- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-12
- Bylos Nr.
- eI3-13461-583/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00570-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Remigijus Arminas, Eglė Kiaurakytė, Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos
- Atsakovas
- M. M.
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,
2024 m. lapkričio 5 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą atsakovei M. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja Nacionalinė mokėjimų agentūra prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir pareiškėja, NMA) kreipėsi su prašymu į teismą prašydama priteisti iš atsakovės M. M. (toliau – ir atsakovė) 452,43 Eur susidariusią skolą, 9,70 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2024 m. liepos 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Pareiškėja paaiškino, kad atsakovė 2022 m. birželio 7 d. pateikė paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraišką Nr. 22-1012175561-A1-1 (toliau – ir Paraiška). Paraiškoje atsakovė deklaravo: 1) 36,73 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos tiesioginės išmokos, žalinimo išmoka ir skiriama parama už pirmuosius hektarus; 2) 36,73 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotas, už kurį mokamos išmokos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ (didesnio intensyvumo gamtinių trūkumų vietovėse).
Paraiška buvo vertinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 3D-897 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklėmis ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. balandžio 1 d. įsakymu Nr. 3D-245 „Dėl Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ įgyvendinimo taisyklėmis.
Atsakovės Paraiška buvo tenkinta ir jai parama buvo išmokėta remiantis įkainiais, patvirtintais Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2022 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 3D-732 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“, tačiau Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2023 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 3D-386 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“ už 2022 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus buvo nustatyti mažesni įkainiai.
Atsižvelgiant į anksčiau nurodytą, NMA Paraišką įvertino pakartotinai ir buvo nustatyta 790,32 Eur grąžintinų lėšų suma. Pažymėjo, kad atsakovė Paraiškoje įsipareigojo neteisingai apskaičiuotą ir išmokėtą paramos sumą grąžinti NMA. Vadovaujantis Taisyklių 7.1.1 ir 7.1.3 papunkčiais atsakovė turi pareigą grąžinti NMA minėtą sumą.
Motyvuojamoji dalis
Pabrėžė, kad Reglamento (EB) Nr. 809/2014 7 straipsnyje nustatyta, jog, negrąžinus skolos per nurodytą terminą, pradedamos skaičiuoti palūkanos.
Vadovaujantis Taisyklėmis, palūkanos atsakovui pradėtos skaičiuoti praėjus 60 (šešiasdešimčiai) kalendorinių dienų nuo pirmo informacinio laiško išsiuntimo datos. Palūkanų suma apskaičiuota pagal formulę: Neapmokėta grąžintinų lėšų suma x (Palūkanų paskaičiavimo data – Data nuo +1) x Palūkanų metinis procentas /(dienų skaičius per metus) / 100.
Paaiškino, kad iš atsakovės skola šiuo metu siekia 452,43 Eur ir 9,70 Eur palūkanų, nes iš atsakovei priklausančių išmokų buvo išskaičiuota dalis skolos.
Taip pat NMA vadovaudamasi Taisyklių 15 punktu ir 16.1 papunkčiu, nuo 2024 m. liepos 1 d. pradėjo skaičiuoti 5 proc. palūkanas nuo atsakovės negrąžintos sumos. Taisyklių 15 punkte nurodyta, kad palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato.
Atsakovė M. M. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. Jai apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Duomenų, patvirtinančių, kad išmoka grąžinta ir sumokėtos palūkanos iki teismo posėdžio, negauta.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymo priteisti iš atsakovės M. M. 452,40 Eur susidariusią skolą, 9,70 Eur palūkanų ir 5 procentų metines palūkanas už pavėluotas grąžinti lėšas, skaičiuojamas nuo 2024 m. liepos 1 d. iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad atsakovė pareiškėjai pateikė Paraišką. Pareiškėja įvertinusi paraišką, nusprendė ją tenkinti ir skyrė atsakovei paramą.
Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui 2023 m. birželio 14 d. priėmus įsakymą Nr. 3D-386 „Dėl tiesioginių išmokų ir susietosios paramos už deklaruotus plotus mokėjimo 2022 m.“ ir perskaičiavus įkainius už 2022 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, NMA atliko pakartotinį Paraiškos vertinimą ir 2023 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-5791 (11.2.12E) „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo įpareigojo atsakovę grąžinti 790,32 Eur išmokų sumą.
Taisyklių 2.4 punkte nustatyta, jog grąžintinos lėšos – privalomos grąžinti lėšos, kurios neteisėtai išmokėtos ir (arba) panaudotos pažeidžiant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų ir (arba) Europos Sąjungos žuvininkystės fondų priemonių įgyvendinimą reglamentuojančius Europos Sąjungos ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktus, taip pat lėšos, kurias būtina sumokėti į Europos Sąjungos žemės ūkio fondus ir (arba) Europos Sąjungos žuvininkystės fondus ir (arba) Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą už teisės aktų nuostatų pažeidimą ir su minėtomis lėšomis susijusios palūkanos, taip pat privalomos išskaičiuoti iš paramos ilgalaikės sankcijos.
Taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija (nagrinėjamu atveju – NMA) priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Taisyklių 18.3 punkte įtvirtinta, jog grąžintinos lėšos gali būti išieškomos kitokia ES arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas nevykdo sprendimo grąžintinas lėšas grąžinti dalimis, administruojančioji institucija turi pradėti grąžintinų lėšų išieškojimo teisminiu būdu procesą (25punktas).
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija) įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2003-05-30 nutarimus, 2004-02-13 sprendimą, 2004-12-13, 2006-03-14 nutarimus). Konstitucinis Teismas 2006-03-28 nutarime konstatavo, kad iš Konstitucijos kyla maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Taip pat administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-12-01 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3924-575/2015, 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2296-662/2020 ir kt.).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis numato, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymu bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Taigi nagrinėjamoje byloje precedentinę reikšmę turi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019-05-29 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019, kurioje nagrinėdama iš esmės analogišką bylą, teisėjų kolegija nutarties 35 punkte konstatavo, kad NMA priimtas sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra atsakovo pareigą sugrąžinti ginčo lėšas nustatantis individualus administracinis aktas ir pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas (Taisyklių 4 punktas), o teismui pateiktas prašymas priteisti šias lėšas iš skolininko yra vienas iš būdų administruojančiajai institucijai susigrąžinti sprendime nurodytas grąžintinas lėšas (Taisyklių 17 punktas). Paramą gavusiam asmeniui šio sprendimo neapskundus ir nustatytu terminu šiame sprendime dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo nurodytų lėšų negrąžinus, nesikreipus dėl lėšų grąžinimo dalimis (Taisyklių 19 punktas), taip pat nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Taisyklių 17.2 punkte nurodytu būdu (taikant grąžintinų lėšų įskaitymą), NMA atsiranda teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka (Taisyklių 17.3 punktas).
Kaip ir anksčiau minėta, Taisyklių 7.1.3. punktas numato, jog vykdomoji institucija priima sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo, jeigu fizinis arba juridinis asmuo gavo didesnę nei priklauso paramą. Taisyklių 11 punktas nustato, kad grąžintinų lėšų grąžinimo terminas – 60 kalendorinių dienų nuo Taisyklių 9.2 papunktyje nurodyto pranešimo užregistravimo administruojančiojoje institucijoje dienos, išskyrus atvejus, kai skolininkui leidžiama grąžinti lėšas dalimis, kaip tai numatyta Taisyklių 20 punkte. Jeigu skolininkas per šį terminą lėšų negrąžina ir nesikreipia į administruojančiąją instituciją su prašymu leisti grąžinti lėšas dalimis, administruojančioji institucija turi imtis visų būtinų priemonių šioms lėšoms susigrąžinti pagal jos patvirtintus detaliuosius darbo tvarkos aprašus. Taisyklių 4 punktas nustato, jog sprendimą dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo priima vykdomoji institucija. Šis sprendimas yra pagrindas iš skolininko susigrąžinti grąžintinas lėšas.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotas išaiškinimas, kad sprendimas dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo yra individualus administracinis aktas, galintis būti savarankišku administracinės bylos nagrinėjimo dalyku (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-475-556/2019). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išplėstinė teisėjų kolegija 2019-05-29 nutartyje konstatavo, jog ankstesnio sprendimo dėl grąžintinų lėšų sugrąžinimo teisėtumas ir pagrįstumas tokio pobūdžio bylose (dėl skolos ir palūkanų priteisimo) nėra vertinamas. Tai reiškia, kad atsakovas, gavęs Sprendimą ir nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti įstatymų nustatyta tvarka.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių duomenų ir remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis matyti, kad atsakovė į teismą su skundu dėl Sprendimo panaikinimo nesikreipė, todėl akivaizdu, kad jis yra galiojantis ir atsakovei sukelia teisines pasekmes.
