Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Laimės Baltrūnaitės ir Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas),

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ atstovui advokatui Egidijui Langiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo, ginančio viešąjį interesą, prašymą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei „Judex“, akcinei bendrovei „Iglus“, uždarajai akcinei bendrovei „Solotransa“ dėl akto panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Motyvuojamoji dalis

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 82–84) nurodė, jog prašymas yra pagrįstas. Atsiliepime pateikti tokie patys argumentai kaip ir pareiškėjo prašyme teismui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Judex“ atsiliepimu į prašymą (t. I, b.l. 97–105) prašė bylą nutraukti, o tuo atveju, jeigu būtų nuspręsta bylą nagrinėti – prašymą atmesti.

Teigė, kad pareiškėjas nenurodė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, kad buvo pažeistas viešasis interesas, t. y. nenurodė, kas yra objektyviai reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, ir kodėl šiuo atveju yra objektyvi būtinybė naikinti ginčijamą administracinį aktą. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, prokuroras konkrečiu atveju siekia apginti ne viešąjį, o privatų UAB „Solotransa“ interesą. Be to, pareiškėjas praleido terminą skundui (prašymui) paduoti bei nepateikė prašymo terminui atnaujinti. Pažymėjo, jog nors Kauno apygardos prokuratūra UAB „Solotransa“ skundą gavo 2010 m. vasario 2 d., tačiau į Kauno apygardos administracinį teismą kreipėsi tik 2010 m. birželio 23 d., t. y. praėjus beveik keturiems mėnesiams. Pareiškėjas, aiškindamasis aplinkybes, susijusias su viešojo intereso pažeidimu, tik praėjus dviems savaitėms po UAB „Solotransa“ skundo gavimo sugebėjo pateikti vieną užklausą Inspekcijai, o daugiau jokių veiksmų nesiėmė. Taigi pareiškėjas praleido terminą prašymui paduoti. Be to, trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis, anksčiau į Kauno apygardos prokuratūrą taip pat kreipėsi įvairūs asmenys dėl ginčo statybų teisėtumo. Pabrėžė, jog statybos leidimas yra išduotas patalpos 6G2p, kurios unikalus numeris buvo (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijai, ir kurios plotas iki rekonstrukcijos buvo 1 833,53 kv. m. Patalpos rekonstrukcijos darbai buvo atlikti tinkamai, remiantis projekto sprendiniais. Rekonstrukcijos metu buvo ne tik rekonstruota patalpa 6G2p, bet ir suremontuotos bei prie patalpos 6G2p prijungtos iki tol atskirais turtiniais vienetais nekilnojamojo turto registre įregistruoto patalpos 1G1p ir 2G1p (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), kurių bendras plotas – 1 566,85 kv. m. Taigi po rekonstrukcijos tokių atskirų nekilnojamojo turto vienetų neliko, o buvo įregistruotas tik vienas nekilnojamojo turto objektas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini) ir kurio tinkamumas naudoti buvo patvirtintas Aktu. Atitinkamai Akte buvo nurodytas ne vien tik rekonstruotos patalpos 6G2p, bet viso pastato, kurį sudarė rekonstruota patalpa 6G2p bei prie jos prijungtos patalpos 1G1p ir 2G1p, plotas. Teigė, jog toks patalpų prijungimas ir bendro pastato, kaip turtinio vieneto, suformavimas atitinka galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (Kauno miesto bendrojo plano, Yliškių detaliojo plano sprendinius), juose nustatytus reikalavimus, įskaitant aukštingumą bei užstatymo tankumą.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu (t. II, b.l. 42–47) prašymą patenkino ir panaikino Aktą.

Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5, 56 straipsnius, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A146-335/2008), Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktą, nurodė, jog prokuroro pareiga ginti viešąjį interesą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, jog prokuroras įstatymo nustatytais atvejais gina asmens, visuomenės ir valstybės teises bei teisėtus interesus. Nustatė, jog prokuroras kreipėsi į teismą, gavęs informacijos, kad UAB ,,Judex“ priklausantis pastatas, pažymėtas plane indeksu 6G2p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu Europos pr. 122, Kaune, Aktu buvo pripažintas tinkamu naudoti su esminiais nukrypimais nuo statinio projekto. Remdamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, Prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A146-335/2008), pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą. Nesutiko su UAB „Judex“ teiginiais, jog prokuratūroje UAB „Solotransa“ skundas gautas 2010 m. vasario 2 d., o į Kauno apygardos administracinį teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2010 m. birželio 23 d., tačiau per šį laikotarpį jokios informacijos ar duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo pareiškėjas nesurinko, todėl nebuvo pakankamai rūpestingas ir atidus, kiek privalėjo būti. Atsižvelgė į Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2008 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. I-3 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo 33, 35 punktus, į tai, kad byloje esantys 2010 m. kovo 3 d., 2010 m. kovo 31 d., 2010 m. balandžio 29 d. prašymai pratęsti skundo nagrinėjimo terminą patvirtina, jog terminai UAB ,,Solotransa“ skundui nagrinėti buvo pratęsti iki 2010 m. balandžio 1 d., 2010 m. balandžio 30 d. ir 2010 m. gegužės 28 d., aplinkybę, jog prokuroras apie ginčijamą administracinį aktą sužinojo iš 2010 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūroje gauto UAB ,,Solotransa“ skundo, o siekdamas surinkti pakankamai duomenų, patvirtinančių UAB ,,Solotransa“ skunde nurodytas aplinkybes, bei siekdamas nustatyti viešojo intereso pažeidimą, 2010 m. vasario 17 d. Inspekcijai pavedė patikrinti pastato 6P2p rekonstrukcijos ir statinio pripažinimo tinkamu naudoti teisėtumą, apskaičiuojant patalpų plotų sumą, tuo tarpu Inspekcijos 2010 m. gegužės 24 d. išvada Nr. (15.24)-2D-5802 Kauno apygardos prokuratūroje gauta 2010 m. gegužes 26 d., konstatavo, jog pareiškėjui objektyvi galimybė įsitikinti ginčijamo akto neteisėtumu ir kreiptis dėl jo panaikinimo teismine tvarka atsirado tik 2010 m. gegužės 26 d., gavus išvadą iš statybos priežiūrą kontroliuojančios institucijos apie ginčo statinio neteisėtą rekonstrukciją. Skundą Kauno apygardos administraciniam teismui pareiškėjas pateikė 2010 m. birželio 23 d., t. y. nepraėjus 1 mėnesio terminui nuo pakankamos informacijos apie viešojo intereso pažeidimą gavimo dienos.

