Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vastata“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Luodė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, civilinėje byloje Nr. 2-4638-881/2012 pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vastata“ kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės ,,Luodė“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Vastata“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimo pripažinimo galiojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas BUAB „Vastata“ kreditorius UAB „Luodė“ su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti 2012 m. vasario 27 d. BUAB „Vastata“ kreditorių komiteto posėdyje priimtą nutarimą dėl administratoriaus kandidatūros galiojančiu, pripažinti UAB „Luodė“ dalyvavimą 2012 m. vasario 27 d. BUAB „Vastata“ kreditorių komiteto posėdyje tinkamu ir teisėtu, UAB „Luodė“ balsavimo biuletenio rezultatus įskaityti į kreditorių komiteto priimto nutarimo rezultatus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo BUAB „Vastata“ kreditoriaus UAB „Luodė“ pareiškimą dėl 2012 m. vasario 27 d. vykusio BUAB „Vastata“ kreditorių komiteto posėdžio kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 24 straipsnio 5 dalimi, gali būti skundžiami tik priimti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, nes teismas gina tik pažeistas kreditorių teises. Nagrinėjamu atveju kreditorių komiteto nutarimas dėl administratoriaus kandidatūros nebuvo priimtas, todėl kreditoriaus prašymas pripažinti galiojančiu nepriimtą nutarimą yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Kita vertus, iš kreditoriaus pateikto pareiškimo matyti, kad kreditorius iš esmės ginčija kreditorių komiteto pirmininko priimtus procedūrinius sprendimus, kurie taip pat negali būti apskundimo objektas, taigi taip pat nėra nagrinėtini teisme.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas BUAB „Vastata“ kreditorius UAB „Luodė“ atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą procesinės teisės normą bei CPK 5-21 straipsniuose įtvirtintus civilinio proceso principus.

2. Teismas netinkamai pritaikė ĮBĮ įtvirtintas teisės normas. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymus, jog 2012-02-27 įvyko BUAB ,,Vastata“ kreditorių komiteto posėdis. Posėdžio metu buvo priimtas nutarimas, tačiau kreditorių komiteto pirmininkas savavališkai nei per 5 darbo dienas nei vėliau nuo nutarimo priėmimo dienos nepateikė nei kreditoriams, nei teismui komiteto posėdžio protokolo kopijos, kuo grubiai pažeidė kreditorių teises bei ĮBĮ 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą imperatyvią teisės normą.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, gavęs suinteresuotos šalies ieškinį (pareiškimą), visų pirma privalo išspręsti jo priėmimo klausimą. Ieškinys (pareiškimas), atitinkantis jam keliamus įstatymo reikalavimus, priimamas, tačiau jeigu teismui pateiktas ieškinys (pareiškimas) neatitinka jam keliamų įstatymo reikalavimų, tai teismas atsisako jį priimti. CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį (pareiškimą). Vienas iš įstatyme nustatytų atvejų, kada teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, yra aplinkybė, kad ieškinys (pareiškimas) nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Nustatęs tokią aplinkybę, teismas, atsisako priimti pareiškimą.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo BUAB „Vastata“ kreditoriaus UAB „Luodė“ pareiškimą atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, t. y. kai ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, nurodydamas, kad vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi gali būti skundžiami tik priimti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai, tačiau šiuo atveju pareiškėjo nurodomas kreditorių komiteto nutarimas dėl administratoriaus kandidatūros nebuvo priimtas. Teisėjų kolegija sutinka su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada. Vadovaujantis ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalimi, kreditorius gali apskųsti kreditorių susirinkimo nutarimus teismui. Taigi ĮBĮ aiškiai įvardinta, kad kreditoriai gali skųsti tik priimtus kreditorių susirinkimo nutarimus.

Atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą pažeidė CPK 5 straipsnyje įtvirtintą pareiškėjo teisę į teisminę gynybą. Teismo jurisprudencijoje nuolat pabrėžiama, kad teisė kreiptis į teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis) nėra absoliuti; galimi tam tikri šios teisės apribojimai (pvz., sprendimas Golder v. United Kingdom, judgment of 21 February 1975, Series A no. 18). Nurodyta teisė dėl savo prigimties reikalauja valstybės reguliavimo, t. y. procesinių taisyklių, skirtų užtikrinti tinkamą teisingumo vykdymą, nustatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 str.), o CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatyti atvejai, kuomet teismas atsisako priimti ieškinį. Taigi atsisakymas priimti ieškinį (pareiškimą), nustačius CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, nelaikomas asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymu.

Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis ir argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto atskirojo skundo motyvais skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas nepaneigtas, todėl ji paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.