Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Čekanausko, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nataljos Zelionkienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. Š., J. T., N. K., R. K. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinei miškų tarnybai dėl administracinių aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjų nuomone, teisės aktai nenumato, kad miesto gatvės raudonosios linijos gali būti rekomendacinio pobūdžio, nes jas nustato 2014 m. birželio 17 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-533 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“, todėl atsakovas privalo į jas atsižvelgti, vertindamas nagrinėjamos teritorijos atitiktį Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytiems reikalavimams.

Tvirtino, jog pareiškėjų pateikta UAB “NTVALDA“ parengta situacijos schema rodo, kad nagrinėjama teritorija, kuri iš vienos pusės ribojasi su privačiais žemės sklypais, o kitoje pusėje - su (duomenys neskelbtini) gatve, yra ilga (apie 60 m) medžių juosta, kuri siauresnė nei 10 metrų. Tai reiškia, kad nagrinėjama teritorija yra siauras, iki 10 metrų pločio miško ruožas, įsiterpęs tarp privačių žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės, todėl ji neatitinka Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nustatyto miško apibrėžimo. UAB „Invalda“ parengta situacijos schema patvirtina, jog valstybinės reikšmės miško riba ties Kiškių gatve kerta šios gatvės raudonąsias linijas. Kadangi 2014 m. miško inventorizacijos metu nagrinėjama teritorija buvo klaidingai įtraukta į valstybinio miško ribas, šią klaidą atsakovas privalėjo ištaisyti. Nurodė, jog skundžiamuose raštuose nurodytos aplinkybės prieštarauja Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintai nuostatai, Kauno apygardos administracinio teismo sprendime 2017 m. spalio 25 d. administracinėje byloje Nr. el-2409-414/2017 nustatytoms aplinkybėms. Prašė skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos 2017 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. R2-2093 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto“ ir dėl 2017 m. gruodžio 5 d. rašto Nr. R2-2092 „Dėl pasiūlymo tikslinti schemą“, kuriais buvo atsisakyta iš valstybinės reikšmės miško ploto išbraukti 10 kvartalo 17 taksacinį sklypą (0,08 ha teritoriją), teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjai tvirtino, jog atsisakymas išbraukti ginčo teritoriją iš valstybinės reikšmės miškų plotų yra tiesiogiai susijęs su pareiškėjų teisėmis ir saugomais interesais, nes Nagrinėjama teritorija yra siauras žemės ruožas, įsiterpiantis tarp pareiškėjams priklausančių/jų teisėtai valdomų žemės sklypų ir Kiškių gatvės, ir tai yra vienintelė vieta, per kurią gali būti pasiekti pareiškėjams priklausantys žemės sklypai. Nagrinėjamą teritoriją priskiriant valstybinės reikšmės miškui, pareiškėjų nuosavybės teisė į sklypus ir juose esantį nekilnojamąjį turtą yra apribojama.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas A. Š. yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), naudotojas pagal valstybinės žemės numos sutartį. Pareiškėjams J. T., N. K. ir R. K. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad nagrinėjama teritorija, t.y. tarp pareiškėjams priklausančių (naudojamų) sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės esanti medžių juosta įtraukta į Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinį sklypą ir yra registruota Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 853 išvadas.

Bylos duomenimis Valstybinė miškų tarnyba, vadovaudamasi Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ bei Aplinkos ministro 2015 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. Dl - 395 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo“ parengė Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projektą. Atsižvelgdami į tai, kad buvo rengiamas Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešas svarstymas, 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjų atstovai atsakovui pateikė pasiūlymus dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos. Teikiami pasiūlymai buvo susiję su 0,08 ha teritorija, esančia Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartale ir žymima 17 taksaciniu sklypu. Pareiškėjai minėtą teritoriją prašė išbraukti iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Teismas pažymi, jog Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. el-2409-414/2017 buvo nagrinėtas ginčas dėl atsakovo ankstesnių raštų, t. y. 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. R2-1030 ir 2017 m. birželio 7 d. rašto Nr. R2-1040, priimtų atsakant į tuos pačius, t. y. 2017 m. kovo 28 d. pareiškėjų pateiktus pasiūlymus (toliau –ir Pasiūlymai) teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo tikslinti Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, išbraukiant iš valstybinės reikšmės miškų plotų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinį sklypą. Teismas minėtus raštus panaikino iš esmės dėl to, kad nebuvo baigtas nagrinėti ginčas Visuomeninėje administracinių ginčų komisijoje dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos plėtros departamento 2017-05-29 rašto Nr. A51-34674/1.7(2.15.1.21-MP2 „Dėl Kiškių gatvės statuso“, kuriuo rėmėsi atsakovas priimdamas toje byloje ginčijamus raštus.

