovo, ieškovo V. K. priėmimui į kandidatus nebuvo reikalingos rekomendacijos. Pažymėjo, kad ieškovas V. K. nenurodė kaip buvo suvaržytas jo kandidatavimas ir savo kandidatūros pristatymas būrelio nariams. Nurodė, kad ieškovas V. K. neginčijo sprendimo nepriimti jo į narius. Pažymėjo, kad ieškovas dalyvavo 2016 m. liepos 23 d. susirinkime ir žinojo, jog bus svarstomas klausimas dėl jo priėmimo į narius.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinių skundų teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis kartu su apeliaciniu skundu prašo priimti naują įrodymą – 2017 m. kovo 29 d. banko mokėjimo nurodymą Nr. 13, kuris, atsakovo teigimu, patvirtina, kad jis šioje byloje patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pateiktų naujų įrodymų priėmimo, įvertina tai, kad atsakovas skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 968 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinės instancijos teismas įvertina ir tai, kad su atsakovo pateiktais naujais rašytiniais įrodymais ieškovas susipažino, atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą išdėstė savo poziciją dėl pateiktų įrodymų vertinimo. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas priima atsakovo kartu su apeliaciniu skundu pateiktą naują įrodymą ir vertina visų įrodymų visumą (CPK 314 straipsnis). Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškovo V. K. kaip kandidato į medžiotojų būrelio narius statuso galiojimo, jo turimų teisių. Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu dėl pažeistų teisių gynimo, prašydamas pripažinti jam teises įgytas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio visuotinio narių susirinkimo 2013 m. balandžio 10 d. nutarimo palikti jį kandidatu neribotą laiką pagrindu, kurios nustatytos 2014 m. liepos 22 d. įstatų 3.7.3.2. punkte, 3.16. punkte ir įpareigoti atsakovą netrukdyti naudotis minėtomis teisėmis. Ieškovo teigimu, 2016 m. liepos 23 d. susirinkimo metu nebuvo sprendžiamas klausimas dėl jo kaip kandidato į būrelio narius statuso, todėl būrelio nariams nusprendus nepriimti jo į būrelį, ieškovas toliau liko kandidatu ir turi teisę naudotis kandidatui suteiktomis teisėmis. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2017 m. birželio 16 d. sprendimu ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad 2016 m. liepos 23 d. susirinkimo metu balsų dauguma ieškovas V. K. nebuvo priimtas į būrelio narius, todėl jo kandidato statusas pasibaigė.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas neatskleidė bylos esmės, nepagrįstai laikė, jog ieškovui V. K. kaip kandidatui taikytini 2014 m. liepos 22 d. įstatai, kurie blogina ieškovo padėtį. Ieškovo teigimu, jis buvo informuotas apie tai, kad 2014 m. liepos 23 d. susirinkime bus sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo į būrelio narius, tačiau nežinojo, jog taip pat bus svarstoma dėl kandidatavimo termino pasibaigimo. Pažymi, kad 2014 m. liepos 23 d. susirinkimo nutarime nebuvo pasisakyta dėl ieškovo kaip kandidato į būrelio narius teisių, todėl, ieškovo vertinimu, liko galioti 2013 m. balandžio 10 d. visuotinio susirinkimo nutarimas dėl ieškovo buvimo kandidatu neribotą laiką. Be to, 2014 m. liepos 23 d. susirinkimo metu buvo padaryti procedūriniai pažeidimai sušaukiant susirinkimą.
