- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-29
- Bylos Nr.
- eA-107-552/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00031-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- A. Š., J. T., N. K., R. K.
- Atsakovas
- Valstybinei miškų tarnybai, Valstybinė miškų tarnyba prie LR aplinkos ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š., J. T., N. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. Š., J. T., N. K. ir R. K. skundą atsakovui Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjai A. Š., J. T., N. K. ir R. K. kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos (toliau – ir atsakovas, Tarnyba) 2017 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. R2‑2093 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto“ ir 2017 m. gruodžio 5 d. raštą Nr. R2-2092 „Dėl pasiūlymo tikslinti schemą“ (toliau abu kartu – ir ginčijami raštai), taip pat įpareigoti atsakovą pašalinti padarytą pažeidimą ir, vertinant nagrinėjamos teritorijos atitiktį Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytai miško sąvokai, atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) g. raudonąsias linijas, taip pat ištaisyti (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo sklypinės inventorizacijos klaidą.
2. Pareiškėjai nurodė, jog ginčijami raštai yra nepagrįsti ir neteisėti. Pareiškėjai 2017 m. kovo 28 d. pateikė pasiūlymus tikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektą, išbraukiant (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą (0,08 ha teritoriją; toliau – ir teritorija), kuris ribojasi su pareiškėjų žemės sklypais ir (duomenys neskelbtini) gatve, iš Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų. Toks prašymas buvo pateiktas valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo projekto svarstymo metu ir grindžiamas tuo, kad ginčo teritorijos priskyrimas Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotams prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintam miško apibrėžimui.
3. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas 2017 m. gegužės 12 d. raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, prašydamas suteikti informacijos apie šalia nagrinėjamos teritorijos esančios (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų teisinį statusą. Atsižvelgęs į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 29 d. raštą Nr. A51-34674/17(2.15.1.21-MP2) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statuso“, kuriame buvo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos nėra privalomos ir yra rekomendacinio pobūdžio, Vilniaus miesto bendrajame plane (duomenys neskelbtini) gatvė nepažymėta, atsakovas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas vertinant nagrinėjamos teritorijos atitiktį Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytiems miško reikalavimams, t. y. nelaikyti mišku miško ploto, esančio tarp nepatvirtintų rekomendacinio pobūdžio gatvės raudonųjų linijų ir privačių žemės sklypų, bei netikslinti Lietuvos Respublikos miškų kadastre įregistruotų nagrinėjamos teritorijos duomenų.
4. Pareiškėjų nuomone, teisės aktai nenumato, kad miesto gatvės raudonosios linijos gali būti rekomendacinio pobūdžio, nes jas nustato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir reglamentas), todėl atsakovas privalo į jas atsižvelgti, vertindamas ginčo teritorijos atitiktį Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytiems reikalavimams.
5. Pareiškėjai tvirtino, jog jų pateikta UAB „NTVALDA“ parengta situacijos schema įrodo, kad ginčo teritorija, kuri iš vienos pusės ribojasi su privačiais žemės sklypais, o iš kitos pusės – su (duomenys neskelbtini) gatve, yra ilga (apie 60 m) medžių juosta, kuri yra siauresnė nei 10 m. Tai reiškia, kad nagrinėjama teritorija yra siauras, iki 10 m pločio miško ruožas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl ji neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto miško apibrėžimo. Minėta situacijos schema patvirtina ir tai, jog valstybinės reikšmės miško riba ties (duomenys neskelbtini) gatve kerta šios gatvės raudonąsias linijas. Atsižvelgiant į tai, kad 2014 m. miško inventorizacijos metu nagrinėjama teritorija buvo klaidingai įtraukta į valstybinio miško ribas, šią klaidą atsakovas privalėjo ištaisyti. Ginčijamuose raštuose nurodytos aplinkybės prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 daliai, taip pat Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. el-2409-414/2017 nustatytoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad Tarnyba, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, (toliau – ir Aprašas) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. D1-395 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“, parengė Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą. Pakartotinio projekto viešojo svarstymo metu 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjai pateikė pasiūlymą tikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą, išbraukiant iš jos (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą, besiribojantį su pareiškėjų žemės sklypais ir (duomenys neskelbtini) gatve, iš kurio numatoma įrengti įvažiavimą į pareiškėjų sklypus.
