Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Marcinkevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokato padėjėjai E. V., atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T., nedalyvaujant ieškovei N. B., trečiųjų asmenų ERGO Insurance SE Lietuvos filialo ir Folksam ömsesidig sakförsäkring atstovams, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ dėl eismo įvykio pripažinimo draudiminiu, draudimo išmokos priteisimo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, Folksam ömsesidig sakförsäkring, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė N. B. 2013 m. gruodžio 9 d. ieškiniu atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, tretieji asmenys „ERGO Insurance SE“, veikianti per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą, Švedijos Karalystės draudimo kompanija „Folksam ömsesidig sakförsäkring“ „BTA Insurance Company“ SE prašo 2012 m. gruodžio 9 d. įvykusį eismo įvykį Angelholm mieste, Švedijoje, kurio metu buvo apgadinta Ieškovei N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė automobilis BMW (USA) 3 3281 4DR SEDAN, v/n (duomenys neskelbtini) , pripažinti draudiminiu įvykiu; priteisti ieškovei iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 24 180,00 Lt draudimo išmoką, 2 662,00 Lt nuostoliams atlyginti, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovė advokato padėjėja E. V. teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad teismo ekspertizė patvirtino aplinkybę, kad V. B. eismo įvykio momentu važiavo lėtai, greitį jis nurodė draudiko pasiūlymu, paklaida, nurodyta ekspertizės akte vos keli kilometrai. Greičio suvokimas ir nurodymas yra sąlygotas žmogiškojo faktoriaus, be to, kiekvienas vairuotojas instinktyviai pristabdo nujausdamas įvykį. Be to, AB „Lietuvos draudimas“ įvykio pati netyrė, vadovavosi ERGO Insurance SE Lietuvos filialo duomenimis.

Trečiasis asmuo Folksam ömsesidig sakförsäkring atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog ieškovė N. B. ir atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ sudarė transporto priemonės BMW (USA)3 draudimo sutartį, kuria apdraudė ieškovės automobilį BMW (USA)3, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Transporto priemonių draudimo liudijimas LD Nr. 971656639, TAI Nr. 212300896, I t.12-13 b.l.). Numatyta draudimo suma- transporto priemonės vertė įvykio dieną, besąlyginė išskaita 400 Lt.

2012 m. gruodžio 9 d. Angelholm mieste, Švedijoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta ieškovei N. B. priklausanti transporto priemonė automobilis BMW (USA) 3 3281 4DR SEDAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu automobilį vairavo ieškovės sutuoktinis V. B..

UAB „Transpeda“ sugadintą transporto priemonę parvežė iš Švedijos į Lietuvą (I t. 22 b.l.), už transporto paslaugas N. B. 2013-06-17 išrašyta PVM sąskaita faktūra SVEZ Nr. 000349 2057 Lt sumai (I t. 23 b.l.).

2013-06-11 apžiūros aktu transporto priemonę atsakovo atstovas apžiūrėjo (I t. 28 b.l.), 2013-06-13 parengė išvadą apie likutinę transporto priemonės vertę, iš kurios matyti, kad vardinė transporto priemonės vertė yra 35000 Lt, likutinė vertė 11108 Lt, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 23892 Lt (I t. 29 b.l.). Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje, kurią parengė nurodoma transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą - 38500 Lt, transporto priemonės likutinė vertė — 13920 Lt ir transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto) kaštai - 38190 Lt. Taip pat išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės remontas netikslingas bei ekonomiškai nenaudingas (I t. 48-81 b.l.).

