Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, turintis neįgalumą, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas, teistumas išnykęs (praeityje buvo teistas 2 kartus: 1) Kauno apygardos teismo 2011-05-02 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199² straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda, kuri Kauno apygardos teismo 2016-04-19 nutartimi buvo pakeista 40 parų arešto bausme; 2) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-10-26 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 12 MGL (600 Eur) dydžio bauda, kurią sumokėjo 2024-03-04, bausmę atlikęs), kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį;

V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas: 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2010-04-26 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį 2 metų laisvės apribojimo bausme, kuri Kauno miesto apylinkės teismo 2010-08-19 nutartimi buvo pakeista į 90 parų arešto bausmę; 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2013-01-29 nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį 50 parų arešto bausme; 3) Alytaus rajono apylinkės teismo 2016-07-19 nuosprendžiu pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2 veikos) 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams; 4) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018-10-11 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 30 parų arešto bausme; 5) Kauno apygardos teismo 2021-01-13 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 199² straipsnio 2 dalį, 201 straipsnio 3 dalį 156 MGL (7 800 Eur) dydžio bauda; 6) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021-10-01 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį 38 MGL (1 900 Eur) dydžio bauda; 7) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022-10-14 nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį (2 veikos), 243 straipsnį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas 1 metams, ir 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda; Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-02-28 nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas, pasiunčiant atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; 8) Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 6 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme ir 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda; 2024-02-27 išregistruotas iš Probuojamųjų asmens duomenų registro atlikus laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs (baudos nesumokėjęs), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. V. ir V. S. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, ne vėliau kaip iki 2024 m. rugsėjo 16 d. susitarė veikti bendrai ir, turėdami tikslą dėl akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, kurių vertė viršija 900 MGL (45 000 Eur) dydžio sumą, įgijimo ir jų neteisėto gabenimo Lietuvos Respublikos teritorijoje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų bei 2021 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymu Nr. 4-981 pakeistų ir nauja redakcija išdėstytų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 3 punkto ir 3.1.1 papunkčio reikalavimą, numatantį, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, V. V., 2024 m. rugsėjo 16 d. 3 val. vairuodamas automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas pirmas A5 keliu link (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) raj., prieš V. S., kuris 2024 m. rugsėjo 16 d. apie 3 val. vairuodamas automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas paskui ir lydimas A5 keliu link (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) raj. V. V., (duomenys neskelbtini) miestelyje apie 5 val. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje iš nenustatyto asmens įgijo akcizais apmokestinamų prekių, t. y., 10 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, kurių bendra vertė, įskaitant sumokėti privalomus mokesčius, yra 114 143 eurų, V. V. automobiliu „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lydėjo ir stebėjo aplinką bei buvo pasirengęs, automobilyje įmontuota radijo stotimi „MOTOROLA CM140“, nustatyta neleistinu 166,845 MHz dažniu (kanalu), pranešti V. S. apie pastebėtus valstybės sienos apsaugos ar policijos pareigūnus, o V. S., važiuodamas paskui V. V., automobiliu „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai gabeno 10 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, taip, neturėdami jų įgijimo, gabenimo, importo muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą patvirtinančių dokumentų, neteisėtai įgijo ir gabeno cigaretes, iki kol 2024 m rugsėjo 16 d. 6 val. 50 min. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) r. sav. V. S. patikrinimui buvo sustabdytas ir sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, kurie automobilyje rado bei paėmė neteisėtai įgytas ir gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, o V. V. pareigūnų buvo sustabdytas ir sulaikytas 6 val. 52 min. kelyje (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kilometre, (duomenys neskelbtini) r. sav.

Motyvuojamoji dalis

6. BK 199² straipsnio 3 dalyje reglamentuota baudžiamoji atsakomybė tam, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 900 MGL dydžio sumą. Nurodyta, kad už tai yra baudžiama bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.

