- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-26
- Bylos Nr.
- 2A-619-227/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-02328-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
- Ieškovas
- G. Ž.
- Atsakovas
- S. Š., R. Š.
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-619-227/2018
2018 m. rugsėjo 26 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Margaritos Dzelzienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Ž. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-500-837/2018 pagal ieškovės G. Ž. ieškinį atsakovams S. Š. ir R. Š. dėl nuosavybės pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, bendraturčio dalies nustatymo, laidojimo ir kitų išlaidų priteisimo ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Ieškovė G. Ž. prašė pripažinti, kad nekilnojamas turtas – 15300 Eur vertės vieno kambario butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo butas), yra jos ir A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam į ½ dalį šio turto; priteisti ieškovei visą butą, įpareigoti ją sumokėti atsakovams ½ dalį 15300 Eur vertės buto – 7650 Eur; pripažinti, kad 8010,89 Eur lėšos, esančios AB Swedbank A. Š. sąskaitoje, buvo G. Ž. ir A. Š. bendroji dalinė nuosavybė ir abiem priklausė po ½ dalį – po 4005,45 Eur ir priteisti šią sumą ieškovei; priteisti ieškovei iš atsakovų ½ dalį 3483,82 Eur – 1741,91 Eur už jų tėvo A. Š. šarvojimo, kremavimo ir kt. išlaidas; priteisti iš atsakovų ½ ginčo buto išlaikymo mokesčių pagal pateiktus dokumentus – 1992,15 Eur, ½ buto draudimo (47,98 Eur) ir dokumentų kopijavimo išlaidų – 98,96 Eur ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad su atsakovų tėvu A. Š. 1994 metais pradėjo draugauti, galvoti apie bendrą ateitį. 2002 m. sausio 29 d. ieškovė su A. Š. lygiomis dalimis nusipirko butą (duomenys neskelbtini), kurį 2002 m. rugpjūčio 2 d. pardavė. Ieškovė su A. Š. gyveno kaip viena šeima, vedė bendrą ūkį, vienas kitu pasitikėjo. 2008 m. spalio 3 d. A. Š. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovei. Ieškovė su A. Š. 2009 metai išvyko gyventi ir dirbti į Angliją. Kadangi jie vedė bendrą ūkį, tarp jų vyravo visapusiškas pasitikėjimas vienas kitu, nutarė nusipirkti vieną bendrą butą. 2012 m. liepos 3 d. pirkimo - padavimo sutartimi už bendras pinigines lėšas A. Š. vardu buvo nupirktas ginčo butas. (duomenys neskelbtini) A. Š. mirė, ieškovė palaikus kremavo, palaikai iki šiol nepalaidoti, ieškovė patyrė šarvojimo, kremavimo ir kt. išlaidas – 3483,82 Eur, kurių ½ dalį prašė priteisti iš atsakovų. A. Š. 2010 m. liepos 7 d. pareiškimu testamentą panaikino, todėl jo turtą paveldėjo atsakovai. Ieškovės ir A. Š. santuoka nebuvo įteisinta, todėl jų turtiniai santykiai traktuotini kaip jungtinė veikla. Kadangi ginčo butas buvo įsigytas iš bendrų lėšų, jis turi būti pripažintinas jos ir A. Š. bendrąja daline nuosavybe. Kadangi ieškovė rūpinosi šiuo butu, mokėjo už komunalines paslaugas prašė priteisti iš atsakovų ½ buto išlaikymo mokesčių pagal pateiktus dokumentus – 1992,15 Eur. Be to ieškovė butą buvo apdraudusi ir turėjo dokumentų vertimo išlaidų.
3. Priešieškiniu atsakovai S. Š. ir R. Š. prašė priteisti iš ieškovės 7000 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad ieškovė po atsakovų tėvo mirties valdė tėvui asmeninės nuosavybės teise priklausantį ginčo butą, ji išsivežė ar neišsaugojo atsakovų paveldėto turto buvusio tėvo bute. Ieškovės civilinė atsakomybė atsirado įstatymu neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnio 1 dalis), todėl 7000 Eur atsakovams padaryta žala priteistina iš ieškovės.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2018 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 1589,91 Eur kremavimo ir šarvojimo išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas iš atsakovų priteisė po 46,12 Eur advokato pagalbos išlaidų, po 23,85 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir po 21 Eur dokumentų vertimo išlaidų ieškovei bei po 11,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Teismas panaikino 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinas apsaugos priemones – ginčo buto areštą.
5. Nustatė, kad ieškovė su atsakovų tėvu A. Š. ilgą laiką gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį. (duomenys neskelbtini) A. Š. mirė (1 t., b.l. 9). Prieš mirtį 2008 m. spalio 3 d. A. Š. surašė testamentą, kuriuo visą savo turtą palieka ieškovei, tačiau jį 2010 m. liepos 7 d. panaikino (1 t., b.l. 163, 164). Atsakovai yra palikėjo vaikai ir jo turto paveldėtojai pagal įstatymą (1 t., b.l. 166, 2 t., b.l. 30-33), jie priėmė tėvo palikimą, tame tarpe ir ginčo butą, 8010,89 Eur lėšas, buvusias AB Swedbank A. Š. sąskaitoje.
