Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji R. K. nei teisiamajame posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu savo kaltės nepripažino, parodė, kad šių metų vasario mėnesį atsikraustė gyventi pas K. M., adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, buto Nr. nepamena, reikėjo praktiką atlikti Šiauliuose, ir draugė jai per internetą surado, kas nuomoja kambarį Šiauliuose. Su K. M. sutarė nuomotis iš jos kambarį už 50 eurų. Iš pradžių kambaryje gyveno viena, gal dvi dienas, po dviejų dienų atsikraustė K. M. pažįstama vardu R., atsikraustė į jos kambarį, o ją perkėlė į vaikų kambarį. Vaikų kambario durų stiklas buvo išdaužtas, todėl vaikai po šį kambarį vaikščiojo kaip norėjo ir kada norėjo. Tame kambaryje laikė savo daiktus, naudojosi spinta drabužiams ir dar viena spintele. K. vaikų iš viso buvo 2, M. ir M. Pati mama į juos didelio dėmesio nekreipdavo, todėl ji kartu su jais eidavo pasivaikščioti, jie patys ateidavo pas ją, guosdavosi, jiems saldainių nupirkdavo. Vaikai dažnai ir patys knisdavosi po jos daiktus. Pasigesdavo, tai saldainių, tai dildės, tai lipnios juostos, tai plaukų šepečio. O kai pasakė K. M., kad jos vaikai lenda prie jos daiktų, ji atsakė, jog tame bute viskas bendra, juos užstodavo. Šnekėjo ir pati su vaikais, prašė jų neimti jos daiktų, bet jie tai neigdavo ir sakydavo, jog jos daiktus ima R. K. nuolat šaukdavo ant savo vaikų už netvarką namuose, tik kitiems jos vaikų nebuvo galima užkabinti. Tai buvo 22 dieną, grįžo iš darbo, K. su M. ir M. savo kambaryje lovoje gulėjo. Grįžusi savo kambaryje rado siuvimo reikmenis ant žemės ištaškytus, o M. spintelėje pamatė jos daiktus sudėtus. Tada ir nuėjo pas juos į kitą kambarį, išsivadino M. ir jos paklausė, kaip jos daiktai atsirado M. spintelėje, spintelę atidarė prie M. M. puolė sakyti, kad čia ne ji taip padarė, tai R. Tuo metu mergaitę ir palenkė prie spintelės, dešine ranka uždėdama jai ant pečių ir apkabindama. Nieko daugiau nebuvo, kai staiga atlėkė K. ir isteriškai pradėjo šaukti, o mergaitė pradėjo verkti. Atvažiavo pareigūnai ir ją išsivežė. Gal kiek mergaitę tada ir buvo palenkusi, bet tik todėl, kad ji atidžiau pasižiūrėtų, norėjo parodyti, kur jos daiktai buvo padėti ir kur jie atsirado. Mergaitės tikrai nemušė ir už kaklo jai tyčia negriebė, bei specialiai jos neklupdė. Smurto nenaudojo, kaip tik prie motinos norėjo mergaitę nusivesti į savo kambarį ir parodyti. Priešingai, pati motina nuolat rėkdavo ant savo vaikų, jie dažnai verkdavo, M. ir į kailį nuo jos gaudavo. Jai pačiai tų vaikų buvo gaila. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, ji net balso ant mergaitės nebuvo pakėlusi, jokio pykčio nejautė. Tąkart tik norėjo parodyti, kad mergaitė neteisi ir ji meluoja. Kambaryje jos spintelė buvo žemai, o M. buvo aukščiau, todėl jos abi lenkėsi prie žemiau buvusios jos spintelės. Mergaitės specialiai nespaudė, abi lenkėsi, ją buvo apkabinusi per pečius, gal taip ir atrodė, jog ją lenkia. Kas buvo joms už nugarų nematė. Mergaitės nežalojo, nuo uždėjimo rankos ant pečių jai negalėjo skaudėti, jei būtų skaudėję, būtų pasakiusi. Jaučiasi apšmeižta, tai yra K. M. fantazijos, mano, kad dėl pinigų stygiaus ji taip siekia pasipelnyti, paėmė pinigus už nuomą ir išvarė, taip pat ir R. išvarė. Parodė, kad anksčiau yra sirgusi depresija, su alkoholiu problemų nebeturi, yra dirbanti, neteista, administracine tvarka bausta.

