Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-09-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-188-1122/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-09-22
Bylos Nr.
1-188-1122/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Aušra Dambrauskienė
Kaltinamasis
M. A.
Nukentėjusysis
D. A.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-188-1122/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14062-2022-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.13; 1.1.8.11; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Dambrauskienė,

sekretoriaujant Karolinai Šlapšinskienei, Evelinai Verbickaitei, Renatai Vanagienei, Andželikai Junevičiūtei, vertėjaujant Julijai Portnovai, Anai Rastenienei,

dalyvaujant prokurorui Justui Gureckui,kaltinamajam M. A.,kaltinamojo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,nukentėjusiajai D. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, vedęs, vykdantis individuali1 veiklą, teistas:

1) Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 7 parų arešto bausme;

2) Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį 30 parų arešto bausme;

3) Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

4) Utenos rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, subendrinta su Panevėžio apygardos teismo 2006 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį 3 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, subendrinta su Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

Žemesnės instancijos teismas

7) Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį, 284 straipsnio 1 dalį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

8) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 286 straipsnį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

9) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį 60 parų arešto bausme. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu ir Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2018 m. rugsėjo 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmė;

10) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalį 8 punktą, 286 straipsnį galutine subendrinta – 3 metų 8 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausme;

11) Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2019 m. vasario 11 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. spalio 6 d. nuosprendžiu skirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. A. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent:

jis 2022 m. balandžio 23 d. apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia ranka sudavė po vieną kartą į dešinės ir kairės pusės skruostus ir ausis savo sutuoktinei D. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo ThinkBook” sudavė juo D. A. į kairės pusės petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Šiais veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad tiksliai neprisimena datos ir laiko, jis net tuo metu nebuvo namie, o apie įvykį sužinojo tik po kažkurio laiko. Tą dieną apie pietus ar vakarą jie susipyko su žmona ir jis išėjo iš namų, kai pasakė vienas kitam daug negražių dalykų, savo telefoną paliko namie prie televizoriaus. Šis įvykis ne pirmas, tai jau penktas ar šeštas kartas. Žada skirtis. Ji turi vaiką (ne jo), bet vaiką jie myli. Sutuoktinė normali būna, kai yra blaiva, bet kai išgeria arba pavartoja vaistų, prasideda nesusipratimai. Taip buvo ir šį kartą. Pavyzdžiui, kartą, kai gyveno (duomenys neskelbtini), sutuoktinė iškvietė policiją ir pasakė, kad jis ją primušė. Tada jį patikrino policija, nes buvo lygtinai baustas, tačiau tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini), o sutuoktinė gulėjo su kitu. Šiuo atveju neprisimena, kada pats grįžo namo, gal kitą dieną. Įvykio dieną jis buvo blaivus, kadangi yra užsikodavęs. Prie jo sutuoktinė alkoholio nevartojo. Be tą vakarą sutuoktinė buvo vartojusi alkoholį. Nežino, iš kur tie sužalojimai pas sutuoktinę atsirado, gal ji su kaimynu susimušė, o gal buvo bare, o gal dar kažkas įvyko. Šiuo metu gyvena tuo pačiu adresu. Sutuoktinė niekur nedirba. Mato, ką ji veikia, bando kažkur eiti, vieną dieną padirba, valgyti padaro. Pats stengiasi būti namie kuo trumpiau, kad nekiltų konfliktų. Kažkur gyventi kitur sunku rasti, o į (duomenys neskelbtini) grįžti nenori, kadangi čia turi darbą.

Pažymėjo, kad tą dieną įvyko naminis konfliktas, jie pasikalbėjo viena tema nepatiko sutuoktinei atsakymas. O jis tiesiog trenkė durimis ir išėjo iš namų. Raktų nuo namų nepasiėmė, telefono taip pat. Po įvykusio konflikto nuėjo pas draugą, o paskui į prekybos centrą „Mada“. Tą vakarą išvažiavo į (duomenys neskelbtini), neatsimena, ar iš ryto, ar dar po dienos grįžo atgal. Į (duomenys neskelbtini) važiavo su draugu jo automobiliu. Savo telefoną paliko iš streso. Norėjo grįžti, tačiau taip gavosi, kad negrįžo. Bute be jo ir sutuoktinės daugiau nieko nebuvo. Nebuvo smurto sutuoktinės atžvilgiu. Kompiuteris buvo jo draugo, o jie turi kitą, tiksliau jis turi savo kompiuterį. Pas jį nakvojo keletą dienų draugas. Minėtą kompiuterį, kuris priklauso jo draugui, paėmė policija, kaip įrodymą. Sutuoktinė po keleto dienų jam paskambino ir pasakė, kad viską sutvarkė. Sutuoktinė buvo susitikusi su tyrėja, pasikalbėjo, paskui vėl nuėjo į komisariatą atsiprašė, pasakė, kad apgavo. Nežino visų detalių aplinkybių. Bet negalvojo, kad viskas į teismą nueis. Sutuoktinė buvo sakiusi, kad buvo vaistų išgėrusi. Sutuoktinė eilinį kartą meluoja. Tuo metu jo sutuoktinė jų namuose nebuvo su kitais asmenimis, bent jau taip tikisi. Kodėl sutuoktinė iškvietė policijos pareigūnus, jis nežino. Kodėl liudytoja yra nurodžiusi, kad sutuoktinė kai kvietė policijos pareigūnus atrodė sužalota ir buvo žymė ant kaktos, prakirsta ausis, nežino iš kur visa tai. Sutuoktinė niekada savęs pati nežalojo. Sutuoktinė yra labai geras žmogus ir gera mama vaikui. Tokių dalykų nebūdavo. (duomenys neskelbtini), kai gyveno su čigonais, tai panašių atvejų buvo labai daug, tačiau visada jis likdavo kaltas. Nesupranta, kodėl ji taip elgiasi, gal jaučia pyktį. Jis stengiasi išvengti tokių dalykų, tačiau vis kažkas įvyksta. Nurodė, kad jam taip pat skambino buto šeimininkė ir sakė, kad reikėjo kviesti priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą. Kaip sutuoktinė atsidūrė lauke ir negalėjo patekti į butą, šios aplinkybės jam nėra žinomos. Jie gyvena antrame aukšte, fiziškai neįmanoma iššokti pro langą. Iššokus pro balkoną, iš karto susilaužytum kojas, ten išgilintas rūsys, kadangi pirmame aukšte gyvena neįgalus žmogus, kuris nevaikšto ir jam skirtas įvažiavimas. Įvykio metu vaiko nebuvo namie. Minėjo, kad buto raktas buvo viduje į duris įkištas. Tai tiesiog protu nesuvokiama, kaip taip galėjo įvykti. Toks įvykis jau nebe pirmas kartas, kadangi sutuoktinė dažnai nueina į barą, prigeria ir pameta raktus. Tačiau neapkalbinės, kadangi ir kaimynų yra visokių. Jis nežino, iš kur bute buvo jo raktai, jis buvo išėjęs iš namų be raktų. Išėjęs pasiėmė su savimi piniginę, apsirengė bei dar šiukšles išnešė. Nežino, kodėl nepasiėmė telefono, tam neturi atsakymo. Nuo to momento, kai užsikodavo, turi didelį užimtumą, lanko daug įvairių dalykų, turi savo planų, ruošiasi skyryboms. Taip pat šiuo metu vis dar gyvena su žmona tame pačiame bute. Dar prieš konfliktą tą dieną greičiausiai yra rašęs į „Facebook“ grupę, kad už valandos važiuos į (duomenys neskelbtini). Tikslaus laiko negali nurodyti, kada rašė į grupę. Dėl važiavimo į (duomenys neskelbtini), toje grupėje rašo dažnai. Į savaitę porą kartų. Jis dažnai važinėja į (duomenys neskelbtini), kadangi ten mama ir brolis gyvena. Po konflikto negalėjo rašyti, nes buvo be telefono. Pažymėjo, kad turi du telefonus ir kompiuterį. Vienas telefonas yra darbo, o kitas asmeninis. „Facebook“ paskyra prijungta prie jo asmeninio telefono. Dabar telefone nėra „Facebook“ paskyros. Įvykio metu asmeninį ir darbinį telefoną paliko prie televizoriaus. Nurodo, kad netrina žinučių, kurias parašo „Facebook“ grupėje, nebent jeigu atsiranda, kas atsako ir paveža į (duomenys neskelbtini). Grupė vadinasi (duomenys neskelbtini). Tai, jog buvo (duomenys neskelbtini), gali patvirtinti tiek mama, tiek brolis. Nuėjo pas draugą tuo metu ir draugas nuvežė į (duomenys neskelbtini). Tiesiog taip gavosi, kad neplanavo eiti pas draugą. Išnešė šiukšles, pasivaikščiojo, nuėjo į parką, galvojo nueis paimti telefono, bet žinojo, kad bus blogai. Tuomet nuėjo iki prekybos centro „Mada“, o vėliau pas draugą. Draugas nevežė į (duomenys neskelbtini). Anksčiau imdavo butelį, kai būdavo blogai, o dabar kai blogai, važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas mamą, pas brolį. Vilniuje dirba kiekvieną dieną, bet kai yra galimybė, važiuoja į (duomenys neskelbtini).