8. Atsakovas tvirtino, jog ginčo teritorija yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 853 išvadas, nes ji atitiko Miškų įstatymo 2 straipsnyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus. Nagrinėjamoje teritorijoje augantys medžiai nėra vertintini kaip atskiras aplinkos elementas, nes jie jungiasi su greta esančiais (duomenys neskelbtini) taksaciniais sklypais, suformuodami vientisą miško masyvą. Pažymėjo, kad 2017 m. vasario 22 d. buvo atliktas pakartotinis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje, kurio metu nustatyta, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus miškui keliamus reikalavimus, o tai patvirtina ištisinio medžių matavimo metu nustatytos medžių rūšys, priskyrimas ardams, pomiškiui, medžių išsidėstymas.
II.
9. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. balandžio 23 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.
10. Teismas nustatė, kad pareiškėjas A. Š. yra žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal valstybinės žemės numos sutartį. Pareiškėjams J. T., N. K. ir R. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).
11. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog ginčo teritorija, t. y. tarp pareiškėjams priklausančių (naudojamų) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės esanti medžių juosta, yra įtraukta į Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 853 išvadas.
12. Tarnyba parengė Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą bei surengė šio projekto viešą svarstymą, kurio metu 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjų atstovai atsakovui pateikė pasiūlymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos, t. y. prašė išbrauti ginčo teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų, motyvuojant tuo, kad pareiškėjai neturi privažiavimo prie jiems priklausančių (naudojamų) žemės sklypų, o ginčo teritorijos riba pažeidžia (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas. Atsakovas priėmė ginčijamus raštus, kuriais atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų.
13. Teismas nustatė, kad Valstybinės miškų tarnybos direktorius 2017 m. liepos 20 d. priėmė įsakymą Nr. 184-17-V „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“, kuriuo buvo užbaigtos Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas ir su juo susiję dokumentai buvo perduoti Aplinkos ministerijai, kuri parengė Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuris 2018 m. vasario 9 d. buvo užregistruotas Teisės aktų registre.
14. Teismas taip pat nustatė, jog Vyriausybė 2018 m. vasario 21 d. priėmė nutarimą Nr. 181 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“, kuriuo ginčo teritorijos teisinis statusas nepasikeitė, t. y. ji ir toliau liko valstybinės reikšmės miško žeme. Teismo vertinimu, Vyriausybei priėmus minėtą nutarimą dėl procedūrų užbaigimo, kurių metu pareiškėjai buvo pateikę pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo, ir pareiškėjams nenuginčijus atitinkamų Vyriausybės nutarimo nuostatų, šioje byloje ginčijamų raštų panaikinimas jiems teisinių pasekmių nebesukels, todėl vien šiuo pagrindu pareiškėjų skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr., pvz., 2015 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2209/2014).
15. Teismas, vertindamas pareiškėjų teiginius dėl to, kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintų miškui keliamų reikalavimų, nes tai yra siauras medžių ruožas, besiribojantis su (duomenys neskelbtini) gatve, kurio plotis dėl gatvės raudonųjų linijų yra mažesnis nei 10 m, nustatė, jog atsižvelgiant į patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2017 m. vasario 22 d. buvo atliktas pakartotinis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje ginčo teritorijoje, kurio metu atliktas ištisinis medžių matavimas, nustatytos medžių rūšys, priskyrimas ardams, skersmenys 1,3 m aukštyje, medžių išsidėstymas, detalus medyno aprašymas, taip pat patikrintos ginčo teritorijos ribos. Šios aplinkybės užfiksuotos 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo akto Nr. 1131 priede Nr. 4, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotos ginčo teritorijos ribos yra nustatytos pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją; ginčo teritorijos žemės naudmena – pušies, ąžuolo, klevo, liepos medynas, 98 m. amžiaus, vidutiniškai 25 m aukščio, 32 cm skersmens, 0,5 skalsumo su pomiškiu, kuriame auga liepos, klevai, beržai, ąžuolai. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnyje miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, tai patvirtina ištisinio medžių matavimo metu nustatytos medžių rūšys, priskyrimas ardams (I ardui), pomiškiui, medžių išsidėstymas (patikrinimo akto priedas Nr. 5); šias aplinkybes įrodo taksacinių kortelių duomenys; ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Priedas Nr. 2 prie 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo akto Nr. 1131 patvirtina, jog ginčo teritorijos plotis didesnis nei 10 m (11,8 m, 12,4 m, 10,7 m).
