Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Širvintų rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, 7 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, kaltinamojo teigimu užsiimantis individualia veikla, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, anksčiau teistas penkis kartus:

2010-12-22 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 6 mėnesiams;2011-11-21 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, - laisvės apribojimu 1 metams;2012-03-16 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 10 mėnesių;2014-12-14 Vilnius miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 1 metams;2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, - laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. M., mušdamas sukėlė žmogui fizinį skausmą – 2016 m. gegužės 1 d., apie 16:30 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kaltinamasis E. M., buitinio konflikto su savo motinos sugyventiniu J. M. (J. M.) metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 3,59 promilių girtumas), kumščiu sudavė smūgį nukentėjusiajam J. M. į akį, vėliau smūgį į lūpas ir ranka sudavė smūgį į krūtinės sritį, tokiu būdu, nukentėjusiajam J. M. (J. M.), sukeldamas fizinį skausmą.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis E. M. savo kaltę jam inkriminuojama nusikalstama veika pripažino visiškai ir patvirtino, kad 2016 m. gegužės 1 d., tarpusavio konflikto metu, jis smurtavo prieš savo motinos sugyventinį J. M., suduodamas jam kelis smūgius ranka į įvairias kūno vietas. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis E. M. nuoširdžiai gailėjosi, ir tikino, kad ateityje tokie faktai niekada nepasikartos. Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. M. pripažino, kad jis turi problemų dėl alkoholio vartojimo, o išgėręs tampa agresyvus.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis J. M. (J. M.) parodė, kad kaltinamasis E. M. yra nukentėjusiojo J. M. sugyventinės M. M. sūnus, kuris gyvena kartus su jais viename bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kaltinamasis E. M., nukentėjusiojo J. M. teigimu, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir dėl šios priežasties tarp jų nuolat kyla konfliktinės situacijos. Vienas iš tokių tarpusavio konfliktų kilo 2016 m. gegužės 1 d., jiems su sugyventine M. M. grįžus namo iš kaimo. Kaltinamasis E. M. buvo girtas, todėl kai nukentėjusysis J. M. paklausė kaltinamojo, kodėl jis garsiai klausėsi muzikos, dėl kurios skundėsi kaimynai, šis klausimas kaltinamajam nepatiko ir jis supyko, o supykęs sudavė kelis smūgius kumščiu ir ranka nukentėjusiajam į veidą ir krūtinę. Kadangi iš sumuštų vietų pradėjo bėgti kraujas, nukentėjusysis J. M. išėjo į namo laiptinę ir būdamas ten, iškvietė policijos pareigūnus. Kiekvieno jam suduoto smūgio metu nukentėjusysis J. M. juto stiprų fizinį skausmą smūgių vietose, tačiau į gydytojus dėl sužalojimų nesikreipė, rimtų sveikatos sutrikimų nepatyrė.

Vilniaus apskrities VPK VTV Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio A. Č. tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad 2016-05-01, apie 18 val. 15 min., jis nuvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Pareigūnus kvietė J. M. (J. M.) prieš kurį smurtavo jo posūnis E. M., gimęs (duomenys neskelbtini). Ant J. M. kūno buvo matomi smurto požymiai – sumušta dešinė akis, lūpos. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad jautė skausmą krūtinėje (b.l. 5-6).

Šias aplinkybes policijos pareigūnas – liudytojas A. Č., patvirtino ir apklausiamas teisiamajame posėdyje, patvirtinęs, kad 2016 m. gegužės 1 d., jam su kitais policijos pareigūnais atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, jie rado sumuštą nukentėjusįjį J. M., kuris teigė, kad jį sumušė kaltinamasis E. M..

Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo E. M. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo nekelia abejonių, jo kaltė smurto panaudojimu nukentėjusiojo J. M. atžvilgiu patvirtinamas nukentėjusiojo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, baudžiamojoje byloje esančiu policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir liudytojo A. Č. parodymais, ir mano, kad šių įrodymų pakanka teismo apkaltinamajai išvadai padaryti, kad kaltinamasis E. M., mušdamas sukėlė nukentėjusiajam J. M. fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo E. M. veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kaip fizinio skausmo sukėlimas savo šeimos nariui.

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, t.y. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagal šį įstatymą atsako tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Taigi, BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto - fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Artimų giminaičių ir nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąvoka yra apibrėžta įstatymu (BK 248 straipsnis), kuriame nurodyta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai (BK 248 straipsnio 1 dalis), o nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis). Šis įstatyme nurodytas nusikaltimą padariusio asmens šeimos narių sąrašas yra baigtinis ir plečiamai negali būti aiškinamas.

Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu yra neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis J. M. (J. M.), nors jis ir gyveno kartu su kaltinamuoju, tačiau jis nėra kaltinamojo E. M. tėvas ar įtėvis, o ta aplinkybė, kad J. M. yra kartu su kaltinamojo motina gyvenantis asmuo (sugyventinis), nedaro nukentėjusiojo J. M. nusikaltimą padariusio kaltinamojo E. M. šeimos nariu, todėl jo veiksmai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti nepagrįstai ir turi būti perkvalifikuoti į nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaltinamajam E. M. inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimas iš BK 140 straipsnio 2 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, nekeičia kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir pareikšto kaltinimo esmės, be to, nusikalstama veika yra perkvalifikuojama iš sunkesnio nusikaltimo į lengvesnį, o apie tokią nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę baigiamųjų kalbų metu pranešė ir kaltinamojo gynėjas, todėl teismas daro išvadą, kad nusikalstamos veikos perkvalifikavimas nepažeidžia kaltinamojo E. M. teisės į tinkamą teisminę gynybą ir netrukdo bylą išnagrinėti teisme.

Kaltinamojo E. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, o taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau buvo ne kartą teistas už nusikalstamas veikas, susijusias su smurtiniais veiksmais, taip pat buvo teistas ir pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, ir vėl yra kaltinamas smurtiniais veiksmais prieš savo motinos sugyventinį, kuriuos padarė, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės, todėl akivaizdu, kad BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta ir kaltinamajam E. M. teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė nepasiekė bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, ir nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio analogiškų nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam E. M. BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Nors prokurorė baigiamųjų kalbų metu nurodė, kad yra pagrindas kaltinamajam E. M. paskirtosios bausmės vykdymą atidėti, tačiau teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamasis realiai dirbtų ir turėtų legalų pajamų šaltinį, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad jis yra priklausomas nuo alkoholio ir daug kartų yra trauktas administracinėn atsakomybėn už pažeidimus, kuriuos jis padarė, būdamas neblaivus, taip pat atsižvelgdamas į jo ankstesnius teistumus, daro išvadą, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl teismas mano, kad atidėti kaltinamajam E. M. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, o kaltinamasis E. M. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis E. M. padarė, neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, todėl šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė turi būti subendrinta su bausme, paskirta 2015-12-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau ir - Tarnyba) prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo E. M., kuriam antrinę teisinę pagalbą suteikė advokatas A. P. (A. P.).

BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties įstatymo 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (2013 05 09 įstatymo Nr. XII-275 redakcija, galiojanti nuo 2014 01 01). Taigi, BPK 106 straipsnio nuostatos nėra imperatyvios ir teismui paliekama teisė spręsti dėl galimybės išieškoti iš nuteistojo valstybės antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą, buvo būtinas.

Tačiau tiek tarptautiniais (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punktas), tiek nacionaliniais ( Lietuvos Respublikos Konstitucija, BPK 44 straipsnio 8 punktas) įstatymais yra įtvirtinta kiekvieno asmens, kaltinamo nusikaltimo padarymu, teisė gintis pačiam arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jeigu jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje numatyta asmens teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą), o valstybė privalo užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šią konstitucinę teisę būtų reali. Teisingumo interesai yra įtvirtinti BPK 51 straipsnyje, kuriame yra numatyti atvejai, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas, t.y. šio įstatymo paskirtis yra teisės į gynybą užtikrinimo procesinė garantija tiems asmenims, kurių galimybės pasirūpinti savo teisių ir teisėtų interesų gynyba dėl vienų ar kitų priežasčių baudžiamojo proceso metu yra ribotos. Baudžiamoji byla, kurioje kaltinamas E. M., buvo nagrinėjama teisme pagreitinto proceso tvarka, o sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkto reikalavimais, nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl advokatas A. P. dalyvavo šios baudžiamosios bylos nagrinėjime, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad tuo atveju, kai teisingumo interesų įgyvendinimo užtikrinimui gynėjo dalyvavimas įstatymais nustatyta tvarka pripažįstamas būtinu, kaltinamasis turi teisę gauti valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidas išieškoti iš kaltinamojo E. M. šiuo atveju nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

E. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu E. M. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam – laisvės atėmimą keturiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2015 m. gruodžio 3 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, neatliktą laisvės apribojimo bausmės dalį keičiant laisvės atėmimo bausme, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 dalies b) papunktis), ir prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir paskirti kaltinamajam E. M. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalies reikalavimais, į E. M. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikinąjį sulaikymą) nuo 2016 m. gegužės 1 d. 18:15 val. iki 2016 m. gegužės 2 d. 15:00 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Kardomąją priemonę, paskirtą E. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš kaltinamojo E. M., atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.