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad pareiškėjų atstovų 2017 m. kovo 28 d. pateikti pasiūlymai dėl Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos buvo tapatūs, susiję su jau paminėta 0,08 ha teritorija, o atsakovas atmesdamas pareiškėjų pasiūlymus abiem atvejais nurodė iš esmės analogiškus motyvus.

Esminis pareiškėjų pasiūlymas dėl 0,08 ha teritorijos išbraukimo iš valstybinės reikšmės miškų plotų buvo susietas su tuo, kad jie neturi privažiavimų prie priklausančių (naudojamų) sklypų, o Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinio sklypo riba pažeidžia Kiškių gatvės raudonąsias linijas. Tokią aplinkybę grindė 2011 m. gruodžio 2 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-933 patvirtintu Statybos techniniu reglamentu STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – Reglamentas). Remdamiesi Reglamento 6.6 ir 6.9 punktais, kurie reglamentuoja, jog gatvės raudonosios linijos – linijos, nužyminčios žemės juostą, kuri skirta gatvės ir jos elementų tiesimui ir įrengimui; gatvės želdiniai – želdiniai, augantys gatvės raudonosiomis linijomis apribotoje žemės juostoje, pareiškėjai darė išvadą, kad medžiai, augantys tarp gatvės raudonųjų linijų, negali būti įtraukti į valstybinės reikšmės miško plotą, nes jie yra gatvės želdiniai, o ne miško medžiai. Nurodė, jog 2016 m. lapkričio 24 d. UAB “NTVALDA“ parengė schemą, kurioje pažymėjo atstumus tarp pareiškėjams priklausančių (naudojamų) žemės sklypų ir (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų. Ši schema, pareiškėjų nuomone, patvirtina, 2014 metais atliktos miško inventorizacijos duomenų klaidingumą. Iš šios schemos matyti, kad atstumai tarp pareiškėjams priklausančių (naudojamų) žemės sklypų ir Kiškių gatvės raudonųjų linijų yra mažesni nei 10 metrų, todėl, pasak pareiškėjų, 0,08 ha teritorija neatitinka miško sąvokos, atsakovas privalo atsižvelgti į Kiškių gatvės raudonąsias linijas, kurios kerta ginčo žemės sklypo ribas.

Byloje neginčijamai nustatyta, jog pareiškėjai teikė pasiūlymus, siekdami kad iš valstybinės reikšmės miško ploto būtų išbrauktas 10 kvartalo 17 taksacinis sklypas (0,08 ha teritorija) ( toliau –Nagrinėjama teritorija, Ginčo teritorija) Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo projekto viešo svarstymo metu, pasinaudodami Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369, 10 punkto nuostatomis, kuriose reglamentuota, jog prašymus tikslinti schemos projektą fiziniai ir juridiniai asmenys gali teikti rengėjui raštu per visą schemos rengimo laikotarpį iki viešojo svarstymo ir jo metu.

Vykstant Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūroms, buvo priimti šioje byloje skundžiami raštai, kuriais Tarnyba atsisakė siūlyti Aplinkos ministerijai išbraukti Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinį sklypą iš valstybinės reikšmės miškų plotų.

Teismui pateiktas 2017 m. liepos 20 d. Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus įsakymas Nr. 184-17-V „Dėl Valstybinės reikšmės miškų plotų schemų tikslinimo užbaigimo ir jų teikimo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai“ patvirtina, jog Valstybinė miškų tarnyba užbaigė Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos tikslinimo procedūras.

Vilniaus miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemos projektas ir su juo susiję dokumentai buvo perduoti Aplinkos ministerijai, kuri parengė LR Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Šis projektas užregistruotas Teisės aktų registre 2018 m. vasario 9 d.

