Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janavičienės ir Andžej Maciejevski,

kolegijos posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P.B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I.M. ir M.Z. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą. Suinteresuoti asmenys F.B. ir notarė V.Š..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjų tėvas F.M. mirė (duomenys neskelbtini). Visą turtą, buvusį jo mirties dieną, paliko 1986 metais surašytu testamentu trims vaikams lygiomis dalimis. I.M., M.Z. ir F.B. (duomenys neskelbtini) metais buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą. Visi trys paveldėtojai palikimą pagal testamentą priėmė. (duomenys neskelbtini) metais atsirado F.M. naujas turtas, kuris anksčiau neegzistavo – po jo mirties buvo suformuotas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) ir atkurta nuosavybės teisė į 0,68 ha žemės. Žemės sklypas VĮ „Registrų centre“ 2009 metais buvo užregistruotas F.M. vardu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina, klausimas išspręstinas iš esmės (CPK 337 str. 2 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.; Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutarties, remiasi skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdama jo ribų.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjų skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, netinkamai išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, taip pat palikimo priėmimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, todėl priėmė nutartį. Tokiu atveju skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, klausimas išspręstinas iš esmės.

Remiantis bylos medžiaga nustatyta, jog testatorius F. M. (duomenys neskelbtini) sudarė testamentą, kuriuo medinį namą ir ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat visą kitą turtą, kuris jam priklausys jo mirties dieną paliko savo trims vaikams - dukteriai F. B., dukteriai M. Z. ir sūnui I. M. (b. l. 35). (duomenys neskelbtini) F. M. mirė (b. l. 9). 2002-12-24 Vilniaus 21-ojo notarų biuro notarė V.Š. išdavė visiems trims paveldėtojams paveldėjimo teisės liudijimą pagal testamentą, pagal kurį jie paveldėjo po 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-12). 2008-11-18 Vilniaus apskrities viršininkas sprendimu atkūrė nuosavybės teises natūra į F. M., mirusiam (duomenys neskelbtini), tenkančią nekilnojamojo turto dalį 0,68 ha žemės (duomenys neskelbtini) (b. l. 16, 17). Pareiškėjams M.Z. ir I. M. 2009-04-30 buvo išduotas paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas, pagal kurį jie paveldėjo 2/3 dalis turto – 0,68 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis (b. l. 18). Pareiškėjai 2009-06-26 kreipėsi į notarę su prašymu išduoti jiems paveldėjimo teisės liudijimą likusiai 1/3 daliai sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), motyvuodami tuo, kad jų sesuo F. B. šį palikimą atsisako priimti (b. l. 4). Notarė V.Š. 2009-07-09 pateikė pareiškėjams raštišką atsisakymą atlikti notarinį veiksmą, kuriame nurodo, kad F. M. turtą turi teisę paveldėti pirmos eilės įpėdiniai – vaikai, priėmę palikimą (duomenys neskelbtini). Kadangi pirmos eilės įpėdinė F.B., mirus tėvui yra priėmusi palikimą, ji galinti bet kada kreiptis į notaro biurą ir prašyti išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą į 1/3 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Dėl šios priežasties notarė atsisakė patenkinti pareiškėjų prašymą (b. l. 6).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis specialus reglamentavimas, pagal kurį subjektines nuosavybės teises įgyja miręs asmuo, kuris nebėra civilinių teisinių santykių subjektas, nes mirties momentu yra pasibaigęs jo subjektiškumas (teisnumas ir veiksnumas), suponuoja teismui pareigą šiuo atveju ir paveldėjimo santykius reglamentuojančias teisės normas aiškinti taip, kad jos neprieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo proceso ypatumas toks, kad nuo prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo iki sprendimo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, priėmimo asmuo, pageidaujantis atkurti nuosavybės teises, privalo ne kartą išreikšti valią su nuosavybės teisių atkūrimu susijusiais klausimais (dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra ar lygiaverte natūra, dėl konkrečios žemės sklypo vietos, ribų ir pan.). Suprantama, kad tokiu atveju už mirusį asmenį valią turi išreikšti kitas asmuo, turintis daugiausia teisių tai daryti, t. y. asmuo, kuris paveldės mirusiojo turtą. Dėl šios priežasties teismų praktika pripažįsta, kad, mirus teisės atkurti nuosavybės teises turėtojui, teisė atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą tampa palikimo dalimi ir paveldima bendra tvarka. Vadinasi, tuo atveju, kai palikimą, kurį sudaro turtas, į kurį bus atkurtos nuosavybės teisės (Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis) priima keli įpėdiniai, jie proporcingai paveldėto turto daliai įgyja mirusio pretendento į nuosavybės teisių atkūrimą turėtą ir paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises jau pradėtą įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, t. y. reikalavimo teisę, kurios ypatumas yra tas, kad šią teisę įgyvendinus subjektinės nuosavybės teisės į materialų turtą turėtoju tampa ne šią teisę turėjęs ir įgyvendinęs, o miręs asmuo, ir kiekvienam įpėdiniui perduodamas nuosavybėn tas materialus turtas, kuris buvo gautas jam įgyvendinus reikalavimo teisę į nuosavybės teisių atkūrimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2008).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes, t. y. perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Priimdamas kaip palikimą turtą, į kurį palikėjui dar nėra atkurtos nuosavybės teisės, įpėdinis kartu išreiškia savo nuostatą ir į esamą dar neįgyvendintą turtinę teisę ir taip pareiškia savo valią palikimą priimti.

Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentu, jog teisę į nuosavybės teisių atkūrimą apeliantės tėvas F.M. turėjo dar prieš mirtį, todėl laikytina, jog palikdamas testamentu visą savo mirties dieną buvusį turtą trims vaikams lygiomis dalimis, paliko ir turtinę teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, būtent į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

Nagrinėjamu atveju apeliantė F.B. laiku yra kreipusis į notarą dėl palikimo priėmimo, t.y. yra išreiškusi valią paveldėti F.M. palikimą ((duomenys neskelbtini) buvo išduotas testamentiniams įpėdiniams (F.B., M.Z. ir I. M.) paveldėjimo teisės liudijimas pagal testamentą), todėl darytina išvada, jog apeliantė yra įpėdinė, priėmusi palikimą. Priėmęs palikimą įpėdinis, neprivalo savo valios priimti palikimą išreikšti antrą ar vėlesnius kartus, jeigu po palikimo priėmimo atsiranda (išaiškėja) daugiau turto, kuris nebuvo žinomas ar kuris, kaip palikimo objektas, net ir neegzistavo, kreipiantis dėl palikimo priėmimo pirmąjį kartą. Aplinkybė, jog notarė į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), pareiškėjams išdavė paveldėjimo pagal įstatymą, o ne pagal testamentą, teisės liudijimus, nepaneigia aplinkybės, jog išreikšdama valią priimti palikimą ir paduodama pareiškimą notarui, F.B. priėmė F.M. palikimą. Tai, jog ji dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į žemę nesikreipė, negali būti vertinama kaip palikimo atsisakymas.

Taigi pirmosios instancijos teismo išvada, kad F.B. nepareiškė noro paveldėti (duomenys neskelbtini)atsiradusį palikimą CK 5.11-5.14 straipsniuose nustatyta tvarka, todėl šia teise gali pasinaudoti kiti paveldėtojai, atmestina kaip nepagrįsta.

Teisėjų kolegija taip pat nurodo, jog ši civilinė byla yra nagrinėjama apeliantės F.B. atskirojo skundo dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-09-13 nutarties ribose, todėl pareiškėjų argumentai, išdėstyti atsiliepime į atskirąjį skundą (dėl to, kad 2010-09-23 notarė vykdydama teismo nutartį, išdavė pareiškėjams paveldėjimo teisės liudijimus pagal įstatymą į 1/3 žemės sklypo. Išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu pareiškėjai VĮ Registrų centras įsiregistravo nuosavybės teises į šį žemės sklypą, o 2010-11-09 pareiškėjas I.M. jam priklausančią žemės sklypo dalį padovanojo D.M.) nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, todėl plačiau apie juos teisėjų kolegija nepasisako.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, patenkindamas pareiškėjų skundą ir įpareigodamas notarę atlikti notarinį veiksmą – priimti pareiškėjų prašymus paveldėti pagal įstatymą likusią nepaveldėtą jų tėvui F.M. po mirties atkurtą nuosavybę ir išduoti jiems paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimus, neteisingai aiškino ir taikė civilinio proceso normas, taip pat palikimo priėmimą bei nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančias materialinės teisės normas, kas sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (Civilinio proceso kodekso 329 str. 1 d., 338 str.) ir klausimą išspręsti iš esmės –pareiškėjų skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą netenkinti.(Civilinio proceso kodekso 337 str. 2 p.)

Pagal Vilniaus apygardos teismo pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje apeliacinės instancijos teismas turėjo 11,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str.). Patenkinus atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010m. rugsėjo 13 d. nutarties, iš pareiškėjų I.M. ir M.Z. priteistina po 5,70 Lt pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjų I.M. ir M.Z. skundą dėl atsisakymo atlikti notarinį veiksmą netenkinti.

Priteisti iš pareiškėjų I.M. ir M.Z. po 5 (penkis) litus ir 70 centų pašto išlaidų valstybei, mokamų į surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).