Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos (toliau tekste NŽT) 2021-11-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ROIK (duomenys neskelbtini), panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2021 m. lapkričio 3 d. NŽT skyriaus vedėjos A. G. nutarimu A. K. buvo nubaustas 300 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), 2021 m. kovo mėnesio 22 d., 14.32 val. žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį ir būdą. Žemės sklypas tvarkomas ir prižiūrimas, t. y. kiemas, daržas, statiniai, sodas. Pietinėje žemės sklypo riboje savavališkai užimama valstybinė žemė, t. y. pastatyta tvora, auga pavienės tujos, žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje. Plotas – 0,0094 ha. Tujų eilės ilgis – 20,48 m, žemės sklypo ribas žymi pastovūs žemėnaudos riboženkliai, už ANK 110 straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą.

Institucijos atstovė paaiškino, kad palaiko poziciją išdėstytą atsiliepime ir papildomai nurodė svarbius faktus turėjusius reikšmės nutarimo priėmimui. 2021 m. kovo 22 d. atlikus žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimo vietoje ir nustačius, kad pietinėje žemės sklypo riboje savavališkai yra užimta valstybinė žemė, tai yra pastatyta tvora, auga pavienės tujos, buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena. Pareiškėjas pateiktame skunde kaip pagrindinį argumentą nurodo būtent, kad tvorą pastatė ir tujas pasodino jo mo9čiutė V. K. iki pareiškėjui paveldint žemę. Skyrius įvertino visus archyvinius dokumentus, tačiau jokių duomenų apie tvoros užtvėrimą žemės sklype nebuvo rasta. Įvertinus byloje pateiktą 2004 m. rugsėjo mėn. UAB (duomenys neskelbtini) parengtą žemės sklypo planą, matosi, kad tvoros žemės sklype nėra. V. K. yra mirusi nuo (duomenys neskelbtini), o UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas parengtas 2004 m., jau gerokai po V. K. mirties. Skyrius siekdamas dar tiksliau išnagrinėti bylą vadovaujantis Valstybės įmonės Registrų centro posisteme (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos erdvinės informacijos portalu „Geoportal.lt“ duomenimis, įvertino to žemės sklypo ortofografines nuotraukas laikotarpyje nuo 1995iki 1999 m. laikotarpį, nuo 2005m. iki 2006 m. ir iki 2010 metų. Vertinant žemės sklypo ortofografines žemės sklypo nuotraukas buvo nustatyta, kad tvora žemės sklype aiškia matosi tik laikotarpyje nuo 2009 m. iki 2010 metų. Todėl nurodoma aplinkybė, kad tvorą statė V. K., vertinama kritiškai ir negali būti pagrįsta. 2017 m. lapkričio 16 d. pareiškėjas savo žemės sklype atliko kadastrinius matavimus, buvo parengtas žemės sklypo planas ir jame, jau matoma, kad pietinėje žemės sklypo riboje yra pastatyta tvora, išeinanti už žemės sklypo ribų. Plane matoma kad tvora prasideda rytinėje žemės sklypo ribos pusėje ir pasibaigia pietinėje. Todėl jei ne anksčiau, tai nuo 2017 metų kai buvo rengiami kadastriniai matavimai, pareiškėjas tikrai žinojo, kad sklypo dalį tverianti tvora ir užsodintos tujos, užima valstybinę žemę. Šiuos faktus patvirtina ir pareiškėjas pateiktame paaiškinime ir pažymi, kad jam tapo žinoma atlikus geodezinius matavimus. Pareiškėjas naudojasi valstybinėje žemėje įrengta tvora, tiek tvora ir tujomis užimta valstybinės žemės dalimi, nesiima iniciatyvos šalinti padaryto pažeidimo, kas įrodo pareiškėjo savanaudiškas pareiškėjo paskatas neteisėtai valdyti ir naudotis jam nepriklausančia valstybine žemės sklypo dalimi, taip pat tyčinius ketinimus net ir žinant apie padarytą pažeidimą nesiimti jokių aktyvių veiksmų siekiant pašalinti. Tvora ir užsodintos tujos užima valstybinės reikšmės rajoninį kelio Nr. (duomenys neskelbtini) dalį. Kurią šiuo metu valdo VĮ Kelių direkcija. Todėl pažeidimas siejamas ir su teisės naudotis keliais pažeidimu. Pareiškėjo pateiktas 1993 m. kovo 9 d. planelis, yra pastatų išsidėstymo sklype planelis, kuris neparodo žemės sklypo ribų, negali būti laikomas žemės sklypo planu. Atsižvelgiant į išdėstytą mano, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir prašo nutarimą palikti, o pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