Nagrinėjant bylą nustatyta, jog 2018 m. vasario 21 d. buvo priimtas Vyriausybės nutarimas Nr. 181, kuriuo Ginčo teritorijos teisinis statusas nepasikeitė, t.y. ir toliau ji liko valstybinės reikšmės miško žemė. Teismo vertinimu, Vyriausybei priėmus minėtą nutarimą dėl procedūrų užbaigimo, kurių metu pareiškėjai buvo pateikę pasiūlymus dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemos pakeitimo ir pareiškėjams nenuginčijus minėtų Vyriausybės nutarimo nuostatų, šioje byloje skundžiamų raštų panaikinimas jiems teisinių pasekmių nebesukels. Tokia išvada atitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (žr. pvz., 2015m. sausio 13 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2209/2014), todėl vien šiuo pagrindu skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjai tvirtino, jog pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalį Nagrinėjama teritorija nelaikytina mišku, nes tai yra siauras medžių ruožas, besiribojantis su Kiškių gatve, kurio plotis dėl gatvės raudonųjų linijų yra mažesnis nei 10 metrų.

Lietuvos Respublikos miškų įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2017-01-01 iki 2018-01-01) 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog miškas – ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, apaugęs medžiais, kurių skalsumas ne mažesnis kaip 0,3 ir kurių aukštis natūralioje augavietėje brandos amžiuje siekia ne mažiau kaip 5 metrus, ir kita miško augalija, taip pat ne mažesnis kaip 0,1 hektaro žemės plotas, kuriame medynas išretėjęs ar dėl žmonių veiklos ar gamtinių veiksnių jame laikinai medžių nėra (želdintinos miško aikštės, kirtavietės, žuvę medynai). Mišku nelaikomos laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, gyvenamosiose vietovėse ir kapinėse esančios medžių grupės, kelio juostose įveisti želdiniai, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo patikėjimo teise valdomuose ne miškų ūkio paskirties žemės sklypuose augantys medžiai ir krūmai, siauros – iki 10 metrų pločio – medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai ir krūmai, taip pat miestuose ir kaimo vietovėse ne miškų ūkio paskirties žemėje įveisti želdynai. Šių želdinių priežiūrą, apsaugą ir naudojimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas.

Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog miestų miškai priskiriami valstybinės reikšmės miškams, kurie išimtine nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai.

Byloje nustatyta, kad Nagrinėjama teritorija patenka į Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinį sklypą, kuris priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Tai patvirtina Valstybinės miškų tarnybos Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2017-10-05 Nr. 77080.

Bylos duomenimis, Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinis sklypas yra registruotas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre pagal 2014 m. rugsėjo 25 d. Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. 853 išvadas.

Valstybinei miškų tarnybai 2015-04-30 atlikus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimą vietoje, buvo nustatyta, kad 10 kvartalo 17 taksacinio sklypo dalyje auga įvairaus amžiaus medžiai (pušys, klevai), sudarantys su Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 4, 9 ir 17 taksaciniais sklypais vientisą miško masyvą.

Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjų atstovų 2017-01-10 prašymu pagal pateiktus dokumentus 2017-01-26 Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus sprendimu Nr. S-l 701-50 buvo patikslinti Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksacinio sklypo duomenys, išbraukiant iš miško žemės ploto žemės sklypų, kadastriniai Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)teritorijas, kurios Vilniaus apskrities viršininko 2005-07-04 sprendimais Nr. 2.4- 01-3113 ir Nr. 2.4-01-3114 bei 2008-09-10 sprendimu Nr. 2.4-01-6244 paverstos kitomis naudmenomis, tačiau teismo posėdžio metu šalys patvirtino, jog 2017-01-26 sprendimu miško kadastro duomenų patikslinimas buvo atliktas dėl viešame registre fiksuoto miško žemės persidengimo su pareiškėjų žemės sklypais, todėl šios aplinkybės nėra susijusios su Nagrinėjama teritorija.