ERGO Insurance SE Lietuvos filialas 2013-03-05 pranešimu atsisakė mokėti draudimo išmoką. Pranešime nurodyta, kad ji, kaip Švedijos draudimo bendrovės „Folksam“ atstovė pretenzijoms nagrinėti Lietuvoje, atliko 2012-12-09 eismo įvykio Švedijoje žalos administravimo procedūrą. Tuo tikslu kreipėsi į nepriklausomą ekspertą E. S., jis atliko ekspertinį tyrimą dėl eismo įvykio aplinkybių bei pateikė specialisto išvadą Nr. ES-2-13, kurioje konstatavo, kad automobilių Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai negalėjo būti padaryti 2012-12-09 eismo įvykio metu minėtų automobilių vairuotojų nurodytomis aplinkybėmis, prieš pat susidūrimą automobiliui Renault Laguna važiuojant apie 50 km/h greičiu, o automobiliui BMW 328 apie 20-30 km/h greičiu. Dėl šių priežasčių ERGO Insurance SE Lietuvos filialas konstatavo, kad nėra galimybių nustatyti būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos priežastinio ryšio su A. Č. veiksmais), todėl draudimo išmoka negali būti mokama (I t. 30-31 b.l.).

Atsakovė 2013-06-17 pranešimu nurodė ieškovei, jog atsisako išmokėti draudimo išmoką, nes įvykis yra nedraudžiamasis, kadangi Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2011-09-28 redakcijos, galiojusios nuo 2011-11-01) 8.1.17 punktas numato, kad draudikui neatsiranda pareiga mokėti draudimo išmoką, jei draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius (I t. 24 b.l.).