A. K. (toliau tekste Pareiškėjas) paaiškino, kad kai buvo atliktas patikrinimas, tai paaiškėjo dėl pažeidimo. Kad bus vykdomas patikrinimas jis gavo raštą ir patikrinime dalyvavo. Kontrolinis klausimynas buvo pildomas jam dalyvaujant. Kai vyko aiškinimasis po patikrinimo, jis bandė pasakyti, kad tvora pastatyta seniai ir ne jis ją statė. Be to dar buvo planai 1993 metais, jo močiutė buvo kruopšti moteris, jau dasitvarkė bylas, jau pagal tą bylą matosi nuo vidurio kelio, kad jos žemės sklypo ribos prasideda maždaug už keturių metrų. Tuo metu ji savo sodyboje darė, jokiam įstatymui neprieštaravo tada, visi žemės įstatymai, atstumai, atsirado vėliau, ji veikė ir darė savo pasodybiniame sklype. Po patikrinimo, 2021 m. balandžio 8 d. buvo išsiųstas raštas dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir buvo kviečiamas, dar vėliau gegužės mėnesį parašė paaiškinimą ir tuo viskas pasibaigė. Protokolas dar nebuvo surašytas. Vėliau vėl buvo kreiptasi ir buvo prašoma pateikti paaiškinimui pagrįsti įrodymus. Norėjo pateikti įrodymus, kad ribos buvo močiutės ir savo ribose buvo viskas padaryta. Tačiau juos atsisakė paimti. 2021 m. rugsėjo 15 d. dar buvo siųstas raštas dėl nustatytos žemės naudojimo tvarkos pažeidimo. Siuntė elektroniniu paštu ir jo neatidarė. Jis paskambino G. ir ji paaiškino, koks raštas. Telefonu išsiaiškino, kad tas raštas susijęs su tvora. A. G. paaiškino, kad jis jau pateikęs paaiškinimą, tai dalyvauti nėra būtina protokolo surašyme, po to elektroniniame pašte pamatė, kad mokesčių inspekcija siunčia pranešimus, kad jam paskirta 150 Eur bauda. Suprato, kad bauda susijusi su pažeidimu. Vėl pasiskambino G., paprašė, kad atsiųstų protokolą raštu. Jam atsiuntė protokolą. Protokole nurodyta data, sumokėti pusę baudos nebuvo praėjęs. Baudos nemokėjo, nes galvojo, kad nesijaučia kaltas. Nutarimą gavo iš karto. Apskundimo neįsiskaitė. Su atsiliepimu į skundą nesusipažino.

A. K. atstovas paaiškino, kad iš pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. rugsėjo 28 d. buvo surašytas A. K. protokolas, kad jis padarė pažeidimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Ir po to jis už šį pažeidimą buvo nubaustas trijų šimtų eurų bauda, tai 2021 m. lapkričio 3 d. nutarimu. Nutarime nurodyta, kad sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje yra pasodinta tujos ir pastatyta tvora valstybei priklausančioje žemėje. Skunde nurodė, kad patrauktas atsakomybėn asmuo A. K. šio žemės sklypo savininku, kuris ribojasi su žemės sklypu, kuriame pastatyta tvora ir pasodintos tujos tapo 2006 m. kovo 3 d., kai jam buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad tujos buvo pasodintos ženkliai anksčiau, iš to seka, kad A. K. pažeidimo nepadarė ir atsakomybėn patrauktas be pagrindo, nes nutarime nurodyta, kad pažeidimas padarytas 2021 m. kovo 23 dieną. Tuo metu galiojęs ANK atsakomybė buvo numatyta tik už savavališką valstybinės žemės užėmimą arba vandens telkinių naudojimą. Nuo 2021 m. liepos mėnesio atsakomybė numatyta ir už savavališką naudojimą vandens telkinių, todėl tuo metu kaip nurodyta nutarime jis už savavališką naudojimą žemės, kurios nebuvo atsakomybės, negalėjo būti patrauktas atsakomybėn. Taip pat A. K. kaltė neįrodyta, kadangi žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai neatlikti, tiksliai teikti, kad tai yra valstybinė žemė nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad A. K. tvoros nestatė, tujų nesodino, neatliko tokių veiksmų, todėl jo atžvilgiu administracinė teisena turi būti nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Skundu, prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti administracinio nusižengimo požymių.

