- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-03-07
- Bylos Nr.
- e2A-221-267/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Burbulienė, Vytautas Kursevičius, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- B. R.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Danutės Burbulienės (pirmininkės ir pranešėjos), Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2093-767/2016 pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei B. R., trečiajam asmeniui įstojusiam ieškovo pusėje, nereiškiančiam savarankiškų reikalavimų, R. R. dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius ieškiniu kreipėsi į teismą prašydamas neterminuotai apriboti motinos valdžią B. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), jos nepilnamečio vaiko A. R., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovės dukrai A. R. prieš penkis su puse metų buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirtas A. brolis R. R.. Atsakovė vedė netinkamą gyvenimo būdą, girtavo, buvo įkalinta, todėl laikinai apribotos motinystės teisės. Ieškovas pripažįsta, kad nežiūrint į atsakovės netinkamą, kaip motinos elgesį, ryšys su dukra nebuvo nutrūkęs. Kol teismui nebuvo pateiktas ieškinys, girtavimo faktai nesikeitė, buities nesitvarko, nedirba, pajamų negauna.
2. Atsakovė B. R. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad vaikai nebuvo globos namuose, pati juos augino. Girtauti pradėjo, kai sūnus prieš penkerius metus žuvo eismo įvykyje. Nesutinka, kad namai netvarkingi, netvarkinga tik vonia. Dukters kambaryje yra baldai, rašomasis stalas, spinta, lova. Turi iš ko nusipirkti valgyti, gamina maistą, dukrai nuperka rūbus, duoda pinigų. Dėl laikinosios globos panaikinimo nesikreipė, nes nežinojo, kad reikia kreiptis ir apie tai nebuvo informuota.
3. Trečiasis asmuo, įstojęs ieškovo pusėje, nereiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. R. su pareikštu ieškiniu sutiko, paaiškino, kad atsakovė B. R. yra jo motina, kuri piktnaudžiauja alkoholiu. Jo sesuo A. R. gyvena pas jį, iš mokyklos grįžta kiekvieną dieną. Pas mamą nemiega, nors norėtų, leidžia seseriai pasibaigus pamokoms pabūti pas motiną.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimu ieškovo ieškinį dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo B. R. jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu atmetė.
5. Teismas nenustatė, jog atsakovė šiuo metu nesirūpintų savo dukra, darytų jai žalą. Teismas vertino, kad atsakovės elgesys dėl nepakankamo motinos dalyvavimo vaiko priežiūroje ir jo auklėjime pasikeitė į gerąją pusę, nes atsakovė pasirašė susitarimą gydytis nuo alkoholizmo, turi gyvenamąjį būstą, nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio nebevartoja alkoholio, materialiai padeda išlaikyti vaiką ir nuolat bendrauja su savo dukra. Teismui nebuvo pagrindo abejoti atsakovės paaiškinimais. Teismas, spręsdamas dėl motinos valdžios ribojimo, įvertinęs jos veiksmus dėl motinos pareigų vykdymo CK 3.155 straipsnio turinio aspektu, sprendė, kad šiuo metu nėra tikslinga neterminuotai apriboti motinos valdžią nepilnametės dukters atžvilgiu, todėl ieškinį atmetė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6. 1. Teismas teisingai vertino, kad dvasinis ryšys tarp atsakovės ir jos dukters yra išlikęs, tačiau nevertino fakto, kad tokio ryšio buvimas yra jau visą 5,5 metų laikotarpį ir jis nepakitęs – vaikas su motina bendrauja tik tada kai atsakovė būna blaivi. Teismas visiškai nevertino paties vaiko nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, kad mergaitė nenorėjo ir nenori gyventi pas motiną.
6.2. Teismas konstatuodamas, kad atsakovė prisideda prie priteisto išlaikymo teikimo dukrai, vadovavosi išimtinai tik pačios atsakovės teiktais parodymais. Teismas nevertino trečiojo asmens R. R. parodymų, kad išlaikymas iš esmės A. R. yra neteikiamas, atsakovė tik retomis progomis vaikui nuperka kokį nors mažmožį ar duoda kišenpinigių. Teismas nevertino aplinkybės, kad nors ir būdama sveika ir darbinga atsakovė niekur nedirba, savo pajamų neturi ir objektyviai neturi galimybių mokėti išlaikymo.
