Alytaus apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos M. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims: Varėnos rajono savivaldybės administracijai, A. Z., A. J., A. K., B. P., I. S., E. S. dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra Statiniai, 2004-07-01 Alytaus apskrities viršininko sprendimais Nr. 38-18828; 38-18829; 38-18830 sugrąžintas J. S. dukroms - B. P., S. Z. (pareiškėjos motina mirusi) ir sūnui L. S. (miręs). Po L. S. ir S. Z. mirties, Žemės sklypą, kartu su pareiškėja M. P., dalinės nuosavybės teise valdė – A. K., A. Z., A. J., E. S. (J. S. vaikaičiai), I. S. (J. S. mirusio sūnaus L. S. sutuoktinė), B. P. (J. S. dukra), kurie įtraukti į bylą suinteresuotais asmenimis, kaip galimi J. S. turto paveldėtojai. 2017-10-26 suinteresuoti asmenys – A. K., A. Z., A. J., E. S., I. S. Žemės sklypą, dovanojimo sutartimi Nr. 7097, padovanojo pareiškėjai.

Tam, kad nuosavybės teise pareiškėja įregistruotų nekilnojamą turtą - statinius: gyvenamąjį namą (74,69 kv.m.) su rūsiu (16,7 kv.m.), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas - 1A1m, šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtas - š, lauko viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą - 9I1p, į Nekilnojamojo turto registrą, kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydama nustatyti, jog minėti statiniai, įgyjamos senaties pagrindu nuosavybės teisėmis priklauso pareiškėjai M. P..

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

Šiuo atveju pareiškėja mano, kad pareiškimas atitinka aukščiau išvardytas sąlygas, t.y. ji nėra Statinių savininkė, kitu būdu (pvz. paveldėjimo) savo teisių į Statinius įgyvendinti neturi galimybės, kadangi Statinių savininkė J. S. yra mirusi ir Statiniai, įstatymų nustatyta tvarka, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti nebuvo. Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruota viešajame registre kieno nors kito vardu. Pareiškėja sąžiningai, po J. S. mirties, kitiems J. S. artimiems giminaičiams (galimiems paveldėtojams) neprieštaraujant, nuo 1997 metų spalio mėn. pradėjo valdyti Statinius juos prižiūrėdama, o vėliau apsigyvendama Sodyboje. Statinius nepertraukiamai valdo dvidešimt metų.

Teismo posėdžio metu pareiškėja bei jos atstovas palaikė pareiškimą ir prašė jį tenkinti.

Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys A. J., A. Z., A. K., E. S. ir I. S. patvirtino, kad jie su pareiškėjos pareiškimu sutinka.

Viešai paskelbus apie civilinės bylos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį nagrinėjimą, per teismo nustatytą terminą neatsirado asmenų, kurie kreiptųsi su pareiškimu dėl jų įtraukimo dalyvauti procese.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Nekilnojamojo daikto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, t. y. gyvenamuoju namu su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), lauko viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai buvo atlikti 2017-04-20, buvo suformuota Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).

Į bylą pateiktu mirties liudijimu (Įrašo Nr. 22, AA Nr. 848484) patvirtinama, kad J. S. mirė (duomenys neskelbtini).

2016-10-07 VĮ Registrų centro pateikta informacija patvirtinama, kad nekilnojamieji daiktai – pastatai, esantys, (duomenys neskelbtini), J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruoti.

Pagal 2016-10-13 Varėnos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro Raimundo Miknevičiaus pateiktą informaciją, J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), byla notarės D. Kisielienės notarui R. Miknevičiui nebuvo perduota kaip nebaigta, dėl palikimo priėmimo į Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biurą notaro R. Miknevičiaus veiklos laikotarpiu niekas nesikreipė, palikimo nepriėmė, paveldėjimo teisės liudijimai nebuvo išduoti ir Testamentų registro duomenimis palikimo priėmimo faktas neįregistruotas.

2017-11-09 VĮ Registrų centro pateikta informacija patvirtinama, kad pareiškėjos M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu, nuosavybės teise įregistruotame žemės sklype, kurio registro Nr. 44/322520, statinių kadastro duomenys surinkti, tačiau daiktinės teisės į juos neįregistruotos, todėl konstatuotina, kad nėra CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatytos kliūties įgyti nuosavybės teisę įgyjamąja senatimi.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai: 2017-10-19 deklaracija apie statinio (-ių) statybos užbaigimą / statinio (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. mirties liudijimas, Varėnos r. sav. 1-ojo notaro biuro R. Miknevičiaus pateikta informacija, 2016-10-07 ir 2017-11-09 VĮ Registrų centro pateikta informacija bei nekilnojamojo turto registro centinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad pareiškėja statinius įgijo (užvaldė) sąžiningai.

Faktui, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytus statinius, t. y. gyvenamąjį namą su rūsiu, lauko viralinę, šulinį visą įgyjamosios senaties laiką neprieštaravo ir suinteresuoti asmenys, kurie pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė, kad neprieštarauja, kad M. P. pareiškimas būtų patenkintas.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai bei išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad M. P., faktiškai statinius turėjo (valdė) su tikslu jį valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

CK 4.68 straipsnis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip 10 metų, kai per visą valdymo laikotarpį savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis Nr. 3K-3-176/2009; 2008 m. spalio 29 d. nutartis Nr. 3K-3-514/2008; 2007 m. spalio 3 d. nutartis Nr. 3K-3-408/2007 ir kt.). Kasacinės instancijos teismo nutartyse nurodyta, kad įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje, suėjimo, ir prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šių sąlygų visetui: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Antroji iš sąlygų įgyjamosios senaties nuostatoms taikyti yra ta, kad yra visos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.