Kaltinamosios R. K. kaltė įrodyta:

Nukentėjusiosios mažametės atstovė pagal įstatymą K. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad įvykio dieną kartu su savo vaikais buvo namuose, miegamajame žiūrėjo filmą, visi gulėjo lovoje, kai staiga pas juos įlėkė R., kuri su jais kartu gyveno, buvo išnuomojusi jai kambarį, kad mažiau mokesčių reikėtų mokėti. Tada M. ji ir pasakė: „ateik čia, nurausiu tau plaukus“. Dukra atsikėlė iš lovos ir nuėjo paskui R. Išgirdusi, kaip šaukia ant jos dukros, nuėjo ir ji. Įėjusi į vaikų kambarį, pamatė savo dukrą klūpančią, o R. savo dešine ranka jai už kaklo buvo sugriebusi ir klausė jos: „kodėl ji paėmė jos siuvimo muiliuką“. Matė vaiko galvą palenktą ir šaukė ant mergaitės, ką tiksliai, dabar nepamena, iš streso nepamena ir tai, ką ji pati R. sakė. R. norėjo pabėgti, užrakino duris, kad ji nepabėgtų. Dukra verkė, iškvietė pareigūnus. R. jos dukrą paleido, kai ji šaukti pradėjo. Vaikas patyrė stresą. Girdėjo, kaip R. ant dukros išsakė žodžius: „karve, aš tau plaukus nurausiu“. Leido R. dukrą nusivesti į savo kambarį, nes nepagalvojo, kad ji jai ką nors padarys. Dukra pasakojo, kad jai už kaklo buvo suėmusi ir už plaukų tampė, pati to nematė. Jas kambaryje rado ir matė, kaip dukrai R. buvo už kaklo suėmusi ir jos dukra klūpėjo. R. K. ant vaiko šaukė. Jokios kalbos nebuvo ir R. jai nesakė, jog dukra ima jos daiktus, vaikas į tą kambarį įeidavo, nes ten ir jos daiktai. Kur R. K. savo muiliukus laikė, ji nežino. Po to R. K. jai skambino, prašė, kad atleistų, kad negerai padarė. Pasakiusi, jog viską teismas išspręs. Ji išsikraustė. Po įvykio mergaitė skundėsi skausmu, matėsi paraudimai kaklo srityje nugaros pusėje, vaikas išgyveno stresą, mėnesį gėrė vaistus, lankėsi pas psichologę Dainų poliklinikoje pagal šeimos gydytojo siuntimą. R. gyveno pas ją, bet įvykio metu jos nebuvo, jos tik paprašė parvežti iš ligoninės, ji jos draugė, iš vieno kaimo. Ji išsikraustė, nes išvažiavo pas draugą gyventi, jos nesusipyko. Dabar dukra jau atsigavusi. Prašo priteisti 1500 eurų neturtinės žalos už vaiko psichologinę traumą. Prieš įvykį dukra jautėsi gerai. Mokykloje apie šį įvykį pasakojo, bet ne viską pasakė, kad vaikui gėdos nepadarytų. Specialiai pasakė, kad įvykis buvo ne namuose, o lauke, taip nurodė mokyklos socialinei darbuotojai, logopedei ir auklėtojui. Patvirtino, kad po šio įvykio M. kaklas buvo paraudęs, matėsi pirštų žymės. Veido vienas šonas taip pat buvo raudonas, bet jokių žymių nesimatė, M. minėjo, kad R. jai sudavė per veidą, kai ją klupdė. Ji neklausė, kada konkrečiai per veidą jai sudavė, ar prieš klupdant, ar po to. Taip pat po įvykio M. mokslas pablogėjo, pradėjo nesisekti jai mokytis. Ligoninėje dukrai buvo daroma galvos tamograma, nes dukra skundėsi skausmais galvoje, ją švietė, ar nėra kas užspausta, gydytojai tai darė savo iniciatyva, ne jos prašymu. Ji vaikus auklėja ir jiems sakydavo, kad negalima imti svetimų daiktų, vaikai sakydavo, kad jie nieko neima.