7. BK 199² straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais – tokių prekių įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, naudojimu ar realizavimu. Baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų atliktas bent vienas iš BK 199² straipsnio 3 dalies dispozicijoje nustatytų veiksmų. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką šios nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, veika laikoma baigta nuo nurodytų veiksmų ar vieno iš jų padarymo. Pasekmės, kaltininko tikslai ir motyvai nėra būtinieji įstatymo nurodyti šio nusikaltimo sudėties požymiai, todėl jų nustatinėjimas nėra privalomas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-217/2013, 2K-398-511/2015, 2K-309-507/2016, 2K-7-97-895/2019). Šios nusikalstamos veikos objektas yra tokių prekių įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, naudojimo bei realizavimo tvarka, papildomas objektas – valstybės mokesčių (finansų) sistema, nes, atliekant šio straipsnio dispozicijoje nurodytus veiksmus su akcizais apmokestinamomis prekėmis, siekiama išvengti mokesčių mokėjimo už disponavimą prekėmis, kurioms yra nustatyti akcizai, kaip viena iš valstybėje nustatytų mokesčių rūšių. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra prekės, kurios apmokestinamos pagal Akcizų įstatymą. Turtinė žala padaroma mokesčių sistemai.

9. Taigi, tokių duomenų visuma, įvertinus neteisėtai disponuojamų akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių vertę 114 143 Eur, kuri viršija 900 MGL dydžio sumą, rodo, kad kaltinamųjų V. V. ir V. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sunkus nusikaltimas pagal BK 199² straipsnio 3 dalį.

Bausmės skyrimas

10. BK 41 straipsnis numato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmė yra prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

11. BK 199² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės – bauda ar laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

13. BK 60 straipsnyje nustatytas išsamus baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas ir nurodyta, kokiais atvejais kurios aplinkybės teismo gali būti nepripažintos atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis. Kitų išimčių, leidžiančių nepripažinti BK 60 straipsnyje nurodytų aplinkybių sunkinančiomis, baudžiamajame įstatyme nėra (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-15-489/2019). Taigi teismas sprendžia atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimą, esant tokioms alternatyvioms sąlygoms: 1) baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė nurodyta kaltinamajame akte; 2) nors aplinkybė ir nenurodyta kaltinamajame akte, tačiau tokią aplinkybę atitinkantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar byloje nustatyta tvarka gautame rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Pažymėtina, kad teismai, spręsdami dėl asmens baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, turi nepažeisti kaltinamojo teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, jo teisės į gynybą, o teismo sprendimas negali būti netikėtas asmeniui, kuriam tokios aplinkybės nustatomos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15-489/2019, 2K-304-648/2019, 2K-116-697/2021, 2K-29-976/2022). Kartu šiame kontekste pažymima, kad prokuroro klaida, kaltinamajame akte nenurodant BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, negali užkirsti kelio šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja. Galutinį sprendimą dėl baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių buvimo byloje priima bylą nagrinėjantis teismas, priimdamas nuosprendį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-304-648/2019).

14. Nagrinėtinu atveju atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji buvo nurodyta prokurorės baigiamojoje kalboje, todėl turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Pasisakydamas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog V. V. ir V. S. nusikalto veikdami bendrininkų grupe, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors nagrinėjamu atveju kaltinamajame akte ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta, tačiau prokurorė baigiamojoje kalboje pažymėjo, jog V. V. ir V. S. nusikalto veikdami bendrininkų grupe, taip pat kaltinamajame akte, aprašydama kaltinimą, prokurorė pažymėjo, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, įvykdė veikdami bendrai, tokią aplinkybę teisiamajame posėdyje nuosekliai patvirtino ir patys kaltinamieji V. V. bei V. S., ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai bei rašytinė bylos medžiaga. Taigi, šiuo atveju kaltinamiesiems viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl jiems inkriminuojamo bendrininkavimo instituto, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu turėjo visas galimybes gintis.

15. Pažymėtina, kad nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymui (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija), buvo priimti ir šios bylos nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, lengvinantys kaltinamojo teisinę padėtį. Vienas jų susijęs su BK 27 straipsnio (Recidyvistas ir pavojingas recidyvistas) nuostatomis. Minėto straipsnio 1 dalis pakeista, nurodant, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi, iš aptartos normos matyti, jog nelieka savaiminio pripažinimo recidyvistu ir yra įtvirtinta teismo pareiga motyvuoti sprendimą asmenį pripažįstant recidyvistu bei šį sprendimą privaloma išdėstyti rezoliucinėje dalyje (BPK 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nors analizuojamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokurorės baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog V. S. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau tiek kaltinamajame akte, tiek ir baigiamųjų kalbų metu valstybinį kaltinimą palaikiusi prokurorė pažymėjo, kad kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, kaltinamajame akte buvo aprašyti V. S. teistumai. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam ir jo gynėjui viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl V. S. teistumų, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu turėjo visas galimybes gintis. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, jog V. S. šioje byloje kaltinamas vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymu, taip pat patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas pilnametis, ne kartą buvo teistas už tyčinių nusikaltimų įvykdymą, taip pat ir už analogišką nusikaltimą, numatytą BK 199² straipsnyje, jo teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymų nustatyta tvarka, o veiką, dėl kurios padarymo jis kaltinamas, įvykdė neišnykus teistumui. Todėl teismas sprendžia, jog V. S. nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 3 dalyje, padarė būdamas recidyvistas, ir tai pripažįsta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