Paaiškėjus, kad atsakovė Sprendimo neskundė, nustatytu terminu jame nurodytos lėšų sumos negrąžino, dėl lėšų grąžinimo dalimis nesikreipė, ir nesant galimybės šias lėšas susigrąžinti Taisyklių 18.2. punkte nurodytu būdu, t. y. taikant grąžintinų lėšų įskaitymą, NMA atsirado teisė išieškoti grąžintinas lėšas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju taikomi teisės aktai nenumato NMA teisės (išskyrus Taisyklių 18.2. punkte numatytą įskaitymą) ne ginčo tvarka susigrąžinti (išieškoti) sprendime nurodytų sumų, todėl NMA dėl ginčo lėšų išieškojimo (priteisimo) kreipėsi į teismą. Nustačius, kad atsakovės pareigą sugrąžinti susidariusią skolą (grąžintiną išmokos sumą) nustatantis individualus administracinis aktas yra galiojantis ir nenuginčytas, nustatytu terminu susidariusi skola nesumokėta, konstatuojama, kad NMA reikalavimas priteisti skolą yra pagrįstas ir tenkinamas.
Nacionalinė mokėjimo agentūra prašo iš atsakovės priteisti 9,70 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 5 procentų metines palūkanas nuo negrąžintų lėšų sumos, jas skaičiuojant nuo 2024 m. liepos 1 d. iki kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Taisyklių 15 punkte numatyta, jog metinis palūkanų už pavėluotas grąžinti lėšas dydis yra 5 procentai, jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip. Taisyklių 16.1. punkte nurodyta, kad jeigu Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip, palūkanos skolininkui pradedamos skaičiuoti nuo kalendorinės dienos, kuri eina po grąžintinų lėšų grąžinimo termino, nurodyto Taisyklių 11 punkte, pabaigos ir skaičiuojamos nuo negrąžintos lėšų dalies iki tos kalendorinės dienos, kurią grąžintinos lėšos visiškai susigrąžinamos.
Byloje nustatyta, kad nurodytu terminu atsakovei nesumokėjus susidariusios skolos, pareiškėja pradėjo skaičiuoti 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos skolos sumos. Sprendžiama, kad pareiškėja, vadovaudamasi Taisyklių 15 ir 16 punktais, praėjus 60 kalendorinių dienų nuo rašto užregistravimo administruojančiojoje institucijoje datos teisėtai ir pagrįstai pradėjo skaičiuoti atsakovei 5 procentų palūkanas nuo negrąžintos sumos.
Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu konstatuojama, jog pareiškėjos reikalavimai priteisti iš atsakovės 452,43 Eur skolą, 9,70 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. birželio 30 d. ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies pradedant 2024 m. liepos 1 d. iki visos skolos grąžinimo dienos, yra teisėti ir pagrįsti, todėl tenkinami visa apimtimi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjos Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos prašymą tenkinti.
Pareiškėjai Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos priteisti iš atsakovės M. M. 452,43 Eur gražintinų paramos lėšų, 9,70 Eur palūkanų, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2024 m. vasario 3 d. iki 2024 m. birželio 30 d., ir 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžintos lėšų dalies, pradedant nuo 2024 m. liepos 1 d. iki visiško skolos sugrąžinimo dienos.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.