6.3. Teismas nevertino byloje esančių faktinių aplinkybių, kad atsakovės bute esančios buitinės gyvenimo sąlygos neatitinka geriausių vaiko interesų, yra žalingos buvimu tokioje aplinkoje. Atsakovės melagingų parodymų davimas yra aiškus teismo klaidinimas. Priešingi trečiojo asmens parodymai paneigia atsakovės parodymus, kad ji išlaiko dukrą, remontuoja būstą, dukra penkias dienas per savaitę gyvena ir miega pas motiną.
6.4. Teismas privalėjo vadovautis objektyviais byloje esančiais įrodomais ir faktinėmis aplinkybėmis, o ne atsakovės pasirinkta gynybine pozicija ir jos pažadais keistis ateityje, nes padėtis nesikeičia jau 5,5 metų.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo ieškinys dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. CK 3.180 straipsnyje nustatyta, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Pažymėtina, kad bent vienos šių sąlygų buvimas yra pakankamas pagrindas taikyti laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą.
10. Taigi, esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Vertinant, ar yra pagrindas taikyti neterminuotą atsakovės (motinos) valdžios apribojimą, įvertintinos konkrečios aplinkybės, dėl kurių prašoma apriboti motinos valdžią, analizuojama susidariusi padėtis (faktinės aplinkybės). Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 d., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
11. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodomus, šalių paaiškinimus sprendė, kad atsakovės elgesys dėl nepakankamo motinos dalyvavimo vaiko priežiūroje ir jo auklėjime pasikeitė į gerąją pusę, nes atsakovė pasirašė susitarimą gydytis nuo alkoholizmo, turi gyvenamąjį būstą, nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio nebevartoja alkoholio, materialiai padeda išlaikyti vaiką ir nuolat bendrauja su savo dukra. Taigi, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs byloje esančius įrodomus, nenustatė sąlygų, kurioms esant būtų galima neterminuotai apriboti motinos valdžią.
13. Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismas, spręsdamas dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo, nesivadovavo objektyviais byloje esančiais įrodomais ir faktinėmis aplinkybėmis, o išvadas grindė atsakovės pasirinkta gynybine pozicija ir jos pažadais keistis ateityje, tačiau padėtis nesikeičia jau penkerius su puse metų. Su tokia apelianto pozicija teisėjų kolegija nesutinka.
14. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismas spręsdamas ar taikyti atitinkamas sankcijas ir prevencines priemones, siekiant užtikrinti prioritetines vaikų teises ir interesus, analizuoja konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma neterminuotai apriboti tėvų valdžią. Šiuo konkrečiu atveju atsakovės B. R. elgesys 2011 – 2014 metais lėmė, jog A. R. buvo būtina paimti iš šeimos – 2011 metais mergaitei buvo nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas R. R., o 2014 m. sausio 24 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimu motinai laikinai – vieneriems metams – buvo apribota motino valdžia, siekiant užtikrinti tinkamas vaikui gyvenimo sąlygas ir vystymąsi. Taigi, prioritetinės vaiko teisės buvo užtikrintos jau 2014 m. sausio 24 d. teismo sprendimu, o 2016 m. rugpjūčio 8 d. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinys dėl griežtesnės sankcijos – neterminuoto tėvų valdžios apribojimo B. R. jos nepilnametės dukters A. atžvilgiu, grindžiamas iš esmės tapačiomis (2014 metais egzistavusiomis) aplinkybėmis, nurodant, kad padėtis nėra pasikeitusi. Ieškovo pateikti argumentai, teisėjų kolegijos vertinimu, galėtų būti vertinami kaip pakankamas pagrindas ieškiniui dėl laikino tėvų valdžios apribojimo panaikinimo atmesti, o ne nagrinėjamu atveju pareikštam reikalavimui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo tenkinti.
15. Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), o laikinas tėvų valdžios apribojimas taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra kraštutinė priemonė, todėl gali būti taikoma tik tuo atveju, kai teismui nėra abejonių dėl tėvų daromos žalos vaikui ir nėra duomenų apie tai, kad padėtis gali pasikeisti.