16. Skirdamas V. V. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. V. V. padaryta veika baigtinė, pavojinga. Nusikalstamą veiką V. V. padarė būdamas neteistas, kai teistumas išnykęs (4 t., b. l. 132-139, 140-144), baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 144-153), nedirbantis (4 t., b. l. 157), turintis neįgalumą, jam iki 2028-06-04 nustatytas 45 proc. darbingumo lygis (5 t., b. l. 4-5). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-126-693/2018). Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, V. V. vaidmenį nusikaltimo padaryme, kuris buvo antraeilis, į tai, kad jis pats akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių, nepaženklintų banderolėmis, negabeno, o tik lydėjo V. S., taip pat ir į tai, jog gabentos cigaretės nepateko į apyvartą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta už nusikaltimo padarymą kaltinamajam paskiriant sankcijoje numatytą ir prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant minimalų, t. y. skiriant 150 MGL dydžio baudą.

17. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. V. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

18. Kaltinamasis V. V. išreiškė prašymą leisti paskirtą baudą mokėti dalimis per 2 metus, kaltinamojo gynėjas advokatas taip pat prašė teismo nustatyti terminą baudai sumokėti. Teismo įsitikinimu, įvertinus kaltinamajam skirtinos bausmės dydį, kaltinamojo V. V. duotus paaiškinimus apie jo gaunamas pajamas, kad jo mėnesinės pajamos yra apie 348 Eur, tai, jog, Sodros duomenimis, yra nedirbantis, turi neįgalumą, t. y. jam nustatytas 45 procentų darbingumo lygis, o tai apsunkina galimybes įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas, bendras įstatyme numatytas 2 mėnesių baudos sumokėjimo terminas iki priverstinio teismo sprendimo vykdymo reikštų neproporcingą naštą. Todėl teismas įžvelgia pagrindą tenkinti prašymą, nustatant ženkliai ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, t. y. kaltinamajam V. V. nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

19. Kaip minėta, 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 5, 7, 8, 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 42, 43, 47, 48, 51, 52, 54, 59, 61, 62, 63, 64, 65, 66, 67, 69, 70, 72², 74, 75, 76, 82, 84, 85, 87, 89, 90, 92, 93, 97, 243, 244 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 5¹, 40¹, 58¹, 72⁵, 72⁶, 72⁷, 72⁸ straipsniais įstatymas (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija). Šiuo įstatymu buvo priimti ir šios bylos nagrinėjimui aktualūs pakeitimai, lengvinantys kaltinamojo teisinę padėtį. Vienas jų susijęs su BK 65 straipsnio taikymu, numatančiu bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles, kurios švelnina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl dėl bausmės laiko įskaitymo taikytina BK 65 straipsnio redakcija, įsigaliojusi nuo 2025 m. vasario 1 d. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į V. V. paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. 6.52 val. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 15.06 val. (viena para) ir laikytina, jog V. V. yra sumokėjęs 6 MGL dydžio baudos dalį.

20. V. V. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos. Nors baigiamųjų kalbų metu kaltinamojo gynėjas advokatas teismo prašė panaikinti V. V. taikomą kardomąją priemonę dokumentų paėmimą, nuo nuosprendžio paskelbimo dienos grąžinant kaltinamajam jo asmens dokumentą, kad V. V. atsirastų didesnės įsidarbinimo galimybės, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog pats V. V., duodamas paaiškinimus, teigė, kad jo įsidarbinimo galimybės yra ribotos dėl jam nustatyto neįgalumo, o iš byloje esančios Sodros pažymos matyti, jog kaltinamasis paskutinį kartą dirbo iki 2007-09-03 (4 t., b. l. 157), kas rodo, kad net ir turėdamas asmens dokumentą, t. y. iki kardomosios priemonės paskyrimo šioje byloje, asmuo nedirbo, toks prašymas dėl asmens dokumento grąžinimo nuo nuosprendžio paskelbimo dienos netenkinamas.

