Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. G. skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimo I. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimu I. G. už administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 164 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse, vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirtas nuobaudas subendrinus, paskirta nuobauda – 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 00 ct) bauda, konfiskuojant iš jos paimtus alkoholinius gėrimus: 4 butelius 0,5 litro talpos 40 procentų stiprumo degtinės „Gedimino“, 3 butelius 0,5 litro talpos 40 procentų stiprumo degtinės „Bajorų klasikinė“, 2 butelius 0,5 litro talpos 36 procentų stiprumo „Gloria brendis“, 2 butelius 0,2 litro talpos 40 procentų stiprumo degtinės „Bajorų klasikinė“, 1 butelį 0,5 litro talpos 40 procentų stiprumo degtinės „Sobieski“, 1 butelį 0,2 litro talpos 40 procentų stiprumo „Trejos devynerios“, 52 butelius 18 procentų stiprumo vyno „Roxy“, 13 butelių 19 procentų stiprumo vyno „Roxy“, 12 butelių 18 procentų stiprumo vyno „Monikutės vasara“, 16 butelių 18 procentų stiprumo vyno „Smigis“, 3 butelius 18 procentų stiprumo vyno „Švogerių“, 1 butelį 11 procentų stiprumo putojančio vyno „Alita“, 1 butelį 11,5 procentų stiprumo vyno „Kagor“, 3 butelius 20 procentų stiprumo likerio „Freska“ ir 4 butelius 9 procentų stiprumo alaus „Biržiečių“, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate.Prienų rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad I. G. pažeidė reikalavimus, draudžiančius parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos bei draudžiančius prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodytų apribojimų.Apeliaciniame skunde pažeidėja I. G. prašo panaikinti 2016 m. birželio 2 d. nutarimą ir priimti teisingą sprendimą. Skunde ji nurodo, kad paimtais alkoholiniais gėrimais, neprekiavo, jis buvo sandėliuojamas prekybiniame paviljone, laukiant leistino prekybai laiko, teigia, kad minėtą alkoholį nusipirko įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. N. savo reikmėms, kuris 2015 m. gruodžio 30 d. apie 10.00 val. atvyko į prekybinį paviljoną ir čia trumpam jį paliko, o pats skubiai išvyko su reikalais. Jis apeliantei paaiškino, kad grįždamas alkoholį, pirktą savo reikmėms, pasiims. Alkoholis buvo padėtas taip, kad klientai jo nematytų. Akcentuoja, kad joks neteisėtas prekybos faktas pareigūnų atlikto kontrolinio pirkimo - patikrinimo metu nebuvo nustatytas, todėl kyla klausimas, kodėl buvo surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolai būtent už minėto straipsnio 1 ir 2 dalis. Mano, jog nesurinkta jokių tiesioginių, aiškių, akivaizdžių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių jai inkriminuojamus pažeidimus. Teismas jos kaltę patvirtina pačios apeliantės 2015 m. gruodžio 30 d. užfiksuotais prisipažinimais, tačiau viso teisminio proceso metu ji nuoširdžiai ir nuosekliai akcentavo, kad jokių paaiškinimų pareigūnams nedavė, jie patys kažką rašė, vėliau davė pasirašyti nurodydami tam tikras vietas dokumentuose. Skunde teigiama, kad 2016 m. birželio 10 d. apie 16.30 val. į prekybinį paviljoną atvykusi policijos pareigūnė pateikė du jau kompiuteriu surašytus ATP protokolus, kurie buvo surašyti ne apeliantės akivaizdoje. Skunde apeliantė pabrėžia, kad su inkriminuojamais pažeidimais nesutinka, todėl teisme ji pateikė paaiškinimą raštu, kad su pažeidimais nesutinka. Teismo vertinimas, kad jos gynybinės versijos atsirado tik nagrinėjimo teisme metu, yra neteisingas, nes visus paaiškinimus surašė tyrėja, ne ji pati. Skunde apeliantė teigia, kad nors Teismas nutarime pasisako, kad ji nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl pareigūnai suinteresuotumo šios bylos baigtimi, tačiau ji nori akcentuoti, kad pareigūnai, tiek surašydami administracinių teisės pažeidimų protokolus, tiek atlikdami kontrolinį patikrinimą padarė daug pažeidimų. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-08-28 Nr. 5-V- 734 įsakyme dėl apyvartoje neteisėtai esančių akcizais apmokestinamų prekių ar naminių alkoholinių gėrimų, taip pat apyvartoje teisėtai esančių prekių arba teikiamų paslaugų kontrolinių pirkimų tvarkos aprašo 16.2 p. nurodoma, kad: jeigu nebuvo pasiekti kontrolinio pirkimo tikslai (o jie pasiekti nebuvo, nes civiliai apsirengusiam pareigūnui buvo parduotas tik prekiauti leistinas alkoholis), t.y.: 16.2.1- įvyko pirkimo faktas, tačiau jis buvo teisėtas ir pardavėjas atliko visus veiksmus, kuriuos atlikti jį įpareigoja teisės aktai, kontrolinio pirkimo aktas surašomas dviem egzemplioriai ir vienas egzempliorius pasirašytinai įteikiamas pardavėjui. Apeliantė tvirtina, kad nors visi pareigūnai vieningai teigia, kad alkoholis buvo lentynose, ant produktų buvo kainos, tačiau būtent to alkoholio, kuriuo buvo draudžiama prekiauti lentynose nebuvo, stovėjo tik tas, kuriuo leistina prekiauti pagal licenciją. D. N. priklausantis alkoholis buvo padėtas paviljone, ant žemės ir klientai jo tikrai negalėjo matyti, be to, jo kiekis nebuvo didelis ir skirtas ne prekybos mastams, o D. N. reikmėms, t. y. Naujųjų Metų sutikimo šventei. Ant to alkoholio galėjo būti sudėtos kainos, kadangi stiprųjį alkoholį, kaip minėjo D. N., pirko kito kaimo parduotuvėje, važiuodamas iš Alytaus. Pareigūnai nedarė nei vaizdo, nei garso įrašo bei įvykio - pavilijono vidaus apžiūros fiksavimo, kurie įrodytų, kad stiprusis alkoholis stovėjo lentynose, todėl jokių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų, pagrindžiančių pareigūnų duotus parodymus taip pat nėra, todėl mano manymu visos abejonės turėtų būti vertintinos kaltinamo pažeidimo padarymu asmens naudai. Atsiliepime į I. G. apeliacinį skundą Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato atstovas prašo pažeidėjos apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. G. apeliacinis skundas netenkinamas.Apeliantė savo kaltę dėl jos veiksmų kvalifikavimo pagal ATPK 164 straipsnio 1, 2 ir 3 dalis ginčija, teigdama, jog jokių jos kaltės įrodymų nenustatyta, o jos prisipažinimas buvo jau surašytas ant protokolų, kurių neskaičiusi pasirašė, tačiau teisme nurodė tikrąsias aplinkybes, kuriomis prašo tikėti ir jomis remtis. Aukštesnysis teismas, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą: rašytinę medžiagą, pačios apeliantės paaiškinimus ir parodymus, liudytojų parodymus, su tokiais I. G. teiginiais nesutinka ir konstatuoja, jog byloje surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių jos kaltę padarius ATPK 164 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse numatytus pažeidimus.Kaip matyti iš I. G. pozicijos dėl jai inkriminuotų pažeidimų, ji nebuvo nuosekli. Nors skunde prašo remtis teisme jos duotais paaiškinimais, tačiau ir čia jos parodymai nebuvo nuoseklūs. Vieno teismo posėdžio metu ji kalta padariusi pažeidimus neprisipažino, nurodė, jog neįrodyta, kad ji prekiavo stipriais alkoholiniais gėrimais. Paaiškino, kad į parduotuvę atvažiavęs direktorius, t.y. jos sūnus, pasiliko dėžutę su alkoholiniais gėrimais ant žemės, minėta dėžutė su alkoholiu stovėjo apie valandą laiko, tada atvyko policija ir direktorius. Dėžėje nebuvo čekio. Prekiauti gėrimais, esančiais dėžutėje, neketino, ar jie buvo su kainomis, nepamena. Kito teismo posėdžio metu ji nurodė galvojusi, kad paviljone galima sandėliuoti alkoholinius gėrimus. Rašytiniame 2015 m. gruodžio 30 d. paaiškinime (b. l. 15) I. G. pripažino padariusi pažeidimą, nurodė, jog nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pardavėja. UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas yra D. N.. Įmonėje leidžiama prekiauti alkoholiu, kurio stiprumas neviršija 22 procentų. Ji už savo lėšas įsigijo stipresnių alkoholinių gėrimų ir Naujųjų Metų šventės proga juos pardavinėjo 1 euru brangiau. Ji yra informuota, kad draudžiama prekiauti stipresniais alkoholiniais gėrimais, bet taip norėjo užsidirbti papildomų pajamų. Kitame rašytiniame 2015 m. gruodžio 30 d. paaiškinime (b. l. 16) I. G. paaiškino, jog apie tai, kokiu alkoholiu pagal stiprumą galima prekiauti, ji nebuvo informuota, ir nežinojo, kad pagal Prienų rajono savivaldybės išduotą licenciją nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. negalima prekiauti stipresniu negu 8,5 procentų alkoholiu. 