Nukentėjusioji mažametė M. A., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pas juos gyveno moteris vardu R., pavardės nežino. R. apsigyveno pas juos, kad nuoma būtų pigesnė. Pas juos yra trys kambariai. R. apsigyveno jos kambaryje. Jai kambarys buvo tik dėl stalo reikalingas. Sakė neapkrauti stalo, bet R. apkrovė stalą knygomis ir kompiuteriu. Ji su R. sutarė normaliai. Po kelių dienų R. rėkė, kad kažkas paėmė šukas, ji jų tikrai neėmė. Atsikelia kasdien išsišukuoja, dantis išsivalo ir žiūri nukritusios šukos vonioje. Prieš konfliktą R. vadino ją snargle, kiaule, nes ji nemetė R. šiukšlių. Tai buvo siuvimo muiliukas. Nežino, dėl ko kilo konfliktas. Mamai sakė, kad ji ne pirmą kartą rado išknistą, sakė, kad ji, bet ji tikrai neėmė. R. yra kažkokia psichinė ligonė, geria vaistus nuo miego. R. rado muiliuką pas jos brolį. Gal R. pati padėjo, o ji rado ir paėmė nuo žemės, ir viskas. R. jai sakė daužys veidą, plaukus raus, rankas kapos. R. pakratė galvą prie jos spintelės, po to prie kitos spintelės. Ji buvo su mama ir žiūrėjo filmuką ir R. pasakė dar negražesnį žodį mamai. R. sakė snukis, mama girdėjo. O ji su broliu žiūrėjo, kas atsitiks. Su R. nuėjo į jos kambarį. Mama matė, kur vedasi R., ji pradėjo klykti. Jos kambaryje R. paėmė stipriai už kaklo ir kratė jos galvą. Kratymas truko gal 2 minutes. Jai skaudėjo galvą ir kaklą. R. suėmė su viena ranka už sprando, o su kita kažką laikė. R. liepė klauptis prie jos spintelės, tada mama atėjo. Pirmiausiai atidarė spintelės duris, tada papurtė kaklą, už kaklo paėmus liepė klauptis, bet ji nesiklaupė. R. per prievartą parklupdė. Ji pradėjo klykti ir atėjo mama, mama klausė, kas čia darosi. Skausmą juto kakle, buvo raudonumas ant kaklo. Mama matė ir sakė, kad yra raudonumas. Mama su drauge nusprendė kreiptis į gydytoją. Į gydytoją kreipėsi, kuris pamatavo kraujospūdį, išrašė vaistų nuo skausmo. Daktaras liepė peršviesti kaklą, švietė tris kartus, gydytojas sakė, kad tai sumušimas. Jai skaudėjo tą dieną, o kitą dieną nupirko tepalus ir po to tepaliuko jai praėjo. Po šio įvykio R. išvežė policija, ji R. daugiau nematė. Įvykis įvyko 2016 m. balandžio mėn. Ji pradėjo verkti, kai atėjo pas mamą, o kai mama atėjo į kambarį buvo ant ribos. Iš pradžių viskas buvo gerai ir R. sakė išnešk šiukšles, o ji atsakė, kad ne jos šiukšlės ir neneš. R. ją vadino "kiaule, snargle", o ji sakė R., jeigu nepatinka, kad išsikraustytų, R. sakė, kad ji jai kažką padarys, parodys. Po kelių dienų grįžo iš atostogų ir jie su broliu žiūrėjo penktadienio filmuką. Atėjo R. ir sakė, kad jai daužys veidą, pešios plaukus, suks pirštus. Ji nieko nesuprato, galvojo, kad čia „bajeris“. R. paėmė jai už kaklo ir per prievartą parklupdė. R. sakė keiksmažodžius, tada paleido. Paskui mama pasakė „ką jūs darot“ ir tada ją paleido. Mama sakė „iškviesiu policiją“, o R. sako „gal aš per stipriai padariau“. Mama sakė „kaip jūs čia darot, juk turit vaikų ir anūkų“. Mama iškvietė policiją, užrakino duris, kad nepabėgtų. Tada policija ją išvežė. Jos brolis ėjo paskui ją. M. matė, kaip R. pakėlė ranką prieš ją. Jis viską matė nuo pradžių. Jis matė, kad ją muša. Kambaryje buvo ji, R., jos brolis. Ji verkė, nes skaudėjo. Ir labai išsigando. Brolis konflikto metu buvo prie medalių ir fotelis buvo. Jis stovėjo kelių metrų atstumu. Brolis nereagavo. Aš apie šį įvykį nesikalbėjo su kitais suaugusiais. Mama jai sakė, jeigu nežino ką sakyti, sakyti, kad nežino. (29-30 b. l., I tomas).

