Šiaulių apygardos teismo nutartis

2015-06-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-309/2015

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2015-04-14Telšių apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-06-25Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-25
Bylos Nr.
1A-302-309/2015
Teisminio proceso Nr.
1-86-1-00967-2014-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Zigmas Kavaliauskas (pirm.), Raimundas Jurgaitis, Vidmantas Mylė
Nuteistasis
M. S., L. P.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-302-309/2015Teisminio proceso Nr. 1-86-1-00967-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.8.1; 2.4.2.1; 2.4.7.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 25 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko,

teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės,sekretoriaujant Dijanai Drizgienei,dalyvaujant prokurorei Violetai Rudžianskienei,nuteistojo M. S. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. S. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 14 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje ir nuteistas laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. balandžio 14 d.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. ir atlikta bei įskaityta bausmė pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas L. P., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu neapskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. S. ir L. P. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai 2014 m. rugsėjo 17 d., apie 21.40 val. iš parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), atvirai, matant pardavėjai, pagrobė svetimą - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, t. y. duoną „Pusbaltė“, už 1,04 Eur (3,59 Lt), karštai rūkytą mentę „Ąžuolo dūme“, už 3.34 Eur (11,55 Lt), lydyto sūrio gaminį „Žemaitėška“, už 1,36 Eur (4,69, Lt), 1 l talpos butelį „Originali lietuviška“ degtinės, už 10,47 Eur (36,49 Lt), du pakelius cigarečių „Bond“, vnt. kaina 2,35 Eur (8,10 Lt), viso už 4,70 Eur (16,20 Lt), bei sulčių „Multivitaminų“, už 1,36 Eur (4,69 Lt). Viso pagrobė prekių už 22,36 Eur (77,21 Lt), tuo padarydami UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendrą 22,36 eurų turtinę žalą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. S. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę. Nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas jam į bausmės laiką neįskaitė jo atliktos bausmės laiko, nuo 2014 m. spalio 27 d.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą pagal apeliacinį skundą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, pagrįstai M. S. pripažino kaltu ir nuteisė pagal jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei paskyrė teisingą bausmę ir galutinę subendrintą bausmę.

Nuteistasis savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jo veikų juridinės kvalifikacijos neginčija, tačiau skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, neviršydamas apeliacinio skundo reikalavimų.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo praktikoje (2003 m. birželio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai) yra pažymėjęs, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos; bausmės ir jų dydžiai baudžiamajame įstatyme turi būti diferencijuojami atsižvelgiant į nusikalstamų veikų pavojingumą. Nusikalstamų veikų pavojingumą lemia inter alia vertybės, į kurias šiomis veikomis yra kėsinamasi. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Todėl teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio sankciją, privalo vadovautis ir šio kodekso bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-118/2011). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Nagrinėjamu atveju prielaidų daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmę, pažeidė nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus, nėra. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam, teismas atsižvelgė į tai, kad M. S. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto teistumui neišnykus, nuolat daro nusikalstamas veikas, teisiamas dešimtą kartą, kad yra nustatytos jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, nusikalstama veika padaryta nedidelė žala.

Ir nors nuteistasis M. S. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad M. S. praeityje teistas 9 kartus, nusikalstamą veiką praėjus mažiau nei mėnesiui, kai jo atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis, nedirba, baustas administracine tvarka, kad jam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta laisvės atėmimo bausmė 6 mėnesiams yra aiškiai mažesnė už sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį (3 metai 1 mėnuo 15 dienų), nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, konstatuoja, jog nuteistajam skirta bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo, jos savo rūšimi ir dydžiu atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bendrąją bausmės paskirtį.

Nuteistasis nurodo, kad į jam skirtos bausmės laiką nebuvo įskaityta jo atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis.

BK 63 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.

Nagrinėjamu atveju iš skundžiamo Telšių rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad teismas paskyręs bausmę nuteistajam M. S. ją vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitė laikinojo sulaikymo laiką nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 19 d. ir atliktą bei įskaitytą bausmę pagal Telšių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendį. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. S. skirtas bausmes subendrino laikydamasis bausmių bendrinimo taisyklių ir jam skirta galutinė bausmė nėra per griežta.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes konstatuoja, jog apylinkės teismas nagrinėdamas M. S. baudžiamąją bylą ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, įvertino byloje surinktus įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso teisės normų, skirdamas bausmę atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį, jo aplinkybes ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė teisingą savo rūšimi ir dydžiu bausmę, taip pat galutinę bausmę, kuri nėra per griežta, dėl to švelninti jos ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinio skundo argumentais ir motyvais nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Zigmas KavaliauskasTeisėjai Raimundas JurgaitisVidmantas Mylė