2016 m. vasario 17 d. rašytiniame paaiškinime (b. l. 26-27) I. G. nurodė, jog abiejuose jai surašytuose ATP protokoluose nurodoma, kad ji prekiavo alkoholiniais gėrimais, neturėdama specialios licencijos, tačiau joks neteisėtas prekybos faktas nenustatytas. 2015 m. gruodžio 30 d. į prekybos paviljoną (duomenys neskelbtini), užėjusiam vyriškiui ji pardavė 4 butelius 7.5 % tūrio alaus. Policijos pareigūnai prekybinio paviljono patalpose rado daiktų ir dokumentų paėmimo protokole išvardintus alkoholinius gėrimus, tačiau paimtais alkoholiniais gėrimais ji neprekiavo, gėrimai buvo sandėliuojami prekybiniame paviljone, laukiant leistino prekybai laiko, vadovaujantis licencija Nr. K-2. Taigi, kaip matyti, dėl byloje nustatytų faktų, pažeidėja pateikė kelias versijas, nors pradžioje kaltę pripažino, tačiau vėliau ją neigė, paaiškindama, kad protokolus su prisipažinimu kalta pasirašė neskaičiusi, kad pareigūnė primygtinai liepė pasirašyti. Esant tokiems prieštaringiems traukiamo atsakomybėn asmens paaiškinimams, teismas teisingai ir pagrįstai teisingais ir atitinkančiais faktus laikė tą, kurį atitiko kiti bylos duomenys. O būtent, pareigūnų, fiksavusių įvykį paaiškinimai ir parodymai. Liudytojas K. L. paaiškino, kad atliko kontrolinį pirkimą kioske, kuriame dirbo pažeidėja. Buvo pateiktos dvi licencijos, leidžiančios iki 8 % stiprumo alkoholiu prekiauti ištisus metus bei sezono metu nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. prekiauti 22% stiprumo alkoholiu. Lentynoje buvo rasta stipraus alkoholio butelių. Stiprus alkoholis buvo rastas lentynose, jis buvo viešai padėtas. Dauguma alkoholio buvo tas, kuriuo negalima prekiauti, jis buvo sudėtas lentynose. Po prekystaliu buvo alkoholio, buvo neišpakuotų alaus pakuočių. Buvo rasta apie 200 vnt. butelių, kuriais nebuvo galima prekiauti. Pardavėja buvo viena, pasakė, kad stipriesiems gėrimams licencijos neturi, sutiko, kad jais prekiauti negali. Ji negalėjo pasakyti, koks yra sezoninis laikas, pasakė, jog ji nežino, koks yra sezono laikas. Pardavėja nesakė, kad alkoholį kažkas paliko. Liudytojas J. P. paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 30 d. apie 14 val. kartu su kolegomis vykdė kontrolinį patikrinimą (duomenys neskelbtini) kioskelyje. Jis, apsirengęs civiliais rūbais, su iš anksto paruoštais pinigais nuėjo į kioskelį ir nusipirko alaus. Matė, kad ant lentynos yra padėtas stiprus alkoholis, sudėtos kainos. Po prekystaliu jis nelindo ir neieškojo. Išėjęs pranešė laukiantiems pareigūnams. Nustatyta, kad I. G. negalėjo prekiauti stipriais alkoholiniais gėrimais. Stiprus alkoholis buvo su kainomis, lentynose. Liudytoja R. M. paaiškino, jog pagal gautą informaciją, (duomenys neskelbtini) kaime kioske buvo atliktas kontrolinis pirkimas. Paprašė parodyti licencijas. Stipriais alkoholiniais gėrimais galėjo prekiauti tik sezono metu. Buvo rasta stipraus alkoholio. Matė, kad buvo degtinės, likerio, šampano, vyno, kurie buvo lentynose su kainomis. Pardavėja pasakė, kad stiprūs alkoholiniai gėrimai yra jos ir kad ji atsinešė juos parduoti, norėdama užsidirbti. Liudytoja J. V. paaiškino, kad per patikrinimą 2015 m. gruodžio 30 d. (duomenys neskelbtini) kioske ir pas pardavėją rado gėrimų, kurių nebuvo leidžiama pardavinėti. Pardavėja pasakė, kad tai jos degtinė ir kad