21. Skirdamas V. S. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę. V. S. padaryta veika baigtinė, pavojinga, padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nusikalstamą veiką V. S. padarė būdamas teistas, teistumui neišnykus (4 t., b. l. 1-9, 10-43), eilę kartų baustas administracine tvarka, turintis galiojančių administracinių nuobaudų (4 t., b. l. 44-53), nedirbantis (4 t., b. l. 54).

22. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos ir atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019, 2K-49-976/2020). Teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jai individualizuoti turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).

23. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, charakterizuojančias kaltinamąjį, tai, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. pripažino įvykdęs nusikaltimą ir dėl jo gailėjosi, buvo nustatytos net dvi kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, t. y. veikė bendrininkų grupe ir nusikalto recidyvistas, nusikalto būdamas teistas net aštuonis kartus, taip pat ir už analogišką nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, pagal BK 199² straipsnio nuostatas, kas rodo, jog kaltinamasis nesupranta daromų nusikalstamų veikų pavojingumo, kritiškai savo elgesio nevertina ir jo nekeičia, toliau sistemingai pažeidinėja baudžiamuosius įstatymus, o anksčiau kaltinamajam ne kartą taikytos įvairios bausmių rūšys – bauda, areštas, laisvės atėmimas, jo vykdymą atidedant, teigiamo poveikio jam nepadarė. Šiuo atveju taip pat paminėtina, kad V. S. anksčiau ne kartą buvo paskirtos baudos, tačiau, kaip rodo bylos medžiaga, tai pripažino ir pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu, jis baudos nėra sumokėjęs. Byloje esanti baustumų pažyma rodo, jog V. S. per trejų metų laikotarpį buvo baustas net 21 kartą, baustumai susiję su smulkiomis vagystėmis iš parduotuvių, nei viena jam paskirta administracinė nuobauda nėra sumokėta. Taip pat bylą nagrinėjantis teismas įvertina ir tai, kad V. S. ir nagrinėtinu atveju nusikalto siekdamas turtinės naudos, kaip pripažino teismui, jis už akcizais apmokestinamų prekių – cigarečių nuvežimą turėjo gauti 500 Eur, įvertina kaltinamojo aktyvų vaidmenį nusikaltimo įvykdyme, tai, jog nusikalto ne atsitiktinai ir ne veikdamas spontaniškai, bet tam iš anksto ruošdamasis, t. y. ieškojo transporto priemonių cigarečių vežimui, asmens, kuris jį galėtų lydėti vežant cigaretes, į transporto priemones įdėjo ryšio priemones, kuriomis galėtų bendrauti su kitame automobilyje važiavusiu V. V. ir vienas kitam pranešti apie pareigūnus, taip pat įvertinus veikos pavojingumą, jog kaltinamojo neteisėtai disponuotų akcizais apmokestinamų prekių vertė, kuri sudaro 114 143 Eur, net 2,5 karto viršija minimalią ribą (900 MGL (45 000 Eur)), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 199² straipsnio 3 dalį, o cigaretės nepateko pas trečiuosius asmenis tik dėl to, nes V. S. ir V. V. buvo sulaikyti policijos pareigūnų, daro išvadą, jog tokios aplinkybės neabejotinai atskleidžia antivisuomenines kaltinamojo nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir nėra pagrindo manyti, kad šiuo atveju paskyrus V. S. švelnesnę bausmę negu laisvės atėmimas, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nusikaltimų nebedarys. Priešingu atveju, t. y. paskyrus prokurorės siūlytą baudos bausmę, formuotųsi nebaudžiamumo nuotaikos, nepagarba įstatymui. Iš baudžiamosios teisės esmės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, 2K-181/2012, 2K-108-895/2016, 2K-258-222/2018, 2K-53-697/2021). Todėl kaltinamajam V. S. skirtina sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, kaip atitinkanti teisingumo principą, kurios dydis nustatytinas mažesnis už sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį.

24. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

25. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. S. paskirta sumažinta laisvės atėmimo bausmė visiško bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-19 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda.

26. Pagal BK 75 straipsnio 3 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, arba ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Iš dalies atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nustato po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuri negali būti trumpesnė kaip šeši mėnesiai ir ilgesnė kaip dveji metai, taip pat nuo vienerių iki trejų metų likusios neatliktos bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Pažymėtina, kad laisvės atėmimas yra taikomas kaip kraštutinė priemonė, todėl, esant galimybei, būtina siekti išsaugoti asmens teigiamus socialinius ryšius bei siekti jo veiksmingos resocializacijos kitais būdais. Nagrinėtinu atveju teismas atsižvelgia į tai, jog V. S. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai, dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų galėjimąsi, iš esmės teismui davė išsamius paaiškinimus, be to, dėl nusikaltimo įvykdymo prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, padaryta nusikalstama veika yra ekonominio pobūdžio. Ir nors šios veikos pavojingumas yra neginčytinas, tačiau jis nėra tokio pobūdžio ir laipsnio, kad būtų reikalinga itin griežta asmens izoliacija nuo visuomenės, sunkių padarinių nusikalstama veika nesukėlė, nes be banderolių gabentos cigaretės nepateko į apyvartą pas trečiuosius asmenis, be to, įsigytomis cigaretėmis kaltinamasis disponavo palyginti labai trumpą laiko tarpą. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti ir teisingumas įgyvendintas atlikus dalį realios laisvės atėmimo bausmės – 8 mėnesius, likusios bausmės vykdymą atidedant (BK 75 straipsnio 3 dalis) ir skiriant jam įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 punktas) (straipsnio redakcija, galiojusi iki 2025-02-01).

27. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. 6.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 14.57 val. (viena para).

28. V. S. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

29. Teismas pažymi, kad pagal BK 67 straipsnį turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu yra laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

30. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikaltimo priemonėmis laikomi įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kiti materialią vertę turintys daiktai, kuriuos kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą, tačiau jų panaudojimas tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos nusikalstamos veikos objektui ar dalykui. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos priemone negali būti pripažįstamas bet koks su jos padarymu susijęs turtas. Tokiam turtui keliami papildomi reikalavimai. Visų pirma, nusikaltimo padarymo priemone pripažįstamas specialiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Be to, pagal teismų praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, jog šio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Paprastai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką. Transporto priemonė laikoma panaudota BK 199² straipsnyje numatytai nusikalstamai veikai daryti ne tik tada, kai ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., automobilyje įrengta slėptuvė nusikalstamos veikos dalykui gabenti), bet ir tada, kai tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas. Siekiant nustatyti, ar turtas gali būti pripažintas nusikalstamos veikos priemone, turi būti išnagrinėjamos visos reikšmingos turto panaudojimo šios veikos darymo procese aplinkybės.

31. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. V. nusikaltimo įvykdymui panaudojo transporto priemonę - automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiuodamas pirmas (duomenys neskelbtini) keliu link (duomenys neskelbtini) miestelio, (duomenys neskelbtini) raj., prieš V. S., gabenantį 10 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis, jį lydėjo, stebėjo aplinką bei buvo pasirengęs, automobilyje įmontuota radijo stotimi „MOTOROLA CM140“, nustatyta neleistinu 166,845 MHz dažniu (kanalu), pranešti V. S. apie pastebėtus valstybės sienos apsaugos ar policijos pareigūnus, o V. S. nusikaltimo įvykdymui panaudojo transporto priemonę – automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo važiavo gabendamas neteisėtai įgytas akcizais apmokestinamas prekes, t. y. 10 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis. Minėtos transporto priemonės nebuvo kaip nors specialiai pritaikytos nusikalstamai veikai daryti, tačiau jomis buvo padaryta nusikalstama veika, nes šių transporto priemonių panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad nusikaltimo padarymas be minėtų automobilių panaudojimo nebūtų įmanomas, todėl automobiliai „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstami nusikalstamos veikos padarymo priemonėmis. Minėtos priemonės turi ekonominę vertę, jomis pasinaudojant padaryta nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų pavojingų visuomenei nusikaltimų darymui, transporto priemones būtų galima konfiskuoti, tačiau abi minėtos transporto priemonės priklauso kitiems asmenims. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Z. P. (1 t., b. l. 30-32), o automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso E. S. (1 t., b. l. 28-29). VšĮ „Emprekis“ kainų žinyno duomenimis, 2024 m. rugsėjo mėn. automobilio „Renault Trafic“ vertė su PVM 2 270 eurų (1 t., b. l. 33), o automobilio „Opel Zafira“ vertė su PVM 2 370 eurų (1 t., b. l. 34). BK 72 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyta, jog kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu, perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti. Šiuo atveju pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad minėtų transporto priemonių savininkai apie kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus ką nors būtų žinoję arba būtų perleidę savo turtą nusikaltimui daryti. Esant tokioms aplinkybėms, iš kaltinamojo V. V. išieškoma automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, kuri sudaro 2 370 Eur, o iš kaltinamojo V. S. išieškoma automobilio „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma, kuri sudaro 2 270 Eur.