16. Teismas pažymėjo, kad atsakovas neginčija, jog į ginčo teritoriją patenka (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos. Tai patvirtina byloje esantys duomenys, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamus raštus, nes žemės priskyrimą miškui reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriais atsakovas ir rėmėsi patikrinimų metu. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, jog statybos techniniai reglamentai, tarp jų ir pareiškėjų nurodytas reglamentas, bei juose nustatyti techniniai reikalavimai (tame tarpe ir dėl privalomumo atsižvelgti į gatvių raudonąsias linijas), yra taikomi teritorijų planavimo bei gatvių projektavimo darbams, tačiau nėra privalomi atsakovui nustatant miško žemės statusą.
17. Teismas iš UAB „NTVALDA“ 2016 m. lapkričio 24 d. parengtos schemos nustatė, kad ginčo teritorijos plotis buvo matuojamas ne pagal faktinę miško situaciją, bet nuo jų žemės sklypų ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribos, dėl to buvo gautas rezultatas, mažesni negu 10 m, tačiau akivaizdu, jog jis nepatvirtina realios faktinės padėties dėl ginčo teritorijos pločio. Be to, šiuo atveju neginčijamai nustatyta ir ta aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) taksacinis sklypas, kuriame yra ginčo teritorija, su Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksaciniais sklypais sudaro vientisą miško masyvą.
18. Teismas paminėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą, yra konstatavęs, jog teritorija, nors iš esmės ir atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, negali būti laikoma medžių juosta iki 10 m pločio, kuomet sudaro vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi, t. y. negali būti vertinama vadovaujantis tik 10 m pločio medžių juostos kriterijumi (žr., pvz., 2016 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016).
III.
19. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti, taip pat priteisti jiems iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pažymėdamas, jog Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. 184-17-V „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ buvo užbaigta valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo procedūra, neatsižvelgė į tai, kad ši procedūra buvo užbaigta neteisėtai. Pareiškėjai, nesutikdami su ginčo teritorijos atitiktimi Miškų įstatymo reikalavimams, skundė atsakovo 2017 m. birželio 7 d. raštą Nr. R2-1030 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto“ ir tos pačios dienos raštą Nr. R2-1040 „Dėl pasiūlymo tikslinti schemą“, kuriais buvo atmesti pareiškėjų prašymai tikslinti valstybinės reikšmės miškų schemą, Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2017 m. spalio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. el‑2409‑414/2017 juos panaikino. Atsakovas šio teismo sprendimo neskundė, todėl Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2017 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 184-17-V „Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime ir kuris neva buvo pagrindas užbaigti valstybinės reikšmės miškų schemos tikslinimo procedūrą, yra neteisėtas. Būtent šiuo įsakymu grindžiamas ir Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 181. Pareiškėjai ėmėsi priemonių sustabdyti prieš tai paminėtų raštų galiojimą, tačiau Aplinkos ministerija, Vyriausybė ir teismas ignoravo akivaizdžius procedūrinius pažeidimus, todėl buvo priimtas minėtas Vyriausybės 2018 m. vasario 21 d. nutarimas Nr. 181.
21. Pareiškėjai, pasisakydami dėl ginčijamų raštų teisinių pasekmių, pažymi, kad Tarnyba atlieka konkrečios teritorijos teisinį įvertinimą atitikties Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies reikalavimams požiūriu. Atlikus tokį įvertinimą kyla teisinės pasekmės – konkreti teritorija laikoma/nelaikoma valstybinės reikšmės mišku. Todėl teismo sprendimo išvada dėl to, kad ginčijamų raštų panaikinimas pareiškėjams nesukels jokių teisinių pasekmių, yra nepagrįsta.
