- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-14
- Bylos Nr.
- eI3-489-764/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00782-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė (pirm.), Jolita Rasiukevičienė, Saulius Jakaitis
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui
- Pareiškėjas
- M. V.
- Advokatai
- Edgaras Dereškevičius, Karolis Kurapka
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Egidijos Puzinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolitos Rasiukevičienės,
atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, jų atstovei Anželikai Rastenienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. V. (M. V.) skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui dėl rašto ir sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. V. (M. V.), atstovaujamas advokato Edgaro Dereškevičiaus kontoros advokato Karolio Kurapkos, elektroninių ryšių priemonėmis kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT arba Tarnyba) Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 49SJ-331-(14.49.105.); 2) panaikinti Tarnybos 2019 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. lSS-155-(5.59 E.); 3) įpareigoti Tarnybos Vilniaus miesto skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo (jo atstovo) 2018 m. lapkričio 6 d. prašymą.
Nurodo, kad pareiškėjo motina I. V. 2001 m. gruodžio 11 d. notariškai patvirtinta sutartimi Nr. 6-4252VZ perleido pareiškėjui teisę atkurti nuosavybės teises į likusią neatkurtą buvusio žemės savininko Bronislavo Adamovičiaus iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos 0,34 ha žemės dalį. 2015 m. pareiškėjas ir jo atstovai pradėjo ginčyti buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus turėtos žemės ribų ir perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų ribų atitiktį. Nustatyta, kad bendras perduoto neatlygintinai žemės sklypo ir grąžinto natūra žemės sklypo plotas, kuris nepatenka į buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribas, yra 840 kv. m. Kadangi 0,0840 ha nepatenka į buvusios žemėvaldos ribas ir atitinkamai pareiškėjui galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha, t.y. mažesnio dydžio nei patvirtintas minimalus 0,0400 ha naujo žemės sklypo dydis Vilniaus mieste, naujas žemės sklypas, todėl negali tenkinti pareiškėjo pateikto prašymo įrašyti jį į piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai nuosavybėn naujus žemės sklypus individualiai statybai Vilniaus mieste eilę. Pareiškėjo atstovas 2016 m. sausio 13 d. kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių prašydamas pakeisti buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki 1940 m. nacionalizacijos buv. Pospieška kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo kartografiją, tačiau Vilniaus miesto skyrius nurodė, kad neturi teisinio pagrindo atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą. Tarnyba laikėsi analogiškos pozicijos kaip ir Vilniaus miesto skyrius.
Žemesnės instancijos teismas
Nesutikdamas su Tarnybos ir Vilniaus miesto skyriaus raštais, pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7206-764/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė. Po šio teisminio proceso, pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių dėl pakartotinio rašto, skundų ir prašymų įvertinimo ir išnagrinėjimo bei dėl buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės sklypo kartografuotų ribų patikslinimo, tačiau Vilniaus miesto skyrius pakartotinai šių aplinkybių nevertino.
Nesutikdamas su Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštu, pareiškėjas pateikė skundą Tarnybai, kuri paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių faktų ir duomenų, kurių pagrindu Tarnyba turėtų panaikinti buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, nustatytas ir pažymėtas 2002 m. spalio 31d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-107 ar ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas.
Pareiškėjo nuomone, žemės sklypo vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akto nėra pagrindo vertinti kaip kartografijos Metodinių nurodymų prasme. Nesant papildomų duomenų, šie nepatvirtina Bronislavo Adamovičiaus iki 1940 m. nacionalizacijos turėto žemės sklypo ribų. Todėl, Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštas ir Tarnybos sprendimas yra nepagrįsti teisės aktų nuostatomis ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovai, atstovaujami Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus atstovės Anželikos Rastenienės (2019 m. birželio 12 d. įgaliojimas), atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovų nuomone, ginčijami sprendimai yra priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, laikantis procedūrų ir tinkamai įvertinus pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes bei priimti kompetentingos institucijos, todėl pareiškėjui nepateikus pagrįstų įrodymų, nėra pagrindo jų naikinti ir pareiškėjo skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovų atstovė su pareiškėjo skundu nesutiko, palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus ir Tarnybos sprendimų, kuriais atsisakyta pakartotinai kartografuoti buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos Pospieškos kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemės sklypą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad Tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 26 d. raštu Nr. lSS-3315-(9.5.) Tarnybos Vilniaus miesto skyriui buvo pavesta įvertinti perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų ribų atitiktį buvusio savininko Bronislavo Adomavičiaus turėtos žemės riboms, nustatant, koks pirmiau minėtų žemės sklypų plotas nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas ir spręsti klausimą dėl galimybės įrašyti pareiškėją į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę.
Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 49SS-18-(14.49.25.) konstatavo, kad 840 kv. m. žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), ir perduotų neatlygintinai bei grąžintų natūra, dalis nepatenka į buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas. Pareiškėjo prašymas įrašyti į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę negali būti tenkinamas, kadangi jam galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto žemės sklypas individualiai statybai, t. y. mažesnis nei patvirtintas Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920, 0,0400 ha žemės sklypas.
Pareiškėjo atstovas 2018 m. balandžio 17 d. kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių su prašymu pakeisti kartografiją buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos Pospieškos kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemės sklypą. Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 10 d. sprendimu Nr. 49SF-87-(14.49.104.) jį tenkinti atsisakė, kadangi buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos Pospieškos kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo ribos nustatytos remiantis 1930–1939 m. archyviniais planais, todėl, nesant papildomų duomenų apie ginčo žemės valdos ribų išdėstymą, pagrindo atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą nėra.
Pareiškėjas, nesutikdamas su tokiu Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus sprendimu, pateikė skundą Tarnybos direktoriui, prašydamas įpareigoti teritorinį skyrių pakeisti kartografiją buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos Pospieškos kaime, Vilniaus mieste, valdytą žemės sklypą. Tarnybos direktorius 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SF-87-(14.49-104.) pareiškėjo skundą tenkinti atsisakė, nurodydamas, kad pagrindo atlikti pakartotinį buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos Pospieškos kaime, Vilniaus mieste, valdyto žemės sklypo kartografavimą nėra, nes nėra pateikta papildomų duomenų apie žemės sklypo ribų išsidėstymą. Su Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus raštu ir Tarnybos sprendimu pareiškėjas nesutiko ir prašė teismo juos panaikinti bei įpareigoti Tarnybą atlikti veiksmus. Pareiškėjas pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-7206-764/2016 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018 pareiškėjo apeliacinį skundą taip pat atmetė.
Žemesnės instancijos teismas
Po šio teisminio proceso, pareiškėjas 2018 m. balandžio 17 d. prašymu kreipėsi į Vilniaus miesto skyrių dėl pakartotinio Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 49SS-18-(14.49.25.) įvertinimo, dėl pakartotinių pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundų, 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymų išnagrinėjimo bei dėl buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės sklypo kartografuotų ribų patikslinimo, nurodydamas, kad pareiškėjo prašymai yra netenkinami dėl ištraukos iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pavaizduotos iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus turėtos žemėvaldos ribos.
Vilniaus miesto skyrius 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SJ-331-(14.49.105.) paaiškino, kad ištrauka iš suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų M 1:2000, kurioje pažymėtos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus turėtos žemės sklypo ribos, yra tikslus 2002 m. spalio 31 d. kartografinėje medžiagoje Nr. 31/02/15-107 pažymėtų ribų (archyvinės planinės medžiagos) transformavimas į vietines koordinates (tie patys duomenys tik suskaitmeninti), kuris atliekamas ArcView programinės įrangos pagalba. Taip pat šiame rašte nurodyta, kad Vilniaus miesto skyrius neturi teisinio pagrindo spręsti klausimą dėl pakartotinio buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus turėtos žemės valdos ribų kartografavimo darbų atlikimo.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštu Nr. 49SJ-331-(14.49.105.), 2018 m. gruodžio 20 d. pateikė skundą Tarnybai, kuri išnagrinėjusi skundą 2019 m. sausio 25 d. raštu Nr. lSS-155-(5.59 E.) paaiškino, kad pareiškėjas nepateikė jokių pagrindžiančių faktų ir dokumentų, kurių pagrindu Nacionalinė žemės tarnyba turėtų panaikinti buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, nustatytas ir pažymėtas 2002 m. spalio 31d. sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-107 ar ištrauką iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba neturi pagrindo naikinti Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. lapkričio 27 d. raštą Nr. 49SJ-331-(14.49.105.) bei pakartotinai nagrinėti pareiškėjo 2015 m. rugsėjo 4 d. ir 2015 m. rugpjūčio 13 d. skundus, 2015 m. gruodžio 2 d. ir 2015 m. gruodžio 8 d. prašymus, bei vertinti Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. rašto Nr. 49SS-18-(14.49.25.) pagrįstumą.
