Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. atstovui R.B., institucijos, priėmusios nutarimą – Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato atstovui Mindaugui Džermeikai, nukentėjusiajam J. B. , ekspertui Donatui Juciui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. Ž. skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui, nukentėjusiajam J. B. dėl 2008-08-18 nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinėn atsakomybėn patraukta L. Ž. 2008-08-27 pateikė skundą institucijai, priėmusiai nutarimą – Klaipėdos miesto vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – ir Institucija), nukentėjusiajam J. B. dėl 2008-08-18 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus komisaro inspektoriaus Gintaro Kučinsko nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 761734, kurioje ji nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir LR ATPK) 127 straipsnio 2 dalį – 150 litų bauda, panaikinimo. Nurodo, kad jos kaltės dėl eismo įvykio nėra, nes kitas vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 147 p. reikalavimus - išvažiuodamas iš pagrindinio kelio, privalėjo praleisti jos vairuojamą automobilį (b.l. 4-6).

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuota administracinėn atsakomybėn patraukta L. Ž. į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant (b.l. 38, (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas R.B. skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Skundą iš esmės grindžia tuo, kad L. Ž. vairuojamas automobilis susidūrimo su J. B. vairuojamu automobiliu metu jau važiavo pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje. L. Ž. važiavo pirmąją, žiedinės sankryžos eismo juosta, o J. B. – antrąja. J. B. , sukdamas į dešinę ir išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, privalėjo duoti kelią L. Ž. vairuojamam automobiliui, artėjusiam jam iš dešinės. L. B. kitaip, t.y. nekirsdamas pirmosios eismo juostos, iš žiedinės sankryžos išvažiuoti negalėjo. Be to, mano, kad šioje sankryžoje blogai sureguliuotos eismo schemos, todėl įvyksta eismo įvykiai. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti, nustatyti eismo įvykio kaltininką ir skirti atitinkamą nuobaudą (b.l. 57-63).

Institucijos atstovas Mindaugas Džermeika teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigia, jog bylos medžiaga įrodyta, kad L. Ž. , įvažiuodama į žiedinę sankryžą dešine kraštine eismo juosta, nepraleido pagrindiniu keliu žiedinėje sankryžoje važiavusio L. B. , kuris rodė dešinį posūkio signalą ir važiavo iš sankryžos. Paaiškino, kad visi įvažiavimai į žiedinę sankryžą yra šalutiniai, joje eismas vyksta ratu. Prašo palikti galioti skundžiamą nutarimą (b.l. 57-63).

Nukentėjusysis J. B. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tai L. Ž. vairuojamas automobilis atsitrenkė į jo automobilio galinę dalį, o ne atvirkščiai. Smūgį pajuto, išvažiuodamas iš žiedinės sankryžos, važiavo apie 50 km/h greičiu, iš anksto rodė dešinį posūkio signalą, eismas buvo intensyvus. Išvažiuodamas iš žiedo matė L. Ž. automobilį, artėjantį jam iš dešinės, tačiau ji važiavo nesustodama (b.l. 57-63).

Ekspertas Donatas Jucius teismo posėdžio metu palaikė 2008-07-30 ekspertizės akto išvadą ir paaiškino, kad techniniu požiūriu susidūrimo vieta yra važiuojamųjų dalių sankirtoje; automobilis „Volkswagen Golf“ suko iš žiedinės sankryžos, o automobilio „Ford Windstar“ vairuotojas, prieš įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, turi vadovautis kelio ženklu, nurodančiu, jog tai sankryža su pagrindiniu keliu, taigi privalo duoti kelią važiuojantiems pagrindiniu keliu tiek įvažiuodamas į žiedinę sankryžą, tiek važiuodamas ratu tiesiai (b.l. 57-63).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas (LR ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta ir įrodyta, kad L. Ž. 2007-08-21 11.10 val. Klaipėdos m., Taikos pr. – Baltijos pr., vairuodama automobilį „Ford Windstar“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmąja eismo juosta įvažiavusi į sankryžą, pažymėta nukreipiamuoju ženklu 410 „eismas ratu“ ir prieš kurią stovėjo pirmumo ženklas 203 „sankryža su pagrindiniu keliu“ (toliau – ir žiedinė sankryža), nepraleido žiedine sankryža antrąją eismo juosta važiavusio automobilio „VW Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo J. B. , ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai (b.l. 7, 10-18, 35-36). Byla nagrinėjama pakartotinai, nes ankstesnis nutarimas 2007-12-04 nutartimi buvo panaikintas ir byla grąžinta papildomam bylos aplinkybių tyrimui (adm. b. Nr. II-1339-163/2007).

2008-08-18 Klaipėdos miesto vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros skyriaus komisaro inspektoriaus Gintaro Kučinsko nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 761734, nustatė, kad L. Ž. pažeidė KET 196 punkto reikalavimus, ir nubaudė ją pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį - 150 Lt bauda (b.l. 7, 11).

Administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas atitinka LR ATPK 260 ir 286 straipsnių reikalavimus, protokolą surašę ir nutarimą priėmę pareigūnai tokią teisę turėjo (LR ATPK 259¹ straipsnio 2 dalis, 225 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 2 punktas). LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). KET 196 punkte numatyta, kad nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.

LR ABTĮ 57 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylą nagrinėjančio teismo. Teismas patikrina kiekvieno įrodymo tikrumą, leistinumą, visų įrodymų tarpusavio ryšį, nustato, ar tam tikras įrodymas patvirtina ir kokia apimtimi atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą. Teismas laiko turinčiais didesnę įrodomąją galią tuos įrodymus, kurių pagrindu neabejotinai gali būti nustatomas reikšmingų bylai faktų buvimas ar nebuvimas. LR ATPK 256 straipsnis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai), įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. Įrodymai nustatomi: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybės asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais.

Konstatuotina, kad L. Ž. kaltė dėl pažeidimo įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 12), policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais (b.l. 13,14), paaiškinimais (b.l. 15, 16), autoavarijos vietos schema (b.l. 17), fotonuotraukomis (b.l. 22-27), ekspertizės aktu (b.l. 35-36), kitais bylos duomenimis.

Liudytoju byloje apklausto A. T. parodymai patvirtina aplinkybę, kad nagrinėjamas eismo įvykis įvyko žiedinėje sankryžoje, vienam iš automobilių išvažiuojant iš žiedo (b.l. 60-61).

Byloje taikytina KET 2008-03-20 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 275 patvirtinta redakcija.

Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad važiavimas per sankryžas, kurioje privaloma važiuoti ratu (žiedines sankryžas), turi ypatumų. Priešais Taikos pr. ir Baltijos pr. sankryžą L. Ž. važiavimo kryptimi vairuotojus informuoja nukreipiamasis kelio ženklas „Eismas ratu“ (kelio ženklas Nr. 410) ir pirmumo ženklas „Sankryža su pagrindiniu keliu“ (kelio ženklas Nr. 203). Taigi avarija įvyko sankryžoje, kurioje eismas vyksta ratu. Vairuotojas J. B. važiavo Baltijos prospektu antrąja eismo juosta, įvažiavo į sankryžą, ir, nekeisdamas nei eismo juostos, nei važiavimo krypties, ketino išvažiuoti iš sankryžos bei tęsti judėjimą Baltijos pr. Todėl teigti, kad jis nebuvo įvažiavęs į sankryžą tuo metu, kai L. Ž. tik ketino įvažiuoti į sankryžą, pagrindo nėra. Kelias, kuriuo važiavo L. Ž. , žiedinės sankryžos atžvilgiu yra šalutinis, ir vairuotojas, įvažiuodamas į sankryžą iš bet kuriuos eismo juostos visais atvejais privalo vadovauti KET 53 punkto reikalavimais, įsitikinti, kad tai daryti bus saugu, t.y. kad žiedine sankryža neartėja jokia transporto priemonė, kurios eismo kryptimi įvažiuojanti transporto priemonė gali sudaryti kliūtį. Todėl šiuo atveju neturi reikšmės, kurioje sankryžos vietoje įvyko susidūrimas. Jeigu vairuotojas J. B. butų keitęs savo judėjimo kryptį, t.y. jeigu jis būtų sukęs žiedu į kairę ir keitęs antrąją eismo juostą į pirmąją, besąlygiškai turėtų vadovautis taip vadinamos „dešinės rankos taisykle“ ir pralesti vairuotoją L. Ž. . Kadangi vairuotojas J. B. savo judėjimo krypties nekeitė, laikytina, kad jis išvažiavo ne iš kelio, o iš sankryžos; išvažiuojant iš šios žiedinės sankryžos, visais atvejais išvažiuojama iš pagrindinio kelio, todėl atmestinas kaip nepagrįstas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens argumentas apie tai, kad J. B. pažeidė KET 147 punkto reikalavimus. Priešingu atveju žiedinėje sankryžoje susidarytų nelogiška transporto priemonių judėjimo tvarka, kai pagrindiniu keliu važiuojanti transporto priemonė, išvažiuodama iš žiedo, turėtų duoti kelią iš dešinės šalutine eismo juosta artėjančiai transporto priemonei.

Teismas sutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentais apie tai, kad paprasčiau ir saugiau važiuoti žiedu būtų, jei pirmąja juosta iš visų pusių būtų galima važiuoti tik į dešinę, tačiau eismas šioje vietoje nurodomaisiais ženklais sureguliuotas taip, kad iš Taikos pr. pusės pirmąja eismo juosta galima važiuoti ir tiesiai. Kelio eismas žiedinė sankryža turi ypatumų ir vairuotojai turi būti itin dėmesingi, laikytis kelio ženklų ir kelio ženklinimų. Dažnai vairuotojai klaidingai įvertina situaciją, kai, įvažiuodami į tokią sankryžą kraštine dešiniąja (pirmąja) kelio eismo juosta, mano, kad jau važiuoja pagrindiniu keliu, todėl juos, važiuojančius žiedu tiesiai, kitos transporto priemonės turėtų praleisti, t.y. vadovautis, vadinama „dešinės rankos taisykle“.

Šiuo atveju pagal automobilių susidūrimo vietą, automobilių apgadinimų pobūdį, konstatuotina, kad eismo įvykis įvyko automobiliui „VW Golf“, vairuojamam J. B. , jau išvažiuojant iš žiedinės sankryžos į šalutinį kelią ta pačia eismo juosta, todėl automobilis „Ford Windstar“, vairuojamas L. Ž. , įvažiavęs šalutiniu keliu į sankryžą, privalėjo vadovautis KET 196 punkto reikalavimais ir duoti kelią automobiliui „VW Golf“.

Skundo argumentai dėl prieštaravimų ekspertizės akte laikytinai nepagrįstais, nes vien morfologinė šios situacijos aplinkybių išraiška neatspindi faktinės situacijos ypatumų.

Vertinant bylos medžiagą konstatuotina, kad L. Ž. kaltė dėl administracinio teisės pažeidimo įrodyta. Pareigūnas išsiaiškino visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti ir paskyrė nuobaudą pagal LR ATPK 30 straipsnio 2 dalies ir 30² straipsnio 1 dalies taisykles (LR ATPK 284 straipsnio 1 dalis).

Ištirtų įrodymų viseto pagrindu darytina išvada, kad L. Ž. administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 127 straipsnio 2 dalį patraukta teisėtai ir pagrįstai, kadangi jos veikoje yra LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyta sudėtis, nes ji padarė KET pažeidimą, numatytą 196 punkte.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms Institucijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 - 124 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 296 straipsniu, teismas

nutaria:

Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti.

Nutartį per 10 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.