22. Pareiškėjai laikosi pozicijos, kad ginčo teritorija neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatyto miško apibrėžimo, nes tai yra siauresnis nei 10 m žemės ruožas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės. Pareiškėjų įsitikinimu, atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją ir vertinant ginčo teritorijos atitiktį Miškų įstatymo 2 straipsnio reikalavimams, privaloma atsižvelgti į (duomenys neskelbtini) gatvės raudonąsias linijas, kurios yra privalomos visiems teisės subjektams, įskaitant atsakovą. Pareiškėjai remiasi reglamento 3, 6.6, 33 punktais ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos raštu bei nurodo, kad gatvių (taip pat ir (duomenys neskelbtini) g.) ašinės linijos yra miškų valstybės kadastro duomuo, minimalus atstumas tarp D2 kategorijos gatvės raudonųjų linijų turi būti 12 m (o šiuo atveju yra tik 9 m), todėl laikytina, jog ginčo teritorijos riba nustatyta klaidingai. Tokios pačios pozicijos laikėsi šį ginčą ikiteismine tvarka nagrinėjusios administracinių ginčų institucijos, Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
23. Pareiškėjai akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) gatvė yra Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, šios gatvės raudonųjų linijų ribose augančius želdinius prižiūri ir inventorizuoja Vilniaus miesto savivaldybė. Atsakovo kompetencija apima tik miško žemės inventorizaciją. Medžiai, augantys miesto gatvės raudonųjų linijų ribose, nepatenka į valstybinės reikšmės miško plotą. Todėl atsakovas neturi teisinio pagrindo, inventorizuodamas valstybinės reikšmės miškų plotus, įtraukti į šiuos plotus želdinius, augančius Vilniaus miesto gatvėse. Tokiais veiksmais atsakovas atlieka jo kompetencijai nepriskirtus veiksmus.
Šalies argumentai
24. Pareiškėjai teigia, kad atsakovo pozicija yra prieštaringa. Atsakovas 2017 m. gegužės 29 d. raštu atsisakė išbraukti ginčo teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų remdamasis argumentu, kad (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos yra rekomendacinio pobūdžio ir neprivalomos, nes nėra patvirtintos teritorijų planavimo dokumentais. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 29 d. raštas Nr. A5134674/1.7(2.15.1.21-MP2) „Dėl (duomenys neskelbtini) gatvės statuso“ buvo panaikintas. Tuo remdamasis Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 25 d. sprendimu panaikino atsakovo 2017 m. birželio 7 d. raštą Nr. R2-1030 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto“ ir tos pačios dienos raštą Nr. R2-1040 „Dėl pasiūlymo tikslinti schemą“. Atsižvelgęs į prieš tai nurodytas aplinkybes, atsakovas ginčijamais raštais atsisakė išbraukti nagrinėjamą teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų jau remdamasis tuo, kad reglamentas ir raudonosios linijos apskritai nėra taikomi atliekant valstybinę sklypinę miškų inventorizaciją.
Žemesnės instancijos teismas
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016, nes skiriasi paminėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės.
Atsiliepimas
26. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą palikti nepakeistą.
27. Atsakovas, pritardamas skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir kartodamas savo atsiliepimo į pareiškėjų skundą argumentus, nurodo, kad pareiškėjų argumentai dėl ginčijamų raštų neteisėtumo yra nepagrįsti, todėl nėra jokio pagrindo šiuos raštus panaikinti bei tenkinti išvestinius pareiškėjų skundo reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
28. Byloje kilęs ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. R2-2093 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto“ (I t., b. l. 9–11) ir 2017 m. gruodžio 5 d. sprendimo Nr. R2-2092 „Dėl pasiūlymo tikslinti schemą“ (I t., b. l. 29–32), kuriais atsisakyta tikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, iš jos išbraukiant šalia pareiškėjų žemės sklypų esančią teritoriją.
29. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė pripažinęs, jog ginčo teritorija atitinka Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus miškui, sudaro vientisą miško masyvą su kitais miško sklypais, o aplinkybė, jog į šią teritoriją patenka ir (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos, būtų svarbi tik atliekant teritorijų planavimo ir gatvių projektavimo darbus.
30. Apeliaciniu skundu pareiškėjai kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą tais aspektais, jog teismas netinkamai rėmėsi administracinių teismų praktika, neteisingai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus bei neteisingai taikė Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį.
31. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjų apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
32. Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.
33. Iš pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad jie ginčo teritorijos atitiktį miško apibrėžimui ginčija ypač tuo aspektu, jog ši teritorija yra siaura – iki 10 metrų pločio – medžių juosta, jos plotį matuojant nuo pareiškėjų skirtingais teisiniais pagrindais valdomų žemės sklypų ribos iki išilgai šios teritorijos einančios (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos, todėl neturėjo būti valstybinės sklypinės inventorizacijos metu priskirta miškui.
34. Pareiškėjų manymu, valstybinės reikšmės miškų plotų schema turi būti tikslinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 patvirtinto Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2017 m. lapkričio 8 d.) 13.2 punkte įtvirtintu pagrindu, numatančiu, jog schema tikslinama ištaisius valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidas ar nustačius schemos rengimo klaidas ir nustatyta tvarka patikslinus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis. Aprašo 2 punkte, be kita ko, įtvirtinta, kad schemos rengiamos pagal valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos metu nustatytus faktinius duomenis; 5.1 punkte – jog rengiant schemas, valstybinės reikšmės miškų plotams miestų teritorijose priskiriami valstybinių miškų plotai, atitinkantys miško ar miško žemės reikalavimus.
35. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo seka, jog sklypinės miškų inventorizacijos metu yra vertinami faktiniai duomenys, ar tam tikra teritorija jos ploto, konfigūracijos, augančių medžių ir kt. aspektais atitinka nustatytus miško ar miško žemės reikalavimus.
36. Tai reiškia, kad norint tikslinti valstybinės reikšmės miškų plotų schemą Aprašo 13.2 punkte nurodytu pagrindu, būtina nustatyti, kad buvo padarytos valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos klaidos.
37. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta, jog faktinis ginčo teritorijos plotis yra daugiau nei 10 metrų (t. y. šios teritorijos plotį matuojant ne iki išilgai šios teritorijos einančios (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos), ji užima daugiau nei 0,1 ha plotą, teritorijoje auga pakankamas kiekis medžių, kurių amžius ir aukštis viršija minimalų, todėl konstatuoja, jog pareiškėjų nurodomu aspektu nėra pagrindo pripažinti, jog buvo padaryta Aprašo 13.2 punkto pagrindu taisytina valstybinės sklypinės inventorizacijos klaida.
38. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad net ir nustačius, jog ginčo teritorijos faktinis plotis yra mažesnis nei 10 metrų, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju neturėtų esminės įtakos nustatant, ar minėta ginčo teritorija atitinka miško apibrėžimą, įtvirtintą Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, nes, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, ginčo teritorijoje – (duomenys neskelbtini) taksacinio sklypo dalyje – auga įvairaus amžiaus medžiai (pušys, klevai), kurie sudaro su Vilniaus miesto miškų (duomenys neskelbtini) taksaciniais sklypais vientisą miško masyvą.
39. Nors pareiškėjai teigia, jog pirmosios instancijos teismas prieš tai nurodytą išvadą padarė nepagrįstai remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016, kurios faktinės aplinkybės buvo skirtingos nuo nagrinėjamoje administracinėje byloje nustatytų aplinkybių, tačiau pažymėtina, kad minėtoje byloje taip pat buvo sprendžiamas siauros medžių juostos, sudarančios bendrą visumą su kitais miško sklypais, pripažinimo mišku klausimas. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog vertinant, ar siaura (iki 10 metrų) medžių juosta atitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje numatytus kriterijus, atsižvelgiama ne tik į tokios juostos plotį, bet ir į kitus kriterijus, pavyzdžiui, santykį su besiribojančiais gretimais taksaciniais miško žemės sklypais, kas gali nulemti išvadą apie vientiso valstybinės reikšmės miško masyvo sudarymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1283/2012; 2013 m. lapkričio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-2379/2013; 2016 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016).