6. Teismas sprendė, kad remiantis ieškovės teiginiais galima įžvelgti buvus tarp jos ir A. Š. jungtinės veiklos susitarimui. Pažymėjo, kad sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas. Nustatė, kad 2012 m. liepos 3 d. pirkimo - padavimo sutartimi A. Š. už 30000 Lt nupirko ginčo butą (1 t., b.l. 28-34). Ieškovė į bylą pateikė 2012 m. liepos 17 d. preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kad ji aukščiau paminėtą butą už 55000 Lt ketino pirkti pati (1 t., b.l. 36), tačiau 2012 m. liepos 3 d. pirkimo – padavimo sutartyje tokios nuorodos nėra, todėl teismas laikė labiau tikėtina, kad preliminari pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Nustatė, kad 2012 m. liepos 3 d. iš A. Š. sąskaitos buvo pervesta 42300 Lt, kurie galėjo būti panaudoti ginčo buto pirkimui (2 t., b.l. 35). Nustatė, kad tuo metu kai buvo nupirktas ginčo butas, ieškovė 2012 m. balandžio 27 d. savo vardu įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 152-154), kurio ji nelaiko bendrąja daline nuosavybe. Todėl pripažino labiau tikėtina, kad ieškovė negalėjo prisidėti lėšomis prie ginčijamo buto įsigijimo.
7. Nurodė, kad vien tik aplinkybė, jog ieškovė su atsakovų tėvu gyveno kartu, nereiškia, jog visas šalių gyvenimo kartu metu atsakovų tėvo vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir kad jie negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise. Pažymėjo, kad turi būti nustatytas konkretus turtas, dėl kurio sukūrimo ar įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise ieškovė su atsakovų tėvu buvo sudarę jungtinės veiklos susitarimą. Įvertino, kad A. Š. sąskaitos likutis 2017 m. vasario 1 d. buvo 8010,89 Eur (1 t., b.l. 188), o ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji savo pinigais prisidėjo prie šios sąskaitos padidėjimo. Iš A. Š. sąskaitos išrašo nustatė, kad jis turėjo 40608,33 Lt indėlį, sąskaita buvo pildoma VSDFV išmokomis (2 t., b.l. 34-35). Pažymėjo, kad ieškovė ir A. Š. turėjo atskiras banko sąskaitas, kas paneigia šioje sąskaitoje esančių lėšų bendrumą.
8. Teismas įvertino, kad ieškovė patyrė 3483,82 Eur A. Š. šarvojimo, kremavimo ir kt. išlaidų, ji gavo 304 Eur specialiąją laidojimo pašalpą, kuri išskaičiuotina iš bendros sumos, taip pat ji patyrė 84 Eur dokumentų vertimo išlaidų. Kadangi atsakovai yra palikėjo vaikai ir jo turto paveldėtojai pagal įstatymą, teismas sprendė, kad jie turi pareigą prisidėti prie tėvo laidojimo išlaidų. Todėl iš atsakovų solidariai priteisė 1589,91 Eur laidojimo išlaidų ir 42 Eur dokumentų vertimo išlaidų.
9. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovų pusę ginčo buto išlaikymo mokesčių, būsto draudimo išlaidų, pažymėjo, kad šias išlaidas turi padengti asmuo, gyvenęs šiame bute. Pripažino, kad nors ieškovė darė pavedimus už buto išlaikymą, tai neįrodo, kad šių išlaidų ieškovei nekompensavo ginčijamame bute gyvenęs asmuo ar pats atsakovų tėvas. Nors ieškovė pateikė mokėjimo už komunalinius mokesčius dokumentus nuo 2012 m. spalio 24 d. iki 2017 m. sausio 23 d. (1 t., b.l. 46-142), įvertino, kad bute ilgą laiką reguliariai buvo naudojamos gamtinės dujos ir vanduo, todėl yra akivaizdu, kad bute kažkas gyveno.
10. Nors atsakovai teigė, kad bute esantis turtas buvo apdraustas ir įvertintas 8540 Eur sumai, o jame buvo tik keli seni baldai, kuriuos atsakovai įvertina 1540 Eur, teismas neįrodytu pripažino priešieškinio reikalavimą 7000 Eur sumą priteisti iš ieškovės. Pažymėjo, kad pagal Būsto draudimo liudijimą namų turto draudimo suma buvo nustatyta pagal gyvenamąjį plotą 8540 Eur sumai (1 t., b.l. 150), byloje nėra duomenų, kad bute būtų buvęs draudiminis įvykis arba būtų kreiptasi į policiją dėl turto dingimo, atsakovai nenurodo koks ir kokios vertės turtas yra dingęs.
11. Ieškinį patenkinus iš dalies (10,25 procentų), o priešieškinį atmetus, pripažino, kad ieškovė turi teisę šioje dalyje į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
12. Apeliaciniu skundu ieškovė G. Ž. prašo Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimą panaikinti ir jos ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
13. Nurodo, kad teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė nurodė, kad su atsakovų tėvu apsigyveno nuo 1995 metų ir vedė bendrą ūkį. 1995 metais ieškovė su A. Š. apsigyveno jos motinos bute, adresu (duomenys neskelbtini), kurį 1997 m. mama padovanojo ieškovei. 2002-01-29 ieškovė kartu su A. Š. lygiomis dalimis nusipirko butą (duomenys neskelbtini). 2002-07-11 pardavę butą (duomenys neskelbtini), jie, naudodami gautus pinigus, pradėjo statyti gyvenamąjį namą kolektyviniame sode (duomenys neskelbtini), kurį ieškovei buvo padovanojusi jos mama. Pastatytame name apsigyveno ieškovė su A. Š. ir jos vaikais kaip šeima. 2002-08-02 butą (duomenys neskelbtini) pardavė ir sudėję bendrai tuos pinigus, 2002-10-11 A. Š. vardu nusipirko kolektyvinio sodo sklypą Nr.49, (duomenys neskelbtini). 2009 metais prieš išvykstant į Angliją A. Š. buvo įgaliojęs ieškovės sūnų parduoti sodo sklypą Nr.49, (duomenys neskelbtini), kas buvo padaryta. Iš bendrų lėšų 2012-07-03 buvo nupirktas ginčo butas A. Š. vardu. Nurodo, kad ieškovė teismui teikė pakankamai rašytinių įrodymų patvirtinančių jos ir A. Š. bendrą ūkio vedimą, jo slaugymą, priežiūrą, rūpestį dėl širdies operacijos, mokesčių už ginčo butą mokėjimą. A. Š. sveikatai pablogėjus jį slaugė ieškovė, jo gydymui ieškovė skyrė savo uždirbtus pinigus, nes A. Š. dėl blogos sveikatos nebegalėjo dirbti, o vėliau mirė.