Nustatė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento urbanistikos ir architektūros skyrius UAB „Judex“ 2003 m. liepos 23 d. išdavė statybos leidimą Nr. 526-6-NR2I7-115 rekonstruoti gamybinį pastatą 6G2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį J. Bakanausko g. 20, Kaune, pasikeitus rangovui 2004 m. vasario 6 d. išduota šio leidimo 2 versija. Gamybinio pastato bendrasis plotas iki rekonstrukcijos – 3 799 kv. m. Techniniame projekte pastato 6G2p naujų priestatų statyba nenumatyta. Komisija 2005 m. gegužės 16 d. pripažino rekonstruotą Pastatą tinkamu naudoti. Pastato pripažinimo tinkamu naudoti Akto 6 punkte „Statinio pagrindiniai rodikliai“ nurodyta: faktinis bendrasis plotas 5 556,92 kv. m, pastato tūris – 14286,00 kub. m, aukštų skaičius – 2. Pažymėjo, jog rangovas AB „Iglus“, rekonstruodamas Pastatą, naujai pastatė priestatus 3p2p (bendrasis plotas 164,22 kv. m), 4p1g (bendrasis plotas 16,86 kv. m) ir 5p1p (išmatavimai plane 2,88 m x 3,73 m), užstatė antrą aukštą ant Pastato buvusios vieno aukšto dalies ir jo buvusių priestatų 1g1p (dabar 1p2p) ir 2g1p (dabar 2p2p) bei įrengė patalpas pastogėse. Aplinkybę, kad rekonstrukcija buvo atlikta, nesilaikant statinio techninio projekto, be Inspekcijos 2010 m. spalio 24 d. išvados, patvirtina Statinio Techninio projekto Nr. A-40-713-8 ir Nekilnojamojo turto registro dokumentų byloje esančių duomenų sulyginimas. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 30 d. Nr. 218 įsakymu patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 29 punktą, pažymėjo, jog šiuo atveju techninis projektas nebuvo pakeistas ir statybos leidime žymos nebuvo padarytos, todėl konstatavo, jog yra pažeistos statybos techninio reglamento STR „Statybos leidimas“ 29 punkto nuostatos. Rėmėsi STR „Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ 9.1, 9.6, 16 ir 17 punktais, bei pabrėžė, jog rekonstruotas Pastatas galėjo būti pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Tačiau Komisija neįvertino, kad Pastatas rekonstruotas ne pagal techninį projektą, kad nustatyta tvarka neatlikti techninio projekto pakeitimai, todėl Komisija tokiu būdu rekonstruoto pastato negalėjo pripažinti tinkamu naudoti. Padarė išvadą, jog priimant Aktą buvo pažeisti ne vien tuo metu galiojusių normatyvinių statybos aktų imperatyvūs reikalavimai, bet ir valstybinės žemės naudojimą reglamentuojantys teisės aktai (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7str., 8 str., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nuostatos), o kartu ir valstybės interesai. Pabrėžė, jog po rekonstrukcijos buvo neteisėtai užimta dalis (apie 200 kv. m) valstybinės žemės. Neteisėta rekonstrukcija iš esmės lėmė trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojimosi valstybine žeme apribojimus. Dėl neteisėto valstybinės žemės užėmimo, sąlygoto neteisėtos rekonstrukcijos, yra atsiradęs ginčas tarp trečiųjų suinteresuotų asmenų dėl naudojimosi šia teritorijos dalimi, tai sudaro kliūtį atlikti ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūras. Be to, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog nebuvo gautas iš valstybinę žemę patikėjimo teise valdančios institucijos sutikimas UAB „Judex“ užimti šią dalį valstybinės žemės. Padarė išvadą, jog, priimant administracinį aktą, buvo pažeistas viešasis interesas, kuris turi būti ginamas, jį panaikinant, tenkinant viešąjį interesą turinčio teisę ginti subjekto pareiškimą (ABTĮ 56 str.). Nepanaikinus ginčijamo administracinio akto, būtų pažeistas teisinėje valstybėje pripažintas principas, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), o toks principas taikomas ir administracinių teismų praktikoje.

Nurodė, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisės taikymo praktiką reikalavimas dėl viešo intereso apgynimo turi būti suformuluotas taip, kad viešasis interesas būtų apgintas pilnai atkuriant padėtį, buvusią iki neteisėto sprendimo priėmimo (byla Nr. A822-114/2009). Šiuo atveju tokio pobūdžio reikalavimas nėra suformuluotas, tačiau viešojo intereso apgynimas bus užtikrintas. Galiojantys teisės aktai administracinių teismų kompetencijai nepriskiria spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimų, tačiau teismui patenkinus pareiškėjo pareiškimą ir panaikinus ginčijamą administracinį aktą, pareiškėjas galės Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybos valstybinę priežiūrą atliekančius viešojo administravimo subjektus su prašymu spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus.

III.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Judex“ pateikė apeliacinį skundą (t. II, b.l. 53–59), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą atmesti. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į prašymą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:

1. Nesutinka su teismo išvada, jog viešojo intereso pažeidimas pasireiškė tuo, kad priimant Aktą buvo pažeisti imperatyvūs normatyvinių statybos aktų reikalavimai. Pabrėžia, jog šiuo atveju nebuvo pažeistos pamatinės visuomenės vertybės, padaryta žala Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomoms vertybėms. Be to, teismas, nurodydamas, kad neteisėta rekonstrukcija lėmė trečiųjų suinteresuotų asmenų naudojimosi valstybine žeme apribojimus, pats konstatavo, kad galimai buvo pažeistas ne viešasis, o privatus trečiųjų suinteresuotų asmenų, kurių iniciatyva pareiškėjas ir kreipėsi į teismą, interesas. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas tokiu būdu nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos analogiškose bylose (bylos Nr. AS63-294/2009, AS438-296/2009). Be to, net ir tuo atveju, jeigu būtų manoma, kad viešasis interesas buvo pažeistas, turėtų būti remiamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (byla Nr. A556-194/2011) suformuotu reikalavimu viešąjį interesą derinti su privačių asmenų interesais bei jų teisėtais lūkesčiais.

2. Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybes, kad pastatas, kurio tinkamumas naudoti patvirtintas Aktu, sudarytas iš rekonstruotos patalpos 6P2p bei prijungtų patalpų 1G1p ir 2G1p, todėl nepagrįstai nusprendė, kad rekonstrukcija buvo atlikta, nukrypstant nuo projekto. Nors teismas ir nurodė, kad tais atvejais, kai keičiami esminiai projektiniai sprendiniai, apie tai daroma žyma statybos leidime, o šiuo atveju jokių žymų apie sprendinių keitimą statybos leidime nebuvo, teismas nedetalizavo, kurie tariamai esminiai projekto sprendiniai buvo pakeisti, nepasisakė, kokiu pagrindu sprendiniai priskiriami esminiams. Byloje nebuvo atlikta ekspertizė, siekiant nustatyti, ar rekonstrukcijos darbai atlikti, nukrypstant nuo projekto ir ar buvo nukrypta nuo esminių projekto sprendinių.

3. Skundžiamo sprendimo išvada, kad UAB „Judex“ neteisėtai užėmė apie 200 kv. m valstybinės žemės, nepagrįsta. Teigia, jog ši teritorija yra priskirta UAB „Judex“, todėl jis negalėjo savavališkai užimti valstybinės žemės.

4. Pirmosios instancijos teismo teiginys, kad administracinio akto panaikinimas yra tinkama priemonė tariamai pažeistam viešajam interesui apginti prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai (bylos Nr. A822-65/2009, A556-958/2010, A146-88/2009, A756-268/2009). Pabrėžia, jog ginčo Pastatas yra baigtas rekonstruoti, rekonstrukcijos darbai baigti 2005 metais. Administracinis aktas jau sukėlė materialinius teisinius padarinius, todėl, panaikinus administracinį aktą, tačiau nepašalinus materialinių teisinių padarinių, viešasis interesas negali būti apgintas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Solotransa“ atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 68–70) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo jo naudai iš UAB „Judex“ priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime iš esmės sutinkama su prašyme pateiktais argumentais bei skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis išvadomis, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

1. Teigia, jog byloje buvo pateikti duomenys iš Nekilnojamojo turto registro, kurie paneigia UAB „Judex“ teiginius, kad didesnis užstatymo plotas ir patalpų ploto padidėjimas nulemti trijų statinių sujungimo.

2. Nurodo, kad žemės sklypas Europos pr. 122, Kaunas, priklauso valstybei, todėl statinio 6P2p užstatymo plotui padidėjus nuo 1 044 kv. m iki 1 734 kv. m, UAB „Judex“ išduodant statybos leidimą, turėjo būti gautas valstybę atstovaujančios institucijos sutikimas atlikti statybos darbus ant valstybei priklausančio žemės sklypo.

3. Pažymi, jog administracinių teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad statinio pripažinimas tinkamu naudoti sukelia teisines pasekmes, t. y. sudaro pagrindą išregistruoti statinį iš Nekilnojamojo turto registro ir panaikinti nuosavybės teises į tą statinį. Todėl, panaikinus Aktą, valstybės institucijos galės imti spręsti klausimą, susijusį su įpareigojimais statytojui atlikti statinio pertvarkymą.

Atsakovas Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 71–74) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškėjo prašymas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

Papildomai pažymi, kad, panaikinus Aktą, pareiškėjas galės Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į statybos valstybinę priežiūrą atliekančius viešojo administravimo subjektus su prašymu spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimą.

Pareiškėjas atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. II, b.l. 76–81) prašo apeliacinį skundą atmesti, o Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir prašymas pirmosios instancijos teismui, taip pat sutinkama su skundžiamame teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.