Pažymėjo, kad draugo A., apie kurį kalba sutuoktinė, pavardė M.. Jis tuo metu pas juos gyveno kelias dienas, nes buvo išsiskyręs su žmona. Jis anksčiau gyveno (duomenys neskelbtini), žino namą, bet tikslaus adreso nežino. A. M. telefono neturi, bet žino jo „Facebook“ profilį. Kompiuteris irgi jo. Tuo metu A. M. su jais gyveno, dėl to D. A. nemeluoja. Jis pats pirmą kartą apie A. M. girdi, jis nežinojo, kad jie kartu gėrė. Jis jam padėjo, nes jis tuo metu neturėjo, kur gyventi. Jie nėra artima šeima su D. A.. D. A. pridarė nesąmonių, jo net nebuvo namie. Niekas negali įrodyti, kad jis buvo namuose tuo metu. A. M. žmonos vardo nežino, jis turi vieną vaiką, gyvena (duomenys neskelbtini). už parduotuvės „Norfa“, dirbo pagal individualią veiklą. Nežino, ar turi bendrų pažįstamų. Jis šiuo metu su juo nebendrauja. A. M. maždaug (duomenys neskelbtini) metai, jis plikas, neaukštas, nevairuoja automobilio. Žino, kad jis teistas ir sėdėjęs įkalinimo įstaigoje. Jo pravardė (duomenys neskelbtini). Su D. A. buvo kartu, nes myli jos vaiką, jos dukrą augina nuo mažens. Dabar yra padavęs D. A. skyryboms. Veikos metu santykiai buvo komplikuoti. Dabar turi kitą draugę, su ja kartu negyvena.

Nurodė, jog liudytojai O. P. ir R. B. pasakoja visai ne apie tą įvykį, tada netgi sniegas buvo patirpęs, ruduo, kiek pamena, jis irgi buvo kviečiamas apklausai. Labai lengva pažiūrėti, koks įvykis buvo dėl sumušimo (duomenys neskelbtini). Buvo atvažiavusi policija, tuomet ir buvo kraujo. Nesutampa ir laikas, liudytojas grįžo namo 16-18 val., o įvykis įvyko 20 val., tada buvo tamsu, nieko nematė, matė striukes. Vėliau vienas iššoko, tada antras iššoko. Daug dalykų prasilenkia su realybe. Pro langą kažkas šoko, tačiau tai nesusiję su šita byla. Tai buvo ankstesnis įvykis ir ne jų namuose. Jo tą dieną iš viso nebuvo namie.

Nukentėjusioji D. A. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, tą dieną įvyko taip, kad ji galvojo, jog ji laukiasi, bet ryte susirgo mėnesinėmis, dėl to ji labai susinervino ir jie su vyru susipyko. Kai susipyko, sutuoktinis išėjo iš namų. Ji nuėjo į parduotuvę nusipirkti alkoholio. Grįžusi namo gėrė, taip pat gėrė ir vaistus. Išgėrusi butelį, išėjo į lauką, pagalvojo, kad reikia dar nusipirkti. Grįždama iš parduotuvės susitiko pas juos tuo metu gyvenusį A. (M.). Grįžo abu namo ir abu išgėrė dar vieną butelį. Jie kalbėjosi ir jis (A. M.) jai pasakė, kad ji neverta M. A., jam yra per prasta. Ji supyko ir kilo konfliktas. Ji norėjo atsistoti, o jis (A. M.) ją griebė už palaidinės ir ją suplėšė, visaip išvadino ir metė į ją šalia ant lovos gulėjusį kompiuterį. Ji klausė jo, ką jis daro, jis jai liepė neaiškinti, neklausė jos, kai bandė jį išvaryti. Ji grasino jam policija, o jis pagrasino jai, kad pastarajai reikės greitosios. Ji išsigando to grasinimo, bet iškvietė policiją ir iš baimės pamelavo, kad ją čia vyras sumušė. Policija atvažiavo, jie nuėjo iki buto, bet durys buvo užrakintos. Nebegalėjo įkišti į spyną rakto, nes jis (A. M.) buvo užsirakinęs iš vidaus. Tada policija išlaužė duris, bet jis (A. M.) jau buvo spėjęs pabėgti per balkoną, nes bute jau nieko nebebuvo.

Pažymėjo, kad ji nesitikėjo, jog byla pasieks teismą, dėl to ir pamelavo, kad tai padarė vyras. Buvo vėlus paros metas, žino, kad buvo vakaras, tamsu. Su sutuoktiniu jie sukonfliktavo dienos metu, kokia tiksliai diena buvo, nepamena. Jiems sukonfliktavus, vyras dažniausiai išeina, kad toliau netęsti konflikto. Jam išėjus, ji nuėjo į parduotuvę, tada grįžusi vartojo alkoholį. Nežino, ar vyras išeidamas pasiėmė su savimi kokius nors daiktus. Jiems susipykus jis greičiausiai išeina pas draugus ar pas gimines (duomenys neskelbtini). Ji nusipirkusi alkoholio gėrė namuose viena, bet jai pasirodė mažai, tada ėjo nusipirkti dar. Taip pat gėrė raminamuosius vaistus, ne receptinius. Nusipirkusi alkoholio susitiko pažįstamą A. M., jie jį buvo priėmę pas save gyventi, nes jis susipyko su savo šeima. Konflikto metu A. M. namuose nebuvo, jis grįžo vėliau kartu su ja. Namų raktais jie dalijosi trise, nes turėjo tik dvi poras raktų komplektų. Grįžę namo jau gėrė kartu su A. M. ir kilo konfliktas. Kai ji stojosi, jis griebė jai už palaidinės, jai išsilaisvinus, jis metė į ją kompiuterį, kuris buvo jam po ranka, pataikė jai į ranką. A. M. yra vyro pažįstamas, jie dirbo kartu, ji jo nepažinojo. Savo bėdomis su juo nesidalino, bet gėrė kartu. Jai išėjus į lauką, ji pasiėmė su savimi raktus, namuose liko A. M., jis irgi turėjo raktus. Lauke paskambino policijai ir pasakė, kad ją primušė vyras, nes A. M. jai buvo pagrasinęs greitąja. Vyras niekada nėra prieš ją smurtavęs, susituokė 2019 m. Iškvietusi policiją, pareigūnų laukė lauke, jiems atvažiavus pasakė, kad vyras prieš ją smurtavo ir ji bijo eiti namo. Patekus į butą, A. M. jau nebebuvo. Nežino, kaip atsirado kraujosruva ant ausies, nes buvo pavartojusi alkoholio.

Nurodė, kad nepasakė, jog prieš ją smurtavo A. M., nes tikėjosi, kad viskas nepasieks teismo. A. M. jai grasino, kai ji pasakė, kad iškvies policiją. Vis tiek iškvietė policiją, nes bijojo eiti namo. Tikėjosi, kad policija jį išves ar išgąsdins. Jie su A. M. tiesiog kalbėjosi, jis jai pasakė, kad ji M. A. netinka, o ji pasakė, kad jo žmona irgi kokį vyrą turi. Ji savo vyrui nepasakojo to. Kompiuterį pasiėmė policija kaip daiktinį įrodymą, kai grąžino kompiuterį, perdavė jį vyrui, kad grąžintų A. M.. Kaip A. M. pasišalino iš buto, nežino, gal iššoko per balkoną, raktai nedingo. Po langu išbetonuota, bet yra ir žolės. Apkaltino savo vyrą, nes jai tuo metu taip pasirodė geriausia. Ji yra įspėta dėl melagingų parodymų, bet ji nemeluoja. Jos vyras nekaltas. Melavo pirmą kartą, antrą kartą nemelavo, tik nepaminėjo A. M.. Ji nežino, kodėl nepaskambino vyrui, kai A. M. ją sumušė, nežinojo kur jis yra. Ji sutiko, kad pareigūnai išlaužtų duris. Telefonas gulėjo ant lovos. Vis tiek pasakė pareigūnams, kad taip padarė vyras. Neatsimena, kad buvo kraujo lašų ant grindų virtuvėje ir kambaryje. Neatsimena, ar ją A. M. smaugė. M. A. per balkoną nešokinėja. Buvo sugalvojusi, kad viską suvers „ant vyro“. Pernai metais kreipėsi į policiją dėl vyro fizinio smurto, bet tyrimas buvo nutrauktas. Baudžiamoji byla dėl melagingų parodymų nebuvo iškelta. A. M. yra vyro pažįstamas. Gyveno pas juos dvi dienas. Vyras jį priimdamas padarė jam paslaugą. Nežino, kodėl vyras nepasakojo, kad pas juos A. M. gyveno tuo metu. Šia teisme M. A. pirmą kartą išgirdo, kad A. M. taip jai padarė. Ji juo taip nepasitiki, kad pasakotų. Tikėjosi, kad viskas „praslys“ ir nepasieks teismo. Šiuo metu yra dirbanti, jau tris mėnesius, ar veikos metu dirbo, neatsimena. Ji vis keisdavo darbus, todėl ir neatsimena. Pagrindinės šeimos pajamos yra iš vyro. Turi vieną vaiką, devynerių metų, gyvena kartu, įvykio metu buvo pas tetą. Jai atrodo, kad tai buvo savaitgalis. Vaikas nėra M. A.. Vaikas lanko mokyklą (duomenys neskelbtini), į mokyklą važiuoja autobusu. Teta gyvena (duomenys neskelbtini), iš jos į mokyklą nevažiuoja. Įvykio dieną išgėrė du butelius, po 0,5 l, trauktinės. Didžiąją dalį antro butelio gėrė A. M.. Tuo metu jautėsi iš dalies apsvaigusi. Kai skambino į pagalbos centrą, buvo viena. Nežino, kam sakė skambučio pradžioje, kad „ji paskambins į policiją ir jį išveš“.