16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei išanalizavusi byloje esančią medžiagą, susijusią su apeliantės veiksmais dukters atžvilgiu nustatė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė savo veiksmais darytų ypatingą žalą savo dukrai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos medžiaga paneigia apeliacinio skundo argumentus jog atsakovė absoliučiai nesirūpina dukra, kad atsakovės ryšys su vaiku yra nutrūkęs ar atsakovė dukrai yra visiškai abejinga. Taigi, duomenų, kad atsakovė piktnaudžiauja motinos valdžia, daro neigiamą žalą dukrai, ar visiškai ja nesirūpina, byloje nėra. Kaip jau minėta, neterminuotas motinos valdžios apribojimas taikomas tik tada, kai motinos veiksmais vaiko vystymuisi daroma ypatinga žala ar kai vaiku visiškai nesirūpinama, t. y. neterminuotas motinos valdžios apribojimas yra ultima ratio (paskutinė) priemonė.
17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgia į atsakovės ketinimą pakeisti savo gyvenimo būdą, tam skiriamas pastangas, į motinos norą bendrauti su dukra, taip pat į tai, kad atsakovės ir jos dukters ryšys nėra ir niekada nebuvo nutrūkęs. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės elgesys dėl nepakankamo motinos dalyvavimo vaiko priežiūroje ir jo auklėjime pasikeitė į gerąją pusę, atsakovė pasirašė susitarimą gydytis nuo alkoholizmo, turi gyvenamąjį būstą, nuo 2016 metų rugsėjo mėnesio nebevartoja alkoholio, lankosi mokykloje, materialiai padeda išlaikyti vaiką ir siekia nuolatinio bendravimo su savo dukra. Nors atsakovės bute esančios buitinės gyvenimo sąlygos neatitinka geriausių vaiko interesų, tačiau atsakovė pagal galimybes jį remontuoja, dukters kambaryje yra baldai, rašomasis stalas, spinta, lova. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl atsakovės B. R. dukters priežiūros ir auklėjimo nėra pasikeitusi, ar pasikeitusi į blogąją pusę.
18. Teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentą dėl padėties nesikeitimo penkerių su puse metų laikotarpyje pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus konkrečiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015-05-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).
19. Apelianto teigimu, teismas visiškai nevertino paties vaiko nuomonės, neatkreipė dėmesio į tai, kad mergaitė nenorėjo ir nenori gyventi pas motiną.
20. Dėl vaiko nuomonės, pažymėtina, kad pagal EŽTT praktiką, kuo vaikas vyresnis, brandesnis, tuo didesnė reikšmė teikiama jo pareikšto noro svarbai, priimant sprendimą dėl su vaiku susijusių klausimų (žr. Hokkanen v. Suomija, 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimas, § 64, 37). Remiantis CPK 380 straipsnio 1 dalimi, priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Taigi, nors galutinį sprendimą ir priima ne vaikas, jo nuomonė, noras yra vienas iš reikšmingų byloje įrodymų, vertintinas kartu su kitomis bylai svarbiomis aplinkybėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylos duomenys neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad dukra nenori gyventi pas motiną. Trečiasis asmuo, mergaitės globėjas ir brolis R. R. taip pat patvirtino, kad A. ilgisi mamos, nori su ja bendrauti, mergaitei pasibaigus pamokoms leidžiama pabūti pas motiną. Paties apelianto pripažįstama, kad atsakovės ir jos dukters ryšys yra išlikęs. Nagrinėjamu atveju ypač svarbi aplinkybė, kad A. greit taps pilnametė ir pati galės priimti sprendimus motinos atžvilgiu. Esant duomenų, kad motinos padėtis gali pasikeisti, neterminuoto motinos valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė, kadangi tokiu atveju dukra galėtų būti įvaikinta (CK 3.181 str. 6 d.). Taigi, parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad neterminuotas motinos valdžios apribojimas faktiškai nutrauktų motinos ir vaiko ryšius, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik kraštutiniu atveju.
21. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo taikyti kraštutinės priemonės – neterminuoto motinos valdžios apribojimo. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teisėju kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą teismo sprendimą, kadangi pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, nepažeidė prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, objektyviai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodomus, todėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.