14. Teigia, kad ieškovės ir A. Š. santykiams dėl turto taikomos civilinės teisinės normos, reglamentuojančios jungtinę veiklą. Ieškovė su A. Š. kartu gyveno nesudarę santuokos, buvo susitarę siekti tam tikro tikslo ir jo siekė per jungtinę veiklą, todėl teismas turėjo vertinti jų bendrą gyvenimą kaip susietą sutartiniais turtiniais santykiais. Tačiau teismas šių aplinkybių nevertino arba vertino šališkai. Ieškovė savo paaiškinimais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis pilnai įrodė, kad jie su A. Š. vykdė jungtinę veiklą, įgijo turtą, tas turtas buvo įgytas iš abiejų sugyventinių bendrų lėšų ir tuo turtu jie abu naudojosi lygiomis dalimis. Sugyventiniai visais šeimos reikalais rūpinosi abu kartu, gyveno iš ieškovės pajamų, nes A. Š. dėl sveikatos būklės beveik nedirbdavo, o atsakovai su tėvu buvo nutraukę ryšius. Ieškovės naudai A. Š. buvo sudaręs testamentą, vėliau paaiškėjo, kad testamentas panaikintas. Nors ieškovė prašė notarės neišduoti atsakovams paveldėjimo teisės liudijimų, tačiau tai buvo padaryta.
Žemesnės instancijos teismas
15. Teismo liko neišsiaiškinta aplinkybė dėl 2012-05-17 preliminarios sutarties, neteisingai nurodžius jos sudarymo datą, buvo iškreiptos faktinės aplinkybės, kas daro sprendimą negaliojančiu. Nesant įrodymų, kokiu pagrindu, kas ir kam pervedė pinigus sumoje 42 300 Lt iš A. Š. sąskaitos liko neatskleista bylos esmė. Sprendime nenurodoma, kam pinigai pervesti, bet teigiama, kad jie galėjo būti panaudoti ginčo buto pirkimui.
16. Teismas pasisakė dėl naujos aplinkybės apie tai, kad ieškovė 2012-04-27 savo vardu įsigijo dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), nors per visą bylos nagrinėjimo laiką apie šį butą nebuvo minima, tik paskutinio teismo posėdžio metu atsakovų atstovas pateikė tokią informaciją, o apie šio buto įsigijimą ieškovė nepasisakė. Nurodo, kad 2012 m. pradžioje pardavė sodo sklypą su gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini) už 123 000 Lt ir 2012-04-27 už tas lėšas ieškovė savo vardu nusipirko minėtą butą, o likusiais pinigais ji prisidėjo prie ginčo buto pirkimo. Teismas privalo sprendimą priimti ištyręs visus įrodymus, negalima sprendimo priimti vadovaujantis prielaidomis. Tiek nekilnojamasis turtas, tiek piniginės lėšos buvo naudojamos bendrai, tai patvirtina A. Š. parašytas testamentas nuo bendro gyvenimo su ieškove praėjus daugiau kaip 14 metų. Ieškovė įrodė savo indėlį į A. Š. gydymą, priežiūrą, sveikatą, piniginių lėšų naudojimą jo gerovei siekiant kuo palankesnių gydymo rezultatų, tačiau dėl šių įrodymų teismas nepasisakė.
17. Nesutinka, kad mokėjimų pavedimai už buto mokesčius dar neįrodo, kad šių išlaidų nekompensavo ginčijamame bute gyvenęs asmuo ar pats atsakovų tėvas. Ieškovė patvirtino, kad bute niekas negyveno, o aplinkybės, kad ji kartu su A. Š. kelis kartus metuose grįždavo į butą ir naudojosi komunalinėmis paslaugomis, ji neginčijo ir teismo posėdyje pati tą aplinkybę patvirtino. Atsakovai pateikė išgalvotas aplinkybes, be įrodymų, o teismas jas sprendimu patvirtino, kad neva tai ginčo bute gyveno kitas asmuo. Teismas neįvertino, kad ieškovei teko vykti į teismo posėdžius iš Anglijos, dėl ko ji patyrė papildomų išlaidų.
