Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

I. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilniuje),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis I. C., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui, o būtent:

jis, 2015-12-07, apie 22:30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatyta 1,16 ‰ girtumas), ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu, smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą savo nepilnametei dukrai S. C., gimusiai (duomenys neskelbtini), t.y. suėmė jai už gerklės ir iškėlęs į viršų, smaugė iki 15 sekundžių, tada, nukentėjusiajai spardantis, ją paleido, suėmė nukentėjusiąją už abiejų rankų dilbių ir suko rankas į vidinę pusę iki 30 sekundžių, kol iš skausmo nukentėjusioji atsisėdo ant grindų, tada pakėlė nukentėjusiąją už rankų nuo grindų ir iki 40 sekundžių spaudė nukentėjusiosios rankas, tada pakėlė nukentėjusiąją už rankų į viršų ir šiai, esant jo galvos aukštyje, galva trenkė nukentėjusiajai į galvą kaktos srityje, nuo ko nukentėjusioji apsvaigo ir krito ant grindų, tada koridoriuje pastūmė nukentėjusiąją ties krūtine, nuo ko nukentėjusioji trenkėsi nugara į sieną, taip padarydamas jai poodines kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje ir dilbiuose.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis I. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis I. C. savo kaltę jam inkriminuota nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, 2015 m. gruodžio 7 d. smurtavo prieš savo dukrą S. C.. Dėl panaudoto smurto prieš savo dukrą, kaltinamasis I. C. labai gailisi ir teigia, kad ateityje tokie faktai nepasikartos.

Kad būtent kaltinamasis I. C. nukentėjusiosios S. C. atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, teisiamojo posėdžio metu patvirtino ir nukentėjusioji S. C. bei liudytojai M. C. ir N. C..

Smurto nukentėjusiosios S. C. atžvilgiu panaudojimo faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu (b. l. 2-3) tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriuose yra užfiksuotas smurto panaudojimo faktas ir nurodyta, kad nukentėjusioji buvo sumušta, o alkoholio matuoklio parodymais užfiksuota, kad įvykio metu kaltinamasis I. C. buvo neblaivus ir jam buvo nustatytas 1,16 promilės girtumas (b.l. 49).

Teismo medicinos specialistai, apžiūrėję nukentėjusiąją S. C., nustatė, kad jai padarytos poodinės kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje ir dilbiuose, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, paveikus kietu buku bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kraujosruvos dilbiuose galėjo atsirasti nuo suspaudimų pirštais, kraujosruva kaktoje galėjo atsirasti nuo smūgio galva. Sužalojimai visumoje ir atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, kurie padaryti mažiausiai penkiais trauminiais poveikiais (b.l. 23).

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo I. C. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė smurto panaudojimu savo dukros – nukentėjusiosios S. C. atžvilgiu patvirtinamas nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, taip pat baudžiamojoje byloje esančia teismo medicinos specialistų išvada, ir mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis I. C., mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė savo dukrai (šeimos nariui) nukentėjusiajai S. C. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamojo I. C. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes, bei į kaltinamojo I. C. asmenybę, kuris anksčiau nebuvo teistas, dirba ir išlaiko mažametį sūnų, gimusį (duomenys neskelbtini), ir mano, kad kaltinamajam I. C. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, taikant įstatyme (BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punktas) numatytą įpareigojimą, kuris gali padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Dėl kardomosios priemonės

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam I. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 46). Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą.

Nors baudžiamoji byla yra išnagrinėta, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, tačiau kaltinamajam I. C. skirtina laisvės apribojimo bausmė ir turi būti taikomi tam tikri įstatymuose numatyti įpareigojimai, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga I. C. paskirtą kardomąją priemonę taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji S. C. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamojo I. C. jai padarytą 1000 € dydžio neturtinę žalą (T. 2., b.l. 88-90).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo I. C. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusioji S. C. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusioji patyrė didelių moralinių išgyvenimų, kadangi smurtą jos atžvilgiu panaudojo tėvas, kuris ją augino mirus motinai, todėl atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusioji S. C. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį ir nukentėjusiosios S. C. paaiškinimus, kuriais ji pagrindė ieškinio dydį, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios S. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 75,49 Lt € dydžio civilinį ieškinį (b.l. 30-34), kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamojo I. C. civilinio ieškovo turėtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas. Nors civilinio ieškovo atstovas į teisiamąjį posėdį neatvyko, tačiau buvo gautas civilinio ieškovo prašymas nagrinėti ieškinį jam nedalyvaujant, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. C. pateikė teismui AB „Swedbank“ išduotą mokėjimo nurodymą, iš kurio turinio matyti, kad kaltinamasis I. C. atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai jos turėtas nukentėjusiosios S. C. gydymo išlaidas, todėl civilinio ieškovo ieškinys turi būti atmestas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

I. C. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį I. C. per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnio reikalavimais, įpareigoti I. C. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir per penkis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šių programų kursą.

Kardomąją priemonę, paskirtą I. C. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Išaiškinti nuteistajam I. C., kad jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos ir vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo nustatytus įpareigojimus. Nuteistajam I. C. vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam gali būti pakeista areštu.

Išieškoti iš I. C. nukentėjusiosios S. C. naudai 1000 € (vieną tūkstantį eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikštą 75,49 € dydžio civilinį ieškinį atmesti, kadangi kaltinamasis I. C. gera valia atlygino nukentėjusios S. C. gydymo išlaidas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.