NŽT 2021-02-18 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo“ informavo Pareiškėją, kad jo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pateko į Sąrašą ir nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus specialistai 2021-03-22 14 val. 30 min. atliks šio žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje.

2021-03-22, dalyvaujant Pareiškėjui, atliko žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietovėje. Patikrinimo vietovėje metu buvo surašytas Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – patikrinimo aktas­­) ir Žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinis klausimynas Nr. (duomenys neskelbtini). Patikrinimo akte nustatytos šios faktinės aplinkybės: „Žemės sklypas naudojamas pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Žemės sklypas tvarkomas ir prižiūrimas, t. y. kiemas, daržas, statiniai, sodas. Pietinėje žemės sklypo riboje savavališkai užimama valstybinė žemė, t. y. pastatyta tvora, auga pavienės tujos žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalyje. Plotas – 0,0094 ha. Tujų eilės ilgis – 20,48 m. žemės sklypo ribas žymi pastovūs žemėnaudos riboženkliai.“

NŽT 2021-04-08 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai informavo Pareiškėją apie žemės naudojimo patikrinimo vietovėje metu nustatytą žemės naudojimo pažeidimą, nurodė, kad atsakomybė už 2021-03-22 nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 110 straipsnio 1 dalyje ir pakvietė Pareiškėją 2021-05-07 11 val. 00 min. atvykti į Nacionalinės žemės tarnybos Lazdijų skyrių dėl nustatyto galimo pažeidimo (nusižengimo) aplinkybių išaiškinimo ir pažeidėjo nustatymo.

Vykusio susitikimo metu 2021-05-07 Pareiškėjas NŽT pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad sodybą paveldėjo po močiutės V. K. mirties, pats tvoros nestatė ir tujų nesodino, nurodė, kad tai buvo padaryta močiutės iniciatyva iki paveldėjimo.

NŽT 2021-06-02 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl paaiškinimo“ prašė Pareiškėjo pateikti papildomų rašytinių įrodymų, 2021-05-07 pateiktame paaiškinime, nurodytoms aplinkybėms pagrįsti ir bendradarbiaujant išaiškinti galimo pažeidimo aplinkybes.

NŽT papildomos informacijos ir rašytinių įrodymų Pareiškėjo nurodytoms aplinkybės pagrįsti negavus, 2021-09-15 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo“ informavo Pareiškėją, kad 2021-09-28 9 val. 00 min. bus surašomas administracinio nusižengimo protokolas.

NŽT 2021-09-28 9 val. 30 min. Pareiškėjui nedalyvaujant, surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) su administraciniu nurodymu ir nurodė Pareiškėjui sumokėti 150 Eur. baudą, kuri lygi pusei minimalios baudos numatytos LR ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

NŽT 2021-09-28 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administracinio nusižengimo protokolo pateikimo“ informavo Pareiškėją apie surašytą administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikė jį Pareiškėjui. Papildomai minėtame 2021-09-28 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka vyks 2021-11-03 11 val. 00 min.

NŽT 2021-11-03 išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir skyrė 300 Eur baudą.

ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų.

Savavališko žemės užėmimo sąvokai paaiškinti, yra svarbi teismų praktika, suformuota aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 straipsnyje (ANK 110 straipsnio 1 dalyje) nurodytą užėmimo sąvoką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N556-1212/2008). Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-2789/2009, N575-2494/2010). Be to, žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to žmonės negali juo naudotis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-459/2012); valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N438-1330/2010); suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-362/2012).

