Telšių apylinkės teismo nutarimas

Telšių rajono apylinkės teismo teisėja Kristina Sušinskaitė, sekretoriaujant Astai Kryžiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Vladui Barodicai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje S. R., gim.(duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., pensininkė, neturinti galiojančių administracinių nuobaudų, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 45 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. R. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas dėl to, kad 2014-10-28 atlikus patikrinimą nustatyta, jog ji lauko kelyje(duomenys neskelbtini)., kuris yra paliktas kaip laisva valstybinė žemė tarp žemės sklypų, kadastriniai Nr. 7890/0006:130 ir Nr. 7890/0006:27, iškasė duobes ir sukalė 12 medinių kuolų. Šiais savo veiksmais kaltinama padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas Vladas Barodica teismo posėdyje paaiškino, kad Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyrius 2014-08-25 gavo A. M. raštišką pranešimą, jog S. R. lauko kelyje, kuris yra valstybinės žemės plote ir skiria S. R. priklausančius 2 žemės sklypus, kurie yra suformuoti kadastriniais matavimais ir įregistruoti Registro centro registrų bazėje, iškasė duobes ir sukasė medinius kuolus, tuo sudarydama kliūtis saugiai pravažiuoti keliu ir patekti į savo sodybą A. M.. Telšių skyrius raštu informavo S. R. apie tai, kad bus atliekama žemės naudojimo valstybinė kontrolė. S. R. prašymu žemės naudojimo valstybinės kontrolės data buvo atidėta iki 2014-10-25. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas 2014-10-28, kai buvo atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė, kurios metu dalyvavo L. S. ir D. M.. Jie atliko matavimus, parengė foto nuotraukas bei parengė teismui pateiktą schemą, kurioje matosi tarp S. R. priklausančių 2 žemės sklypų įsiterpęs kelias, kuris yra suformuotas valstybinėje žemėje. Kai S. R. mirusiam vyrui Rekašiui buvo atkuriamos nuosavybės teisės, šie 2 žemės sklypai buvo suformuoti kaip 1 sklypas. Kadangi tada jau buvo kilusios problemos dėl patekimo į M. sodybą, darant šito sklypo kadastrinius matavimus, iš 1 sklypo buvo suformuoti 2 sklypai specialiai tam, kad tarp jų būtų suformuotas lauko kelias, kuriuo galėtų naudotis tiek pati S. R., tiek besiribojančio sklypo savininkė A. M. ir kiti asmenys. Tie atskiri žemės sklypai buvo suformuoti 2005 m., o įregistruoti 2005-10-25 Registrų centro duomenų bazėje. Žemės sklypo kadastrinius matavimus atliko matininkas S. R. iniciatyva, valstybinės institucijos tokių darbų neatlieką, o tik tikrina, ar teisingai viskas padaryta. Rengiant sklypo kadastrinius matavimus, buvo nustatyta šito kelio suformavimo būtinybė, todėl sklypas buvo suformuotas kaip 2 atskiri sklypai, kuriuos skiria šis kelias. 2014 m. nuvykus į vietą ir darant žemės naudojimo valstybinę kontrolę buvo užfiksuoti pažeidimai, kurie pasireiškė S. R. veiksmais, t. y. duobių iškasimu kelio plote, esančiame tarp jai priklausiančių žemės sklypų. 2012 m. situacija buvo analogiška – buvo iškastos duobės ir sukasti kuolai, S. R. buvo surašytas protokolas, byla perduota nagrinėti teismui, kuris nutarime konstatavo, kad S. R. neva nežino, kur yra kelias, esą ji buvo įsitikinusi, jog vietose, kur iškastos duobės, vis dar yra jos žemės sklypo ribos, jog ji kasdama duobes norėjo sutankinti riboženklius. Tą kartą teismas patikėjo S. R. paaiškinimais. Jei būtų taip, kad S. R. nežino, kur yra jos sklypų ribos, tai ji gali vėl kreiptis į matininką, kuris sustatytų riboženklius kas 1 m ar 0,5 m, tačiau

S. R. iki šiol nėra kreipusis nei į vieną matininką ir papildomi riboženkliai nėra įrengti. S. R. 2012 m. teigė ir šiandien tikriausiai taip pat sakys, kad kadastriniai matavimai yra neteisingi, kad jos sklypo ribos yra ne tokios, kad kelias per platus ir t. t. 2012 m. ir vėliau Skyriaus specialistai yra S. R. patarę, jog ji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka ginčyti abiejų žemės sklypų kadastro duomenų nustatymo teisingumą, tačiau, kol kadastro duomenys nėra nuginčyti teismine tvarka, jie yra teisėti ir galiojantys. Dėl pažeidimo padarymo datos nurodė, kad gautame A. M. skunde buvo teigiama, jog į policiją dėl iškastų duobių kreiptasi 2014 m. birželio mėn. Nei Nacionalinės žemės tarnybos Telšių skyriaus specialistai, nei pats A. M. nebuvo tuo momentu, kai buvo kasamos duobės, todėl negalima konstatuoti tikslios pažeidimo padarymo datos ir laiko. Konstatuotina, kad duobės su kuolais buvo iškastos 2014 m. birželio mėn., o žemės naudojimo patikrinimo aktas ir administracinio teisės pažeidimo protokolas surašyti 2014-10-28.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. R. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, paaiškino, kad tos duobės buvo iškastos ir riboženkliai sukasti paties geodezininko A. J., kuri jį buvo pasamdžiusi atlikti kadastrinius matavimus. Buvo vienas sklypas, bet vedėja K. prašė, kad ten būtų padarytas tas kelias, žadėjo atiduoti naudingą žemę, viską išmatuoti ir sutvarkyti, bet jie tų sklypų nematavo, darė klaidingus brėžinius. Ji nebesutiko su tuo keliu, nes jai turėjo kompensuoti žemę, duoti naudingą žemę, bet nedavė. Ji nieko nepasirašė, J. pats pasirašė visus dokumentus. Ji kariavo su juo, nes jis veikė ne jos vardu, ne tokius brėžinius braižė, braižė ne taip, kaip ji iš tikro naudoja žemės plotą. J. su juosta matavo 4 m pločio, o brėžinyje braižė, jog kelias turi būti 5 m pločio. Visi sklypai yra pamatuoti neteisėtai. Kelias turi būti 4 m pločio. Tai yra įrodyta kontrolieriaus V., kuris raudona linija pažymėjo, kad jis rado tą kelią pažymėtą 4 m pločio. Dėl tų sklypų permatavimo, kuoliukų perkalimo ji kreipėsi ir į žemėtvarką. Po 2012 m. kreipėsi į privačius matininkus, į Š., G., bet niekas nėjo matuoti, nes bijo. Nėra iki šiol išaiškinta, kur yra R. žemė. Žemėtvarkos teismui pateikti žemėlapiai yra visiškai neteisingi, o jos pateikti – teisingi. Šiai dienai sklypų nėra permatavusi, nes niekas neina matuoti. Riboženkliai yra sudėti ne jos. Kuoliukų ištraukti negali, nes tada važiuoja į pievą. Sutinka, kad būtų 4 m. kelias, bet turi būti surašytas sutikimo aktas, permatuoti sklypai.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2014-10-28 dalyvavo žemėtvarkos komisijos tikrinime, kuri tikrino žemės sklypus ir kelią, kuris nueina į jo mamos sodybą. Dar vasarą važiuodamas pas mamą pamatė, kad važiuoti tuo keliu nesaugu, nes iškasta daug duobių, kai kurios net keliasdešimties centimetrų dydžio, taip pat prismaigstytą pagalių, persmeigtų medvaržčiais, kurie susmeigti prie pat provėžų. Kas tas duobes ir kuoliukus kasė, nežino, tik gali spėti. Mano, kad keliukas po truputį slenka į rytų pusę ir kad kuoliukų padėtis keičiasi, nes anksčiau buvo galima duobes apvažiuoti, dabar nebegalima. Kuoliukai ten yra sukalti senai, mažiausiai 5 metai. Kreipėsi į tarnybą dėl riboženklių nustatymo, nes nori padėti sutvarkyti kelią, kad būtų pravažiuojamas ir šlapiuoju metų laiku, tačiau atsakymo dar nėra gavęs. Yra ir kitas kelias į mamos sodybą, bet juo važiuoti yra daug toliau, todėl juo nesinaudoja, be to, aplinkkelis pravažiuojamas tik vasarą, kai yra sausa.