Papildomai nurodo, jog byloje buvo pateikta pakankamai duomenų, leidusių pirmosios instancijos teismui ir be eksperto išvados konstatuoti, kad rekonstrukcijos darbai atlikti, nukrypstant nuo projekto. Be to, teritorijų planavimo dokumentuose numatyti sprendiniai patys savaime nesuteikia teisės vykdyti statybos darbus ir neapsprendžia statybos normatyvinių reikalavimų konkretiems pastatams.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl Akto, kuriuo pripažintas tinkamu naudoti rekonstruotas gamybinis pastatas 6P2p, esantis J. Bakanausko g. 20, Kaune. Pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aktą, nes, jo teigimu, rekonstrukcija atlikta ne pagal techninį projektą ir išduotą statybos leidimą, nustatyta tvarka neatlikus techninio projekto pakeitimų, todėl pastatas negalėjo būti pripažintas tinkamu naudoti.

Kadangi nagrinėjamu atveju šalys, nesutikdamos su pareiškėjo prašymu, be kita ko, teigia, jog Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas kreipėsi į teismą ne gindamas viešąjį interesą, pasirinkęs netinkamas viešojo intereso gynimo priemones ir praleidęs terminą prašymui paduoti bei atitinkamai nepateikęs prašymo tokį terminą atnaujinti, pirmiausia, pasisakytina dėl šių aspektų.

Dėl byloje ginamo intereso pripažinimo viešuoju ir tinkamų viešojo intereso gynimo priemonių

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog Komisija negalėjo rekonstruoto Pastato pripažinti tinkamu naudoti, kadangi rekonstrukcijos darbai buvo atlikti ne pagal projektą ir išduotą statybos leidimą bei nustatyta tvarka neatlikti techninio projekto pakeitimai, buvo pažeisti normatyviniai statybos techniniai dokumentai. Pabrėžė, jog tinkamas valstybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas laikytinas viešuoju interesu, kadangi, institucijai ar pareigūnui pažeidžiant įstatymą ar kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe bei viešasis interesas.

Pirmiausia, svarbu pažymėti, jog įstatymų leidėjas teisės aktuose nėra pateikęs viešojo intereso apibrėžimo, todėl jo egzistavimas turi būti nustatomas teismo kiekvienu konkrečiu atveju, įvertinus visas konkrečios bylos aplinkybes, joje nagrinėtinų klausimų pobūdį ir reikšmę. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs (pavyzdžiui, byla Nr. A3-11/2004), jog viešasis interesas, taikant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymą, turėtų būti suvokiamas kaip tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, o asmens teisė ginti viešąjį interesą administracinių bylų teisenoje apibrėžiama kaip įstatymu numatytų asmenų teisė įstatymo numatytais atvejais kreiptis į administracinį teismą ginant tai, kas objektyviai yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai.

Darytina išvada, jog ir šiuo atveju vertinant, ar pareiškėjas prašymu į teismą kreipėsi, gindamas viešąjį interesą, turi būti atsižvelgta į šios bylos faktines aplinkybes, kilusio ginčo pobūdį, įvertinant tai, ar ginamos vertybės gali būti pripažintos reikšmingomis visuomenei ar jos daliai.

Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs (byla Nr. A575-1576/2008), kad prokuroras gina svarbų viešąjį interesą, tada kai jis siekia, jog būtų laikomasi teisės normų, kad valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės bei savivaldybių institucijos, visi pareigūnai veiktų remdamiesi teise, o toks viešasis interesas yra svarbi konstitucinė vertybė.

Be to, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, atliekant ginčo statinio rekonstrukciją ir papildomai užstatant apie 200 kv. m ploto teritoriją, nuosavybės teise priklausančią valstybei, be savininko sutikimo, taip pat buvo pažeistas viešasis interesas. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi tokias skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytas aplinkybes, vienareikšmiškai sutinka, jog jos papildomai pavirtinta viešojo intereso egzistavimą.

Konstatuotina, jog Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas prašymu kreipėsi į teismą, gindamas viešąjį interesą, t. y. vertybes, kurios reikšmingos visuomenei ar jos daliai, todėl atmestini trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Judex“ argumentai, jog pareiškėjas gina ne viešąjį, o kitų suinteresuotų asmenų interesą.