32. Kaltinamojo V. V. gynėjas advokatas D. M. teismui teigė, jog šiuo atveju automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įsigytas prieš trumpą laiko tarpą iki nusikaltimo padarymo, jis buvo nusipirktas už 1 100 Eur, pateikė tai patvirtinančią 2024-07-15 pirkimo-pardavimo sutartį (5 t., b. l. 7), todėl prašė iš V. V. konfiskuotiną sumą sumažinti iki 1 100 Eur. Tačiau bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog kaltinamojo gynėjas nepagrįstai tapatina konfiskuotino automobilio pardavimo kainą su automobilio verte.

33. Daikto kaina nustatoma sutartiniais pagrindais tarp pardavėjo ir pirkėjo, kuri sutarties sudarymo momentu tenkina abi sutarties šalis, tačiau daikto kaina dažnai neatitinka tikrosios daikto vertės, nes ją gali lemti įvairūs veiksniai, sietini su perkamo ir parduodamo daikto savybėmis, konkrečia technine būkle, su pirkėjo ir pardavėjo subjektyviais norais, finansine padėtimi, siekiu greitai nusipirkti ar parduoti, ryšiais su pardavėju ir pan. Nustatant automobilio rinkos vertę, vadovautis tik pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta automobilio kaina būtų neobjektyvu. Be to, įteisinus tokį konfiskuotino turto vertės nustatymą (pagal automobilio kainą, nurodytą sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje), būtų sudarytos prielaidos kaltininkams piktnaudžiauti, siekiant išvengti gresiančio konfiskuotino turto tikrą vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, dirbtinai mažinti konfiskuotino turto vertę (pvz., po nusikaltimo padarymo sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje būtų nurodoma akivaizdžiai mažesnė nei tikroji daikto vertė daikto kaina). Teismų praktikoje nurodoma ir tai, kad, nustatant konfiskuotino turto vertę, yra pagrindas remtis būtent VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje išraše nurodyta automobilio vidutine kaina, t. y. verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis byloje Nr. 2K-164-222/2019). Todėl šiuo atveju daroma išvada, jog nustatyta konfiskuotino automobilio „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pateiktą informaciją, kurioje nurodyta analogiškos transporto priemonės vidutinė kaina Lietuvoje nusikalstamos veikos padarymo metu, yra objektyvi ir realiai atspindi rinkos situaciją.

34. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2025-01-21 pirminę pažymą Nr. APD-2025-00792, kurioje prašoma priteisti valstybei iš V. S. 368,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, t. y. už gynėjo advokato Algirdo Zakraso kaltinamajam suteiktą antrinę teisinę pagalbą (5 t., b. l. 1).

35. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

36. Europos Žmogaus Teisių Teismas (byla Chukayev v. Russia, Orlov v. Russia ir Croissant v. Germany) išaiškino, kad įstatymas, numatantis, jog valstybės suteiktos teisinės pagalbos lėšos gali būti atlyginamos iš nuteistojo, neprieštarauja Konvencijai. Teisė į nemokamą teisinę pagalbą nėra absoliuti, ji gali būti teikiama tik tais atvejais, kai kaltinamasis neturi pakankamai lėšų. Visais atvejais turi būti objektyviai atsižvelgiama į kaltinamojo turtinę padėtį. Kaltinamasis gali prašyti nepriteisti proceso išlaidų, tačiau tam turi pateikti duomenis, rodančius sunkią turtinę padėtį (įrodinėjimo našta tenka būtent kaltinamajam). Teismas gali atleisti nuo išlaidų padengimo arba sumažinti jų dydį.