2015 m. vasario 6 d. ekspertizės akte Nr. EKA-01(15) (III t. 11-31 b.l.) teismo ekspertas E. I. konstatavo, kad pagal tyrimui pateiktą medžiagą galimą teigti, kad nagrinėjamo eismo įvykio mechanizmas buvo toks: 2012 metų gruodžio 9 d. Švedijoje, Angelholm savivaldybėje, Tastarpsvagen keliu iš pietų į šiaurę važiavęs automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracijos), Tastarpsvagen ir Angelholmsvagen kelių sankryžoje atsitrenkė į iš Angelholmsvagen kelio iš rytų į vakarus į sankryžą įvažiavusio arba sankryžoje stovėjusio automobilio BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairį šoną. Pateiktoje tyrimui medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kokiais greičiais automobiliai Renault Laguna ir BMW 328 artėjo prie sankryžos, kaip kito automobilių judėjimo greičiai prieš įvykstant susidūrimui (ar buvo sustota prieš sankryžą, ar judėta nesustojus arba pristabdžius, ar automobilių greičiai prieš pat susidūrimą didėjo, buvo pastovūs, ar mažėjo), kur tiksliai buvo automobilių susidūrimo vieta. Susidūrimo metu automobilio Renault Laguna greitis galėjo būti 30 - 40 km/h, o automobilis BMW 328 stovėjo arba judėjo nedideliu greičiu. Susidūrimo metu automobilis Renault Laguna į automobilį BMW 328 buvo pasisukęs daugiau priekiniu kairiu kampu. Pirmiausia kontaktavo automobilio Renault Lagunapriekinio buferio aptakas kairėje pusėje ir automobilio BMW 328 priekinės kairės pusės durelės. Automobiliui Renault Laguna judant toliau jis priekiniu buferio aptaku ir buferio sija, priekiniais žibintais ir posūkių rodikliais, priekinėmis apdailos grotelėmis kontaktavo su automobilio BMW 328 kairio šono abejomis durelėmis bei galiniu kairiu sparnu. Vėliau su minėtomis automobilio BMW 328dalimis kontaktavo automobilio Renault Laguna priekiniai sparnai ir variklio dangčio priekinis kraštas, dėl ko priekinis kairys sparnas buvo deformuotas nulenktas žemyn ir galimai šiek tiek į dešinę, radosi dešinio sparno deformacijos, o variklio dangčio priekis buvo nulenktas žemyn ir pastumtas atgal, arčiau vidurio (automobilio ilgio atžvilgiu) išlinko į viršų, o deformuotoje variklio dangčio zonoje susiformavo beveik horizontalus nežymiai vingiuota linija besitęsiantis įlinkimas. Dėl kontakto su konstrukciškai standesne automobilio BMW 328 vidurinio statramsčio zona automobilio Renault Laguna priekyje (variklio dangtyje bei priekinio buferio sijoje) kiek kairiau vidurio susiformavo daugiau vertikaliai orientuoti įlenkimai. Besivystant automobilio Renault Laguna priekio deformacijoms, priekinės dalys pasislinko atgal ir pažeidė bei dehermetizavo priekinius ratus. Kontakto su automobilio Renault Laguna priekiu pasėkoje automobiliui BMW 328 keleivių salono link buvo deformuotos abejos kairės pusės durelės bei galinis sparnas, dėl durelių stiklų rėmų deformacijos išdužo durelių stiklai, o dėl atsiradusių kėbulo deformacijų sueižėjo priekinis stiklas. Dėl smūgio į kairį šoną automobilio BMW 328 vidurinis statramstis buvo pastumtas keleivių salono link ir paskui save patraukė stogo kraštą, taip padarant stogo kairio krašto deformacijas su dažų nuskilinėjimais. Susidūrimo pasėkoje automobilis BMW 328 turėjo būti bloškiamas automobilio Renault Laguna judėjimo kryptimi, tačiau iš pateiktos tyrimui medžiagos negalima konkrečiau nustatyti, kaip judėjo automobiliai po susidūrimo bei kur ir kaip (kokiose padėtyse) jie sustojo po eismo įvykio. Automobilių Renault Laguna, valst. Nr.. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracijos), ir BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimai yra tarpusavyje suderinami ir jų atsiradimą galima paaiškinti šių automobilių tarpusavio kontaktu, tačiau šie sugadinimai negalėjo būti padaryti prieš pat susidūrimą automobiliui Renault Laguna važiuojant 50 km/h greičiu, o automobiliui BMW 328 važiuojant 20 - 30 km/h greičiu. Jeigu prieš įvažiuojant į sankryžos važiuojamųjų dalių susikirtimą automobilis BMW328, v.n (duomenys neskelbtini) buvo sustabdytas ties Angelholmsvagen kelyje esančia iš trikampių sudaryta kelio horizontaliojo ženklinimo linija, ir ši linija buvo toje pat vietoje kaip matoma internetinėje svetainėje https://maps.google.com/ esančioje palydovinėje sankryžos nuotraukoje, nuo šios linijos pajudėjęs automobilis BMW 328, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki susidūrimo vietos, buvusios sankryžoje, eismo juostos, kuria judėjo automobilis Renault Laguna, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Švedijos registracijos), viduryje, įveikė 6,0 m atstumą, o buvusiomis kelio sąlygomis buvo įmanoma įsibėgėti didžiausiu nusistovėjusiu 2,0 m/s² pagreičiu, tokiu atveju nuo sustojimo iki susidūrimo vietos automobilis BMW 328 galėjo pasiekti maksimalų 18 km/h greitį.

CK 6.987 str. 1 d. nurodyta, kad draudimo sutartimi draudikas įsipareigoja sumokėti draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis. CK 6.994 str. 1 d. nustatyta draudiko teisė įvertinti konkretaus objekto draudimo riziką reiškia ir tai, kad prisiimdamas tokią riziką draudikas apsibrėžia draudimo ribas, nustatydamas atvejus, kurie laikomi nedraudžiamaisiais įvykiais. Jeigu draudėjas teigia, kad įvyko draudiminis įvykis, o draudikas su tokiu faktu nesutinka, tai pagal Draudimo įstatymo 82 straipsnio 6 dalį draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-250/2004; 2006 m. rugsėjo 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-516/2006). Draudimo įstatymo 82 str. 6 d. nustatyta, kad draudikas privalo įrodyti aplinkybes, atleidžiančias jį nuo draudimo išmokos išmokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką. Taigi draudikas, teigiantis esant nedraudiminio įvykio aplinkybes, privalo jas įrodyti.

Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 (2011-09-28 redakcijos, galiojusios nuo 2011-11-01 8.1.17 punkte nurodyta, kad draudikas turi teisę atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti, jeigu draudėjas, apdraustasis arba su draudėju ir (ar) apdraustuoju susijęs asmuo, siekdamas gauti išmoką ar ją padidinti, suklastojo arba pateikė žinomai klaidingus duomenis apie įvykį ir jo padarinius. Atsakovė atsisakė mokėti draudimo išmoką (I t. 24 b.l.).

Eismo įvykio dieną duotame paaiškinime Švedijos policijai V. B. nurodė, kad jis sustojo ir apsižvalgė, ar kelias laisvas, po to išvažiavo į sankryžą (II t. 139 b.l.). Atsakovei AB „Lietuvos draudimas“ prašyme išmokėti draudimo išmoką eismo įvykio aplinkybes V. B. nurodė 2013-01-23 (I t. 14-21 b.l.), t.y. praėjus daugiau kaip pusantro mėnesio po eismo įvykio. Jis teigė, kad važiavo apie 50 km/h, prieš sankryžą pristabdė, pažiūrėjo, kad nėra kliūties iš dešinės ir išvažiavo į sankryžą (atsakymas į 15 klausimą), automobilio greitis prieš susidūrimą apie 20-30 km/h (atsakymas į 1A klausimą prie 1 schemos). Teismo ekspertas sudarė eismo įvykio schemą ir schemoje pavaizdavęs atitinkamu masteliu automobilių BMW 328 ir Renault Laguna projekcijas, nustatė, kad nuo priimtos sustojimo vietos iki priimtos susidūrimo vietos automobilis BMW 328 įveikė orientaciniai apie 6,0 m atstumą. 6,0 m atstume automobilis BMW 328 galėjo pasiekti didžiausią 18 km/h greitį. Kaip matyti iš V. B. paaiškinimų, jis tiek Švedijos policijai, tiek atsakovei nurodė, kad buvo sustojęs prieš sankryžą, taigi susidūrimo metu negalėjo važiuoti didesniu kaip 18 km/h greičiu. Atsižvelgiant į jo paaiškinimus, kad važiuodamas ieškojo įvažiavimo į dujų degalinę, tikėtina, kad važiavo dar mažesniu greičiu. Ekspertizių išvados patvirtina, kad V. B. netiksliai nurodė BMW 328 automobilio greitį susidūrimo metu. Tačiau teismas pažymi, kad kiekvienas asmuo greitį suvokia subjektyviai, faktinis greitis dažniausiai neatitinka suvokiamo greičio situacijose, kurias galima apibrėžti kaip pereinamojo laikotarpio situacijas (pvz., kai yra išvažiuojama iš greitkelio į kitos kategorijos kelią, įvažiuojama į miestų teritorijas ar ilgame, tiesiame kelio ruože yra kelio vingis). Be to, automobiliui pradedant judėti po sustojimo, vairuotojas paprastai nestebi greičio matuoklio parodymų, tokia būtinybė atsiranda tik artėjant prie leistino greičio ribos ir vėliau, siekiant šios ribos neviršyti. Ginčo situacija, kai automobilis sustojo prie pažymėtos linijos ir vėl pradėjo judėti, nuvažiavo tik 6 metrus, priskirtina prie tokios pereinamojo laikotarpio situacijų kategorijos, kai automobilio greitis nuo minimalaus didėja ir konkrečiu momentu fiksuoti greitį bei tiksliai suvokti jo dydį sudėtinga. V. B. nuosekliai visiems subjektams nurodė, kad važiavo lėtai, prieš sankryžą buvo pristabdęs automobilį. Teismo nuomone, būtent dėl subjektyvaus greičio suvokimo praėjus po eismo įvykio daugiau kaip mėnesiui, V. B. atsakovei netiksliai nurodė savo automobilio greitį susidūrimo metu. Ekspertai remiasi ir V. B. nurodytu kito automobilio greičiu- galimai 50 km/h. Šis greitis apskritai negalėjo būti vertinamas kaip objektyviai nurodytas, kadangi iš eismo įvykio aplinkybių (tamsus paros metas, automobilis staiga atsirado sankryžoje iš kairės pusės) V. B. kito automobilio greičio objektyviai nustatyti negalėjo, tai yra tik jo spėjimas, prielaida. Kaip nustatyta ekspertizėmis, automobilių sugadinimai padaryti būtent 2012-12-09 įvykio metu, apie įvykį informuota policija, pareigūnai buvo atvykę į eismo įvykio vietą, apklausė vairuotojus, įvykio aplinkybės policijos pareigūnams nesukėlė jokių įtarimų. Ta aplinkybė, jog V. B., teigdamas, kad važiavo lėtai, bet nurodė didesnį automobilių judėjimo greitį jų susidūrimo metu negali būti vertinama kaip apgalvotas faktų klastojimas, todėl negalima sutikti su atsakovės argumentais, kad V. B. sąmoningai pateikė klaidinančią, melagingą ar tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamąjį įvykį. Atsakovės pateikti įrodymai nėra pakankami, kad būtų galima konstatuoti sąmoningus, tyčinius draudėjo veiksmus siekiant pateikti draudikui melagingus duomenis apie draudiminį įvykį ir taip neteisėtai gauti draudimo išmoką. Ieškovė (per savo sutuoktinį) savo pareigas vykdė tinkamai ir laiku — dėl įvykusio eismo įvykio buvo kreiptasi į policiją, draudimo bendrovei buvo suteikta ir pateikta visa informacija apie įvykusį eismo įvykį, draudimo bendrovei pareikalavus, transporto priemonė iš Švedijos buvo pargabenta į Lietuvą. Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, jog įvykis, kurio metu buvo apgadintas BMW 328 automobilis yra draudžiamasis, įvyko draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu, todėl atsakovė privalo sumokėti draudimo liudijime nurodytam naudos gavėjui sutartyje numatyto dydžio draudimo išmoką (CK 6.987 str.). Teismo nuomone, kitokio sprendimo priėmimas šioje byloje neatitiktų draudimo sutarties esmės ir paskirties, vien tik aplinkybės dėl netikslaus greičio nurodymo vertinimas kaip sąmoningas siekimas suklaidinti draudiką dėl įvykio aplinkybių, nesant jokių kitų įrodymų dėl žinomai klaidingų duomenų apie įvykį ar jo padarinius neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų.