Dėl ieškovui taikytinos atsakovo įstatų redakcijos
Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio veiklą reglamentavę 2006 m. kovo 30 d. įstatai buvo pakeisti 2014 m. liepos 22 d. įstatais, kurie tą pačią dieną įregistruoti Juridinių asmenų registre (1 t., b. l. 25–42). Apelianto teigimu, jam turėtų būti taikomi 2006 m. kovo 30 d. įstatai, nes juose nebuvo numatytas kandidatavimo terminas. Tuo tarpu 2014 m. liepos 22 d. įstatuose numatyta, kad asmuo kandidatu į būrelio narius negali būti ilgiau nei 2 metus, minimalus kandidatavimo terminas 1 metai (įstatų 3.7.3.2., 3.7.3.3. punktai). Ieškovo teigimu, 2014 m. liepos 22 d. įstatai blogina jo padėtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asociacijos įstatai yra steigimo dokumentas, kuriuo asociacija vadovaujasi savo veikloje (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 1 dalis). Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad įstatų pakeitimai įsigalioja nuo jų įregistravimo juridinių asmenų registre. Kartu su įstatų pakeitimais asociacija juridinių asmenų registrui turi pateikti visą pakeistų asociacijos įstatų tekstą (naują redakciją). Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovui 2014 m. liepos 22 d. įregistravus naujus įstatus, 2006 m. kovo 30 d. įstatai neteko galios ir visiems būrelio nariams, tarp jų ir kandidatams į narius, t. y. ir ieškovui, taikytina 2014 m. liepos 22 d. įstatų redakcija (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 6 dalis). Pažymėtina, kad teisės principas, jog asmens padėtį sunkinantis įstatymas negalioja atgal (lot. lex retro non agit) yra baudžiamosios teisės principas. Tuo tarpu Asociacijų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios asociacijų veiklą, nustato viešosios teisės normas, kurios taikytinos aktualia redakcija santykiams į priekį. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovui 2014 m. liepos 22 d. nustačius kandidatavimo terminą negalima laikyti, kad buvo pabloginta ieškovo kaip kandidato padėtis, nes asociacija įgyvendindama savo autonomiškumo principą turi konstitucinę teisę reglamentuoti narių priėmimo į būrelį tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalis). Nustačius kitokią kandidatavimo tvarką, tai savaime nereiškia, kad pasikeitęs reglamentavimas blogina kandidatų padėtį. Priešingai, apibrėžus kandidatavimo terminą, kandidatai turi pagrįstą lūkestį tikėtis, kada bus sprendžiamas klausimas dėl jų priėmimo į būrelio narius, nes asmens kandidatavimas negali tęsti neapibrėžtą laiko tarpą. Kandidato į būrelio narius statusą išlaikant neapibrėžtą laiką būtų paneigtas asociacijos autonomiškumo narystės pagrindu principas. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovui V. K. taikytina šiuo metu galiojanti 2014 m. liepos 22 d. atsakovo įstatų redakcija.
Dėl ieškovo, kaip kandidato į būrelio narius, statuso
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus. Ši teisės norma skirta įtvirtinti asociacijų veikimo laisvei, jų autonomiškumui.Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad esminis Konstitucijoje numatytų susivienijimų konstitucinio teisinio statuso elementas yra jų autonomiškumas valstybės valdžios, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, kitaip tariant, viešosios valdžios, atžvilgiu. Susivienijimų autonomiškumas viešosios valdžios atžvilgiu suponuoja inter alia jų konstitucinę teisę laikantis įstatymų savarankiškai, savo aktais (įstatais, statutais ir pan.) reglamentuoti savo vidaus tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. liepos 8 d. nutarimas). Kaip nurodyta šios nutarties 16 pastraipoje, ieškovas V. K. 2016 m. liepos 23 d. atsakovo visuotinio susirinkimo metu nepriimtas į būrelio narius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovas byloje neginčija nurodyto susirinkimo metu priimto sprendimo, tačiau teigia, jog nepriėmus jo į būrelio narius, jis toliau liko kandidatu į būrelio narius. Apeliacinės instancijos teismas tokius ieškovo argumentus laiko nepagrįstais. Teisėjų kolegija nustatė, kad ieškovas V. K. 2012 m. vasario 25 d. pateikė prašymą priimti jį būrelį (1 t., b. l. 113). Atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio 2012 m. vasario 25 d. narių susirinkime ieškovas V. K. buvo priimtas kandidatu į būrelio narius (1 t., b. l. 6–8). 