Papildomai nukentėjusioji nurodė, kad tą vakarą jos bute buvo tik A. M.. Jie buvo dviese bute, kadangi prieš tai ji buvo susipykusi su M. A.. Kaip minėjo, kilo konfliktas, A. M. prieš ją pakėlė ranką, o ji supykusi išėjo iš namų ir paskambino policijai, bet pasakė, kad ne A. M. ją sumušė, o vyras M. A.. Taip pasakė todėl, kad buvo išsigandusi. Išsigando todėl, kad kažkoks svetimas žmogus buvo pas ją namie, ji buvo išgėrusi. Šis vyras jai svetimas, nes jis yra vyro draugas. Ji yra moteris, tiesiog įsijungė savisaugos instinktas. Negali pasakyti, kad mąstė blaiviai. Išėjusi iš namų paskambino į policiją. Kai skambino į policiją, šalia jos niekas nestovėjo. Ji buvo viena. Skambino lauke prie laiptinės. Policijai pranešė, kad ją sumušė vyras. Taip pasakė todėl, kad prieš išeinant jai A. M. pagrasino. Policiją kvietė, nes svetimas vyras namuose, o ji išeina iš namų, tai kur jai reikėjo dėtis. Ką ji turėjo daryti, vyrui skambinti, kai vyras telefono neturi ir jie susipykę. Logiška buvo tai, kad ji išėjo, paskambino, pagalvojo, kad vis tiek išsigąs ir pabėgs, na tas asmuo ir pabėgo. Tas asmuo nežinojo, kad ji taip pasakys, nes iki laiptinės nusileidimo jos nesekė. Ji nežino, kaip tas vyriškis dingo iš jos buto. Ji nežino, ar įmanoma pas juos iš 2 aukšto iššokti. Pagarsinus bendrojo pagalbos centro skambutį, nurodė, kad nebūtų pasakiusi, jog tai M. A., o nepageidaujamas asmuo. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad M. A. bute. Pakeitė parodymus todėl, kad M. A. gresia tai, ko jis nėra nusipelnęs. Jai nėra gaila M. A., tačiau tai neteisinga, jeigu ji pati kalta. Ji kalta, nes ji pati išsikvietė policiją ir ne taip pasakė, jai reikėjo sakyti tiesą, kaip viskas buvo. Patvirtina, kad buvo sumušta. Neturi pretenzijų. Ji niekam neturi pretenzijų, nes ir A. M. miręs. Tai sužinojo iš prokuroro. Į įvykio vietą buvo atvažiavę du policijos pareigūnai. Stovėjo ji prie dviejų policijos pareigūnų ir bijojo A. M., todėl ir sakė, kad sumušė M. A.. Ji supranta, kad jos vyras kaltinamųjų suole dėl jos pareiškimo, tačiau dabar bando įrodyti, kad sutuoktinis nieko nepadarė, o kalta pati. Kokia gali būti logika pas moterį, kuri yra sumušta ir išgėrusi.

Patvirtino, kad A. M. atėjo į butą, kai sutuoktinis buvo jau išėjęs. Neatsimena, kiek laiko A. M. gyveno pas juos bute. Taip pat nurodė, kad alkoholinius gėrimus jau gėrė. Nežino, kodėl tyrimo metu sakė, kad papildomai išėjo nusipirkti ir sutiko prie parduotuvės A. M.. Visų aplinkybių iš eilės negali atsiminti, o parodymų nėra išmokusi atmintinai. Nežino, kodėl sakė, kad sutiko prie parduotuvės, o dabar sako, kad sugrįžo namo, ji to dalyko neatsimena. Pagarsinus liudytojos policijos pareigūnės L. V. parodymus, pažymėjo, kad skambino vyrui M. A.. Nežino ir negali paaiškinti, kodėl skambino vyrui, kadangi telefonas buvo paliktas namie, tai ji tiesiog skambino. Be to, teigė, kad M. A. nėra šokinėjęs pro balkoną iš antro aukšto. Pareigūnams buvo nurodžiusi, kad vyras galėjo iššokti pro balkoną, tačiau nežino, kodėl taip pasakė. Šneka tai, ką šnekėjo įvykio metu. Nežino, kodėl tai pasakė, tačiau kartais pasako tai, ko neturi pasakyti. Patvirtino, kad ją sumušė A. M.. Po įvykio nebendravo su A. M.. Ji nežino, kodėl ją sumušė, jie pradėjo šnekėtis, A. M. nepatiko, kai ji pasakė savo žodžius, pasakė pastarasis, kad ši yra per prasta M. A.. O ji atsakė, kad A. M. žiūrėtų savo šeimos. Vyrui M. A. nepasakojo, kad A. M. ją sumušė. Nepasakojo, nes bijojo A. M., o dabar nieko nebijo. Pažymėjo, kad melagingai paskambino ir pranešė, kad ją sumušė jos vyras. Vyras po konflikto grįžo po poros dienų. Vyrui nesakė, kad jį apkaltino. Nesakė, nes galvojo, kad paskambins tyrėjai ir papasakos kitaip ir viskas išsispręs.

Liudytoja L. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad minėtą įvykį prisimena. Buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje, pranešėja pasitiko juos lauke ir paaiškino, kad ją sumušė vyras, išstūmė ją pro duris, užsirakino ir nebeįsileidžia. Iš tikrųjų durys buvo užrakintos iš vidaus, įspėjo, kad atvyko policija, tačiau niekas neatsiliepė. Nusprendė iškviesti gaisrinę tarnybą, kad atrakintų duris. Raktas buvo paliktas spynoje iš vidaus. Nebuvo rastas joks asmuo bute, nukentėjusioji pasakė, kad jis galėjo iššokti per langą, nes yra taip jau daręs. Rado kraujo lašelius ant grindų. Matė ant pranešėjos smaugimo žymes, įdrėskimus. Matė, kad tikrai įvyko smurtas. Paskui moteris rado jo telefoną, kur buvo žinutė valandos laikotarpyje, kad ieško, kas galėtų nuvežti į (duomenys neskelbtini). Pranešėja buvo susijaudinusi. Atsimena, kad ji sakė, jog sužalojo vyras, vardu M. (A.). Paskui pranešime jau buvo nurodytas vardas, pavardė. Nebuvo panašu, kad moteris bando kažką slėpti. Ji sakė, kad anksčiau turėjo smurtaujantį vyrą, kad ranka pakelta ne pirmą kartą. Paskui paaiškėjo, kad trenkė su kompiuteriu. Jiems paimant kompiuterį, moteris nurodė, kad čia jos vyro kompiuteris ir dar pasidžiaugė, kad pagaliau neliks kompiuterio, su kuriuo žaidžia žaidimus.

Pažymėjo, kad tame kambaryje, kuriame įvyko smurtas, kito kompiuterio nebuvo. Kitų kambarių neapžiūrinėjo. Moteris buvo minėjusi ir kitą vyrą, kuris buvo laikinai pas juos apsistojęs, maždaug dvi savaites. Moteris sakė, kad įvykio metu to kito vyro nebuvo. Neprisimena, ar namuose buvo alkoholio. Moteris pati pasisakė, kad yra išgėrusi, jai davė įpūsti į alkotesterį. Ji įpūtė maždaug 0,6 promiles. Atrodė adekvati, orientavosi aplinkoje. Nurodė, kad ją sumušė vyras M., vardą prisimena, nes jos (liudytojos) sūnaus vardas M.. Balkone ji nebuvo, bet buvo jos kolega. Kaimynai sakė, kad buvo išėję parūkyti ir matė, jog nulipo balkonu žemyn ir nubėgo, sakė ne pirmas kartas. Kolegos apžiūrinėjo lauką, o ji liko su nukentėjusiąja lauke.