Liudytojas L. S., dirbantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vedėjo pavaduotoju, parodė, kad buvo gautas M. sūnaus pareiškimas, kad dėl iškasinėtų duobių ant kelio, negali patekti į mamos sodybą, todėl kartu su D. M. nuvyko į vietą patikrinti, surašė protokolą ir žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriuos R. atsisakė pasirašyti. S. R. valdo 2 sklypus, kurių kadastriniai matavimai yra galiojantys, jie yra įregistruoti Registrų centre. Pagal tuos planus su prietaisu D. M. patikrino, kur turi būti ribos, o 12 duobių buvo iškasinėtos valstybinėje žemėje, tarp tų sklypų. Visa tai užfiksavo schemoje. Šią schemą rengė specialistas, geodezininkas D. M.. Schema atitinka duomenis, kurie yra įregistruoti Registrų centre, schemoje užfiksavo tas 12 duobių, kurios yra valstybinėje žemėje. Įvykio vietoje matė 0,5 m. skersmens duobes ir vidury įkaltus kuoliukus. Patvirtino, kad keliukas yra lygiai 5 m pločio, 4 m pločio kelius formuodavo žemėtvarkos projektuose, bet atliekant kadastrinius matavimus kelias negalėdavo būti siauresnis nei 5 m, nes reikalingos sankasos, teisės aktai reglamentuoja, kokio pločio keliai gali būti.

Liudytojas D. M., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus vyriausiasis specialistas, patvirtino liudytojo L. S. duotus parodymus, patvirtino, kad buvo gautas skundas, jog yra iškasinėtas keliukas, vedantis į sodybą, todėl važiavo į vietą patikrinti. Važiavo jau ne pirmą kartą. Nuvykę užfiksavo faktines aplinkybes: buvo iškasta duobių toje vietoje, kur turėtų būti kelias, ir prismaigstyta pagalių. Duobės buvo iškastos valstybinėje žemėje, tai buvo nustatyta GPS prietaisu, kurio tikslumas yra iki 5 cm. Šiuo metu toje vietoje pagal Nekilnojamojo turto kadastro duomenis kelio plotis yra 5 m.

Liudytoja A. M. parodė, kad yra S. R. kaimynė. Nurodė, kad į savo sodybą patenka keliu, kuris iš abiejų pusių ribojasi su R. žeme. Kelias yra 5 m pločio, bet dėl to S. R. nepatenkinta ir nuolat kasa duobes, kalinėja pagalius, geležis, kartais ir su vinimis, dėl to keliu važiuoti pavojinga ir jau buvo susižalojusi petį.

Liudytojas M. J., dirbanti Telšių AVPK VTS Prevencijos poskyrio Apylinkių inspektorių veiklos grupės tyrėju, parodė, kad S. R. paskambino ir paprašė atvažiuoti ir apžiūrėti kelią, ar jame yra iškastos duobės. Nuvykę 2015-01-13 pamatė ant keliuko natūraliai susiformavusias duobes, akivaizdžių specialiai iškastų duobių nematė. Kelio tiek vienoje, tiek kitoje pusėje buvo riboženkliai – mediniai kuoliukai, o specialiai pažymėti jie nebuvo. Tada sniego nebuvo, viskas aiškiai matėsi.