Draudimo išmokos dydis nustatomas pagal šalių sudarytos draudimo sutarties nuostatas. 2013-06-11 apžiūros aktu transporto priemonę atsakovo atstovas apžiūrėjo (I t. 28 b.l.), 2013-06-13 parengė išvadą apie likutinę transporto priemonės vertę, iš kurios matyti, kad vardinė transporto priemonės vertė yra 35000 Lt, likutinė vertė 11108 Lt, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių 23892 Lt (I t. 29 b.l.). Ieškovė vadovavosi transporto priemonių savanoriškojo draudimo taisyklių 10.7 punktu, kreipėsi į nepriklausomus ekspertus dėl transporto priemonės vertės bei žalos nustatymo. Transporto priemonės vertinimo ataskaitoje nurodoma transporto priemonės rinkos vertė prieš apgadinimą - 38500 Lt, transporto priemonės likutinė vertė — 13920 Lt ir transporto priemonės atkuriamoji vertė (remonto) kaštai - 38190 Lt (I t. 48-79 b.l.). Taip pat išvadoje nurodyta, kad transporto priemonės remontas netikslingas bei ekonomiškai nenaudingas. Transporto priemonių draudimo liudijime LD Nr. 97165639 nustatyta besąlyginė išskaita 400 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad likutinė transporto priemonės vertė tiek ieškovės, tiek atsakovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose skiriasi nežymiai, tačiau ieškovės pateiktoje turto vertinimo ataskaitoje turto vertė nustatyta ir apskaičiuota detaliai nepriklausomo ir nešališko eksperto, todėl teismas vadovaujasi šia ataskaita. Ieškovės N. B. naudai iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteistina 24180 Lt draudimo išmoka (24 580 Lt - 400 Lt).