Atsiliepimas
18. Atsakovai S. Š. ir R. Š. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti, sprendimą palikti nepakeistu, priteisti iš ieškovės S. Š. 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodo, kad įstatymas neįpareigoja teismo sprendime pasisakyti dėl visų šalių išsakytų argumentų, todėl teismas nepasisakė dėl apeliantės visiškai nepagrįsto raštiško prašymo notarei niekam neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo, dėl testamento surašymo ir atšaukimo priežasčių, nes testamento surašymo ir atšaukimo aplinkybės neturi jokios reikšmės apeliantės pareikšto ieškinio dalykui ir pagrindui. Apeliantė turėjo įrodyti jos ir atsakovų tėvo susitarimą dėl ginčijamo buto įgijimo kaip bendro, o vien tik jų gyvenimas kartu nuo 1995 metų to neįrodo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, sprendžiant sugyventinių ar jų teisių perėmėjų ginčą dėl turto, įgyto bendro gyvenimo metu, nuosavybės teisės - asmeninė vieno iš sugyventinių ar bendroji dalinė, - reikia nustatyti, ar buvo sudarytas sugyventinių susitarimas įgyti turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise dėl kiekvieno konkretaus turto objekto. Byloje esantis atsakovų tėvo banko sąskaitos išrašas neginčijamai įrodo, kad ginčo buto įsigijimo dieną (2012-07-03) atsakovų tėvas iš savo asmeninės sąskaitos per du kartus išsigrynino 44 300 Lt sumą, kurios užteko ginčijamo buto už 30 000 Lt įsigijimui, jo sutvarkymui bei apstatymui, o apeliantė nepateikė jokių įrodymų, jog prisidėjo pinigais prie buto įsigijimo. Bendro gyvenimo vedimas jungtinės veiklos susitarimo įsigyti ginčo butą neįrodo. 2012 m. gegužės 17 d. preliminari sutartis (skundžiamame sprendime yra akivaizdi spausdinimo klaida, dėl kurios nurodyta neteisinga preliminarios sutarties data) neturi nieko bendro su atsakovo tėvo sudaryta 2012 m. liepos 3 d. ginčo buto pirkimo- pardavimo sutartimi, todėl visiškai pagrįsta išvada, jog tikėtina, kad 2012-05-17 preliminari pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas yra apeliantė ir kad butą ketinama pirkti už 55 000 Lt sumą, kai tuo tarpu atsakovų tėvas butą įsigijo už 30 000 Lt sumą. Ieškovės apsiriboja tik niekuo nepagrįstu teiginiu, jog ji ir atsakovų tėvas gyveno iš jos pajamų, visais reikalais rūpinosi abu kartu, kadangi byloje nėra apeliantės banko sąskaitos išrašų, duomenų apie apeliantės pajamas, jų panaudojimą. Byloje nėra duomenų apie bendro ūkio vedimą ir bendro turto įsigijimą, todėl vien apeliantės teiginių panaikinti sprendimą neužtenka. Aplinkybė, jog apeliantė 2012 m. balandžio 27 d. asmeninės nuosavybės teise įsigijo dviejų kambarių butą adresu (duomenys neskelbtini), kurią ji slėpė, turi labai didelę reikšmę, vertinant apeliantės ir atsakovų tėvo susitarimo dėl bendro turto įsigijimo buvimą. Aplinkybė, kad apeliantė ir atsakovų tėvas, gyvendami Didžiojoje Britanijoje, atskirai kiekvienas savo asmeninėn nuosavybėn įsigijo po butą Panevėžio mieste, įrodo, jog jokio susitarimo tarp jų dėl bendro turto įsigijimo nebuvo. Atsakovų tėvui nereikėjo, kad apeliantė prisidėtų pinigais prie buto įsigijimo ir apeliantė prie buto įsigijimo pinigais neprisidėjo. Kai apeliantė ir atsakovų tėvas norėjo įsigyti bendrą dalinę nuosavybę, tai tą ir padarė 2002-01-29 įsigydami butą (duomenys neskelbtini). Teigdama, kad iš bylos medžiagos matyti, kad tiek nekilnojamasis turtas, tiek pinigines lėšos abiejų: ieškovės ir A. Š. buvo naudojamas bendrai, nekonkretizuoja, koks bylos dokumentas tai įrodo. To nepatvirtina ir atsakovų tėvo parašytas testamentas, kurį atsakovų tėvas atšaukė. Apeliantė bendrąja daline nuosavybe siekia pripažinti tik atsakovų tėvo turtą, bet ne savo, tuo apeliantė yra nenuosekli ir nesąžininga. Apeliantė nepateikė jokių įrodymų apie savo indėlį į atsakovų tėvo gydymą, priežiūrą, todėl nesuprantama, kodėl teismas dėl byloje nesančių įrodymų turėjo pasisakyti ir kokią tai reikšmę turi bendros dalinės nuosavybės pripažinimui. Ieškovė tik savo tvirtinimu bando įrodyti teiginį, kad bute niekas negyveno, tačiau jos pateikti kasmėnesiniai mokėjimai už išnaudotą elektrą, vandenį, dujas tai paneigia, apeliantė, gyvendama Didžiojoje Britanijoje, bute išnaudoti elektros, vandens ir dujų niekaip negalėjo. Apeliantė pati iškėlė civilinę bylą, norėjo dalyvauti teismo posėdžiuose, todėl ir patyrė papildomas kelionės išlaidas. Vien tik ta aplinkybė, jog apeliantė į teismo posėdžius važinėjo iš Anglijos, jokios reikšmės ieškinio pagrįstumui neturi.
Motyvuojamoji dalis
IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalis, kuria ieškinys patenkintas iš dalies keistina, pripažįstant, kad 8010,89 Eur lėšos, esančios A. Š. vardu AB Swedbank sąskaitoje, buvo G. Ž. ir A. Š. bendroji dalinė nuosavybė ir abiem priklausė po ½ dalį – po 4005,45 Eur ir priteisiant ieškovei iš atsakovų po 2002,73 Eur kompensaciją už jiems atitekusį indėlį bei perskirstant bylinėjimosi išlaidas(CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
20. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
21. Byloje kilo ginčas iš esmės dėl to, ar artimus santykius palaikę ir kartu ilgą laiką gyvenę, bendrai tvarkę reikalus, nesusituokę asmenys įgijo bendrosios nuosavybės teisę į turtą, kuris registruotas vieno jų vardu, taip pat, ar lėšos, esančios vieno iš asmenų sąskaitoje, yra bendros.