Liudytojas N. A. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad buvo gautas iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Juos pasitiko lauke moteris, buvo aiškiai matyti smurto žymės. Ji paaiškino, kad ją sumušė vyras. Jis užsirakinęs namuose. Jam paskambino ir viduje girdėjo skambantį telefoną, taigi galvojo, kad jis yra viduje. Ji pasakė, kad jis yra agresyvus, dėl to buvo iškviestas dar vienas ekipažas – mobili kuopa. Buvo nuspręsta, su moters leidimu, duris išpjauti. Patikrinus visas patalpas, piliečio nebuvo, pasirodo, kad vyras išlipo per balkono langą. Galimybė jam išlipti buvo nesunki, nes pirmame aukšte buvo stogelis. Jiems išėjus patikrinti, ar vyras kur nors nesislepia, kaimynai paaiškino, kad jiems berūkant jis išlipo. Moteris turėjo su savimi raktus, tačiau negalėjo atrakinti, nes kitas raktas buvo viduje. Jo nuomone, moteris negalėtų išlipti per langą, vyras galėtų. Turi nuotraukas, kaip tuo metu atrodė butas. Turbūt tai tos pačios nuotraukos, kurios yra byloje. Iš pateiktų nuotraukų matomas „Jägermeister“ butelis, dvi stiklinės. Moteris nurodė, kad gėrė kartu su savo vyru. Suprato, kad kalbama apie sutuoktinį. Apačioje stovėję namo gyventojai nurodė, kad jų kaimynas išlipo per balkoną, ir kad lipa ne pirmą kartą. Nepamena, ar name buvo liftas ir kiek butų buvo laiptinėje. Kaip atrodė smurtavęs asmuo, jie nežino, nes jo nematė. Nukentėjusioji jiems parodė nuotrauką, kaip vyras atrodo. Moteris įpūtė 0,6 promiles, buvo adekvati. Įvykis nepasirodė kažkuo išskirtinis. Kaimynai kalbėjo rusiškai, du vyrai, jie sakė, kad yra nuomininkai. Vienas iš jų pasakojo, kad matė lipantį per balkoną. Nebuvo įspūdžio, kad moteris kažką slepia, nebuvo minčių šokinėjimo. Apklausinėjant moterį automobilyje, grįžo jos dukra. Jeigu reikėtų atpažinti kaimyną, kuris matė asmenį, lipantį per balkoną, nežino, ar sugebėtų. Žino, kad buvo rusakalbis, apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie galimai buvo dviese. Kolegos iš mobilios kuopos galbūt daugiau kalbėjosi su tais kaimynais. Kolegų vardų nepamena, kurie buvo įvykio metu. Jie keičiasi šaukinių numeriais. Pažymėjo, kad galimai tai buvo D. Š..

Liudytojas R. B. (R. B.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kaltinamasis yra jo kaimynas, kuris gyvena virš jo. Kas įvyko 2023 m. balandžio 23 d. vakare, nežino. Jis su kaltinamuoju kelis kartus gyvendamas nurodytu adresu kalbėjosi, vieną karą buvo konfliktas ir prašė kaimyno iškviesti policiją. Jis su juo nekonfliktavo, buvo konfliktas su jo draugu ir jis paprašė kaimyno iškviesti policiją. Nuoskaudų, neigiamo nusistatymo kaimyno atžvilgiu nėra. Yra matęs kaip iš minėto kaimyno buto leidosi žmogus. Jis gamino maistą virtuvėje, virtuvėje ant lango nėra užuolaidų, jis tikriausiai žiūrėjo į langą ir matė kaip nukrito iš viršaus žmogus. Buvo užkabintas jo langas, liko juoda žymė, taip pat buvo nubrozdinta dėl medžio. Jis išbėgo į lauką, buvo policija, laiptinėje buvo kraujo. Jam atrodo, kad tas nukritęs žmogus buvo jo kaimynas iš viršaus. Jam taip pat atrodo, kad tas kaimynas, šiuo metu sėdi teismo posėdžių salėje. Šis įvykis buvo seniai, prieš metus. Tai galėjo būti 2022 m. balandžio 23 d. Buvo pavasaris, medžiai buvo pažaliavę. Visas vyko vakare. Nebuvo labai tamsu, nes jis išėjo ir pamatė policiją, dar buvo gerai matyti. Kaimynas vilkėjo juodos spalvos megztinį ir jis matė kaimyną su tuo pačiu megztiniu. Jis tiesiog pamanė, kad tai buvo jo kaimynas, nes buvo toks pats megztinis. Sprendžia iš aprangos, kad tai jo kaimynas. Su kaimynu yra matęsis gal kokius 5 kartus per visą laiką.

Pažymėjo, kad minėtu adresu gyvena 7 metus. Jam atrodo, kad kaimynas iš viršaus gyvena trumpiau. Todėl, kad iš pradžių buvo ramu, o po to, kai jau gyveno kelis metus, atsirado triukšmai. Tą vakarą, kai pamatė kaimyną krentantį iš viršaus, girdėjo triukšmą. Buvo garsas, kad į lubas daužė, kad kažkas krenta, baldai. Girdėjo žmonių balsus, nuolat girdėjo balsus. Galimai iš kaimynų kažkas iškvietė policiją, nes visoje laiptinėje buvo kraujo. Kraujo žymės buvo nuo įėjimo durų iki buto, kuris yra virš jo. Tokį kritimą matė pirmą kartą. Jam atrodo, kad minėtas kaimynas gyvena su žmona ar mergina ir jų duktė. Jie gyvena trise. Tą vakarą nematė žmonos. Patvirtina, kad buvo priėjęs prie policijos pareigūnų, paklausė, kas nutiko, kodėl kraujas ir žmogus buvo kritęs. Jam pasakė, kad jeigu jam nepatinka triukšmas iš viršaus, tai jis turi nuvykti parašyti pareiškimą, bet jis nenuvyko. Neprisimena, ar jo klausė pareigūnai apie kaimyno kritimą iš balkono. Matė tik, kad durys atidarytos ir laiptinės, bei buto durys, kurios yra antrame aukšte. Taip pat nurodė, kad vyro kritimą be jo matė jo sutuoktinė, jie buvo kartu virtuvėje, gamino maistą, taip pat matė O. P.. Mano, kad jie turėjo matyti, nes jis buvo išbėgęs į lauką, o O. P. žiūrėjo pro balkoną. Su kaltinamojo žmona ar sugyventine tą dieną bendrauti neteko, gal po savaitės jie ėjo su O. P., sutiko kaimyną, paklausė, kodėl jie triukšmauja, o kaimynas pasakė, kad tai jo gyvenimo būdas.

Nurodė, kad iš juodo rūbo suprato, jog krentantis žmogus buvo jo kaimynas. Taip pat kai kaimynas nušoko, jis šlubavo ir kai atėjo vėlai vakare, jis irgi šlubavo. Sakė, kad pametė raktus, prašė padėti patekti į butą. Pažymėjo, kad kaimynas grįžo tą patį vakarą apie 22-23 val. vakaro. Kaimynas prašė atidaryti jam butą, kad jis užliptų per balkoną į savo butą. Tiksliau iš jo buto, nes yra mažas atstumas tarp jų balkonų. Liudytojas neleido per savo butą lipti į balkoną. Analogiškai kaimynas ėjo pas kitą kaimyną, kuris gyvena 3 aukšte, tačiau šis taip pat atsisakė. Papildomai paaiškino, kad kraują matė antro aukšto aikštelėje, pirmame aukšte jam išeinant iš buto ir laiptų. Jam atrodo, kad tą vakarą matė dar vieną vaikiną, tačiau gal klysta. Tame bute kitų gyvenančių žmonių nematė, matė tik žmoną arba sugyventinę ir mergaitę. Po šio įvykio su žmona ar sugyventine bendravo tik vieną kartą, kuomet sutiko nukentėjusiąją su kaimynu. Tačiau negirdėjo, kad nukentėjusioji ką nors kalbėtų. Tą vakarą matė kraują ir kaimynai, ir policija. Jam atrodo, kad policija vijosi kaimyną. Durys į butą buvo atidarytos, nes jis užėjo pažiūrėti ir pamatė, kad durys atidarytos. Tikrai tą vakarą buvo kraujas, kai žmogus iškrito. Tiksliai negali pasakyti, ar matė atrakintas buvo duris grįžęs iš lauko. Be to, krentančio asmens iš balkono veido nematė, nusprendė, kad tai buvo kaimynas, nes matė megztinį ir po to kaimynas tą patį vakarą atėjo prašyti pagalbos perlipti balkoną, kad galėtų patekti į savo butą, pastarasis buvo su tuo pačiu megztiniu.

Taip pat paaiškino, kad ankstesnis konfliktas tarp draugo ir kaimyno įvyko gal pusę metų po to, kai įvyko tas įvykis su balkonu. Konfliktas iš pradžių vyko prie buto durų, paskui tarp 1 ir 2 aukšto, o paskui O. P. kaimyną laikė bute, bandė nuraminti, tačiau pastarasis neapsiramino. Kraujo tada nebuvo. Dar O. P. pajuokavo, kad viskas baigėsi gerai. Jis tiesiog stebėjo įvykį, paskui kvietė į komisariatą, davė parodymus apie tai, ką matė. Teisme tada nebuvo. Pažymėjo, kad neturi jokio suinteresuotumo duoti parodymus prieš kaimyną, jis pasirašė, pasižadėjo sakyti tiesą. Kaip jis suprato toje kitoje byloje, kad jie vienas ant kito parašė pareiškimus. Toje byloje jis nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju. Jo klausė, ar jis nori parašyti pareiškimą, tačiau pasakė, kad neturi jokių pretenzijų. Kaimyno jis nebijo, su juo nekonfliktavo. Tą dieną, kai kaimynas krito iš balkono, jo bute buvo sutuoktinė bei O. P.. Jis mano, kad sutuoktinė matė, kai krito asmuo iš balkono, tačiau jai buvo pasakyta būti namuose ir niekur neiti.