Byloje nustatyta, jog atsižvelgiant į patikslintus Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, 2017-02-22 buvo atliktas pakartotinis Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenų patikrinimas vietoje Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 17 taksaciniame sklype, kurio metu atliktas ištisinis medžių matavimas, nustatytos medžių rūšys, priskyrimas ardams, skersmenys 1,3 m aukštyje, medžių išsidėstymas, detalus medyno aprašymas, taip pat patikrintos Nagrinėjamos teritorijos ribos, tai užfiksuota 2017-02-22 Patikrinimo akto Nr. 1131 priede Nr. 4, kuriame konstatuota, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotos Nagrinėjamos teritorijos ribos yra nustatytos pagal Miškotvarkos darbų vykdymo instrukciją, nurodyta, jog Nagrinėjamos teritorijos žemės naudmena - pušies, ąžuolo, klevo, liepos medynas, 98 metų amžiaus, vidutinio 25 metrų aukščio, 32 centimetrų skersmens, 0,5 skalsumo su pomiškiu, kuriame auga liepos, klevai, beržai, ąžuolai. Patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad ginčo teritorija atitinka Miškų įstatymo 2 str. miškui ir miško žemei keliamus reikalavimus, tai patvirtina ištisinio medžių matavimo metu nustatytos medžių rūšys, priskyrimas ardams (I ardui), pomiškiui, medžių išsidėstymas (Patikrinimo akto priedas Nr. 5). Šias aplinkybes įrodo taksacinių kortelių duomenys.

Ištrauka iš Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro Priedas Nr. 2 prie 2017 m. vasario 22 d. patikrinimo akto Nr. 1131 patvirtina, jog Nagrinėjamos teritorijos plotas didesnis negu 10 metrų (11.8m., 12.4m., 10.7m.).

Atsakovas neginčija, jog į Nagrinėjamą teritoriją patenka (duomenys neskelbtini) gatvės raudonosios linijos. Tai patvirtina ir Pažyma apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2017-10-05 Nr. 77080, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo Skundžiamų raštų panaikinimui, nes žemės priskyrimą miškui reglamentuoja specialūs teisės aktai, kuriais atsakovas ir rėmėsi patikrinimų metu. Teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog Statybos techniniai reglamentai, tarp jų ir pareiškėjų nurodytas STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai“ ir jais nustatyti techniniai reikalavimai (tame tarpe ir dėl privalomumo atsižvelgti į gatvių raudonąsias linijas) yra taikomi teritorijų planavimo, gatvių projektavimo darbams, tačiau nėra privalomi atsakovui nustatant miško žemės statusą.

Kaip matyti iš 2016 m. lapkričio 24 d. UAB“NTVALDA“ parengtos schemos, Nagrinėjamos teritorijos (pareiškėjų teigimu, siauro miško ruožo) plotis buvo matuojamas ne pagal faktinę miško situaciją, bet nuo jų žemės sklypų ribos iki (duomenys neskelbtini) gatvės raudonųjų linijų ribos, dėl to buvo gauti matmenys, mažesni negu 10 m., tačiau akivaizdu, jog jie nepatvirtina realios faktinės padėties dėl nagrinėjamos miško teritorijos pločio.

Be to, byloje neginčijamai nustatyta aplinkybė, jog 10 kvartalo 17 taksacinis sklypas, kuriame yra nagrinėjama teritorija, su Vilniaus miesto miškų Valakupių girininkijos 10 kvartalo 4, 9 taksaciniais sklypais sudaro vientisą miško masyvą. Tai patvirtina Pažymos apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas 2017-10-05 Nr. 77080. Kad nagrinėjama teritorija iš abiejų pusių jungiasi su valstybiniais miškais, įrodo ir pareiškėjų iniciatyva pateikta 2016 m. lapkričio 24 d. UAB“NTVALDA“ schema.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas panašaus pobūdžio ginčą yra konstatavęs, jog teritorija, nors iš esmės ir atitinkanti Miškų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus požymius, negali būti laikoma medžių juosta iki 10 m pločio, kuomet sudaro vientisą masyvą su likusia miško sklypo dalimi ir dėl to negali būti vertinama vadovaujantis tik 10 metrų pločio medžių juostos kriterijumi ( 2016 m. balandžio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-889-662/2016), todėl pareiškėjų argumentai dėl skundžiamų raštų neteisėtumo, kuriais atsisakyta tenkinti pasiūlymus dėl nagrinėjamos teritorijos išbraukimo iš valstybinės reikmės miško, yra nepagrįsti ir nėra pagrindo jų panaikinimui bei išvestinių reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus tenkinimui.

Remiantis išdėstytais argumentais, atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir ginčo teisinį reglamentavimą, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus skundą, nėra pagrindo pareiškėjams priteisti bylinėjimosi išlaidų ( ABTĮ 40 str. 1d.), todėl šios pobūdžio prašymas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjų A. Š., J. T., N. K., R. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.