37. Nors kaltinamasis V. S. yra darbingo amžiaus, byloje nepateikta duomenų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį, išieškoti prašoma suma yra proporcinga bylos apimčiai ir sudėtingumui, kaltinamajam V. S. suteiktos teisinės pagalbos išlaidos pagrįstos pažyma, gynėjas kaltinamajam buvo paskirtas ne BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais pagrindais, tačiau šis prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo valstybės naudai atmestinas.

38. Šiuo atveju pažymėtina, jog kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas Šiaulių apygardos teismo 2025 m. sausio 23 d. nutartimi (5 t., b. l. 8), vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kai yra kaltinamųjų gynybos interesų prieštaravimų, jeigu bent vienas iš jų turi gynėją, t. y. gynėjas V. S. buvo paskirtas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Be to, kaltinamajam gynėjas buvo būtinas (BPK 51 straipsnio 1 dalies 4 punktas), šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skiriama laisvės atėmimo bausmė, nekilnojamojo turto kaltinamasis neturi, duomenų apie jo santaupas byloje nėra, yra nedirbantis, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo V. S. neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

39. Daiktiniai įrodymai - automobilis „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas, kurie buvo saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-09-24 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27) ir 2024-11-11 nutarimu grąžinti savininkei Z. P. (1 t., b. l. 39-43), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotam teisėto savininko disponavimui.

40. Daiktiniai įrodymai - automobilis „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelis ir registracijos liudijimas, kurie buvo saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-09-24 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 27) ir 2024-11-11 nutarimu grąžinti savininkui E. S. (1 t., b. l. 35-38), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini neribotam teisėto savininko disponavimui.

41. Daiktiniai įrodymai - automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rasti ir paimti daiktai: baltos spalvos darbinės pirštinės, oranžinės spalvos darbinės pirštinės, raudonos spalvos darbinė pirštinė, baltos spalvos darbinės pirštinės, popierinė servetėlė, kvapo pėdsakai, paimti nuo pirštinių, rastų automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 vnt.), foninis kvapas (2 vnt.), mobiliojo ryšio telefonas „Nokia TA-1174_DS 105 (2019)“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini); automobilyje „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasti ir paimti daiktai: skardinė „RedBull“, plastikinis butelis „Vichy“, cigarečių pakelis „Winston Super Line“, pirštinių pora, pirštinė, pirštinių pora, biologinis pėdsakas nuo skardinės „RedBull“, biologinis pėdsakas nuo butelio „Vichy“ kaklelio, kvapo pėdsakai, paimti nuo pirštinių, rastų automobilyje „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (3 vnt.), kurie 2024-10-23 nutarimu perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui ir saugomi pagal 2024-11-05 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 114-116, 117); cigarečių pakelis „Gold Marlboro Original“, kuriame 14 vnt. cigarečių, saugomas pagal 2024-11-05 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 118); pastatoma antena, radijo bangų stotelės kalbėjimo mikrofonas, kurie 2024-11-21 nutarimu perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui ir saugomi pagal 2024-11-21 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 119-121, 122), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

42. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui ir atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, cigaretės – 10 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, kurios saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-09-25 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos ir sunaikintinos.

43. Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 12C“, kuris 2024-10-28 nutarimu buvo grąžintas saugoti V. S. (3 t., b. l. 91-94), paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

44. Daiktinis įrodymas – mobiliojo ryšio telefonas „Xiaomi Redmi 13C“, kuris 2024-10-28 nutarimu buvo grąžintas saugoti V. V. (4 t., b. l. 65-67), paliktinas neribotai savininko nuosavybei.

45. Daiktiniai įrodymai – pinigai (555 Eur), paimti 2024-09-16 vykusios asmens kratos metu iš V. V. (4 t., b. l. 62-64), kurie saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-10-28 kvitą A, Nr. (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 122-125), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini V. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalį bei paskirti 150 MGL (7 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. V. nustatyti sumažintą bausmę 100 MGL (5 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), 66 straipsniu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01), į V. V. paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. 6.52 val. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 15.06 val. (vieną parą) ir laikyti, jog V. V. yra sumokėjęs 6 MGL (300 Eur) dydžio baudos dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, V. V. nustatyti 24 (dvidešimt keturių) mėnesių terminą paskirtai ir likusiai nesumokėtai 94 MGL (4 700 Eur) dydžio baudai sumokėti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 2 370 Eur (dviejų tūkstančių trijų šimtų septyniasdešimties eurų) konfiskavimą.