Liudytojas nepilnametis M. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tąkart jis, sesė ir mama buvo kambaryje, kai atėjo teta, kuri gyveno pas juos, ir pasakė M. ateiti pas ją. Jis nuėjo pažiūrėti, kas vyksta, ir pamatė, kad ji atidarė spintelę, kur buvo muiliukai ir klausė sesės „kodėl ėmei muiliukus“. Tada paėmė sesę už kaklo ir parklupdė, pasakė, kad už tokius dalykus nupjaus rankas ir kojas. Daugiau nieko nežino. Mama iškvietė policiją ir liepė išsikraustyti. Nelabai prisimena dienos, kada buvo įvykis. Neatsimena, koks buvo mėnuo. Mamai trūko pinigų ir ji susitarė žodiniu susitarimu, bei ši teta pradėjo pas juos gyventi. Susitarė taisykles, kad jie neitų, o jie ir nėjo, bet apkaltino sesę. Kaip tie muiliukai ten atsirado, nežino, gal ji pati padėjo. Jam buvo įdomu, ką sesė prisidirbo. Teta sakė, „biški ateik į kambarį“. Ten sesės kambarys buvo. Teta buvo atidariusi spintelę ir klausė, kodėl muiliukai sesės spintelėje. O sesė sakė, kad nebuvo nei vakar, nei šiandien. Teta paėmė sesei už kaklo su ranka, nuvedė prie spintelės, supurtė kaklą, parklupdė ir sesė pradėjo verkti. Nežino, kiek laiko teta laikė sesę. Teta sakė „aš tau nupjausiu kojas, rankas už tokias vagystes“. Vadino vagile. Sesė yra bijoklė, ji miega net apsikabinusi mamos ranką. Sesė purtėsi, buvo jai stresas, purtė už kaklo stipriai. Sesė nieko nesakė. Sesei po konflikto ant sprando buvo rankų žymė. Žymė išsilaikė vieną dieną. Nereikėjo tvarstyti. Sesei skaudėjo kaklą gal vieną ar tris dienas, sesė negalėjo sunkaus maisto valgyti. Policiją iškvietė mama, po konflikto tetą jis matė vieną kartą, kai ji kraustėsi iš jų namų. Prieš apklausą su mama nekalbėjo, ką reikės sakyti. Kartais sesė prisidirba. Sesė nemoka skalbimo mašina naudotis, tai mama bara, bet nemuša. Teta pakvietė sesę piktai, teta kalbėjo pakėlusi toną. Teta sakė „ateik čia“ ir, jis nuėjo iš paskos. Jis su teta kažkiek susipažino. Paraudimą jis matė, kai buvo atvykusi greitoji pagalba. Teta prikišo sesę prie spintelės ir klausė kodėl ėmė muiliukus, tada paėmė ir papurtė. Jam būtų skaudėję, arba būtų mamai pasiskundęs, ar būtų neleidęs imti už kaklo. Jis nesakė tetai nieko, tik žiūrėjo, kodėl ji parklupdė sesę, nespėjo sutrukdyti. Nelabai geri santykiai su teta, nes jis iš karto įtarė, kad teta bloga. Nes, kai sesė susidėdavo daiktus, teta perdėdavo sesės daiktus, nors jie ten netilpdavo. Todėl jis mano, kad ji piktnaudžiauja. (31-32 b. l., I tomas).