NŽT 2021-03-22, atlikę žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės naudojimo patikrinimą vietovėje ir nustatę, kad pietinėje žemės sklypo riboje savavališkai užimama valstybinė žemė, t. y. pastatyta tvora, auga pavienės tujos, pradėjo administracinio nusižengimo tyrimą.

Patikrinimo akto 1 priedo 3 lape nurodyta, kad valstybinė žemė užimta tvora 0,0094 ha plote ir užsodintų tujų eile – ilgis 20,48 m. Iš pridėtų fotonuotraukų ir aprašymo, matyti, kad pastatyta tvora yra su akmeniniu pamatu. Patikrinimo akto 1 priedo 4 lape, iš fotonuotraukų ir aprašymo, matyti, kad žemės sklypo ribos pažymėtos pastoviais žemėnaudos riboženkliais, o žemės sklypo ribos žemės sklypo savininkui yra žinomos.

Pareiškėjas pateiktame Skunde, kaip pagrindinį argumentą nurodo, būtent tai, kad tvora užtverta ir tujos pasodintos buvo jo močiutės V. K. dar iki Pareiškėjui paveldint žemės sklypą.

Tai patvirtino ir apklaustos teismo posėdžio metu liudytojos, V. Š., Pareiškėjo teta ir buvusi sutuoktinė I. K.. Taip pat liudytojos patvirtino, kad prie tvoros statybos prisidėjo ir Pareiškėjas.

NŽT vykdydamas administracinio nusižengimo tyrimą išnagrinėjo esančius archyvinius dokumentus ir nustatė, kad V. K. žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo 1996-12-18 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Archyviniuose dokumentuose, duomenų apie tvoros užstatymą žemės sklype nėra. Pažymima, kad Pareiškėjo močiutė V. K. mirė (duomenys neskelbtini), iš to seka išvada, kad žemės sklypą V. K. nuosavybės teise valdė mažiau kaip ketverius metus.

Įvertinus byloje pateiktą 2004 m. rugsėjo mėnesio UAB (duomenys neskelbtini) projekto autoriaus G. Č. ir projekto vadovės pavaduotojos E. A. parengtą ir patvirtintą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planą Nr. (duomenys neskelbtini), matoma, kad tvora žemės sklype nėra nurodyta, pažymėtina, kad UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo planas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo parengtas jau po V. K. mirties (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu registro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), teisiškai Pareiškėjas paveldėjo tik 2006-03-06 pagal paveldėjimo teisės liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), Pareiškėjo močiutė V. K. mirusi jau nuo (duomenys neskelbtini), o žemės sklypas buvo valdomas visą laiką nuo V. K. mirties iki žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

NŽT, naudojantis Valstybės įmonės Registrų centro posisteme (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos erdvinės informacijos portalu „Geoportal.lt“, įvertino žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ortofotografinio žemėlapio nuotraukas laikotarpyje nuo 1995 – 1999 metų, laikotarpyje nuo 2005 – 2006 metų ir laikotarpyje nuo 2009 – 2010 metų.

Įvertinus žemės sklypo ortofotografinio žemėlapio nuotraukas, nustatyta, kad tvora žemės sklype aiškiai matosi tik laikotarpyje nuo 2009 – 2010. Todėl Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad tvorą statė Pareiškėjo močiutė V. K., mirusi (duomenys neskelbtini), negali būti pagrįstas.

Teismų praktikoje pažymima, kad administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, todėl privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas, kas yra ginčo žemės savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-15693/2019 ir joje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika).

Pareiškėjas 2017-11-16 atliko žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir nustatė žemės sklypo kadastro duomenis. Remiantis 2017-07-28 žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir parengtu žemės sklypo planu Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad plane, pietinėje žemės sklypo riboje, jau yra parodyta pastatyta tvora, išeinanti už žemės sklypo ribų.