Valstybės institucijos, spręsdamos nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, mišką ir vandens telkinius klausimus, privalo vadovautis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas), Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Tvarka), bei kitais teisės aktais.
Vadovaujantis Tvarkos 1061 punktu turėtos žemės sklypo ribos kartografuojamos pagal Metodinius nurodymus dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1997 m. spalio 31d. įsakymu Nr. 634 „Dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo tvarkos“ (toliau – ir Metodiniai nurodymai). Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema (nustatoma tik kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius). Metodinių nurodymų 3.3 papunktyje nustatyta, kad žemės reformos žemėtvarkos projektą rengiantis asmuo ar teritorinio žemėtvarkos skyriaus darbuotojas, kai kartografuojamos miestų teritorijose esančių žemės sklypų ar kaimų ribos, turi užtikrinti reikiamą žemės sklypų bei kaimų ribų kartografavimą, žemės sklypų bei kaimų plotų nustatymą pagal planus.
Viešojo administravimo subjektai savo veikloje privalo vadovautis įstatymo viršenybės principu, reiškiančiu, kad šių subjektų įgaliojimai atlikti viešąjį administravimą turi būti nustatyti įstatymuose, bei nepiktnaudžiavimo valdžia principu, reiškiančiu, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint įstatymais suteiktų reikiamų įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus siekiant kitų, negu įstatymuose nustatyta, tikslų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalis 4 punktas). Pažymėtina, kad Vilniaus miesto skyriaus kompetencija dėl žemės sklypų kartografavimo detalizuojama Tvarkos 1061 punkte ir Metodiniuose nurodymuose, kuriose numatyta, kad žemės sklypo ribos kartografuojamos ir pažymimos teisės aktų nustatyta tvarka naudojant visą jo žinioje esančią grafinę ir tekstinę archyvinę medžiagą bei kitus informacijos šaltinius (liudytojus).
Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad piliečiams neatlygintinai perduodamo nuosavybėn naujo žemės sklypo, esančio miesto teritorijai priskirtoje žemėje, dydį kiekviename mieste rajono ir miesto savivaldybės siūlymu tvirtina Vyriausybė. Minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo naujo žemės sklypo dydis yra 0,04 ha (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą). Tvarkos 34 punkte numatyta, kad kai neatlygintinai nuosavybėn piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise kitai paskirčiai perduodami individualiai statybai numatyti žemės sklypai, šių žemės sklypų ar kiekvienam bendraturčiui tenkančių dalių dydis turi atitikti (išskyrus nuosavybės teise turėtą mažesnį žemės sklypą) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ (toliau – ir Nutarimas) patvirtintus nustatytus numatomų perduoti individualiai statybai žemės sklypų dydžius. Nutarimu patvirtinta, kad minimalus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo plotas Vilniaus mieste turi būti ne mažesnis kaip 0,0400 ha. Nagrinėjamu atveju, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 straipsnio 4 dalis yra aktuali sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą ir vertinant galimybę perduoti pareiškėjui neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą.
Teisėjų kolegija, iš byloje esančių duomenų nustatė, kad vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą į buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytą žemę bendras perduoto neatlygintinai žemės sklypo ir grąžinto natūra žemės sklypo plotas, kuris nepatenka į valdytas buvusio savininko žemės ribas sudaro 840 kv. m. Vadinasi, pareiškėjui galėtų būti perduotas tik 0,0360 ha ploto naujas žemės sklypas individualiai statybai, kuris neatitinka Nutarimu patvirtinto minimalaus neatlygintinai nuosavybėn perduodamo žemės sklypo ploto Vilniaus mieste. Apie tai, kad pareiškėjui negali būti perduotas neatlygintinai naujas žemės sklypas individualiai statybai Vilniaus mieste ir jis negali būti įrašytas į Piliečių, pageidaujančių naujų žemės sklypų individualiai statybai už Vilniaus miesto savivaldybei iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje turėtą žemę, eilę, pareiškėjo atstovas buvo informuotas Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. gruodžio 17 d. raštu Nr. 49SS-18-(14.49.25.). Kartu su minėtu raštu pateikta ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Byloje nėra duomenų apie tai, kad minėtas raštas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais buvo apskųstas, tačiau pareiškėjo atstovas Vilniaus miesto skyriui 2016 m. sausio 13 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė, kad būtų pakeistos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribos ir atlikta pakartotinė kartografija. Vilniaus miesto skyrius 2016 m. vasario 10 d. raštu Nr. 49SF-87-(l4.49.104.) atsisakė atlikti pakartotinį turėtos žemės valdos ribų kartografavimą. Klausimas dėl buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribų pakartotinio kartografavimo taip pat buvo sprendžiamas Tarnyboje. NŽT 2016 m balandžio 6 d. rašte Nr. lSS-1018-(7.5.) konstatavo, kad Vilniaus miesto skyrius pagrįstai nurodė, kad neturi teisinio pagrindo atlikti pakartotinį Bronislavo Adamovičiaus turėtos žemės valdos ribų kartografavimą.
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-949-624/2018, buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 19 d. sprendimas, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. vasario 10 d. rašto Nr. 49SF-87-(14.49.104.) panaikinimo, Tarnybos 2016 m. balandžio 6 d. rašto Nr. lSS-1018-(7.5.) panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo kartografuoti buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus iki nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribos yra nustatytos ir pažymėtos 2002 m. spalio 31 d. nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo akte Nr. 31/02/15-107, kuris yra nepanaikintas ir galiojantis. Įvertinus šias aplinkybes ir siekiant iš naujo kartografuoti, buvusio savininko Bronislavo Admovičiaus iki 1940 metų nacionalizacijos valdyto žemės sklypo ribas, taip pat būtų keičiamos ir tikslinamos perduoto neatlygintinai naudojamo 0,66 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas, tokiu būdu siekiant pareiškėjui gauti naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų, kur pažymėtos buvusio savininko Bronislavo Adamovičiaus valdytos žemės ribos, perduoto neatlygintai naudojamo 0,6600 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir grąžinto natūra 0,0728 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos bei nustatytos šių žemės sklypų dalys, kurios nepatenka į buvusio savininko turėtos žemės ribas. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad minimoje ištraukoje nustatyti ir pateikti duomenys yra būtinas atlikti procesas, siekiant įvertinti bei palyginti dabartinės situacijos atitiktį buvusių savininkų turėtos žemės riboms. Šis procesas nuolat atliekamas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas, siekdamas inicijuoti naujus kartografavimo darbus, turėjo Tarnybai pateikti objektyvius duomenis (planus), patvirtinančius, kad 2008 m. vasario 4 d. kartografijoje nurodytos ginčo žemės sklypo ribos yra neteisingos, todėl turi būti keičiamos. Jokių objektyvių duomenų pareiškėjas nei Tarnybai, nei teismui nepateikė, todėl pagrindo tenkinti jo skundus ir prašymus, bei panaikinti skundžiamus sprendimus ir įpareigoti atsakovę atlikti veiksmus nėra.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinusi rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus ir išanalizavusi ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, nesutinka su pareiškėjo nuomone, kad sprendimai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje numatytų reikalavimų, nes nurodyti sprendimai pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, priimti vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir laikantis procedūrų, juos priėmė kompetentingos institucijos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 str., 87 str., 88 str. 1 p., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.