2013 m. balandžio 10 d. susirinkime nutarta ieškovą V. K. palikti kandidatu į būrelio narius neribotą laiką (1 t., b. l. 9–11). Nustatyta ir tai, kad 2014 m. vasario 15 d. susirinkimo metu ieškovas V. K. pašalintas iš kandidatų sąrašo ir nutarta jo nepriimti į būrelio narius (1 t., b. l. 12–15). Jonavos rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1126-737/2014 pripažino neteisėtu atsakovo 2014 m. vasario 15 d. ataskaitinio visuotinio narių susirinkimo sprendimą pašalinti ieškovą iš kandidatų į būrelio narius ir nepriimti į būrelio narius ir šį sprendimą panaikino. Kauno apygardos teismas 2015 m. gegužės 14 d. nutartimi Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 5 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovo 2014 m. liepos 22 d. įstatų 3.7.3. punkte numatyta, jog visuotinis narių susirinkimas, svarstydamas asmens prašymą priimti į būrelį paprasta balsų dauguma gali priimti šiuos sprendimus: 1) prašymo netenkinti (3.7.3.1. punktas); 2) priimti prašymą pateikusį asmenį kandidatu į būrelio narius (3.7.3.2. punktas); 3) pratęsti asmens buvimą kandidatu vieneriems metams ir svartyti kitame visuotiniame būrelio narių susirinkime (3.7.3.3. punktas); 4) pašalinti asmenį iš kandidatų į būrelio narius.Nagrinėjamoje byloje atsakovo visuotinis narių susirinkimas 2016 m. liepos 23 d., spręsdamas ieškovo dar 2012 m. vasario 25 d. pateiktą prašymą priimti jį būrelį, balsų dauguma priėmė sprendimą ieškovo V. K. prašymo netenkinti ir nepriimti į būrelio narius (įstatų 3.7.3.1. punktas). Pažymėtina, kad minėtame susirinkime ieškovas V. K. nebuvo pašalintas iš būrelio narių ar kandidatų į būrelio narius, o jo prašymas buvo išspręstas vienu iš įstatuose numatytų būdų – nepriimti į būrelį. Atsakovo įstatų 3.6. punkte įtvirtinta nuostata, kad nauji nariai į būrelį priimami savanoriškumo pagrindu ir nėra numatyta, jog asmenį nepriimant į būrelį turi būti nurodomos konkrečios priežastys. Priešingu atveju, būtų pažeistas asociacijos laisvės ir savanoriškumo principas, kad dėl asmens priėmimo į būrelį gali spręsti tik jos nariai įstatuose nustatyta tvarka (įstatų 3.6. punktas). Asmens priėmimas į būrelį gali priklausyti tik nuo asmeninės būrelio narių valios. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovo V. K. prašymą išsprendus iš esmės, t. y. jo netenkinus, ieškovas kartu neteko turėto kandidato į būrelio narius statuso ir tam nereikėjo atskiro visuotinio narių susirinkimo sprendimo (įstatų 3.7.3. punktas). Pažymėtina, kad ieškovas V. K. kaip vidutiniškai apdairus ir rūpestingas asmuo turėjo ir privalėjo suvokti, jog netenkinus prašymo priimti į būrelį pagal asociacijos įstatus jo kandidatavimo terminas pasibaigė ir jis neturi teisės naudotis kandidatui suteikiamomis teisėmis.Teisėjų kolegija įvertina apelianto argumentus, kad jis nebuvo informuotas apie tai, jog 2016 m. liepos 23 d. susirinkime bus sprendžiama dėl jo kaip kandidato į būrelio narius statuso pasibaigimo. Nustatyta, kad 2016 m. balandžio 16 d. visuotinio susirinkimo metu, kuriame dalyvavo ieškovas V. K., buvo nuspręsta ieškovo narystės klausimą spręsti 2016 m. liepos 23 d. susirinkime (1 t., b. l. 70–73). Vadinasi, ieškovas V. K. žinojo, kad 2016 m. liepos 23 d. susirinkime bus sprendžiamas jo prašymas priimti į būrelio narius. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas V. K. apeliaciniame skunde teigdamas, jog nebuvo informuotas apie kandidato statuso pasibaigimo klausimo svarstymą, kartu pats pripažįsta, kad galvojo, jog susirinkime bus pratęstas jo kandidatavimo terminas. Pažymėtina, kad įstatų 3.7.3.2. punkte numatyta, jog priėmimas į būrelio narius svarstomas visuotiniame būrelio narių susirinkime, bet ne anksčiau nei po vienerių metų nuo priėmimo į kandidatus. Nustatyta, kad ieškovas kandidatu į būrelio narius priimtas dar 2013 m. balandžio 10 d. Teisėjų kolegija laiko, kad nustačius, jog iš viso ieškovas daugiau nei dvejus metus buvo kandidatu į būrelio narius, visuotinis narių susirinkimas turėjo teisę spręsti ne dėl kandidatavimo termino pratęsimo, bet spręsti jo prašymą iš esmės, t. y. priimti kandidatą į narius, ar nepriimti ir ieškovui ši visuotinio susirinkimo teisė buvo žinoma (įstatų 3.7.3.2. punktas). Atmestini apelianto argumentai, kad jis nebuvo pateikęs prašymo priimti į būrelį ir trijų narių rekomendacijų, todėl negalėjo būti svarstoma dėl jo priėmimo į būrelį narius. Kaip nustatyta šios nutarties 24 pastraipoje, ieškovas V. K. prašymą priimti į būrelį buvo pateikęs 2012 m. vasario 25 d. ir šis prašymas iki 2016 m. liepos 23 d. nebuvo išspręstas, t. y. nebuvo atsakovo sprendimo priimti ar ne ieškovą į būrelį. Pažymėtina, kad 2006 m. kovo 30 d. įstatuose nebuvo numatyta, jog asmuo pageidaujantis būti priimtas į būrelio narius turėjo pateikti trijų būrelio narių rekomendacijas. Teisėjų kolegijos vertinimu, 2016 m. liepos 22 d. įstatų 3.7.1. punkte numatytas reikalavimas, kad asmuo pageidaujantis būti priimtas į būrelį turi pateikti prašymą ir ne mažiau kaip trijų būrelio narių rekomendacijas, taikomas naujai pageidaujantiems tapti būrelio nariais. Tuo tarpu, ieškovas V. K. jau buvo kandidatas į būrelio narius, todėl visuotinis narių susirinkimas pagrįstai svarstė klausimą dėl jo priėmimo į narius ir esant daugumo valiai nusprendė nepriimti (įstatų 3.7.3. punktas).Teisėjų kolegija, įvertindama ieškovo V. K. nurodytus argumentus dėl 2016 m. liepos 23 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo sušaukimo procedūrinių pažeidimų, pažymi, kad šio susirinkimo metu priimtas sprendimas nepriimti ieškovo į būrelį nebuvo ginčijamas teismine tvarka, todėl jis yra galiojantis ir turi būti vykdomas. Atsakovo atstovas pirmininkas M. T. 2017 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad 2016 m. liepos 23 d. susirinkimo darbotvarkė buvo iškabinta prie būrelio medžioklės namelio (2017 m. balandžio 7 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 53 min.). Liudytojas D. S., kuris yra būrelio valdybos narys, 2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio metu paaiškino, kad apie 2016 m. liepos 23 d. visuotinį būrelio narių susirinkimą būrelio nariai buvo informuoti SMS žinutėmis (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 55 min.). Šią aplinkybę taip pat patvirtino liudytojas V. K. (2017 m. gegužės 23 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 val. 17 min.). Be to, apie 2016 m. liepos 23 d. visuotinį susirinkimą būrelio nariai buvo informuoti 2016 m. balandžio 16 d. visuotinio susirinkimo metu. Minėtame susirinkime dalyvavo absoliuti narių dauguma – 23 būrelio nariai iš 25 narių (1 t., b. l. 70–73). Ieškovas V. K. nepateikė jokių duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kad kuris nors konkrečiai būrelio narys nebuvo informuotas apie 2016 m. liepos 23 d. susirinkimą (CPK 178 straipsnis). Nustatytų aplinkybių kontekste, vien tai, kad apie susirinkimą nebuvo paskelbta įstatų 6.1. punkte numatyta tvarka (VĮ Registrų centras elektroniniame leidinyje „Juridinių asmenų vieši sprendimai“ arba „Kauno dienoje“), teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, jog 2016 m. liepos 23 d. visuotinio būrelio narių susirinkimo metu priimti sprendimai yra neteisėti, nes toks sprendimas būtų nepagrįstai formalus, sukeliantis neapibrėžtumą ir neigiamas pasekmes. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, sprendimas dėl ieškovo V. K. narystės būrelyje buvo priimtas kompetentingo organo – visuotinio narių susirinkimo, paprasta balsų dauguma, susirinkime dalyvavo 23 būrelio nariai iš 25 narių (įstatų 3.7.3. punktas). Teisėjų kolegija pažymi, kad visuotinis narių susirinkimas kaip aukščiausias asociacijos valdymo organas, turi teisę priimti sprendimus dėl narių priėmimo, jos teisėtas sprendimas priimtas balsų dauguma turi būti gerbtinas ir vykdytinas (įstatų 4.1.1. punktas, Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalis, 8 straipsnis). Atsižvelgdamas į aukščiau nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepriėmus ieškovo V. K. į būrelį jis kartu neteko ir kandidato teisių, todėl jo reikalavimai pripažinti ir įpareigoti atsakovą leisti ieškovui naudotis būrelio nariui priklausančiomis teisėmis negali būti tenkinami (įstatų 3.7.3.1. punktas). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovo V. K. apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys buvo atmestas.
Dėl atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelio apeliacinio skundo
Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendime nustatė, kad atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis byloje prašė priteisti 2 420 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas priteisė atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidų, kitą prašymo dalį atmetė. Teismas sprendė, kad atsakovas 2017 m. birželio 5 d. prašymą priteisti 726 Eur bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus pateikė po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl šių išlaidų nepriteisė. Teismas taip pat nepriteisė 968 Eur atsakovo patirtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, kad 968 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti 2017 m. balandžio 24 d. sumokėtos už konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį rengimą kitoje civilinėje byloje.Atsakovo teigimu, teismas nepagrįstai nepriteisė visų jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Pasak atsakovo atstovo, jis prašymą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė laiku, t. y. 2017 m. birželio 5 d. prieš teismo posėdį per elektroninę teismų sistemą (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Pažymi, kad teikdamas 968 Eur bylinėjimosi išlaidų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus juos sumaišė, t. y. į šią bylą pateikė 2017 m. balandžio 24 d. mokėjimo pavedimą Nr. 14, kuris patvirtina kitoje byloje apmokėtas išlaidas (civilinės bylos Nr. 2-66-722/2017).Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Teisėjų kolegija nustatė, kad atsakovo atstovas advokatas R. V. 2017 m. birželio 5 d. 9 val. 21 min. per EPP pateikė prašymą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Teismo posėdis byloje prasidėjo 2017 m. birželio 5 d. 10 val. 4 min., posėdžio metu buvo išspręsti šalių prašymai ir paskelbtos baigiamosios kalbos. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas prašymą dėl 726 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas, įvertindamas atsakovo argumentus, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, pažymi, jog atsakovo atstovas advokatas R. V. su 2017 m. balandžio 26 d. prašymu pateikė 2017 m. sausio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą (suma 968 Eur) ir 2017 m. balandžio 24 d. vietinio mokėjimo nurodymą, suma 968 Eur, mokėjimo paskirtis – už konsultacijas ir atsiliepimo į ieškinį rengimą civilinėje byloje Nr. 2-66-722/2017, t. y. kitoje civilinėje byloje (1 t., b. l. 140–142). Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. kovo 29 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad advokatui 2017 m. kovo 29 d. būtent šioje byloje buvo sumokėta 968 Eur (2 t., b. l. 27). Teisėjų kolegijos vertinimu, teismas 2017 m. balandžio 26 d. gavęs atsakovo atstovo prašymą ir nustatęs, kad į bylą pateiktas vietinio mokėjimo nurodymas yra iš kitos bylos, atlikdamas įrodymų tyrimą turėjo pašalinti įrodymų prieštaravimus ir aiškintis dėl atsakovo prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo (CPK 183 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas realiai patyrė 968 Eur bylinėjimosi išlaidas, prašymą dėl jų priteisimo