Šiuo atveju pažymėtina, kad Pareiškėjui, jei ne anksčiau, tai nuo 2017-11-16, kai buvo atlikti kadastriniai matavimai, tapo žinoma, kad jo sklypo dalį tverianti tvora ir pasodintos tujos užima valstybinę žemę. Tai patvirtina ir pats Pareiškėjas 2021-05-07 pateiktame rašytiniame paaiškinime, pripažindamas, kad atlikus geodezinius matavimus jam tapo žinoma, kad tvora ir užsodintos tujos užima valstybinę žemę. Tačiau jis vertina kitaip šią aplinkybę, neva jis tvoros nestatė ir tujų nesodino, todėl nepadarė pažeidimo.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jis tvoros nestatė ir tujų nesodino, galėtų būti vertinama Pareiškėjo naudai tik tuo atveju, jeigu jis apie neteisėtą valstybinės žemės užėmimą būtų nežinojęs, o sužinojęs nedelsdamas, per protingą laiką pažeidimą būtų pašalinęs. Tačiau nagrinėjamu atveju Pareiškėjui sklypą valdant nuosavybės teise ganėtinai ilgą laikotarpį, nėra nustatyta Pareiškėjo aktyvių veiksmų padaryto pažeidimo pašalinimui. Pareiškėjas iki šiol naudojasi tiek valstybinėje žemėje įrengta tvora, tiek nurodyta tvora ir tujomis užimta valstybinės žemės dalimi ir nesiima iniciatyvos šalinti padaryto pažeidimo, kas įrodo savanaudiškas Pareiškėjo paskatas neteisėtai valdyti ir naudotis jam nepriklausančia valstybinės žemės sklypo dalimi, taip pat ir tyčinius ketinimus, net ir žinant apie padarytą pažeidimą, nesiimti aktyvių veiksmų jo pašalinimui.

Pareiškėjas pripažįsta, kad tvora atitvertą ir pavienėmis tujomis užsodintą valstybinės žemės dalį pats prižiūri ir tvarko, ir Pareiškėjo nuomone, jo naudojimasis šia valstybinės žemės dalimi nei VĮ „Kelių priežiūrai“, nei kitiems asmenims netrukdo.

Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021, išaiškinta, kad pareiškimo teiginiai, kad veika jokia žala kitiems asmenims nepadaryta, sprendžiant dėl šios veikos teisinio vertinimo reikšmės neturi, nes ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už savavališką žemės užėmimą, t. y. už tam tikrų veiksmų atlikimą, nepriklausomai nuo to, ar dėl to kitiems asmenims kilo kokie nors padariniai. Dėl to atlikus veiksmus – tyčia savavališkai užėmus žemę – administracinis nusižengimas yra laikomas įvykdytu, o paskesni asmens veiksmai, pavyzdžiui, kreipimasis į Tarnybą siekiant įsigyti įsiterpusią ar savavališkai užimtą valstybinę žemę, teisinės reikšmės veikos kvalifikavimui pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį neturi.

Atsižvelgus į administracinio nusižengimo tyrimo metu surinktą informaciją ir įrodymus, įvertinus nustatytas aplinkybes, administracinio nusižengimo byloje priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui skirti 300 Eur baudą yra teisėtas ir pagrįstas. Pažymėtina, kad Pareiškėjui priimtu nutarimu yra paskirta minimali ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, kuri, yra teisinga ir proporcinga padaryto administracinio nusižengimo atžvilgiu.

ANK 623 straipsnyje reglamentuojama, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Minėtame straipsnyje pažymima, kad terminas skundo padavimui yra skaičiuojamas nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos. 2021-11-03 nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjui buvo išsiųstas 2021-11-04, vadinasi terminas skundui pateikti buvo iki 2021-11-24. Skundas NŽT buvo gautas 2021-12-01. Atsižvelgiant į tai, Pareiškėjas terminą skundui, dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, paduoti praleido. Ši aplinkybė paaiškėjo jau teismui priėmus skundą, tačiau ji yra svarbi, terminas buvo praleistas ne vieną dieną. Net ir NŽT pateikus atsiliepimą į skundą ir nurodžius, kad terminas skundui paduoti yra praleistas, Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas neprašė teismo termino atnaujinti. Ši aplinkybė yra svarbi, teismas priimdamas nutartį palikti nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti, atsižvelgia ir į šią svarbią aplinkybę, nes procesinės teisinės galimybės nebuvo skundą priimti.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nutarimas paliktinas nepakeistas, o Pareiškėjo A. K. skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo A. K. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.