Kaip pagrįstai nurodė ir apeliantas, pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialiniai reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Tais atvejais, kai neteisėtų administracinių aktų pagrindu yra pastatyti statiniai, jeigu jų statyba pažeidė viešąjį interesą, viešojo intereso apgynimas reikštų neteisėtos statybos teisinių pasekmių pašalinimą, o ne vien administracinių aktų, kurie sąlygojo šias statybas, panaikinimą. Tačiau teisės aktai nenustato, kad viešąjį interesą ginantis subjektas reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimus dėl neteisėtos statybos teisinių pasekmių šalinimo reikštų toje pačioje byloje. Vadinasi, bylą nagrinėjantis administracinis teismas turi nustatyti, ar byloje ginčijami administraciniai aktai pažeidžia viešąjį interesą ir ar jų panaikinimas leistų apginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pareiškėjo atstovo pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, atsižvelgdama į tai, kad atsakovu šioje byloje esanti Inspekcija – subjektas atliekantis valstybinės priežiūros funkcijas statybų srityje – prašė prašymą tenkinti, remdamasi teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog pareiškėjas, kreipdamasis su prašymu į teismą ir ginčydamas administracinius aktus, tokių aktų panaikinimą tiesiogiai siejo su buvusios padėties atkūrimu, t. y. neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūra. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės, atsižvelgiant į tai, jog jos sudaro pagrindą pradėti neteisėtos statybos padarinių šalinimo procedūrą, vertintinos kaip tinkamos viešajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareiškėjo keliami materialiniai reikalavimai šiuo atveju yra pakankami pažeistam viešajam interesui apginti, pareiškėjas pasirinko tinkamas viešojo intereso gynimo priemones. Atitinkamai teisėjų kolegija sprendžia, jog visi argumentai, kad pareiškėjo pasirinktos viešojo intereso gynimo priemonės šiuo atveju yra netinkamos, o viešasis interesas, patenkinus pareiškėjo prašymą, nebus apgintas, vertintini kaip nepagrįsti.

Dėl termino prašymui, ginant viešąjį interesą, pateikti

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Judex“ taip pat teigė, jog byla turėtų būti nutraukta, kadangi pareiškėjas akivaizdžiai praleido terminą prašymui paduoti ir neprašė jo atnaujinti.

Prokuroras, gindamas viešąjį interesą, įstatymų numatytais atvejais gali kreiptis į teismą tik nustatęs, kad šis interesas yra pažeistas, t. y. turėdamas pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti tokią išvadą. Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnio 2 dalis numato priemones, kurių prokuroras gali imtis esant pagrindui manyti, kad pažeisti teisės aktų reikalavimai (prašyti iš asmenų dokumentų ir informacijos, pavesti valstybės institucijų, įstaigų vadovams ir pareigūnams atlikti patikrinimus ir revizijas, kviesti asmenis ir gauti jų paaiškinimus ir kt.), tokiu būdu rinkdamas papildomą informaciją, kad būtų nustatyta, ar yra pažeistas viešasis interesas, ir ar yra pagrindas, ginant šį interesą, kreiptis į teismą. Todėl administracinių teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, jog, prokurorui kreipiantis į administracinį teismą dėl viešojo intereso gynimo, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas skundo (prašymo) padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai prokuroras surenka pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą; jeigu prokuroras reikiamus duomenis surenka per nepagrįstai ilgą laiko tarpą, tuomet minėtas terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai šie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti (byla Nr. A146-335/2008). Taigi prašymo padavimo terminas pareiškėjui turi būti pradedamas skaičiuoti nuo tada, kai buvo surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą.

