Telšių apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei „Turto bankas“, A. G., A. G., J. R. ir G. R. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė palikėja I. K., gimusi (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) mirė palikėja J. R., gimusi (duomenys neskelbtini).

Gyventojų registro duomenimis pareiškėja V. L., gimusi (duomenys neskelbtini), ir suinteresuoti asmenys A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), A. G., gimusi (duomenys neskelbtini), J. R., gimusi (duomenys neskelbtini), bei G. R., gimęs (duomenys neskelbtini), yra J. R. vaikai, t. y. jos pirmos eilės įpėdiniai.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo, registro Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis I. K. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantys (duomenys neskelbtini).

I. K. (buv. Š.) 2004 m. vasario 19 d. buvo sudariusi testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurį jai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo dukrai J. R..

Po I. K. mirties jos testamentinė įpėdinė J. R. nespėjo priimti palikimo pagal testamentą, nes (duomenys neskelbtini) mirė. Dėl I. K. palikimo priėmimo pagal įstatymą į notarą kreipėsi tik jos vaikaitis G. R.. Palikėja J. R. testamento sudariusi nebuvo, dėl jos palikimo priėmimo į notarą per įstatyme nustatytą terminą nei vienas įpėdinis nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba pagal testamentą. Palikimo atsiradimo momentas sutampa su palikėjo mirties momentu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.3 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas, nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šis terminas nėra naikinamasis. Pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalį teismas gali praleistą terminą atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis gali būti pripažintos objektyvios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, jei asmuo, sužinojęs apie praleistą terminą, nedelsdamas, t. y. per protingus terminus, kreipiasi į teismą dėl termino pratęsimo. Pagal CK 5.58 straipsnį jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams. Šią mirusio įpėdinio teisę jo įpėdiniai gali įgyvendinti bendrais pagrindais per tris mėnesius nuo palikimo jiems atsiradimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio atnaujinti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011). Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiant termino palikimui priimti atnaujinimo klausimą pažymėtina tai, kad trijų mėnesių terminas palikimui po I. K. mirties priimti pasibaigė (duomenys neskelbtini), o J. R. – (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja V. L. prašė atnaujinti terminą palikimui, likusiam po senelės I. K. ir mamos J. R. mirties, priimti, prašymą grįsdama tuo, kad palikimo atsiradimo metu laukėsi, turėjo sveikatos problemų dėl senelės ir mamos mirties per trumpą laiką.

Pareiškėja pateikė į bylą sprendimą dėl netekto darbingumo pensijos skyrimo, e-sveikatos išrašus, patvirtinančius, kad palikimo atsiradimo metu ir vėliau pareiškėja turėjo ilgalaikių ir trumpalaikių sveikatos problemų, taip pat pateikė įrodymus, kad moka mokesčius už I. K. priklausiusiam nekilnojamam turtui teikiamas komunalines paslaugas.

Įvertinęs nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, jog pareiškėjos nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad pareiškėja laiku nerealizavo savo teisės per įstatyme nustatytą terminą ir pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai nėra.

Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimą, visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistą terminą nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Nagrinėjamoje byloje suinteresuoti asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, A. G., A. G., J. R. ir G. R. pareiškimo patenkinimui neprieštaravo, todėl laikytina, jog nėra aplinkybių, dėl kurių būtų galima daryti išvadą, kad termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, į tai, kad suinteresuoti asmenys pareiškimui neprieštarauja, pareiškėjos V. L. prašymas tenkintinas ir terminas palikimui, likusiam po jos senelės I. K. ir mamos J. R. mirties, priimti atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.57 straipsnio 1 dalimi, 5.58 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jos senelės I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), ir mamos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.