- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-11
- Bylos Nr.
- 1S-1047-530/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-83-1-00143-2014-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė (pirm.), Daiva Jankauskienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė), Daivos Jankauskienės ir Arūno Paštuolio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 27 d. nutarimą Nr. 95-168 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam V. P.“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
V. P., gimęs (duomenys neskelbtini)., Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Nuteistasis bausmę atlieka nuo 2014 m. kovo 12 d., bausmės pabaiga – 2018 m. kovo 12 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai – 1 metai 8 mėnesiai 26 dienos.Komisija 2016 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. 95-168 nutarė taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 20 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą motyvuodamas tuo, kad nors nuteistasis V. P. daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis, o šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Nuteistasis V. P. skundžia šią Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą.Skunde nurodo, kad atitinka visus kriterijus, įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, pagal „OASys“ metodiką jo nusikalstamo elgesio rizika yra 17 balų, t.y. žema, charakteristika teigiama, nuo 2014 m. lapkričio 12 d. dirba Valstybinėje įmonėje „Mūsų amatai“. Nurodo, kad baigė mokslus, įgijo kompiuterio operatoriaus specialybę, dalyvauja visuomeniniuose renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse bei kitose įvairiose programose. Nuteistasis savo skunde taip pat pažymi, kad atlikdamas bausmę nesivadovauja kriminalinės subkultūros elementais, yra lengvoje grupėje, nuobaudų neturi, skatintas 4 kartus, su administracija nekonfliktuoja, su pareigūnais ir kitais nuteistaisiais bendrauja pagarbiai, diskriminacinių nuostatų neturi. Nuteistasis nurodo, kad 3 paroms buvo išvykęs į namus, administracija dėl jo jokių problemų neturėjo ir neturi. V. P. skunde teigia, kad turėjo daug laiko apgalvoti savo klaidas, padarė konkrečias išvadas, yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti daugiau nebenusikalsdamas ir tik teisėtomis priemonėmis. Teigia, kad dirbs, rūpinsis šeima ir jos gerove, laikysis įstatymų, bus naudingas visuomenei, sąžiningai spręs iškilusias problemas.
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. skundas atmestinas.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo išeina, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, įvertinusi visus skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą V. P. nėra pagrindo. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis V. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).Nors nuteistasis skunde nurodo, kad yra visos įstatyme numatytos sąlygos taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą ir tai, kad jo požiūris yra pasikeitęs, aukštesniojo teismo nuomone, vis tik akivaizdžios pažangos mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, leidžiančios teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.Apygardos teismo teisėjų kolegija pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis dirba, mokosi, taip pat įvykdė visas jam skirtas Komisijos rekomendacijas, dalyvavo privalomose socialinės reabilitacijos programose, tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, per bausmės atlikimo laiką V. P. 4 kartus skatintas ir net 2 kartus pažeidė pataisos namų vidaus tvarkos taisykles, už ką vieną kartą jam buvo paskirta nuobauda. Nepaisant to, kad nuobauda jau negalioja, tačiau tai rodo, kad per trumpą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį, nuteistojo V. P. elgesys pataisos įstaigoje nebuvo nepriekaištingas. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nors jo pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip žema, tačiau nuteistajam nustatomi ir kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys. Kaip buvo minėta, Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir pats nuteistasis pažymi, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, t.y. 17 balų. Išvadoje nurodoma, kad nuo paskutiniojo vertinimo ir nuo vertinimo, gauto bausmės atlikimo pradžioje, balas pasikeitė nežymiai, t.y. nuo 24 sumažėjo iki 17. Pažymėtina, kad nors pagal „OASys“ metodiką atlikto vertinimo balas sumažėjo, tačiau atsižvelgiant į ankstesnį, 2016 m. sausio 11 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-6 (Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis byloje Nr. 1S-367-785/2016), konstatuotina, kad nuteistajam ir anksčiau buvo nustatyti du kriminogeniniai veiksniai – tai gyvenimo stilius ir draugai bei mąstymas ir elgesys. Nors vienas iš kriminogeninių veiksnių (gyvenimo stilius ir draugai) nagrinėjamu atveju yra nebenustatytas, tačiau šio vertinimo metu nustatytas kitas, naujas kriminogeninis veiksnys – teisės pažeidimai, kas apeliacinės instancijos teismui sudaro pagrindą abejoti nuteistojo daroma pažanga. Vertinant nustatytus kriminogeninius veiksnius svarbu pažymėti, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodytose nuteistojo nuostatose, galima įžvelgti tam tikrų prieštaravimų. Teisės pažeidimų grafoje nurodyta, kad V. P. visą laiką neigia įvykdęs nusikaltimą dėl psichotropinių priemonių disponavimo, nurodydamas, kad psichotropiniai vaistai buvo skirti jį vartojančioms mamai, žmonai bei sesei. Grafoje apie piktnaudžiavimą psichiką veikiančiomis medžiagomis, nuteistasis nurodęs, kad nei jis, nei jo šeimos nariai nėra vartoję tokių medžiagų. Įvertinus išvados grafą apie nuteistojo mąstymą ir elgesį, pastebėtina, kad V. P. nurodė, kad vaistai ne jo, jis jų nelaikė, taip pat nurodė, kad nusikalsdamas neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, negalvojo, kad tai yra nusikalstama. Šie nuteistojo prieštaringi teiginiai apeliacinės instancijos teismui įrodo nustatytų kriminogeninių veiksnių pagrįstumą ir kad bausmės atlikimo metu nuteistasis nepakankamai siekė šiuos veiksnius pašalinti.Pažymėtina ir tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistojo nusikalstama veika buvo atlikta siekiant pasipelnyti. Nors nuteistasis pataisos namuose dirba ir nurodo, kad išėjęs į laisvę, kaip ir anksčiau dirbs vairuotoju, tačiau Išvadoje konstatuota, kad iki suėmimo nuteistasis apie metus laiko niekur nedirbo, buvo užsiregistravęs darbo biržoje, jam fiksuotas žemas finansinis stabilumas, konstatuota, kad lėšas tvarkė nekompetentingai, gaunamas pajamas skirstė neplaningai. Be to, nuteistasis nurodė, kad jam grįžus į laisvę, materialine padėtimi rūpintis padės ir žmona. Aukštesniojo teismo manymu, duomenys apie nuteistojo lėšų tvarkymą ir pajamas sudaro pagrindą manyti, kad tai galimas veiksnys, didinantis pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad V. P. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo V. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.