Byloje nustatyta, jog 2010 m. vasario 2 d. Kauno apygardos prokuratūroje gautas UAB „Solotransa“ skundas (t. I, b.l. 10–15), kuriuo buvo prašoma ginti viešąjį interesą ir ištirti statinio 6P2p rekonstrukcijai išduoto projektavimo sąlygų sąvado, statinio projekto bei Akto teisėtumą ir kreiptis į Kauno apygardos administracinį teismą dėl šių aktų panaikinimo. Kauno apygardos prokuratūra 2010 m. vasario 17 d. raštu Nr. (P-232)-22-956-10 (t. I, b.l. 17–18) atitinkamai kreipėsi į Inspekciją, prašydama patikrinti ir pateikti išvadas dėl ginčo rekonstrukcijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakymas į šį prašymą buvo gautas tik 2010 m. gegužės 26 d. Inspekcijai pateikus 2010 m. gegužės 24 d. raštą Nr. (15.24)-2D-5802, atsakant į Kauno apygardos prokuratūros 2010 m. vasario 17 d. ir 2010 m. gegužės 12 d. raštus (t. I, b.l. 19–21). Teismui taip pat pateikti dokumentai, patvirtinantys, jog Kauno apygardos prokuratūra kelis kartus pratęsė skundo nagrinėjimo terminą, Inspekcijai laiku nepateikus reikiamų duomenų (terminas pratęstas iki 2010-04-01, t. II, b.l. 4; iki 2010-04-30, t. II, b.l. 5–6; iki 2010-05-28, t. II, b.l. 7–8). Gavus Inspekcijos 2010 m. gegužės 24 d. raštą (2010-05-26), pareiškėjas, nepraleisdamas Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto vieno mėnesio termino, nedelsdamas 2010 m. birželio 23 d. pateikė prašymą dėl Akto panaikinimo Kauno apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus įrodymus ir šios bylos aplinkybes, sprendžia, jog pareiškėjas, gavęs informacijos apie galimus teisės aktų pažeidimus, lėmusius viešojo intereso pažeidimą, nedelsdamas ėmėsi reikiamų priemonių viešajam interesui apginti, o gavęs pakankamai duomenų dėl viešojo intereso pažeidimo, nedelsiant kreipėsi su prašymu į teismą. Byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų vilkinęs atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus ar ėmęsis netinkamų priemonių viešajam interesui apginti. Konstatuotina, jog pareiškėjas nepraleido termino prašymui dėl Akto panaikinimo paduoti administraciniam teismui, todėl visi su tuo susiję argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl ginčijamo Akto teisėtumo

Kaip jau minėta, Aktu pripažintas tinkamu naudoti rekonstruotas gamybinis pastatas 6P2p, esantis J. Bakanausko g. 20, Kaune.

Remiantis ginčijamo Akto priėmimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 24 straipsnio 1 dalimi, pastatytas, rekonstruotas ar kapitališkai suremontuotas statinys (jo dalis, kuri gali būti naudojama neatsižvelgiant į tai, ar likusių dalių statyba užbaigta) pripažįstamas tinkamu naudoti atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas. Statinio pripažinimas tinkamu naudoti yra nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamas patikrinimas ir patvirtinimas, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka šio Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatytus esminius statinio reikalavimus.

STR „Statinių pripažinimas tinkamais naudoti“ 9.6 punktas statinio pripažinimą tinkamu naudoti apibrėžė kaip nustatyta tvarka sudarytos komisijos atliekamą patikrinimą ir patvirtinimą, kad statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus, pagal statinio projektą ir atitinka Statybos įstatymo nustatytus esminius statinio reikalavimus bei teisės aktais nustatytos veiklos sričių reikalavimus. Remiantis to paties akto 17 punktu, pastatytas, rekonstruotas ar kapitaliai suremontuotas statinys (jo dalis) pripažįstamas tinkamu naudoti, atlikus statinio (jo dalies) projekte numatytus statybos darbus ir įvykdžius to statinio (jo dalies) projektavimo sąlygas, atlikus nutiestų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų (reikalingų pripažįstamam tinkamu naudoti statiniui ar jo daliai funkcionuoti) bandymus ir padarius geodezines nuotraukas.

Kaip matyti iš nurodytų teisės aktų nuostatų, pripažįstant pastatytą, rekonstruotą ar kapitališkai suremontuotą statinį tinkamu naudoti, be kita ko, turėjo būti įvertinta, ar statinys pastatytas pagal privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus bei pagal statinio projektą.