22. Civilinio kodekso trečiosios knygos normos reglamentuoja tik sutuoktinių, tai yra santuoką sudariusių asmenų, turtinius santykius, o bendrai gyvenančių santuokos nesudariusių asmenų, tai yra sugyventinių nesant partnerystės, turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, todėl byloje svarbu buvo nustatyti, kokie santykiai siejo ginčo šalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išaiškinta, kad tuo atveju, kai nesusituokę asmenys gyvena drauge (jei bendras gyvenimas yra ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką), kartu tvarko ūkį, asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu kuria bendrą turtą, pripažįstama egzistuojant asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011, 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinę veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą arba žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 straipsnio 1 dalis). Kai jungtinę veiklą plėtojantys asmenys tvarko bendrą ūkį, dalyvavimas siekiant bendro ūkinio tikslo yra ir darbas bendrame ūkyje. Tokio pobūdžio bylose nėra reikalaujama, kad bendrai gyvenančių nesusituokusių asmenų susitarimas dėl jungtinės veiklos sukūrimo būtų rašytinis ir nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.
23. Ieškovė byloje siekė įrodyti, kad ji vedė su atsakovų tėvu bendrą gyvenimą, tvarkė bendrą ūkį (ko atsakovai iš esmės neginčijo), iš bendrų lėšų įgijo bendrą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), taip pat, kad 8010,89 Eur lėšos, esančios AB Swedbank A. Š. sąskaitoje, yra ieškovės ir atsakovų tėvo bendroji dalinė nuosavybė. Reikalavimo minėtą turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe pirmosios instancijos teismas netenkino, pripažinęs, kad ieškovė neprisidėjo prie buto įsigijimo bei sąskaitos banke padidėjimo. Ieškovė taip pat reiškė reikalavimą dėl atsakovų tėvo šarvojimo, kremavimo išlaidų, kuris iš dalies patenkintas ieškovei priteisiant 1589,91 Eur laidojimo išlaidų. Teismas ieškovės reikalavimo priteisti buto išlaikymo mokesčius, būsto draudimo išlaidas netenkino. Apeliantė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos ieškinys. Atsakovams neginčijant teismo sprendimo dalies, kuria netenkintas jų priešieškinys, teismas dėl jų reikalavimų nepasisako.
24. Apeliantė teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, ieškovės nurodytas aplinkybes dėl jos ir šiuo metu mirusio atsakovų tėvo vesto bendro ūkio, tačiau pažymėtina, kad atsakovai neginčijo fakto, kad jų tėvas ilgą laiką gyveno su ieškove. Taip pat ir pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė ir A. Š., būdami nesusituokę, gyveno drauge ir vedė bendrą ūkį. Apibendrinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, jog galima taikyti bendros jungtinės veiklos (partnerystės) taisykles pagal kartu gyvenusių nesusituokusių asmenų konkliudentinius veiksmus. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė teismas, vien tik bendro ūkio vedimo faktas nereiškia, kad visas sugyventinių gyvenimo kartu metu atsakovų tėvo vardu įgytas turtas turi būti laikomas jų bendrąja daline nuosavybe ir negalėjo būti įgytas A. Š. asmeninės nuosavybės teise. Šioje byloje svarbu nustatyti, ar buvo šalių susitarimas bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigyti ginčo nekilnojamąjį turtą, taip pat, ar šalys santaupas banke laikė bendromis, naudojosi jomis bendrai. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų bendrai naudojamas. Asmenims, gyvenantiems kartu netaikoma turto bendrumo prezumpcija, todėl nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu, kaip ir susitarimas įsigyti turtą bendrąja daline nuosavybe turi būti įrodinėjamas. Todėl ieškovei iškėlus ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukūrimo su buvusiu sugyventiniu, ieškovė privalėjo tokį faktą įrodyti. Įrodinėjimo dalykas yra ieškovės ir buvusio jos sugyventinio susitarimas dėl bendrosios nuosavybės sukūrimo ir bendrų lėšų panaudojimas sukuriant turtą.
25. Byloje nustatyta, kad 2012 m. liepos 3 d. pirkimo - padavimo sutartimi A. Š. asmeninėn nuosavybėn už 30000 Lt įgijo ginčo butą (1 t., b.l. 28-34). Ieškovė savo paaiškinimais įrodinėjo, kad ji yra prisidėjusi prie šio buvo įsigijimo, teigė, kad ji turėjusi daug pinigų, buto pardavėjui buvo sumokėta grynais pinigais, kuriuos ji turėjusi pardavus kolektyvinį sodą. Taip pat ieškovė į bylą pateikė 2012 m. gegužės 17 d. preliminarią ginčo buto pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad būtent ieškovė ketina pirkti butą už 55000 Lt ir jos sūnus V. Ž., veikiantis pagal įgaliojimą, pardavėjui sumokėjo 2000 Lt avansą, užsakymo įvykdymo terminas – 2012-07-17. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 2012 m. liepos 3 d. pirkimo – padavimo sutartyje nuorodos į preliminarią sutartį nėra ir sprendė, kad labiau tikėtina, jog preliminari pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo įvykdyta. Byloje nustačius, kad ieškovė 2012 m. balandžio 27 d. savo vardu įsigijo dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l. 152-154), teismas laikė labiau tikėtina, kad ieškovė negalėjo prisidėti lėšomis prie ginčijamo buto įsigijimo. Su tokiomis teismo išvadomis teisėjų kolegija sutinka. Atkreipia dėmesį į tai, jog preliminarioje sutartyje nurodytas tik vienos G. Ž. vardu ketinimas įsigyti butą už 55000Lt, kuomet nesibaigus sutartyje nurodytam įvykdymo terminui (įvykdymo terminas iki 2012-07-17), butas parduodamas pigesne kaina- už 30000Lt A. Š..
26. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dar 2002-01-29 ieškovė kartu su A. Š. lygiomis dalimis buvo nusipirkę butą (duomenys neskelbtini), tokiu būdu jie žinojo apie tokią teisę ir sutartyje aiškiai išreiškė valią įsigyti šį turtą bendrąja daline nuosavybe. Pažymėtina, kad 2008-10-03 A. Š. testamentu visą turtą paliko G. Ž. , tačiau2010-07-07 pareiškimu šį testamentą atšaukė ir 2012 metais kiekvienas jų nusipirko savo vardais butą. Taip ieškovė savo asmeninės nuosavybės teise įgijo butą, adresu (duomenys neskelbtini), o A. Š. savo asmeninės nuosavybės teise įgijo ginčo butą. Kaip pagrįstai nurodė atsakovai, G. Ž. jos vardu nupirktą butą laiko išimtinai savo asmenine nuosavybe. Iš nurodytų aplinkybių galima spręsti, kad kiekvienas iš sugyventinių turėjo tikslą įgyti asmeninį, o ne bendrą turtą. Tokia išvada darytina ir įvertinus pačios ieškovės paaiškinimus teisme, kuriuose ji nurodė, jog, kai jie pirko du butus, A. Š. norėjo turėti savo butą, „kampą“, jis savo sūnui buvo padovanojęs 1 k. butą (duomenys neskelbtini) ir liko be nieko. Atsakovas S. Š. savo paaiškinimuose taip pat teigė, kad jo tėvas A. Š. minėjo, jog nežino, kokia jo ateitis, nori turėti savo „kampą“. Pastebėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, jog 2012 m. pradžioje pardavė sodo sklypą su gyvenamuoju namu (pastatytu gyvenant su A. Š.) (duomenys neskelbtini) už 123 000 Lt ir 2012-04-27 už tas lėšas ieškovė savo vardu nusipirko minėtą butą, o likę pinigai panaudoti ginčo buto A. Š. vardu nupirkimui, tačiau nei pirmosios instancijos teisme, nei su apeliaciniu skundu jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių sodo su namu pardavimą bei nurodytos sumos gavimą, teismui nepateikė. Nesant įrodymų, kad ieškovė turėjo piniginių lėšų, kuriomis galėjo prisidėti prie ginčo buto įsigijimo, negalima spręsti, kad ginčo butas įgytas bendromis lėšomis.
27. Nors skunde teigiama, kad per visą bylos nagrinėjimo laiką apie ieškovės įsigytą butą, adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo kalbama, tik paskutinio teismo posėdžio metu atsakovų atstovas pateikė tokią informaciją, o apie šio buto įsigijimą ieškovė nepasisakė, su tuo nėra pagrindu sutikti. Ieškovė apie tai, kad buvo nupirkti du butai minėjo dar 2017-12-19 vykusiame teismo posėdyje, taip pat 2018-03-08 teismo posėdyje ieškovės atstovė patvirtino, kad yra susipažinusi su atsakovų atstovo 2018-02-20 pateiktais duomenis, tarp kurių buvo ir duomenys dėl minėto turto įsigijimo ieškovės vardu, 2018-04-24 teismo posėdyje ieškovė nurodė, kad ji ir A. Š. pirko du butus, nes jis norėjo savo butą turėti. Įvertina, kad ieškovė buvo atstovaujama profesionalios teisininkės advokatės, kuri žinojo aplinkybę dėl tokio buto įsigijimo, o tokio pobūdžio byloje buvo galima numanyti, jog šio buto įsigijimo aplinkybės yra reikšmingos svarstant klausimą, ar ieškovė turėjo finansinę galimybę prisidėti savo lėšomis prie ginčo buto įsigijimo.
28. Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad A. Š. 2012 m. liepos 3 d. iš savo sąskaitos banke nuėmė 42300 Lt. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas suklydo nurodydamas, jog šie pinigai buvo pervesti, kadangi, kaip matyti iš banko išrašo, ši suma buvo išgryninta banke pateikus A. Š. asmens dokumentą. Tačiau šis teismo apsirikimas neturi esminės reikšmės, kadangi tą pačią diena sudaryta pirkimo - padavimo sutartimi A. Š. už 30000 Lt nupirko ginčo butą, sutartyje nurodoma, kad pinigus pardavėjas gavo (1 t., b.l. 28-34). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į prieštaravimus ieškovės paaiškinimuose, duotuose teismo posėdžio metu, kurių metu ji teigė, kad A. Š. pinigus pardavėjui padavė banke, tačiau šie pinigai buvo ne nuimti iš banko sąskaitos, o jos turimi gryni pinigai. Tokie paaiškinimai kelia pagrįstų abejonių, įvertinus, kad pinigai banke iš A. Š. nuimti sandorio sudarymo pas notarą dieną. Ieškovei pačiai nurodžius, kad pinigai pardavėjui perduoti banke, labiau tikėtina, kad buvo perduoti būtent išgryninti pinigai, nes priešingu atveju, neaišku, kodėl susitikimas vyko tokioje vietoje. Abejones kelia ir įrodymais nepagrįstas ieškovės paaiškinimas, kad 2012-07-03, t.y. sandorio sudarymo dieną, iš A. Š. sąskaitos nuimti pinigai buvo skirti jo ir ieškovės gyvenimui Anglijoje, baldų pirkimui, nuomai, o ne tą dieną sudarytam sandoriui įvykdyti. Todėl darytina labiau tikėtina išvada, kad buto įsigijimui panaudoti iš A. Š. sąskaitos nuimti pinigai. Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-07-03 A. Š. į savo sąskaitą, iš kurios buvo išgryninta minėta suma, persivedė 38211,32 Lt iš kitos sąskaitos, į kurią dar 2011-11-21 buvo pervedęs 38000 Lt. Ieškovė byloje neįrodinėjo, kad tokia suma buvo sukaupta iš bendrų lėšų, priešingai, teigė, kad ji turėjo savo sąskaitą, į kurią gaudavo pensiją, skunde nurodė, kad ji disponavo už 2012 metų pradžioje parduotą nekilnojamąjį turtą (sodą su gyvenamuoju namu) gautais pinigais. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, kad tarp ieškovės ir A. Š. nebuvo susitarimo ginčo butą įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovė neįrodė, kad buto įsigijimo būtų panaudoti bendri pinigai. Nors ieškovės vardu mokėti mokesčiai už butą, draudimo įmokas, tačiau minėta aplinkybė nepatvirtina, kad jai priklausė dalis šio turto.