Liudytojas E. R., dirbantis Telšių AVPK, patvirtino liudytojo M. J. duotus parodymus, taip pat nurodė, kad S. R. turima liniuote išmatavo kelio plotį, kuris yra 4 m.

Liudytojas A. J. parodė, kad yra geodezininkas ir prieš kelis metus atliko S. R. priklausančių žemės sklypų kadastrinius matavimus. Išmatavo berods 5 sklypus. Tarp sklypų buvo įsiterpęs valstybinis keliukas 5 m pločio, kuris seniau buvo 4 m, bet žemėtvarkos darbuotojams jį apžiūrėjus, padarė jį 5 m pločio, neskriaudžiant S. R., jos žemės buvo praplėstos į vieną ir į kitą pusę pagal leistinumo ribas. Senuose dokumentuose yra nurodyta, kad kelias yra 4 m pločio, bet atliekant kadastrinius matavimus kelias tapo 5 m pločio. Kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis tai reglamentuojančiais teisės aktais. Atlikdamas kadastrinius matavimus, vadovavosi S. R. turimais senais planais bei esama situacija. Iš 1000 sklypų gal tik kokie 10 sklypų atitinka senus planus, nes anksčiau buvo preliminarūs matavimai, matuojama buvo žingsniais ar dvimetriais, o dabar atliekami tikslūs matavimai pagal koordinates, instrukcijas ir šiuo metu tikslesnių matavimų nėra. Patvirtino jokių duobių nekasęs. 2003 m. atlikęs S. R. žemės sklypų matavimus, tik susmeigė medinius kuolus, o R. sakė, kad pati ribas žino ir susikas. Paaiškino, kad palei kelią riboženkliai nėra statomi, tik prie sklypo kampų, kur yra koordinavimo kampai.

LR ATPK 45 str. 1 d. numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą. Nagrinėjamu atveju S. R. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl to, kad ji savavališkai iškasdama duobes ir sukaldama 12 medinių kuolų keliuke, kuris yra valstybei priklausančioje žemėje, užėmė valstybinę žemę.

Motyvuojamoji dalis

Nors administracinėn atsakomybėn traukiama S. R. savo kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau pažeidimo padarymas neabejotinai įrodytas liudytojų L. S., D. M., A. J., A. M., A. M. parodymais bei rašytiniais byloje esančiais įrodymais: A. M. prašymu (b.l. 5), 2014-10-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Telšių skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu su priedais (b.l. 6-19), VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašais ir žemės sklypų planais (b.l. 30-33), žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktais, iš kurių matyti, kad nustatytos S. R. priklausančių žemės sklypų ribos, atribotas kelias, iš viso pastatyta 10 riboženklių (b.l. 42-45). S. R. šiuos aktus pasirašė, tokiu būdu sutiko su nustatytomis sklypų ribomis, tačiau, iškasdama duobes ir sukaldama medinius kuolus valstybinėje žemėje, sąmoningai ir piktybiškai nustatytų ribų nesilaikė. Nors liudytojai, policijos pareigūnai, M. J. ir E. R. teigia, kad 2015-01-13 nuvykę ir apžiūrėję kelią jokių akivaizdžių specialiai iškastų duobių nepastebėję, išmatavę kelio plotį nustatė, kad jis yra 4 metrai, tačiau dėl šių liudytojų parodymų pažymėtina tai, kad policijos pareigūnai nėra įgalioti ir kompetentingi atlikti žemės naudojimo valstybinę kontrolę, tą daro žemėtvarkos specialistai, be to, tai, kad pareigūnai duobių nepastebėjo 2015-01-13, nepaneigia fakto, kad duobės buvo iškastos ir sukalti kuoliukai anksčiau, kas užfiksuota 2014-10-28 patikrinimo akte.