Liudytojas O. P. (O. P.) apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaip iššoko iš balkono žmogus. Parėjo iš darbo kaip įprasta, gal praėjo pora minučių, 10-15 minučių (su juo gyvena draugas R. B. ir jo žmona), ir ji sako, kad kažkas iškrito iš balkono, jis ja nepatikėjo, pažiūrėjo pro langą, viskas gerai. Toliau jie sėdėjo, bendravo. Ir iš šono pamatė, ne tiesiai priešais, o iš šono, pamatė, kad dar vienas iškrito. Jis išėjo į balkoną pažiūrėti, kas įvyko, jis pamatė tik nugarą, kai į kairę nubėgo. Paskui buvo namuose ir po kiek laiko ten vaikščiojo policija su prožektoriumi, kažko ieškojo ir jis pasakė „ieškote kas iškrito iš balkono?“, jie pasakė „Taip“ ir jis pasakė, į kurią pusę nubėgo ir parodė jiems, į kurią pusę nubėgo. Po to policija dar ieškojo prie namų, vaikščiojo. Paskui šitas žmogus labai daug kartų skambino į duris ir stukseno, iš trečio karto atidarė. Pradėjo jis kažką jam lietuviškai pasakoti. Jis iš viso nesuprato, ko kaimynas nori, jis pasakė, kad lietuviškai nesupranta. Jis paprašė, kad kažkas išverstų, nes jis nesupranta, ir kaimynas tada nuėjo ir atvedė kitą kaimyną, gal kažkur apie (duomenys neskelbtini) metų kaimynui, toks vyresnis vyriškis. Jis prašė, kad tas vyras verstų jam, kad jis įleistų pastarąjį per jo balkoną į jo butą. Jis pasakė, kad jis pirmą kartą jį mato ir iš viso nežino, kas šis toks ir jis neleis jam per balkoną judėti. Jie stovėjo kažkur 10 minučių ir atsidarė laiptinės durys, atbėgo vyriškas (parodė, kad žemo ūgio, iki kaklo) ir pasakė einam iš čia ir jie išbėgo. Pačioje laiptinėje, ne prie jo buto, o toje pusėje, kur laiptai eina į viršų, buvo kraujas, ten viršuje buvo kraujo. Daugiau nieko negali pasakyti.

Pažymėjo, kad tuo metu jo adresas buvo (duomenys neskelbtini). Tai jo butas, o kaimyno butas virš jo buto. Tačiau numerio nežino. Kaimyną matė tris kartus, kai pastarasis beldėsi į duris. Iš viso matė šį asmenį tris kartus savo gyvenime, o tą vakarą pirmą kartą. Nepamena, koks tai buvo metų laikas, tačiau visas įvykis vyko praeitais metais. Tai buvo gal 18-19 val. vakaro. Jis matė vieną kartą, kad krenta iš balkono, o pirmą kartą matė žmona. Iš balkono iškrito žmonės. Matė tik žmogaus nugarą. Iš nugaros negali pasakyti, kas tai galėjo būti, o paskui jau pradėjo kažkas belstis, kad įleistų į balkoną. Į duris beldėsi šis žmogus, kurį mato ekrane (kaltinamasis M. A.). Beldėsi daug kartų. Anksčiau šio žmogaus nepažinojo, nebuvo matęs, o paskui matė daugiau kartų. Šio asmens neįleido į butą. Tą vakarą policija neapklausinėjo jo, policijos pareigūnai tiesiog vaikščiojo aplink balkoną, prie durų. Minėtas kaimynas beldėsi į duris jau policijai išvykus. Policija buvo vakare, o kaimynas dar vėliau. Policija buvo, kai saulė leidosi, o kaimynas atėjo, kai saulės jau nebuvo. Po to, kai išvyko policija, kaimynas atėjo ir beldėsi į duris, prašė įleisti į butą. Pastarasis kaimynas atsivedė kitą kaimyną, kurio jis nepažįsta. Tai buvo senolis, kuria apie (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad darbus baigia skirtingu laiku 16-18 val., tą vakarą jis neatsimena, kada baigė darbą. Lietuvoje gyvena jau 6 metus.

Nurodė, kad vieną kartą laiptinėje matė kaip kaimynas (kaltinamasis) įeidinėjo, pasisveikino tiesiog, jis pasakė, kad jis yra iš Ukrainos ir tokiu būdu susipažino. Jis paprašė, kad jie netriukšmautų, nes retkarčiais triukšmauja pas save. Bendravimas truko gal minutę. Tai buvo maždaug 1-2 mėnesiai po įvykio. Tiksliai nepasakys, ar tą vakarą, kai iš balkono iškrito žmogus, prieš iškrentant žmogui buvo kažkoks triukšmas ar riksmai. Tačiau ten kiekvieną savaitę porą kartų buvo riksmai. Riksmai būdavo į savaitę 2-3 kartus, girdėdavo muštynes. Girdėdavo porą balsų ar vieną balsą. Tą vakarą negirdėjo triukšmo ar riksmų. Neprisimena, kaip buvo apsirengęs žmogus, kuris pasibeldė tą vakarą į duris ir prašė įleisti. Tuo metu, kai duris atidarė, žmogus buvo vienas. Jis neatsimena, ar jo veidas buvo sumuštas, asmuo kalbėjo lietuviškai. Taip pat neprisimena, kaip buvo apsirengęs žmogus, kuris iškrito iš viršutinio aukšto. Pažymėjo, kad kai kaimynas beldėsi ir prašė įleisti, draugas R. B. stovėjo šalia jo. Visų detalių negali atsiminti, nes daug laiko praėjo. Iki minėto įvykio, jis nežinojo, kas gyvena virš jo. Prieš tai, kai gyveno, viskas buvo ramiai, o vėliau, kai apsigyveno pastarieji asmenys, prasidėjo riksmai. Pažymi, kad kaimynas turi žmoną ir vaiką, nes vaikas žaisdavo su jų katinu. Tiksliai negali pasakyti, ar ta pati moteris, kuri dabar sėdi posėdžių salėje, yra kaimyno (kaltinamojo) žmona.

Su kaltinamuoju buvo vienas konfliktas. Spalio mėnesį buvo, buvo susitikę teisme. Jis buvo nukentėjusysis. Jis nukentėjo nuo kaimyno, kaltinamasis prisipažino ir jie išsiskirstė. Posėdžio metu susitaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 16 d. įtariamuoju apklaustas M. A. parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. apie 19.00 val. būdamas namuose (duomenys neskelbtini), jis susipyko su savo žmona D. A. ir išėjo iš namų. Grįžo kitą dieną. Dėl ko susipyko su žmona, nenori sakyti. Prieš savo žmoną jokio smurto nenaudojo, jos nemušė (1 t., b. l. 88-90).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. balandžio 23 d. liudytoja apklausta D. A. parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. apie 20.00 val. (duomenys neskelbtini), sutuoktinis M. A. šiandien sukonfliktavus tarpusavyje, jai sėdint ant sofos, trenkė į veidą ranka po vieną kartą į dešinės ir kairės pusės veido skruostus ir abi ausis. Kairės pusės ausies sraigės kraujosruva. Vėliau paėmęs nešiojamą kompiuterį juo trenkė į kairės pusės petį. Smurto metu ji pajuto fizinį skausmą. Konflikto pasėkoje buvo suplėšyta jos palaidinė. Konflikto metu buvo abu vartoję alkoholio (1 t., b. l. 2).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 5 d. liudytoja apklausta nukentėjusioji D. A. parodė, kad ji su sutuoktiniu M. A. yra vedę daugiau nei 3 metus. Jie bando susilaukti vaikelio. Ji tikėjosi, kad jau pastojo ir laukiasi, tačiau 2022 m. balandžio 23 d. susirgo mėnesinėmis. Suprato, kad nesilaukia. Labai susijaudino, todėl išgėrė vieną tabletę raminamųjų vaistų. Bandė apie tai pasikalbėti su sutuoktiniu, jie susipyko, įvyko žodinis konfliktas namuose (duomenys neskelbtini). Vyras pasakė, kad išeina iš namų, nepasakė kur. Vyras ją žino, kad jei ji supyksta, jam reikia išeiti, kad ji nusiramintų. Išėjus M. A. ji išgėrė dar vieną tabletę raminamųjų. Kokios buvo, neprisimena. Ji vis tiek negalėjo nusiraminti, todėl išgėrė alkoholio. Kiek tiksliai, neprisimena. Namuose vartojo alkoholį viena. Kiek galėjo būti valandų, ji neprisimena. Prisimena tik, kad kai atvyko policija, ji buvo lauke. Tačiau kaip skambino policijai, ji neprisimena. Kodėl pasakė, kad sutuoktinis ją mušė, pasakyti negali. M. A. prieš ją nesmurtavo. Pernai metais ji kreipėsi į policiją dėl vyro veiksmų, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis buvo nutrauktas. Byla pradėta ne dėl fizinio smurto prieš ją nenaudojo. Prieš ją sutuoktinis niekada nėra naudojąs fizinio smurto. Vyrui jokių pretenzijų neturi. Jie susitaikė, kartu gyvena. Neprieštarauja, kad sutuoktinis ir toliau gyventų kartu. Labai džiaugiasi, kad po tokių įvykių jis jos nepaliko (1 t., b. l. 36-39).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 5 d. papildomai liudytoja apklausta nukentėjusioji D. A. parodė, kad į Teismo medicinos tarnybą nevyko ir nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Pretenzijų sutuoktiniui neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 40-42).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 26 d. liudytoja apklausta L. V. parodė, kad 2022 m. balandžio 23 d. ji dirbo kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 3 rinktinės vyriausiuoju patruliu N. A., šaukinys 1728, naudojosi „Body“ (kūno) kamera 1705. Kamerą turėjo jos kolega. Apie 20.20 val. gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini). Lauke pasitiko moteris, atsimena, kad ši vardu D.. Moteris paaiškino, kad šią sumušė vyras, konflikto metu trenkė į veidą ranka, iš kompiuterio į kairį petį ir išvarė iš namų. Vyras galimai bute, todėl negali patekti į butą. Ant veido prie antakio matėsi įbrėžimas. Moteris buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, išgėrusi, tačiau adekvačiai kalbėjo. Jie visi nuėjo prie buto. Moteris turėjo raktus, bandė atrakinti, tačiau durų atrakinti nepavyko. Jie perspėjo, kad policija, kad atrakintų duris (duomenys neskelbtini) bute buvusiam asmeniui, tačiau durų niekas neatidarė. Moteris bandė skambinti sutuoktiniui, niekas ragelio nekėlė. Moters prašymu buvo iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri atidarė duris. Patekus į butą, duryse iš vidaus buvo raktas. Butą apžiūrėjus, kitų asmenų nebuvo. Bute buvo paliktas mobilus telefonas. Moteris, patikrinusi savo paliktą vyro telefoną, „Facebook“ paskyrą rado žinutę „kas valandos bėgyje važiuoja į (duomenys neskelbtini)“. Kada buvo parašyta žinutė, neatsimena. Balkonas buvo praviras. Virtuvėje ant grindų ir kambaryje buvo kraujo lašiukai. Apžiūrėjus moterį, ši nebuvo kruvina. Buvo prakirsta kairė ausis, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, veidas buvo raudonas, prie antakio matėsi įbrėžimas ir suplėšyta palaidinė ties petimi ir pilvu. Moteris paaiškino, kad vyras galėjo iššokti iš balkono, nes ne pirmą kartą tai daro. Buvo patikrintas moters girtumas, kiek prisimena, moteris pripūtė iki 1 promilės, kalbėjo adekvačiai, rišliai (1 t., b. l. 45-48).