V. V. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

V. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199² straipsnio 3 dalį, priimant sprendimą dėl jo pripažinimo recidyvistu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalies (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01) prasme (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 307 straipsnio 1 dalies 5 punktas), ir paskirti jam 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. S. nustatyti sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, V. S. paskirtą sumažintą laisvės atėmimo bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023-09-19 nuosprendžiu paskirta ir nesumokėta 194 MGL (9 700 Eur) dydžio bauda ir galutinę subendrintą bausmę V. S. paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 194 MGL (9 700 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025-02-01), iš dalies atidėti V. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, nustatyti 8 (aštuonių) mėnesių po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalį, jos pradžią skaičiuojant nuo V. S. faktinio sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos, ir likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per šį laikotarpį V. S. įpareigojant dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į V. S. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2024 m. rugsėjo 16 d. 6.50 val. iki 2024 m. rugsėjo 16 d. 14.57 val. (vieną parą).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, V. S. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – transporto priemonės „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos - 2 270 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimties eurų) konfiskavimą.

V. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. S. nepriteisti.

Daiktinius įrodymus - automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, kurie buvo saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-09-24 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024-11-11 nutarimu grąžinti savininkei Z. P., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotam teisėto savininko disponavimui.

Daiktinius įrodymus - automobilį „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo užvedimo raktelį ir registracijos liudijimą, kurie buvo saugomi Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-09-24 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2024-11-11 nutarimu grąžinti savininkui E. S., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotam teisėto savininko disponavimui.

Daiktinius įrodymus - automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rastus ir paimtus daiktus: baltos spalvos darbines pirštines, oranžinės spalvos darbines pirštines, raudonos spalvos darbinę pirštinę, baltos spalvos darbines pirštines, popierinę servetėlę, kvapo pėdsakus, paimtus nuo pirštinių, rastų automobilyje „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (4 vnt.), foninį kvapą (2 vnt.), mobiliojo ryšio telefoną „Nokia TA-1174_DS 105 (2019)“, IMEI1: (duomenys neskelbtini), IMEI2: (duomenys neskelbtini); automobilyje „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastus ir paimtus daiktus: skardinę „RedBull“, plastikinį butelį „Vichy“, cigarečių pakelį „Winston Super Line“, pirštinių porą, pirštinę, pirštinių porą, biologinį pėdsaką nuo skardinės „RedBull“, biologinį pėdsaką nuo butelio „Vichy“ kaklelio, kvapo pėdsakus, paimtus nuo pirštinių, rastų automobilyje „Renault Trafic“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (3 vnt.), kurie 2024-10-23 nutarimu perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui ir saugomi pagal 2024-11-05 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini); cigarečių pakelį „Gold Marlboro Original“, kuriame 14 vnt. cigarečių, saugomą pagal 2024-11-05 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini); pastatomą anteną, radijo bangų stotelės kalbėjimo mikrofoną, kurie 2024-11-21 nutarimu perduoti saugoti Valstybės sienos apsaugos tarnybos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriui ir saugomi pagal 2024-11-21 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, 10 000 pakelių cigarečių „Winston Blue“ ir 15 000 pakelių cigarečių „Marlboro Gold“, kurios saugomos Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-09-25 kvitą B, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 12C“, kuris 2024-10-28 nutarimu buvo grąžintas saugoti V. S., palikti neribotai savininko nuosavybei.

Daiktinį įrodymą – mobiliojo ryšio telefoną „Xiaomi Redmi 13C“, kuris 2024-10-28 nutarimu buvo grąžintas saugoti V. V., palikti neribotai savininko nuosavybei.

Daiktinius įrodymus – pinigus (555 Eur), paimtus 2024-09-16 vykusios asmens kratos metu iš V. V. ir saugomus Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pagal 2024-10-28 kvitą A, Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti V. V..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą teikiant per Šiaulių apygardos teismą.