29. Nors apeliantė teigia, kad 2012 m. gegužės 17 d. preliminari sutartis (skundžiamame sprendime yra akivaizdi spausdinimo klaida, dėl kurios nurodyta neteisinga preliminarios sutarties data) patvirtina, jog ginčo butas buvo perkamas bendrai, tačiau galima spręsti, kad sutartis nebuvo įvykdyta, preliminariojoje sutartyje nurodyta, kad pirkėjas yra apeliantė, kad butą ketinama pirkti už 55 000 Lt sumą. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad atsakovų tėvas butą įsigijo savo asmeninėn nuosavybėn už 30 000 Lt sumą, kurią turėjo tą dieną banke išgryninęs 43000 Lt.
30. Kadangi ieškovė neįrodė aplinkybės, kad ginčo butui buvo panaudotos bendros lėšos, pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas netenkino ieškovės reikalavimų pripažinti, kad ginčo butas yra jos ir A. Š., mirusio (duomenys neskelbtini) bendroji dalinė nuosavybė, nustatant bendrosios dalinės nuosavybės teisę kiekvienam į ½ dalį šio turto bei priteisti ieškovei visą butą, įpareigoti ją sumokėti atsakovams ½ dalį buto vertės.
31. Tačiau tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, kad ieškovės ir A. Š. santykiai truko ilgą laiką, jie vedė bendrą ūkį nuo 1995 metų, kartu buvo įsigiję butą (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise, A. Š. buvo surašęs testamentą, kuriuo visą turtą buvo palikęs ieškovei, vėliau dėl nežinomų priežasčių jį atšaukė, ieškovė į bylą pateikė įrodymus, kad mokėjo už ginčo buto komunalinius mokesčius, draudimo įmokas, byloje nebuvo ginčijama, kad ji ir A. Š. gyveno Anglijoje iki jo mirties, ieškovė jį slaugė ir prižiūrėjo, rūpinosi jo kremavimu, todėl tikėtina, kad ir savo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie jo priežiūros, slaugos, kai jis pats nebegalėjo dirbti. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė paaiškino, kad tiek ji, tiek A. Š. turėjo asmenines sąskaitas, kuriose esančiais pinigais jie naudojosi bendrai, kiekvienas iš jų nusiimdavo pinigines lėšas, reikalingas pragyvenimui, ieškovė nurodė, kad dirbo keliuose darbuose valytoja, gaudavo pakankamai dideles pajamas, todėl manytina, kad ir A. Š. reikmėms ieškovė skyrė dalį savo gaunamų lėšų. Sprendžiant klausimą dėl bendro turto sukūrimo, būtina įvertinti ir atsižvelgti į bendro gyvenimo kartu nesusituokus specifiką, kartu gyvenančių asmenų ryšių pobūdį, taip pat į tai, jog bendrai gyvenančių asmenų gaunamas darbo atlyginimas, pensija gali būti naudojamas abiejų asmenų kasdieniams poreikiams tenkinti, vienas iš sugyventinių gali prisidėti prie bendro ūkio savo darbu ir pan.
32. Teisėjų kolegijos nuomone, nors nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo pripažinti, kad ieškovė ir A. Š. buvo susitarę dėl ginčo buto įgijimo bendrosios dalinės nuosavybės teise, tačiau sprendžiant dėl A. Š. sąskaitoje esančių piniginių lėšų nuosavybės ir susitarimo įvertintinos aukščiau nurodytos aplinkybės. Kadangi ieškovė savo piniginėmis lėšomis prisidėjo prie A. Š. būsto išlaikymo, taip pat ilgą laikotarpį vedė bendrą ūkį ir labiau tikėtina, kad bendrų poreikių tenkinimui buvo naudojamos tiek ieškovės, tiek A. Š. gaunamos pajamos, todėl teismas sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti, jog 8010,89 Eur lėšos, esančios A. Š. bankinėje sąskaitoje, buvo G. Ž. ir A. Š. bendroji dalinė nuosavybė ir abiem priklausė po ½ dalį, t.y. po 4005,45 Eur. Todėl šios piniginės lėšos dalintinos, pripažįstant, kad ieškovei priklauso pusė šios sumos, o atsakovams, kurie yra mirusiojo paveldėtojai, likusi 4005,45 Eur suma. Kadangi paveldėtojams paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas išduotas 2017-09-20, pagal jį atsakovai paveldėjo po ½ dalį piniginio indėlio, tikslinga iš jų ieškovei priteisti 4005,45 Eur kompensaciją lygiomis dalimis. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas.
33. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl mokesčių už butą, draudimo įmokas priteisimo, teigia, kad bute niekas negyveno ir jų nekompensavo. Teisėjų kolegijai pripažinus, kad ieškovė ir A. Š. vedė bendrą ūkį, bendromis lėšomis buvo tenkinami jų kasdieniniai poreikiai, pati ieškovė nurodė, kad į butą atvažiuodavo pagyventi kuriam laikui, tiek jos, tiek A. Š. buvo naudojamos komunalinės paslaugos, mokėjimai ieškovės buvo atliekami iki A. Š. mirties, nėra pagrindo šių išlaidų priteisti iš atsakovų. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad labiau tikėtina, jog bute kažkas gyveno, nes buvo naudojamas vanduo, gamtinės dujos ir šios išlaidos galėjo būti kompensuotos. Kritiškai vertintini ieškovės paaiškinimai pirmosios instancijos teisme, kad jos sesuo ateidavo paimti sąskaitų iš pašto dėžutės, net neužeidavo į butą, ir šias sąskaitas vėliau ieškovė apmokėdavo, kadangi vandens ir gamtinių dujų rodmenis galima užfiksuoti buto viduje. Tokie ieškovės paaiškinimai leidžia pagrįstai abejoti jos teiginiais, jog niekas bute be jos ir sugyventinio negyvendavo. Esant nurodytoms aplinkybėms pagrįstai reikalavimas nebuvo patenkintas. Taip pat teismas turėjo pagrindą sumažinti iš atsakovų priteistas laidojimo išlaidas, kadangi ieškovė 2017-03-21 gavo 304 Eur laidojimo pašalpą, apie ką savo procesiniuose dokumentuose galimai sąmoningai nutylėjo (kaip ir aplinkybę apie kito buto įsigijimą).
34. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 5 dalis). CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys tenkintinas iš dalies (36,36 proc.), priešieškinys atmestas, spręstina dėl šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Ieškovė ieškinį apmokėjo 465,30 Eur žyminiu mokesčiu, 50 Eur žyminiu mokesčiu apmokėtas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ji turėjo 900 Eur išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti, 84 Eur vertimų išlaidų (prašė priteisti 42 Eur iš atsakovų), 17,96 Eur kopijavimo išlaidų. Įvertinus, kad ieškinys patenkintas iš dalies, priešieškinys atmestas, ieškovei priteistina iš atsakovų po 93,68 Eur žyminio mokesčio, po 163,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 7,64 Eur išlaidų vertimams, po 3,27 Eur išlaidų kopijavimo išlaidų. Priešieškinys buvo apmokėtas 158 Eur žyminiu mokesčiu, atsakovai patyrė 1300 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nesant atsakovų apeliacinio skundo šios išlaidos, kaip sprendė pirmosios instancijos teismas, neatlyginamos. Atsakovams neginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimo, iš jų priteistinos visos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
35. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, apeliacinį skundą apmokėjo 465 Eur žyminiu mokesčiu (51 Eur permoka, kuri grąžintina). Atsakovai dėl atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymo patyrė 500 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Apeliacinis skundas patenkintas 29 procentais, todėl atitinkamai iš atsakovų ieškovės naudai priteistina po 60,03 Eur žyminio mokesčio, po 72,50 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, iš ieškovės atsakovui S. Š., apmokėjusiam išlaidas advokatui, priteistina 355 Eur išlaidų atstovavimui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. gegužės 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl piniginių lėšų pripažinimo bendrąją daline nuosavybe, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad 8010,89 Eur lėšos, esančios A. Š. vardu AB Swedbank sąskaitoje, buvo G. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), bendroji dalinė nuosavybė ir jiems priklausė po ½ dalį – po 4005,45 Eur.
Priteisti iš S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), kiekvieno po 2002,73 Eur piniginės kompensacijos už jiems atitekusį 8010,89 Eur piniginį indėlį ir po 794,96 Eur kremavimo ir šarvojimo išlaidų G. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš S. Š. ir R. Š., iš kiekvieno, po 93,68 Eur žyminio mokesčio, po 163,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, po 7,64 Eur vertimo išlaidų ir po 3,27 Eur dokumentų kopijavimo išlaidų G. Ž..
Priteisti iš S. Š. ir R. Š., iš kiekvieno, po 11,50 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (įmokos kodas 5660).
Panaikinti 2017 m. spalio 24 d. nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones- areštą, taikytą S. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) ir R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu registruotam turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, įkeisti ar bet kokiu kitu būdu perleisti turtą kitiems asmenims, suvaržyti turtą kitokiais būdais, kurie galėtų sumažinti jo vertę.
Priteisti iš S. Š. ir R. Š., iš kiekvieno, po 60,03 Eur žyminio mokesčio ir po 72,50 Eur atstovavimo išlaidų G. Ž., jos patirtų apeliacinės instancijos teisme .
Priteisti iš G. Ž. 355 Eur atstovavimo išlaidų S. Š., patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti G. Ž. 51 Eur žyminio mokesčio permoką (sumokėta 465 Eur 2018-06-12 mokėjimo patvirtinimu UAB Medicinos banke, operacijos eilės numeris 675177). Įpareigoti žyminio mokesčio permoką grąžinti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.