Iš 2022 m. balandžio 23 d. D. A. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2022 m. balandžio 23 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), girtas sutuoktinis M. A. smurtavo prieš ją, sudavė kelis kartus į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 1-14).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2022 m. balandžio 23 d. 20.17 val. Bendrajame pagalbos centre (toliau – ir BPC) gautas D. A. pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), girtas sutuoktinis M. A. stumdo, muša pranešėją. Nepilnamečių vaikų nėra, greitoji medicinos pagalba nereikalinga (1 t., b. l. 49-53).

Iš 2022 m. gegužės 23 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašas „BPC skambu io ra as (ID 92007742552, skambu io prad ia 2022 m. balandžio 23 d. 20 17 00)“, garso įrašo dydis 250 KB, trukmė 1 min. 25 s.: Pranešėja: Aš iškviesiu policiją ir jį išsiveš. Operatorius: 112. Pranešėja: Laba diena, norėčiau išsikviesti policiją. Operatorius: Kokiu adresu, kokiam rajone? Pranešėja: aaa (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini) mieste taip? Pranešėja: Taip. Operatorius: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: Mhm. Operatorius: Namo numeris? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Butas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini)? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorius: (duomenys neskelbtini), Jūsų vardas? Pranešėja: D.. Operatorius: Pavardė? Pranešėja: A.. Operatorius: Kaip pavardė? Pranešėja: A.. Operatorius: Kas atsitiko, kad policija reikalinga? Pranešėja: Vyras smurtauja. Operatorius: Vyro vardas pavardė? Pranešėja: M. A.. Operatorius: M. A.? Pranešėja: Mhm. Operatorius: Kiek metų M.? Pranešėja: (duomenys neskelbtini). Operatorius: Jis girtas šiuo metu? Pranešėja: Taip. Operatorius: Mažamečių vaikų yra namuose? Pranešėja: Ne. Operatorius: Greitoji reikalinga kam nors? Pranešėja: Ne. Operatorius: Durų kodas koks laiptinės? Pranešėja: Aaa nu šiaip mūsų tik laiptinės kodas yra. Operatorius: Koks kodas? Pranešėja: (duomenys neskelbtini) raktas (duomenys neskelbtini). Operatorius: Jisai.. dėl kovido, serga kas nors šiuo metu? Pranešėja: Ne. Operatorius: Aha ir kur šiuo metu M.? Pranešėja: aa namuose. Operatorius: gerai, lau.. o kokį smurtą vartoja sakykit? Pranešėja: Nu prieš mane smurtą. Operatorius: Koks smurtas? Pranešėja: Nu smurtą, agr kaip suprast? Operatorius: kuo pasireiškia tas smurtas? Pranešėja: Nu kumščiais. Operatorius: Stumdo, muša ane? Pranešėja: Taip, taip. Operatorius: Gerai laukit policijos. Pranešėja: Ačiū. Operatorius: Prašau (1 t., b. l. 57-60).

Iš 2022 m. gegužės 16 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta į įvykį reagavusių policijos pareigūnų „Body“ (kūno) kamera filmuota vaizdo medžiaga:

Vaizdo įrašas „2022_0423_204519_002.MP4“, 282 880 KB dydžio. Atidarius vaizdo įrašą matoma namo laiptinė, kurioje stovi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos darbuotojai, kurie nupjauna buto Nr. (duomenys neskelbtini) spyną. Į butą užeina pareigūnai, kurie apžiūri butą, ieško asmens, pranešdami „policija“. Bute kitų asmenų nėra. Buto balkono langas praviras

Vaizdo įrašas „2022_0423_205020_003.MP4“, 273 280 KB dydžio. Matosi, kaip pareigūnai apžiūri butą bei vietą po balkonu, kur galėjo pasišalinti asmuo.

Vaizdo įrašas „2022_0423_205519_004.MP4“, 191 680 KB dydžio. Pareigūnas apžiūri lauke esančią teritoriją (1 t., b. l. 65-67).

Iš 2022 m. gegužės 5 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas nešiojamas kompiuteris yra pilkos spalvos. Ant kompiuterio viršelio užrašyta „Lenovo“ ir „ThinkBook“ juodomis raidėmis. Ant kompiuterio viršelio yra nežymūs pabraižymai, nešvarumai. Kompiuterio dešinėje pusėje USB jungtyje yra papildoma jungtis, ant kurios užrašyta „Trust“. Atvertus kompiuterį, ekranas rodo vaizdą. Kompiuterio nugarėlė nežymiai subraižyta. Pridedama fotolentelė (1 t., b. l. 68-74). Pakvitavimu kompiuteris grąžintas D. A. (1 t., b. l. 75).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nurodyti veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Veika padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Todėl svarbią reikšmę įgyja ne tik tiesioginiai (pačių konflikto dalyvių parodymai), tačiau ir netiesioginiai įrodymai (pvz., parodymai asmenų, kuriems nukentėjusysis pasakojo apie konfliktą), ypač atvejais, kuomet nukentėjusiajam sukeliamas tik fizinis skausmas, nepadarant jam sunkesnių sužalojimų. Įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad sukeliami atitinkami, BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo M. A. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta.

Žemesnės instancijos teismas

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis M. A. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, teigdamas, jog kaltinime nurodytą dieną iš tiesų sukonfliktavo su sutuoktine D. A., tačiau prieš ją smurto nenaudojo, iš karto po konflikto išėjo iš namų ir namie įvykio metu nebuvo. Vis dėlto M. A. kaltę patvirtina byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma.