Nustatyta, jog 2003 m. liepos 23 d. UAB „Judex“ buvo išduotas statybos leidimas Nr. 526-6-NR217-115 gamybinio pastato 6G2p rekonstrukcijai, nurodant statinio techninius rodiklius – bendras plotas 3 799 kv. m. Išduodant vėlesnes statybos leidimo versijas, pagrindiniai techniniai rodikliai keičiami nebuvo (t. I, b.l. 106). Pastebėtina, jog, kaip matyti iš UAB „Judex“ paraiškos dėl planuojamos statybos projekto ir projektavimo sąlygų rengimo, statytojas, Kauno miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriui pateikdamas planuojamos statybos aprašymą, taip pat nurodė, kad rekonstruojamo pastato plotas yra apie 2 500 kv. m, planuojama rekonstruoti esamo gamybos cecho patalpas, nekeičiant konstruktyvinės schemos, tik perplanuojant patalpas (Gamybinio pastato 6G2p rekonstravimo Bakanausko g.20, Kaune, techninis projektas, l. 11). Ginčijamame Akte nurodyti pagrindiniai statinio rodikliai: bendras plotas – 5 556,92 kv. m, statybos tūris – 14 286,00 kub. m.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo statinio rekonstrukcijai išduotame statybos leidime ir jo versijose nurodytus duomenis, techninio projekto ir Akto turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir pareiškėjo pozicija, jog rekonstrukcija buvo atlikta, nukrypstant nuo techniniame projekte ir statybos leidime įtvirtintų reikalavimų. Pabrėžtina, jog tokią išvadą taip pat patvirtina ne tik Inspekcijos 2010 m. gegužės 24 d. rašte Nr. (15.24)-2D-5802 pateikta išvada, bet ir Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byloje Nr. 20/134681 esantys duomenys. Teisėjų kolegijos vertinimu, priestatų 3p2p (bendrasis plotas 164,22 kv. m), 4p1g (bendrasis plotas 16,86 kv. m) ir 5p1p (išmatavimai plane 2,88 m x 3,73 m) pastatymas, antro aukšto ant buvusios vieno aukšto pastato dalies ir jo buvusių priestatų 1g1p (dabar 1p2p) ir 2g1p (dabar 2p2p) užstatymas bei patalpų pastogėse įrengimas, kai tokie darbai nebuvo numatyti nei statybos leidime, nei statinio techniniame projekte, negalėjo būti pripažinti teisėtais ir sudaryti pagrindą rekonstruotą statinį pripažinti tinkamu naudoti. Tokiu būdu, priimant Aktą, buvo pažeisti Statybos įstatymo ir STR „Statinių pripažinimas tinkamais naudoti“ reikalavimai, todėl ginčijamas Aktas yra neteisėtas ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo sprendimu panaikintas.

Papildomai pastebėtina, jog ta aplinkybė, kad, kaip teigia apeliantas, atlikta rekonstrukcija atitiko teritorijų planavimo dokumentų nuostatas, šios bylos kontekste, atsižvelgiant į tai, jog statinį pripažįstant tinkamu naudoti buvo pažeistos statybą reglamentuojančių norminių teisės aktų nuostatos, negali sudaryti pagrindo Aktą pripažinti teisėtu. Be to, pažymėtina, jog teisėje galioja bendras principas, kad iš neteisės neatsiranda teisė, todėl apelianto argumentai dėl būtinybės atsižvelgti į teisėtus asmenų lūkesčius, atsižvelgiant į tai, jog šiuo atveju atliekant rekonstrukciją ir jau rekonstruotą statinį pripažįstant tinkamu naudoti buvo pažeisti norminių teisės aktų reikalavimai, vertintini kaip nesudarantys pagrindo pripažinti Aktą teisėtų ir jį palikti galioti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Solotransa“, pateikdamas atsiliepimą į apeliacinį skundą, taip pat prašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš pareiškėjo, tačiau kartu nepateikė motyvuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo su dokumentais, pagrindžiančiais turėtas išlaidas, todėl toks prašymas negali būti tenkinamas.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė visas bylos išsprendimui svarbias aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kuris paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Judex“ apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.