pateikė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, teismas atsakovo pateiktą prašymą priėmė, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi teisę į 968 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis).Nustačius, kad atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis turi teisę į 1 694 Eur (726 Eur + 968 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, spręstina, ar atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas 2016 m. lapkričio 7 d. pateikė atsiliepimą į ieškinį (1 t., b. l. 67–69). Pagal Rekomendacijų 8.2. punktą maksimali suma už atsiliepimo į ieškinį parengimą yra 2 096,75 Eur (838,70 Eur × 2,5). Pažymėtina, kad 2016 m. gruodžio 19 d. atsiliepime į patikslintą ieškinį iš esmės išdėstyti analogiški motyvai kaip atsiliepime į pradinį ieškinį. Nustatyta, kad byloje vyko 6 teismo posėdžiai: 2016 m. gruodžio 8 d. teismo posėdis truko 3 min., 2017 m. sausio 17 d. – 16 min., 2017 m. vasario 21 d. – 20 min., 2017 m. balandžio 7 d. – 2 val. 29 min., 2017 m. gegužės 23 d. – 4 val. 7 min., 2017 m. birželio 5 d. – 1 val. 40 min., viso 9 val. 5 min. Pagal Rekomendacijų 8.19. punktą maksimali suma už atstovavimą teisme yra 754,83 Eur (838,70 Eur × 0,1 × 9). Taip pat atsakovo atstovas 2017 m. sausio 30 d. pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų pateikimo, už kurį pagal Rekomendacijų 8.17. punktą galima suma 83,87 Eur (838,70 Eur × 0,1). Taigi, pagal Rekomendacijas šioje byloje galimų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 2 935,45 Eur (2 096,75 Eur + 754,83 Eur + 83,87 Eur). Atsižvelgdama į tai, kad byloje vyko 6 teismo posėdžiai, atsakovas byloje teikė papildomus įrodymus, byloje keliami klausimai, susiję su asmens teise vienytis į asociacijas, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas priteisti iš ieškovo V. K. visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (2 420 Eur). Įvertinus tai, kad Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 16 d. sprendimu priteisė atsakovui iš ieškovo 726 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, todėl ši sprendimo dalis pakeičiama padidinant priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą iki 2 420 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Atsakovas Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būrelis apeliacinės instancijos teisme patyrė 947 Eur bylinėjimosi išlaidų: 100 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą ir 847 Eur advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į ieškovo V. K. apeliacinį skundą parengimą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkintas, ieškovo V. K. apeliacinis skundas atmestas, atsakovas turi teisę į apeliacinės instancijos teismo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos 947 Eur neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytų ribų (Rekomendacijų 8.11 punktas, maksimali suma 1 069,64 Eur), yra pagrįstos pateiktais įrodymais, todėl priteistinos iš apelianto ieškovo V. K. (2 t., b. l. 70, CPK 93, 98 straipsniai).Ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmetus, jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).Valstybė patyrė 4,42 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ieškovo V. K. apeliacinį skundą atmetus, o atsakovo apeliacinį skundą tenkinus, jos priteistinos iš ieškovo V. K. (2 t., b. l. 75, CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsniu, 98 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo jas padidinant, priteisiant iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovui Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui, kodas (duomenys neskelbtini), 2 420 Eur (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 16 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos Jonavos skyriaus Svilonių medžiotojų būreliui, kodas (duomenys neskelbtini), naudai 947 Eur (devynis šimtus keturiasdešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,42 Eur (keturis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.