ji ją perpardavinėja. Stiprus alkoholis buvo už prekybos stalo, dėžėje. Stipraus alkoholio buvo rasta ir lentynose, jis buvo su kainomis. Buvo rasta dėžė ir po prekystaliu. Neminėjo, kad alkoholis yra kito žmogaus. Ji rašė protokolą. I. G. kaltę pripažino. Pardavėją apklausė parduotuvės patalpose. Iš jos paaiškinimo parašė, kad I. G. gailisi dėl padaryto pažeidimo. I. G. perskaitė protokolą. Aukštesnysis teismas nesutinka su skundo argumentu, kad byla buvo tiriama neobjektyviai ir teismas teisingais turėjo laikyti jos paaiškinimus duotus teisme, nes ji paaiškino, kad protokolai buvo surašyti netinkamai, nesilaikant nustatytos tvarkos. Iš I. G. parodymų ir apeliacinio skundo matyti, kad tokių savo argumentų ji nepagrindžia jokiais konkrečiais duomenimis, o pateikia šiuos teiginius kaip besąlygiškai teisingus. Tačiau, kaip jau minėta aukščiau, įvertinus surinktą medžiagą, nėra pagrindo išvadai, kad būtent tie paaiškinimai, kuriuose ji jau pateikia versiją dėl įmonės direktoriaus kioske laikinai paliktų jo asmeninių alkoholinių gėrimų, yra teisingi, juolab, kad jie neatitinka ne tik pareigūnų pateiktų paaiškinimų bei parodymų teisme, bet ir byloje surinktų rašytinių duomenų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo jokio pagrindo nesiremti policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų paaiškinimais bei parodymais. Nesutiktina su skundo argumentu, kad pareigūnų parodymų patikimumu duoda pagrindo abejoti patikrinimo metu padaryti pažeidimai. Administracinio teisės pažeidimo byloje nėra sprendžiami tyrimą vykdančių pareigūnų veiksmų atlikimo teisėtumas, o sprendžiama, ar surinktų įrodymų pakanka pažeidėjo kaltei pagrįsti. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino policijos pareigūnų surinktą medžiagą, jų pačių paaiškinimus. Byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad pareigūnai galėjo būti suinteresuoti šios bylos baigtimi ir pateikti neobjektyvius, tikrovės neatitinkančius duomenis. Tai, kad jų parodymai nėra visiškai identiški, kad jie kai kurių detalių neatsimena ar jas atsimena netiksliai, visų aplinkybių nustatymo visumoje, nelaikytini nenuosekliai ar nepatikimais. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad skundžiamame nutarime teismas, remdamasis nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų įrodymų visuma, pagrįstai konstatavo, kad I. G. pažeidė reikalavimus, draudžiančius parduoti alkoholio produktus neturint Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduotos licencijos bei draudžiančius prekiauti alkoholiniais gėrimais mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais nurodytų apribojimų. Negali būti laikomas neteisingu ir nutarime paminėtas faktas, kad I. G. kaltė įrodyta, net ir nesant užfiksuoto alkoholio pardavimo fakto, nes jos kaltę pagrindžia aplinkybė, jog alkoholiniai gėrimai, kuriais patikrinimo metu įmonė neturėjo leidimo prekiauti buvo išdėlioti prekybos lentynose prekybos vietoje, ant alkoholio produktų buvo nurodytos kainos. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad liudytojo D. N. parodymus teismas pagrįstai vertino kritiškai. Sutiktina, kad nelaikyti teisingais pažeidėjos sūnaus parodymų vien todėl, kad jie palankūs pažeidėjai, nebūtų teisinga, tačiau šiuo atveju liudytojo D. N., kaip ir pačios I. G. nurodytas aplinkybes paneigė aukščiau aptarti objektyvūs ir patikrinti duomenys, todėl minėto liudytojo parodymai teisingai ir pagrįstai buvo pripažinti nepatikimais ir, vertinant apeliantės veiksmus, jais nesiremta.Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliaciniai skundai netenkinami, o teismo nutarimas paliekamas nepakeistas. Nuobauda pažeidėjai paskirta teisingai, vadovaujantis įstatymo reikalavimais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarimą palikti nepakeistą ir I. G. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.