Atsakovei pareikalavus pargebenti automobilį į Lietuvą ir pateikti atsakovei apžiūrai, už transportavimo paslaugas atsakovė patyrė 2057 Lt išlaidas (I t.22,23 b.l.) . Už įmonės UAB „Asistavita“ atliktą išsamią transporto priemonės vertinimo ataskaitą ieškovės išlaidos sudaro 605 Lt (I t. 80-81 b.l.). Ieškovės automobilio transportavimo bei turto vertinimo atlikimo išlaidos 2662 Lt laikytinos ieškovės patirtais nuostoliais, atsiradusiais atsakovei atsisakius jai sumokėti draudimo išmoką, todėl priteistinos iš atsakovės (CK 6.249 str.).

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

Ieškovė N. B. patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 805 Lt (233,14 Eur) žyminio mokesčio (I t. 10 b.l.), 1500 Lt (434,43 Eur) už ekspertizės atlikimą (II t. 151,152 b.l., III t. 33 b.l.), 580 Eur (2002,62 Lt) už advokato V. G. ir advokato padėjėjos E. V. teisinę pagalbą (III t. 43 b.l.), 1732,6 Lt (501,79 Eur) už vertimus į švedų kalbą ir iš švedų į lietuvių kalbą, viso 1743,37 Eur (6040,22 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovei atstovavęs advokatas rengė ieškinį, advokato padėjėja rengė prašymus, susijusius su ekspertizės skyrimu, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, dalyvavo dalyvavo 2 val. 2 min. trukmės teismo posėdžiuose. Prašomas priteisti advokato pagalbos išlaidų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 8.2, 8.6, 8.16 punktuose nustatytus rekomenduojamų maksimalių užmokesčio dydžių, todėl visos prašomos priteisti išlaidos už advokato ir advokato padėjėjos teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovės ieškovei (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.). Šioje byloje ieškovė sumokėjo 817 Lt žyminį mokestį, kurio dalis (įvertinus ieškinio sumą) 805 Lt (233,14 Eur) priteistina ieškovei iš atsakovės (CPK 93 str. 1 d. 80 str. 1d. 1p.), o daugiau sumokėta 12 Lt (3,48 Eur) dalis grąžintina ieškovei (CPK 87 str. 1 d. 1 p.). Ieškovei iš atsakovės priteistina 1500 Lt (434,43 Eur) už ekspertizės atlikimą ir 1041,21 Lt (301,55 Eur) už procesinių dokumentų vertimus į švedų kalbą pagal pateiktus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos rašytinius įrodymus (CPK 88 str. 1 d. 1 p.).

Nagrinėjant bylą susidarė 23,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.). Šios lėšos iš atsakovės priteistinos valstybei (CPK 88 str. 1 d. 3 p.; 92 str. 2 d.; 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259str., 263 str.-267 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti 2012 m. gruodžio 9 d. įvykusį eismo įvykį Angelholm mieste, Švedijoje, kurio metu buvo apgadinta N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausanti transporto priemonė automobilis BMW (USA) 3 3281 4DR SEDAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), draudiminiu įvykiu.

Priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, N. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 7003,01 Eur (24180 Lt) (septynių tūkstančių trijų eurų 1 ct) draudimo išmoką, 770,97 Eur (2662 Lt) (septynis šimtus septyniasdešimt eurų 97 ct) nuostoliams atlyginti ir 1543,13 Eur (5348,83 Lt) (vieną tūkstantį penkis šimtus keturiasdešimt tris eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti N. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 3,48 Eur (12 Lt) (tris eurus 48 ct) daugiau sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 23,89 Eur (dvidešimt tris eurus 89 ct) pašto išlaidų (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.