Liudytoja S. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba greitojoje pagalboje. Datos nepamena, buvo gautas iškvietimas, kad sumušta mergaitė. Nuvykus, rado verkiančią mergaitę, mamos teigimu, ją sumušė nuomininkė, trenkė jai į galvą. Veidas buvo raudonas, mergaitė verkė, žaizdų nebuvo. Veidas buvo raudonas ne nuo smurto. Mama nurodė, kad mergaitei tempė už plaukų ir trenkė į galvą, taip tada sakė mama. Žaizdų nebuvo, hematomų nebuvo, kraujo nebuvo. Nepamena, ar kaklas buvo raudonas. Mergaitę nuvežė į moters ir vaiko klinikas apžiūrai. Pagarsinus byloje ikiteisminio tyrimo metu jos duotus parodymus (44 b. l., I tomas), liudytoja juos teisme patvirtino ir parodė, kad mergaitės kaklas buvo paraudęs, bet ne tiek ryškiai, smaugimo žymių nebuvo. Jis buvo paraudęs, bet negali pasakyti, dėl ko. Sužalojimų nematė. Tik pats sprandas buvo paraudęs. Paraudimas šviežias, galėjo būti prieš 20-30 minučių. Kalbėjo su mergaite, ji sakė, kad ją stipriai tempė už plaukų, mušė į galvą, taip sakė mama ir mergaitė. Sprandas nuo verkimo negalėjo būti raudonas. Kuri vieta tiksliai buvo raudona, dabar negali pasakyti, bet iš galo, o iš priekio nepamena. Bendras sprando rausvumas buvo nežymus.

Liudytojas E. A. (pareigūnas) teisiamajame posėdyje, pagarsinus byloje ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (46-47 b. l., I tomas), liudytojas juos patvirtino, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis, tada viską geriau atsiminė nei dabar, nes nuo įvykio buvo praėję mažiau laiko. Kaip atrodė ir kaip jautėsi mergaitė, dabar nebepamena.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. A. parodė, kad 2016-04-22, 19.52 val., atvyko pagal iškvietimą į butą, esantį (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, kur nuomininkė smurtavo prieš mažametį vaiką. Bute buvo nukentėjusi mergaitė, jos motina ir nuomininkė. Mergaitės mama paaiškino, kad nuomininkė buvo paėmusi jos dukrai už kaklo ir parklupdė ją ant kelių. Nuomininkė skundėsi, kad mergaitė pastoviai lindo prie jos asmeninių daiktų. Ant mergaitės kūno jokių akivaizdžių sužalojimų nematė, gal ant kaklo ir buvo paraudimai, mergaitės iš arti jis neapžiūrėjo. Paklausus mergaitės, kas buvo, ji patvirtino mamos žodžius ir tikslinant aplinkybę, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, mergaitė atsakė teigiamai, tai yra, kad tuo metu, kai nuomininkė jai suėmė už sprando, jai skaudėjo. Nuomininkė dėl mažamečiui sukelto fizinio skausmo buvo sulaikyta ir pristatyta tolimesniam įvykio aiškinimuisi į policijos komisariatą. Nuo pat atvykimo į minėtą butą, nuomininkė elgėsi ramiai, o mergaitės mama visą laiką šaukė ant nuomininkės. (46-47 b. l., I tomas).

Liudytojas G. S. (pareigūnas) teisiamajame posėdyje, pagarsinus kito pareigūno E. A. byloje surašytą tarnybinį pranešimą (9 b. l., I tomas), liudytojas jį patvirtino, surašytas teisingai ir juo teismas gali remtis. Abu su kolega E. A. buvo atvykę į minėtą butą, bendravo su nukentėjusiosiomis, situacija jame aprašytas taip kaip jie ir rado atvykę, dabar, kaip atrodė mergaitė, jis nebepamena, nes daug laiko praėjo.

Byloje esančiame 2016-04-22 Šiaulių apskrities VPK vyriausiojo patrulio E. A. tarnybiniame pranešime dėl sukelto fizinio skausmo mažametei nurodyta, kad pagal iškvietimą atvykus adresu (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, M. A. buvo išsigandusi ir visą laiką verkė. Ji paaiškino visą įvykį analogiškai, ką aiškino mama, jog nuomininkė R. K. paėmė jai už sprando ir paklupdė ją ant kelių, pridūrė, jog dėl to ji pajuto fizinį skausmą. R. K. aiškino, kad M. A. ateina į jos kambarį ir ima jos daiktus, pastaroji buvo sulaikyta. (9 b. l., I tomas).