Apie galimai nusikalstamos veikos padarymą policijai nukentėjusioji D. A. pranešė iš karto po įvykio. Bendrajam pagalbos centrui ji nurodė, kad reikalinga policija, kadangi girtas sutuoktinis M. A. prieš ją smurtauja – stumdo, muša (kumščiais). D. A. protokolą-pareiškimą priėmusiam pareigūnui paaiškino, kad jos atžvilgiu neblaivus sutuoktinis M. A. smurtavo prieš ją, sudavė kelis kartus į veidą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą. Tą pačią dieną liudytoja apklausta D. A. detalizavo protokole-pareiškime nurodytas aplinkybes. Nukentėjusioji pažymėjo, kad sutuoktinis M. A. šiandien sukonfliktavus tarpusavyje, jai sėdint ant sofos, trenkė į veidą ranka po vieną kartą į dešinės ir kairės pusės veido skruostus ir abi ausis, o kairės pusės ausies sraigėje – kraujosruva. Vėliau paėmęs nešiojamą kompiuterį juo trenkė į kairės pusės petį. Smurto metu ji pajuto fizinį skausmą. Dėl konflikto buvo suplėšyta ir jos palaidinė. Konflikto metu buvo abu vartoję alkoholio. Pažymėtina, kad praėjus apie 12 dienų po įvykio ir jos pranešimo, D. A. ikiteisminio tyrimo metu savo parodymus pakeitė, teigdama, jog nurodytą dieną su sutuoktiniu susipyko, įvyko žodinis konfliktas namuose po ko vyras išėjo iš namų, o ji išgėrė raminamųjų vaistų, vėliau ir alkoholio, kurį amuose vartojo viena. Neprisimena, kaip iškvietė policiją, prisimena tik, kad kai atvyko policija, ji buvo lauke. Kodėl pasakė, kad sutuoktinis ją mušė, pasakyti negali. M. A. prieš ją nesmurtavo. Prieš ją sutuoktinis niekada nėra naudojęs fizinio smurto. Vyrui jokių pretenzijų neturi. Jie susitaikė, kartu gyvena. Neprieštarauja, kad sutuoktinis ir toliau gyventų kartu. Labai džiaugiasi, kad po tokių įvykių jis jos nepaliko. Į Teismo medicinos tarnybą nevyko ir nevyks. Civilinio ieškinio nereikš. Pretenzijų sutuoktiniui neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti. Teisme nukentėjusioji jau teigė, kad sutuoktinis prieš ją nesmurtavo, tačiau prieš ją smurtavo jo draugas, kuris tuo metu pas juos buvo laikinai apsistojęs – A. M.. Paaiškino, kad namuose susipyko su sutuoktiniu, kuris po konflikto iš namų išėjo, o ji vartojo alkoholį, išgėrė raminamųjų, po to išėjo į lauką, nuėjo į parduotuvę nusipirkti dar alkoholio, grįždama sutiko tuo metu pas juos laikinai gyvenusį vyro draugą A. (M.), su kuriuo grįžo namo, išgėrė dar vieną butelį, tarp jų kilo konfliktas ir būtent šio konflikto metu minėtas vyro draugas ją sumušė.

Tokie nukentėjusiosios parodymai (jų pasikeitimas) vertintini kritiškai ir nėra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės. Pažymėtina, jog versija, kad D. A. nukentėjo nuo kito asmens – A. M., atsirado tik teisme, ją palaikė ir kaltinamasis, o nukentėjusiosios parodymai viso proceso metu nebuvo nuoseklūs. Teisme iškelto tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios nurodomos įvykio versijos buvo tikrinamos, tačiau jos nepasitvirtino. Priešingai, pabrėžtina, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina pirminius nukentėjusiosios parodymus ir paaiškinimus, kad ji buvo sumušta būtent sutuoktinio M. A..

Štai ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta pareigūnė L. V., kuri su kolega N. A. vyko į įvykio vietą, parodė, kad atvykus lauke juos pasitiko moteris, vardu D., kuri paaiškino, kad ją sumušė vyras, konflikto metu trenkė į veidą ranka, iš kompiuterio į kairį petį ir išvarė iš namų, o pats galimai bute, todėl negali patekti į butą. Ant veido prie antakio matėsi įbrėžimas. Moteris buvo labai susijaudinusi, apsiverkusi, išgėrusi, tačiau adekvačiai kalbėjo. Nuėjus prie buto moteris raktais bandė atrakinti duris, tačiau nepavyko, jie įspėjo viduje esantį asmenį, kad čia policija, tačiau durų niekas neatidarė. Moteris taip pat bandė skambinti sutuoktiniui, tačiau niekas ragelio nekėlė. Moters prašymu buvo iškviesta Priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba, kuri atidarė duris. Patekus į butą, duryse iš vidaus buvo raktas. Kitų asmenų bute nebuvo. Bute buvo paliktas mobilus telefonas. Moteris, patikrinusi paliktą savo vyro telefoną, „Facebook“ paskyrą, rado žinutę „kas valandos bėgyje važiuoja į (duomenys neskelbtini)“. Kada buvo parašyta žinutė, neatsimena. Balkonas buvo praviras. Virtuvėje ant grindų ir kambaryje buvo kraujo lašiukai. Apžiūrėjus moterį, ši nebuvo kruvina, tačiau buvo prakirsta kairė ausis, ant kaklo matėsi smaugimo žymės, veidas buvo raudonas, prie antakio matėsi įbrėžimas ir suplėšyta palaidinė ties petimi ir pilvu. Moteris paaiškino, kad vyras galėjo iššokti iš balkono, nes ne pirmą kartą tai daro. Moteris buvo neblaivi (alkotesteriu nustatyta iki 1 promilės), tačiau kalbėjo adekvačiai, rišliai. Teisme ši liudytoja patvirtino nurodytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad iš nukentėjusiosios matė, jog tikrai įvyko smurtas. Pranešėja buvo susijaudinusi. Atsimena, kad ji sakė, jog sužalojo vyras, vardu M.. Paskui pranešime jau buvo nurodyta ir jo pavardė. Nebuvo panašu, kad moteris bando kažką slėpti. Ji sakė, kad anksčiau turėjo smurtaujantį vyrą, kad ranka pakelta ne pirmą kartą. Paskui paaiškėjo, kad trenkė ir su kompiuteriu. Jiems paimant kompiuterį, moteris nurodė, kad čia jos vyro kompiuteris ir dar pasidžiaugė, kad pagaliau neliks kompiuterio, su kuriuo žaidžia žaidimus. Pažymėjo, kad tame kambaryje, kuriame įvyko smurtas, kito kompiuterio nebuvo. Moteris buvo minėjusi ir kitą vyrą, kuris buvo laikinai pas juos apsistojęs, maždaug dvi savaites, tačiau sakė, kad įvykio metu to kito vyro nebuvo. Nors moteris buvo neblaivi (nustatyta alkotesteriu), tačiau atrodė adekvati, orientavosi aplinkoje. Kaimynai sakė, kad buvo išėję parūkyti ir matė, jog nulipo balkonu žemyn ir nubėgo, tai ne pirmas kartas.

Teisme apklaustas L. V. kolega N. A. taip pat parodė, jog juos pasitiko lauke moteris, buvo aiškiai matyti smurto žymės. Ji paaiškino, kad ją sumušė vyras, kuris užsirakinęs namuose. Jam paskambino ir viduje girdėjo skambantį telefoną, taigi galvojo, kad jis yra viduje. Ji pasakė, kad jis yra agresyvus, dėl to buvo iškviestas dar vienas ekipažas – mobili kuopa. Buvo nuspręsta, su moters leidimu, duris išpjauti. Patikrinus visas patalpas, piliečio nebuvo, pasirodo, kad vyras išlipo per balkono langą, o durų raktas buvo viduje (duryse). Galimybė jam išlipti buvo, nes pirmame aukšte buvo stogelis. Jiems išėjus patikrinti, ar vyras kur nors nesislepia, kaimynai apačioje (kalbėję rusiškai, nuomininkai), paaiškino, kad jiems berūkant jis išlipo per balkoną, ir kad lipa ne pirmą kartą. Bute buvo alkoholio butelis, dvi stiklinės. Moteris nurodė, kad gėrė kartu su savo vyru. Suprato, kad kalbama apie sutuoktinį. Nukentėjusioji jiems parodė nuotrauką, kaip vyras atrodo. Moteris įpūtė 0,6 promiles, tačiau buvo adekvati. Nebuvo įspūdžio, kad moteris kažką slepia, nebuvo minčių šokinėjimo.

Teisme apklausus ir minėtus kaimynus – R. B. ir O. P., šie taip pat patvirtino, kad prisimena įvykį (galimai 2022 m. balandžio 23 d., nes buvo pavasaris, medžiai pažaliavę, vakaro metu), kaip kartą yra matę, jog iš kaimynų buto viršuje per balkoną leidosi žmogus, nors nematė jo veido, tačiau megztinis buvo panašus į kaimyno (kaltinamojo), kurį yra kelis kartus matę, todėl mano, kad tai buvo jis. Be to, tas pats žmogus (kaimynas) tuo pačiu megztiniu tą patį vakarą beldėsi į jų duris ir prašė leisti patekti į savo butą per balkoną, tačiau jie jam to neleido. Po to, kai matė, kaip asmuo leidžiasi per balkoną į apačią, atvyko policija, kuriai jie nurodė, ką matė ir į kurią pusę asmuo nubėgo. Tame bute dažnai buvo girdimas triukšmas. Taip pat tą vakarą matė ir kraują laiptinėje. Tame bute (kaimynų) kitų gyvenančių žmonių nematė, matė tik žmoną arba sugyventinę ir mergaitę. Kaimynui nuoskaudų nejaučia, neigiamo nusistatymo jo atžvilgiu neturi, buvo byla (pusę metų po to įvykio), kurioje kaimynas buvo kaltinamasis, o O. P. nukentėjusysis, tačiau toje byloje jie susitaikė, kaimynas pripažino kaltę.

Šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas iš pareigūnų „Body“ (kūno) kamerų, filmuotas atvykus į įvykio vietą. Būtent buvo pjaunamos buto (Nr. (duomenys neskelbtini)) durys, tam sutikimą davė ir pati nukentėjusioji D. A., kuri su pareigūnais po to užėjo į butą, pareigūnai nerado jokio asmens bute, tik pravirą balkono langą, pareigūnai paprašė D. A. asmens dokumento, nurodė, kad bus pradedamas ikiteisminis tyrimas, ji sutiko, nurodė savo asmens duomenis, pareigūnai nustatė, kad bute yra ir kraujo, klausė, ar jis bei ji kraujavo, D. A. atsakė neigiamai, nežinanti, iš kur šis kraujas, o pareigūnai, apžiūrėję namo prieigas, prie balkono pabendravo su kaimynais, pirmame aukšte, kurie nurodė, kad matė kaip nusileido kažkas iš viršaus, gražiai nusileido, kraujo nebuvo, tai jau antras kartas. Tiek iš vaizdo įrašo, tiek iš BPC garso įrašo matyti, kad D. A. buvo adekvati, nebuvo akivaizdžiai apsvaigusi, orientavosi aplinkoje, atsakinėjo į klausimus, aiškino aplinkybes, kažko nuslėpti nebandė.

Taigi dar kartą pabrėžtina, kad nukentėjusiosios D. A. parodymų pasikeitimas bei jų nenuoseklumas laikytinas bandymu padėti sutuoktiniui išvengti atsakomybės (kad ir kokios būtų to priežastys) ir nėra nei logiškas, nei atitinka kitus byloje surinktus duomenis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisme ne viename posėdyje apklausiama nukentėjusioji keitė savo poziciją (nurodomas detales), pavyzdžiui, vėliau paaiškino, kad vyro draugo A. M. nesutiko grįždama iš parduotuvės, o šis pats atėjo į jų namus ir su juo vartojo alkoholį. Kaip minėta, atvykusiems pareigūnams D. A. nurodė, kad M. A. greičiausiai iššoko pro langą, ne pirmą kartą tai daro, o vėliau teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta teismo posėdžiuose pasakė, kad M. A. niekada pro balkoną nešokinėjo ir tokių atvejų nėra buvę. Taip pat iš BPC garso įrašo, jo pradžioje matyti, kad D. A. sako kažkam, kad „Tuoj aš iškviesiu policiją ir jį išveš“, nors teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta nurodė, kad skambučio į BPC metu buvo viena, kodėl ji tarė tuos žodžius, logiškai paaiškinti negalėjo, kaip ir negalėjo paaiškinti nuolat savo kintančios pozicijos, taip pat tų aplinkybių, kodėl kviesdama pareigūnus nurodė, kad ją sumušė būtent vyras M. A., jeigu vėlesnių parodymų metu sakė, kad taip nebuvo. Vienas iš jos argumentų buvo tai, kad minėtas Artūras jai grasino (nekviesti policijos), dėl to bijodama jo, ji iškvietė pareigūnus, tačiau, kaip matyti, pareigūnams atvykus su jais bandė patekti į butą, kuriame, anot jos, buvo smurtautojas, taigi tai negali būti laikoma logišku paaiškinimu, juo labiau policiją ji kvietė jau būdama lauke, apie policijos kvietimą smurtautojas negalėjo žinoti (jei jau ji buvo viena, kaip teigė). Be to, atvykus policijos pareigūnams, patekus į butą, moteris vis tiek nenurodė jokių aplinkybių apie pašalinį (kitą) asmenį, kuris dalyvavo konflikte, o toliau tęsė tas pačias aplinkybes, kurias nurodė ir skambučio į BPC metu, tas aplinkybes konkretino, nurodė smūgių kiekį, kitas aplinkybes, taip pat policijos pareigūnams pateikė M. A. paliktą namuose telefoną, kuriame buvo matyti pastarojo į vieną iš grupių išsiųsta žinutė „Kas valandos eigoje važiuoja į (duomenys neskelbtini)?“. Taip pat ji pateikė ir kompiuterį, kuris buvo rastas įvykio vietoje, kaip priklausantį M. A., neva kuriuo buvo suduotas smūgis nukentėjusiajai į petį, pasidžiaugdama, kad jis nebegalės daugiau žaisti žaidimų.

Taigi, minėti duomenys bei asmenų parodymai apie įvykio aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad būtent kaltinamasis M. A. 2022 m. balandžio 23 d. apie 20.00 val. bute (duomenys neskelbtini), kilusio konflikto metu tyčia ranka sudavė po vieną kartą į dešinės ir kairės pusės skruostus ir ausis savo sutuoktinei D. A., tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmęs nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo ThinkBook” sudavė juo D. A. į kairės pusės petį, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas neturi pagrindo abejoti liudytojų parodymais, jie nuoseklūs, sutampa, juo labiau, kaip minėta patvirtinti kitais byloje surinktais duomenimis bei juos atitinka. Tuo tarpu nukentėjusiosios D. A. vėlesnius parodymus teismas linkęs vertinti kritiškai, kadangi jie nenuoseklūs, nelogiški bei neatitinka kitų byloje surinktų duomenų. Tai, kad nukentėjusioji patyrė BK 140 straipsnio 2 dalies nuostatoje nurodytą nusikalstamos veikos požymį – pasekmes – mažiausiai fizinį skausmą (nes į teismo medikus sąmoningai nesikreipė ir nebuvo nuvykusi), patvirtina netiesioginiai įrodymai – liudytojams pareigūnams jos pačios nurodytos įvykio aplinkybės, psichologinė būsena (susijaudinusi, apsiverkusi), išvaizda (pareigūnai nurodė matę ant nukentėjusiosios smurto požymius – veidas buvo raudonas, matėsi smaugimo žymės, prie antakio matėsi įbrėžimas ir suplėšyta palaidinė ties petimi ir pilvu, tai užfiksuota ir byloje esančiose nuotraukose), taip pat Bendrajam pagalbos centrui nurodytos aplinkybės. Taigi neteisėtais M. A. veiksmais buvo sukelti ir BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyti padariniai.

Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. A. veika – nukentėjusiosios mušimas bei panaudotas kitoks fizinis smurtas prieš ją, buvo atlikta veikiant tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamasis suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Esant pirmiau nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, kaltinamojo M. A. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimo motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., teismas pirmiausia, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, t. y. kad šiuo atveju padarytas vienas baigtas nesunkus smurtinis tyčinis nusikaltimas žmogaus (šeimos nario) sveikatai.

Teismas vertina, jog kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau atsakomybę sunkinanti aplinkybė tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam M. A., taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – yra jauno darbingo amžiaus, vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 123), atliekantis laisvės atėmimo bausmę, vedęs, administracine tvarka baustas ne kartą už viešosios tvarkos pažeidimus, važiavimą viešuoju transportu be bilieto, smulkiąsias vagystes, pažeidimą draudimo nešiotis ar gabenti ginklą, pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, Kelių eismo taisyklių pažeidimus, didesnė dalia padarytų administracinių nusižengimų padaryta pakartotinai, apie paskirtų baudų sumokėjimą informacijos nėra (1 t., b. l. 124-142), praeityje šiuo metu teistas 12 kartų, už nusikaltimus nuosavybei, smurtinius nusikaltimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, nusikaltimus viešajai tvarkai, pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, neteisėtą disponavimą šaunamaisiais ginklais, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas 10 kartų (1 t., b. l. 108-122, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys). M. A. paskutiniu nuosprendžiu skirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikęs, teistumui neišnykus vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Šiuo matu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal paskutinį nuosprendį. Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog M. A. nusikalto ne atsitiktinai, bet dėsningai, tyčia veikdamas pavojingai, dėl ko siekiant bausmės paskirties įgyvendinimo, tinkamo nubaudimo, prevencinių tikslų ir visuomenės interesų jam skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės rūšies vidurkiui, t. y. 1 metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi (kuri 2023 m. rugsėjo 22 d. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pateiktais duomenimis yra 1 metai 11 mėnesių 25 dienos), prie jos pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, t. y. 3 mėnesius laisvės atėmimo, ir M. A. skirtina galutinė subendrinta – 2 metų 2 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 91-94), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus panaikintina.

Kiti klausimai

Byloje pateikta 2023 m. gegužės 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo M. A. (2 t., b. l. 84-87).

Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam M. A. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalies pagrindu, paskirtas pripažinus būtinu jo gynėjo dalyvavimą pagal įstatymą, kadangi kaltinamasis atlieka laisvės atėmimo bausmę.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, taip pat atsižvelgiant į tai, kad kaltinamajam šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, pajamų negauna, prašymas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo netenkintinas.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinis diskas su garso ir vaizdo įrašais, esantis voke prie bylos pirmo tomo galinio viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi iš dalies jas sudedant ir paskirti M. A. galutinę subendrintą – 2 (dvejų) metų 2 (dvejų) mėnesių 25 (dvidešimt penkių) dienų laisvės atėmimo bausmę.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. rugsėjo 22 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 kompaktinį diską su garso ir vaizdo įrašais, esantį voke prie bylos pirmo tomo viršelio vidinės pusės, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš kaltinamojo nepriteisti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Dambrauskienė