40. Teisėjų kolegija, nagrinėdama kitus apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 6 dalyje įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nei vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012).
41. Patikrinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų vertinimo taisyklių laikėsi, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.
42. Kaip jau buvo minėta prieš tai, (duomenys neskelbtini) g. raudonosios linijos neturi jokios tiesioginės įtakos nustatant faktinį ginčo teritorijos plotį bei pagrindą tikslinti schemą vadovaujantis pareiškėjų nurodytu Aprašo 13.2 punkto pagrindu, t. y. kai nustatomos ir ištaisomos valstybinės sklypinės inventorizacijos klaidos, o kartu ir ginčijamų sprendimų teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau šios linijų paskirtis ir vieta turėtų įtakos nustatant Aprašo 13.3 punkte įtvirtintą schemos tikslinimo pagrindą, t. y. kai miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis suplanuotas patvirtintuose detaliuosiuose, specialiuosiuose teritorijų planavimo dokumentuose ar vietovės lygmens bendruosiuose planuose, parengtuose vadovaujantis Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnyje nustatytais miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis išimtiniais atvejais ir atsižvelgiant į minėtame straipsnyje nustatytus miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis apribojimus. Tokiu atveju valstybinės reikšmės miškų plotų ir jų ribų tikslinimo pasiūlymus su dokumentais, nurodytais šio Aprašo 16 punkte, rengimo organizatoriui gali teikti savivaldybių administracijos (14.3 punktas) arba teritorijų planavimo organizatorius (14.6 punktas). Taip pat tokiu atveju būtų aktualios ir pareiškėjų nurodytos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. D1-933 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ nuostatos, susijusios su (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosiomis linijomis, pločiu tarp šių linijų ir kt. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, šiuo metu tokie teritorijų planavimo dokumentai yra nepradėti rengti, o Vilniaus miesto bendrasis planas yra tik rengimo stadijoje.
43. Prieš tai nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų teisinių išvadų kontekste konstatuotina, jog ir pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstytos aplinkybės dėl Vyriausybės nutarimo priėmimo procedūros neturi jokios įtakos nagrinėjamo administracinio ginčo išsprendimui, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma, juo labiau, kad nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas yra būtent Valstybinės miškų tarnybos priimti sprendimai, kurių teisėtumas ir pagrįstumas buvo įvertintas.
44. Pareiškėjai pateikė apeliacinės instancijos teismui Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2019 m. gruodžio 9 d. pažymą Nr. 4D-2018/1-953 „Dėl J. T., N. K. ir R. K. skundo prieš Valstybinę miškų tarnybą prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos“. Teisėjų kolegija išanalizavo ir įvertino šioje pažymoje nurodytą informaciją bei nustatė, jog ginčui išspręsti aktualiais klausimais Seimo kontrolierius nutraukė tyrimą, t. y. jo dalį dėl Valstybinės miškų tarnybos atsisakymo tikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant (duomenys neskelbtini) taksacinį sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų, nes skundas tuo pačiu klausimu yra nagrinėjamas teisme. Kitais klausimais, tiesiogiai nesusijusiais su nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalyku, Seimo kontrolierius teikė atitinkamoms institucijoms rekomendacijas. Tai reiškia, jog pateikta pažyma nei patvirtina, nei paneigia šios bylos teisingam išnagrinėjimui svarbių aplinkybių (dalis tyrimo buvo nutraukta, o dėl dalies pateiktos rekomendacijos), todėl nėra jokio pagrindo ja vadovautis sprendžiant šioje administracinėje byloje kilusį ginčą.
45. Pareiškėjai apeliaciniame skunde suformulavo prašymą priteisti jiems iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė jas patvirtinančius dokumentus. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju procesinis sprendimas priimamas ne pareiškėjų naudai, todėl jų prašymas priteisti jiems iš atsakovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimą netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjų A. Š., J. T., N. K. ir R. K. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.