Liudytojas D. P. (pareigūnas) teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo gautas iškvietimas, jog smurtaujama prieš mažametį vaiką. Nuvykus į vietą moteris paaiškino, kad jos mažametė dukra nukentėjo nuo pažįstamos, kuri tuo metu buvo priimta laikinai gyventi, kaip nuomininkė. R. K. jau buvo išvežta į policiją, patruliai ją pristatė į komisariatą. Buto šeimininkė buvo susijaudinusi, ją apklausė, paaiškino, kaip smurtavo prieš jos vaiką. Sakė, kad buvo paėmusi mergaitei už plaukų, už kaklo, ją purtė. Dukra mamai minėjo, kad jai buvo suduota per veidą bet pati mama to nematė, todėl jis užrašė viską, kas buvo reikšminga, iš pačios mamos žodžių, galėjo tik kažkokių smulkmenų neužrašyti. Mama aiškino, jog R. K. jos dukrai sakė, kad nuraus jai plaukus, bet ar tai pati dukra jai pasakojusi, ar pati girdėjusi, pasakyti negali, tačiau tai mama jam minėjo. K. M. apklausą suformino iš jos pačios žodžių ir ja teismas gali remtis, tada jis iš apklausiamosios žodžių suprato, kad jau prieš tai buvo kreiptasi į medikus, todėl surašė pavedimą dėl ekspertizės atlikimo. Pačios mergaitės nuvykęs į vietą nematė, ji jau miegojo.

Specialisto išvadoje Nr. G563/2016 (04) nurodyta, kad M. A. kūne sužalojimų nėra (51 b. l., I tomas).

Apklaustas ekspertas Jurgis Sakalas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2016-04-26 dėl ekspertizės kreipėsi M. A., buvo surašyta išvada. Apžiūrėjimo metu kūno sužalojimų nenustatyta. Gavus iš Šiaulių Respublikinės ligoninės priėmimo skyriaus ambulatorinę kortelę, įrašuose buvo nurodyta, kad kaklo srityje patinimų nėra, galvos išorinių ir sumušimų nėra, kaulų sužalojimų nėra. Vadovaujantis visais duomenimis buvo priimta išvada, kad kūno sužalojimų nėra. Iš dokumentų jokių objektyvių kūno sužalojimo žymių nesimatė, tik buvo užfiksuoti nusiskundimai, kad moteris paėmė už kaklo, jį spaudė, parklupdė ir mušė per galvą. Be to, kreipiantis į medikus 2016-04-22, 20.48 valandą, jokių sužalojimo žymių taip pat nebuvo nustatyta. Atvykusi nusiskundimų neišreiškė, šios aplinkybės buvo surašytos iš rašytinės užduoties. Nežino, kaip paaiškinti, kodėl greitosios pagalbos gydytoja matė paraudimus, bet ligoninės Priėmimo skyriaus gydytojas jokių sužalojimų nematė. Paraudimas nėra specifinė sužalojimo žymė. Apžiūrint mergaitę po 4 dienų, jokių sužalojimų nebuvo. Paraudimas gali išnykti per kelias minutes, tai ne kraujosruva ir tai nėra sužalojimas. Tai, kad buvo nustatytas galvos paraudimas, kaklo paraudimas, tai nieko neįpareigojanti diagnozė. Jei sakė, kad buvo mušama, tai gydytojas ir įrašo, jog sumušimas. Nežino, ar galėjo mergaitei susijaudinus parausti kaklas. Nežino, ar jai galėjo skaudėti dar prieš tai, nes sirgo ir jai gerklę skaudėjo, negali vertinti, ar jai skaudėjo, ar ne. Apžiūros metu mergaitė jokiais skausmais nesiskundė. Jei mergaitė būtų minėjusi, kad jai skaudą gerklę, tai būtų pažymėję išvadoje. Kompiuterinė tamograma gali būti daroma be sumušimo požymių, remiantis vien nusiskundimais. Daroma, jei buvo sakoma, kad buvo suduota per galvą, kad paskui nebūtų priekaištų, kad nepilnai ištirta.

Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad K. M. pažįsta, pas ją gyveno gal 3 mėnesius. Išsikraustė, nes iš Šiaulių išvažiavo. R. K. pažįsta, nes ji taip pat ten gyveno. Ji pirma ten atėjo gyventi, R. dar nebuvo, kartu gyveno gal 2 mėnesius. Su R. tik pasisveikindavo ir atsisveikindavo, nes savaitgaliais ji išvažiuodavo, o vakarais tik 19 valandą grįždavo iš darbo. Kol kartu gyveno, konfliktų tarp R. K. ir K. M. nepastebėjo. K. M. vaikų nemušdavo, jie kaip ir visi kiti vaikai, kartais neklausydavo, todėl juos kartais ir sudrausmindavo pakelto tono balsu, bet jų nemušdavo. Pati savaitgaliais išvažiuodavo, o grįžusi savo daiktus visada rasdavo vietoje. R. sakydavo, kad vaikai jos daiktus ima, tačiau dėl to jokių įsimintinų konfliktų negirdėjo. Pati problemų su tais vaikais neturėjo. Negirdėjo ir to, kad K. M. kalbėtųsi su vaikais dėl R. K. daiktų.

Liudytojas V. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad yra M. A. auklėtojas, ji 6-toje klasėje. Antri metai kaip yra jos auklėtoju (duomenys neskelbtini) progimnazijoje. Tai eilinė mergaitė, kurios savivertės jausmas galėtų būti ir aukštesnis. Keletą draugių turi, tačiau dažniausia per pertrauką sėdi viena. Tai draugiška mergaitė, kuri, paprašius pagalbos, visada maloniai padeda. Įtraukus ją į veiklą, jos ir socialumas išryškėja. Brolis taip pat mokėsi šioje mokykloje, su juo buvo daugiau problemų. Su mergaite didelių problemų nėra, pamokas lanko, mokosi vidutiniškai, vidurkis apie 7 balus. Su mama susisiekti sunkiau, ji tėvų susirinkimuose nėra buvusi. O kai ją pavyko prisikviesti į mokyklą, ji minėjo, kad turi įvykį teisme, susijusį su mergaite, tačiau tai buvo ne mokyklos teritorijoje, todėl daugiau nesigilino. Minėjo, kad dukra lauke buvo užpulta, sužalota. Šių metų balandžio mėn. antroje pusėje M. turėjo biuletenį, ji sirgo. Su mama buvo susitikę tik dėl mergaitės mokymosi pažangumo aptarimo. Apie įvykį namuose nieko negirdėjo. M. mokosi pagal palengvintą programą. Problemų, konfliktų nėra buvę, mergaitė nedrąsi, kiti vaikai drąsesni, bet kviečiama visuomet bendrauja. Meluoti, fantazuoti, ar ji mėgsta, sunku pasakyti, nes vaikai, kai neparuošia pamokų, jų kūryba gerai suveikia. Iš pamokų nebėgioja, linkusi patingėti, ar pakankamai dėmesio skiria mama M., nežino ką pasakyti, bet ar dėl auklėjimo, ar dėl to, kad tėvai išsiskyrę, kažkas yra. Didesnio melo nėra pasitaikę, kad apkaltintų kitus vaikus, ar šmeižtų. Ji ne tas vaikas, kuris labai bendrauja ar išdykauja, dažniausia poilsio kampelyje ji būna. Galėtų labiau atsiskleisti, mato potencialo, bet kažkas vaikui yra, savivertės jausmas mažas, nėra buvę, kad ji ką kaltintų. Pamena, kad buvo kalba, kad ją kažkas nuskriaudė kieme, paskui mama sakė, kad šuo įkandęs buvo. M. pažangesnė už brolį. Kai brolis mokėsi, jis dar mokykloje nedirbo, socialinė pedagogė minėjo. M. mamos ieškojo tik dėl kritusių rezultatų, nes lyginant su praėjusiu pusmečiu jos pažymiai buvo blogesni. Po šio jų pokalbio situacija pasitvarkė. Pati M. apie jos užpuolimą nieko nepasakojo, išorinių sužalojimų nematė, elgesio pokyčio nematė, nusiskundimų nebuvo.

2016-04-23 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) bute, apžiūra, fotografuota, niekas nepaimta (6-8 b. l., I tomas).