Konstatuotina, kad pareiškėja nėra ir nebuvo įgijusi nuosavybės teisės į nurodytus statinius kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Pareiškėja nors ir nėra Statinių savininkė, kitu būdu (pvz. paveldėjimo) savo teisių į Statinius įgyvendinti neturėjo galimybės, kadangi Statinių savininkė J. S. mirė 1997-10-22 ir Statiniai, įstatymų nustatyta tvarka, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti nebuvo. Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruota viešajame registre kieno nors kito vardu. Pareiškėja sąžiningai, po J. S. mirties, kitiems J. S. artimiems giminaičiams neprieštaraujant, nuo 1997 metų spalio mėn. pradėjo valdyti Statinius juos prižiūrėdama, o vėliau apsigyvendama sodyboje, Statinius nepertraukiamai valdo dvidešimt metų. Todėl šis statinių perėjimo būdas nelaikytinas nė vienu nuosavybės įgijimo CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu.

Pagal CK 4.22 straipsnio 1 dalį daikto valdymu, kaip pagrindu įgyti nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą valdyti jį kaip savą, nekeliant reikalavimo valdymą registruoti. CK 4.27 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kokiu pagrindu atsiranda nekilnojamojo daikto valdymas. Joje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti fiziškai užvaldžius daiktą, taip pat daikto fiziškai neužvaldžius, bet kai perduodantis valdyti daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jei nėra jokių kliūčių patekti į tą daiktą ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti. Taigi abi šios įstatymo nuostatos nekilnojamojo daikto valdymą reglamentuoja kaip faktinę padėtį, kurią nustačius teismas turi pagrindą spręsti dėl valdymo teisės.

Nekilnojamojo daikto valdymo įregistravimas nustatytas CK 4.27 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja nekilnojamojo daikto valdymo atsiradimo momentą.

Kaip jau minėta, nekilnojamojo daikto valdymo samprata ir atsiradimo pagrindai nenustato, kad nekilnojamojo daikto valdymo registravimas būtų būtinas šio daikto valdymo teisės atsiradimo pagrindas. Be to, Lietuvos teisėje įtvirtinant įgyjamosios senaties instituto reglamentavimą remiamasi nuostata, jog valdymo atsiradimas nesiejamas su valdymo teisiniu įregistravimu (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 33 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pasisakiusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011), kad tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Asmeniui turi būti suteikiama galimybė įrodyti, kad nekilnojamojo daikto valdymas atitiko įstatyme tiesiogiai įtvirtintas sąlygas, kurioms esant gali būti pripažįstama jo nuosavybės teisė įgyjamosios senaties pagrindu.

Įgyjamosios senaties (lot. – usucapio) institutas skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti. Nuosavybės teisių įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos įtvirtintos CK 4.68 straipsnio 1 dalyje. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.

Nagrinėjamoje byloje nustatytos ir nepaneigtos faktinės aplinkybės, kad pareiškėja nors ir nėra Statinių savininkė, kitu būdu savo teisių į Statinius įgyvendinti neturėjo galimybės, kadangi Statinių savininkė J. S. mirė (duomenys neskelbtini) ir Statiniai, įstatymų nustatyta tvarka, Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruoti nebuvo. Statiniai nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nėra įregistruota viešajame registre kieno nors kito vardu. Pareiškėja sąžiningai, po J. S. mirties, kitiems J. S. artimiems giminaičiams neprieštaraujant, nuo 1997 metų spalio mėn. pradėjo valdyti Statinius juos prižiūrėdama, o vėliau apsigyvendama Sodyboje, Statinius nepertraukiamai valdo dvidešimt metų.

Visi šie aukščiau minimi dokumentai, išdėstyti faktai patvirtina aplinkybę, kad M. P. statinius turėjo (valdė) su tikslu juos valdyti kaip savo. CK 4.22 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto valdymu, kaip savarankiška daiktine teise, kuri yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti, laikomas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą.

Byloje esantys rašytiniai dokumentai patvirtina, kad pareiškėja nekilnojamąjį daiktą įgijo (užvaldė) sąžiningai. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas laikomas atsiradęs sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.26 straipsnio 2 dalis). Daikto įgijimo ir užvaldymo sąvokos savo esme, vadovaujantis CK 4.70 straipsnio 1 dalis atitinka viena kitą. Faktas, kad pareiškėja teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo pareiškime nurodytą nekilnojamąjį daiktą visą įgyjamosios senaties laiką yra įrodytas byloje nustatytomis aplinkybėmis. Apie iškeltą civilinę bylą buvo pranešta teismo pranešimu specialiame interneto tinklapyje ir jokių pareiškimų, prieštaraujančių pareiškėjos prašymui nebuvo gauta. Valdymas trunka jau dvidešimt metų.

CK 4.47 straipsnio 11 punktas numato nuosavybės teisės įgijimo pagrindą – įgyjamąją senatį. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjos nurodomus statinius įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėja šiuo metu nėra daikto savininkė, nurodytą nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalies nustatytą įgyjamosios senaties sampratą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CK 4.68 – 4.71 straipsniais, CPK 259, 530 – 533 straipsniais teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); lauko viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); šulinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu: (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmams.