- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-21
- Bylos Nr.
- eA2-3346-608/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15491-2016-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lidija Valentukonytė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Liskando investicija“
- Suinteresuotas asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė ,,Liskando investicija“
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Liskando investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo, suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė ,,Liskando investicija“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė ,,Elektrum Lietuva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“ 1266,70 EUR dydžio sutarties nutraukimo mokestį ir šešių procentų procesines palūkanas. Ieškovės teigimu, atsakovei nutraukus šalių sudarytą 2013 m. lapkričio 20 d. sutartį su vėlesniais sutarties pakeitimais (sutarties pratęsimo sąlygomis), ieškovė paskaičiavo atsakovei sutarties nutraukimo mokestį, iš viso 1399,11 EUR, tačiau atsakovė atsiskaitė tik iš dalies, sumokėdama 72,41 EUR, todėl liko skolinga 1266,70 EUR.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 ieškinį tenkino, t. y., nusprendė priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“ 1266,70 EUR sutarties nutraukimo mokestį, šešių procentų metines palūkanas nuo priteisiamos 1266,70 EUR sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2016 m. gegužės 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 235,70 EUR bylinėjimosi išlaidų.
Atsakovė dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimo padavė apeliacinį skundą. Vilniaus miesto apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi nusprendė atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Minėtas teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinės bendrovės ,,Liskando investicija“ padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-22013-905/2016 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, įpareigoti ieškovę sugrąžinti atsakovei 2109,57 EUR, kuriuos atsakovė yra sumokėjusi ieškovei pagal byloje priimtus teismų procesinius sprendimus, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai byloje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėja nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo baigta nagrinėti analogiška byla Nr. e3K-3-318-469/2018 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį ūkininkui K. B., kurioje uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ prašė priteisti iš atsakovo ūkininko K. B. 9495,85 EUR mokestį dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 9495,85 EUR sutarties nutraukimo mokesčio. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. sprendimą pakeitė – sumažino ieškovei iš atsakovo priteistą mokestį iki 72,40 EUR ir nurodė, kad 6 procentų metinės palūkanos priteisiamos nuo 72,40 EUR sumos. Byloje teisės taikymo ir aiškinimo aspektais pasisakė kasacinis teismas, kuris konstatavo, jog byloje nustatytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą šalių elektros pirkimo–pardavimo sutarties pakeitimo (bendradarbiavimo pasiūlymo) sąlygą dėl pradinės sutarties 5.4 sąlygos pakeitimo pripažinti siurprizine ir negaliojančia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.186 straipsnio pagrindu. Teismas paliko galioti ieškovei nepalankų apeliacinės instancijos teismo sprendimą. Iš nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties matyti, kad uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ bylos, iškeltos uždarajai akcinei bendrovei „Liskando investicija“ ir ūkininkui K. B. savo faktinėmis aplinkybėmis identiškos. Tiek ūkininkas, tiek uždaroji akcinė bendrovė „Liskando investicija“ sudarė elektros energijos pirkimo – pardavimo sutartis prisijungimo būdu pagal standartines sąlygas. Netgi šių sutarčių punktų numeracija ir jų turinys yra identiški – abiem atvejais pradinių sutarčių nutraukimo mokestis įtvirtintas tame pačiame 5.4 punkte, abiem atvejais jis vienodas – 250 Lt, abiem atvejais sutarčių keitimo tvarka numatyta sutarties 6.3 punkte ir jo papunkčiuose, ji yra identiška. Ieškovės tiek ūkininkui, tiek uždarajai akcinei bendrovei „Liskando investicija“ atsiųstame bendradarbiavimo pasiūlymo tekste po pagrindinėmis sąlygomis yra nurodytas išankstinis produkto nutraukimo mokestis, tačiau apie tai, kad ieškovė šiuo pasiūlymu siūlo sutarties 5.2 ir 5.4 punktų pakeitimus, iš pasiūlymo teksto nebuvo aišku, ieškovė atsakovams tinkamai nepranešė, kad siūlo sutarties nutraukimo mokestį pakeisti produkto nutraukimo mokesčiu. Tiek ūkininkas, tiek uždaroji akcinė bendrovė „Liskando investicija“, gindamiesi nuo ieškinio savo poziciją grindė iš esmės vienodomis aplinkybėmis – kad ieškovė buvo nesąžininga, kad ieškovė ir atsakovai sutarties keitimo etape buvo nelygiavertėje padėtyje, kad ieškovė nesudarė tinkamos galimybės kitai šaliai susipažinti su standartinėmis sąlygomis ir tinkamai neatskleidė savo valios nustatyti išankstinio produkto nutraukimo mokestį, kad atsakovai negalėjo tikėtis sutarties nutraukimo mokesčio pakeitimo išankstiniu produkto nutraukimo mokesčiu, kuris daug kartų didesnis už sutarties nutraukimo mokestį. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pakankamas pagrindas uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ uždarajai akcinei bendrovei „Liskando Investicija“ įvykdytą elektros pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo sąlygą dėl pradinės sutarties 5.4 sąlygos pakeitimo pripažinti siurprizine ir negaliojančia CK 6.186 straipsnio pagrindu – lygiai taip, kaip analogiškos sutarties analogiška sąlyga yra įvertinta 2018 m. rugsėjo 4 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, priimta byloje uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ prieš ūkininką K. B., bylos Nr. e3K-3-318-469/2018. Atsakovė laiko, kad teisingumo principo ir nurodytų išaiškinimų neatitinka situacija, kuomet nuo to paties elektros tiekėjo pagal tokias pačias standartines elektros tiekimo sutarties sąlygas, iniciavus analogišką sutarties keitimą elektroniniu paštu, yra nukentėję keletas asmenų, tačiau tik vienam yra pavykę apsiginti, kai ginčo santykis galiausiai buvo tinkamai kvalifikuotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Atsakovė teigia, kad bylinėdamasis su ieškove ji negalėjo žinoti, kad analogišku kitu atveju Lietuvos Aukščiausias Teismas konstatuos analogiškų atsakovo veiksmų ir ieškovui primestos elektros pirkimo – pardavimo sutarties pakeitimo neteisėtumą, analogišką pakeitimo sąlygą pripažinti siurprizine ir negaliojančia CK 6.186 straipsnio pagrindu. Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.186 straipsnio pagrindu kaip pamatiniu atsakovė gynėsi nuo ieškovės ieškinio. Atsakovės nuomone, paaiškėjus nurodytoms naujoms aplinkybėms yra pagrindas manyti, kad nurodyta materialinės teisės norma galėjo būti pažeista pirmosios instancijos teismui tenkinus ieškovės ieškinį atsakovei, o apeliacinės instancijos teismui jį palikus galioti.
Atsiliepimas
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“ pateikė atsiliepimą į prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo prašymą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė laiko, kad atsakovo prašymas pateiktas nesant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. nurodyto pagrindo, t.y. nesant naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis atsakovas laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, kuria buvo išnagrinėta analogiška byla pagal uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį ūkininkui K. B., ir priimtas ieškovui nepalankus, o atsakovui palankus sprendimas. Atsakovės prašyme nurodomos aplinkybės neatitinka suformuotos teismų praktikos reikalavimų bylose dėl proceso atnaujinimo, nes minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartis dar neegzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą. Byla pagal ieškovo ieškinį atsakovui pirmosios instancijos teisme išnagrinėta 2016 m. rugsėjo 8 d. sprendimu, o Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 24 d. nutartimi bylą išnagrinėjo jau apeliacine tvarka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, kuria remiasi atsakovė kaip naujai paaiškėjusia aplinkybe siekdamas atnaujinti procesą, atsirado tik po 2 metų po šios bylos išnagrinėjimo iš esmės. Atsakovė, siekdama atnaujinti procesą, minėta nutartimi remiasi kaip precedentu, kuris, atsakovės manymu, turėtų būti taikomas ir atsakovės atvejui. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje, anksčiau išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą. Tokiu būdu atsakovė nepagrįstai remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi, nes ji priimta praėjus 2 metams po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Ieškovė taip pat laiko, kad prašymas atnaujinti procesą remiantis precedentu kitoje byloje, išnagrinėtoje anksčiau, gali būti reiškiamas tik kitu teisiniu pagrindu, o ne atsakovės nurodytu CPK 366 str. 1 d. 2 p. pagrindu. Galimybę atnaujinti procesą tokiu atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka numato Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 punktas, tačiau atsakovės atvejui jis netaikytinas, kadangi ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.
Proceso atnaujinimo pagrindu pareiškėja nurodo naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010, yra išaiškinęs, kad šis pagrindas atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje galimas tada, jei pareiškėjas įrodo, kad: 1) aplinkybės egzistavo tiek nagrinėjant bylą, tiek priimant sprendimą; 2) aplinkybės pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos po to, kai teismo sprendimas įsiteisėjo; 4) aplinkybės turi esminės reikšmės bylai, t. y. jei jos būtų žinomos nagrinėjant bylą ir atskleistos teismui bei pasitvirtintų, būtų priimtas iš esmės kitoks sprendimas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios yra įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje. Be to, jos turi egzistuoti bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu, o ne atsirasti po to, kai byla jau išnagrinėta. Sprendžiant klausimą, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas turi vertinti ne tik subjektyvius, bet ir objektyvius sužinojimo kriterijus. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių pagrindu gautų naujų duomenų turi atsirasti pagrindas ir teisinė galimybė panaikinti ar pakeisti jau priimtą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bei kreditoriaus reikalavimus išspręsti kitaip, negu jie buvo pirmiau išspręsti. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. pagrindas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius naujas esmines bylos aplinkybes.
Nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė esant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. numatytą proceso atnaujinimo pagrindą, t. y. naujai paaiškėjusias esmines bylos aplinkybes. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis atsakovė laiko Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-469/2018, kuria buvo išnagrinėta analogiška byla pagal uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ ieškinį ūkininkui K. B. Tačiau minėtos teismo nutarties priėmimas nelaikytinas naujai paaiškėjusia aplinkybe pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje pateikiamą naujai paaiškėjusios aplinkybės, kaip proceso atnaujinimo pagrindo, aiškinimą. Pagrindą atnaujinti procesą sudaro tik tokia naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys ne tik teisiniai, bet ir faktiniai argumentai. Po peržiūrimo proceso atnaujinimo tvarka sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika visų pirma nėra faktinė bylos aplinkybė – atitinkami teismo sprendimo priėmimo metu objektyviai egzistavę faktai, galintys būti ieškovo reikalavimo ar atsakovo atsikirtimo į pareikštą reikalavimą faktiniu pagrindu taip, kaip jį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 135 str. 1 d. 3 p., ji nėra įrodinėjimo dalykas ir neturi įtakos teismo sprendimo faktiniams argumentams, o gali įtakoti išimtinai tik teisinę teismo sprendimo argumentaciją. Kadangi po bylos išnagrinėjimo suformuota pasikeitusi teismų praktika nėra faktinė aplinkybė, ji negali būti laikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. numatytu proceso atnaujinimo pagrindu nepriklausomai nuo to, ar egzistavo ir ar galėjo būti žinoma teismo sprendimo priėmimo metu, ar paaiškėjo tik po to.
Sutiktina su ieškovės argumentu, jog atsakovė, siekdama atnaujinti procesą, aukščiau paminėta Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartimi remiasi kaip precedentu, kuris turėtų būti taikomas ir atsakovės atvejui, tačiau įstatymas nenumato teismo precedento nesilaikymo kaip proceso atnaujinimo pagrindo. Teismo precedento nesilaikymu gali būti grindžiamas kito, nei atsakovės nurodyto, proceso atnaujinimo pagrindo buvimas, t. y. numatyto Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 punktas - jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas apeliacine tvarka, procesas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 punkte numatytu pagrindu negali būti atnaujinamas. Be to, proceso atnaujinimo institutas neskirtas pakartotiniam bylos nagrinėjimui, todėl proceso atnaujinimo pagrindai skiriasi nuo apeliacijos ir kasacijos pagrindų. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str., numatantis proceso atnaujinimo pagrindus, nenumato proceso atnaujinimo pagrindu bet kokio materialinės ar procesinės teisės normos neteisingo pritaikymo. Procesas gali būti atnaujinamas tik tada, kai pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą). Pagal minėtą teisės normą preziumuotina, jog sprendimo (nutarties, įsakymo ar nutarimo) peržiūrėjimo apeliacine tvarka atveju, teisės taikymo klaida, netgi jei tokia ir būtų padaryta, negali būti laikoma akivaizdžia ir todėl nesudaro pagrindo atnaujinti procesą.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė, ekstraordinari savarankiška civilinio proceso stadija, kuria siekiama užtikrinti teisėtumą civiliniame procese po to, kai šalių ginčas teisme jau išnagrinėtas ir yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kurio teisėtumas ir pagrįstumas nebegali būti patikrintas kitais procesinių sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo kontrolės būdais. Po bylos išnagrinėjimo ir sprendimo įsiteisėjimo naujai paaiškėję aplinkybės sudaro Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 2 p. numatytą pagrindą atnaujinti procesą tik tada, kai tokios aplinkybės kelia pagrįstų abejonių dėl priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo ir (ar) vykusio teismo proceso tinkamumo. Prašantis atnaujinti procesą asmuo privalo įrodyti pagrindo atnaujinti procesą buvimą. Proceso atnaujinimu siekiama išvengti galimo neteisėto įsiteisėjusio teismo sprendimo teisinių padarinių bei užtikrinti, kad būtų įvykdytas teisingumas, todėl siekis atnaujinti procesą vien tam, jog būtų tęsiamas bylinėjimasis, yra nepateisinamas ir negali būti įgyvendinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2007; 2006 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2006; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2008; 2008 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-499/2008; ir kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė naujai paaiškėjusių faktinių aplinkybių, kurios nebuvo ar negalėjo būti žinomos pareiškėjui teismo sprendimo priėmimo metu. Prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta po teismo sprendimo priėmimo pasikeitusi teisminė praktika nepaneigia teismo sprendimo teisėtumo, teismo proceso tinkamumo. Todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo atmetamas.
Suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Elektrum Lietuva“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 484,00 EUR išlaidos už advokato teisines paslaugas, priteisiamos iš pareiškėjos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 str. 3 d., 371 str. 1 d. 1 p., 5 d. teismas
nutarė:
Atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“ prašymą dėl proceso atnaujinimo.
Priteisti iš pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Liskando investicija“ suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Elektrum Lietuva“ 484,00 EUR (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.