S. R. nesutinka, kad kelio plotis yra 5 metrai, teigia, kad jos sklypų matavimai atlikti neteisingai. Ji pateikė į bylą papildomus dokumentus (b.l. 46-61), tačiau šie dokumentai S. R. paminėtų teiginių neįrodo. Pažymėtina, kad tiek matavimai, tiek sklypų projektavimai reikalauja specialiųjų žinių ir juos atlieka tik kompetentingi asmenys bei kontroliuoja atsakingos institucijos. Nagrinėjamu atveju kadastrinius matavimus S. R. užsakymu atliko matininkas A. J., t. y. kvalifikuotas specialistas, turintis reikiamų žinių bei įgūdžių. Po šių matavimų buvo nustatytos S. R. priklausančių žemės sklypų ribos, valstybinėje žemėje suformuotas kelias. Duomenų, kad A. J. sklypo ribas nustatė neteisėtai, pažeisdamas kokius nors teisės aktų reikalavimus, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti kvalifikuoto specialisto atlikus kadastrinius matavimus nustatytomis S. R. priklausančių žemės sklypų ribomis.

Ginčytinos žemės sklypo ribos, kurios nėra aiškios ir kurių negalima nustatyti iš esamų dokumentų, faktiškai valdomo sklypo ribų, kitų įrodymų, nustatomos teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.45 str. nuostatomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vienoje išnagrinėtoje byloje yra konstatavęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisena nėra skirta turtiniams ginčams spręsti. Ji nepakeičia ir pagal savo prigimtį negali pakeisti Civilinio proceso įstatymų, specialiai skirtų civilinių, darbo, šeimos ir kitų bylų dėl privatinių teisinių santykių nagrinėjimui (LVAT nutartys Nr. N62-925/2010, N575-25-08). Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl S. R. sklypų plotų keitimo anksčiau būtų priimtas ir šiuo metu galiojantis sprendimas, kuriuo būtų išspręstas šis turtinis ginčas. Taip pat nėra duomenų, kad šiuo metu vyktų teisminis procesas dėl minėto turtinio ginčo. Todėl teismas vadovaujasi tik tais su nekilnojamuoju turtu susijusiais duomenimis, kurie, vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. įrašyti nekilnojamojo turto kadastre, nes tik tokie duomenys laikomi teisingais bei išsamiais. Byloje nėra duomenų, kad S. R. būtų nuginčijusi atliktus jos žemės sklypų kadastrinius matavimus.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veikoje yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 45 str. 1 d., sudėtis.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pažymėtina, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminus nustato ATPK 35 str., kurio 1 d. įtvirtinta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per 6 mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Nagrinėjamu atveju nėra galimybės tiksliai nustatyti, kada padarytas pažeidimas, tačiau pažeidimas yra trunkamasis, aiški jo paaiškėjimo data – 2014-10-28, kai buvo atlikta žemės naudojimo valstybinė kontrolė ir surašytas žemės naudojimo patikrinimo aktas (b.l. 6-7), todėl nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo šios datos.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, į jo atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Pažeidėjos atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad pažeidėja yra sulaukusi 65 metų amžiaus (šiuo metu jai yra 79 metai) (ATPK 31 str. 10 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. S. R. yra senyvo amžiaus, pensininkė, tikėtina, kad jos gaunamos pajamos nėra didelės, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, nors anksčiau yra bausta už savavaldžiavimą. Įvertinus visas šias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, S. R. skirtina mažesnė nuobauda nei ATPK 45 str. 1 d. numatyta minimali (ATPK 30¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30, 30¹ str., 45 str. 1 d., 287 str. 1 d. 1 p., 302⁴ str. 1, 2 d., teismas

nutarė:

S. R. už administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. 1 d., padarymą, taikant LR ATPK 30¹ str. nuostatas, paskirti administracinę nuobaudą – 144 Eur (vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6460.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių rajono apylinkės teismą.