Kauno apygardos teismo nutartis

2016-03-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-367-785/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-03-24
Bylos Nr.
1S-367-785/2016
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00143-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Ramūnas Antanavičius (pirm.), Algirdas Remeika, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
V. P.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-367-785/2016
Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00143-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 24 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Ramūnas Antanavičius, teisėjų Algirdo Remeikos, Danguolės Šiugždinytės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 3-ojo sektoriaus (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 11 d. nutarimą Nr. 95-6 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2014-10-20 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 3 d., 302 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p., paskirta galutinė bausmė – 4 metai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2014-03-12, bausmės pabaiga – 2018-03-12.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2016-01-11 nutarimu Nr. 95-6 nutarta taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-02-12 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos 2016-01-11 nutarimą Nr. 95-6 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis V. P. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos 2016-01-11 nutarimą Nr. 95-6 taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Skunde nurodo, jog Komisijos nutarime esantys motyvai yra pagrįsti byloje esančiais rašytiniais duomenimis. Teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kas neturi nieko bendro sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tai laikoma šiurkščiu teisės aktų ir žmogaus teisių pažeidimu. Skirdamas bausmę, teismas jau atsižvelgė į nusikalstamų veikų sunkumą, todėl nėra pagrindo tai vertinti pakartotinai. Aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų sunkumu, pobūdžiu ar pavojingumu, negali būti pripažįstamos pagrindu netaikyti lygtinio paleidimo. Aplinkybė, kad nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka taip pat negali būti vertinama, nes nuobauda jau išnykusi, todėl nuteistasis laikomas neturintis nuobaudų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 143 str. 9 d.). Teismas taip pat nepakankamai dėmesio skyrė nuteistojo elgesiui bausmės atlikimo metu.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.

BVK 157 str. 1 d. numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 str. 2 d. numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Šiame kontekste pažymėtina, kad iš BVK 157 str. 1 d. lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

BVK 164 str. 2 d. numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 str. 8 d. nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą minimalią paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. P. priklauso žemos rizikos grupei – 24 balai. Tačiau net ir esant žemai nusikalstamo elgesio rizikai, taip pat turi būti nustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tuo tarpu Kauno apygardos teismo vertinimu akivaizdžių jo pažangos veiksnių, praeityje lėmusių jo nusikalstamą elgesį, ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, byloje nenustatyta.

Pažymėtina, kad iš Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo matyti, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. pakartotinio nusikalstamumo rizikai reikšmingi kriminogeniniai veiksniai yra gyvenimo stilius ir draugai; mąstymas ir elgesys – nusikaltimo metu problemų atpažinimo, problemų sprendimų įgūdžių stoka, savo elgesio pasekmių nenumatymas.

Nuteistojo skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistasis laisvės atėmimo metu nepakankamai siekia pašalinti minėtus kriminogeninius veiksnius. Nors nuteistasis aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, visuomeniniuose renginiuose, tačiau bausmės atlikimo metu jis 1 kartą pažeidė vidaus tvarkos taisyklėmis nustatytus režimo reikalavimus ir jam buvo skirta drausminė nuobauda. Nors nuobauda šiuo metu nebegalioja, tačiau tai neabejotinai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, vertinant jo gebėjimą pasirinkti tinkamus elgesio modelius, prisitaikyti prie visuotinai priimtinų taisyklių bei paklusti nustatytai tvarkai ir reikalavimams.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog teismas nepagrįstai vertino nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, kas neturi nieko bendro sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą. Tačiau šiame kontekste pažymima, kad sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo yra vertinama aplinkybių visuma, o ne atskiri pavieniai faktai, kuriuos skunde nurodo nuteistasis. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai, mokosi kompiuterių operatoriaus specialybės, yra įdarbintas valstybės įmonės „Mūsų amatai“ Pravieniškių padalinio paslaugų teikimo ir gamybos cecho siuvimo bare, už gerą elgesį ir dalyvavimą visuomeninėje veikloje skatintas, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-02-12 nutartis teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo V. P. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Ramūnas AntanavičiusTeisėjai Algirdas RemeikaDanguolė Šiugždinytė