Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens P. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5788-803/2015, kuria buvo išspręstas skolininko pakeitimo vykdymo procese klausimas pagal antstolio D. Š. prašymą, suinteresuoti asmenys P. U. (P. U.) ir Valstybinė ligonių kasa.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apie vykstantį teismo procesą suinteresuotam asmeniui nebuvo pranešta, nebuvo atsiųsti teismo dokumentai. Todėl suinteresuotam asmeniui nebuvo suteikta teisė būti išklausytam.Priėmęs palikimą suinteresuotas asmuo padengė visas palikėjo skolos. Skola išieškotojui Valstybinei ligonių kasai buvo asmeninė palikėjo prievolė. Išieškojimas buvo vykdomas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo už nukentėjusiojo gydymą. Teismo nutartis prieštarauja CK 5.1 straipsnio 3 dalies nuostatoms, kadangi asmeninės neturtinės ir turtinės teisės nepaveldimos. Skolininko E. U. skola susidarė dar 2004 m., tai yra daugiau nei prieš 10 metų. Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnį, priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metais. Suėjus mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminui, skola nebegali būti išieškoma.

Pareiga grąžinti skolą Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui nėra neatskiriamai susijusi su palikėjo asmeniu. Ši žala turi būti atlyginama iš skolininko turto ir yra susijusi su skolininko turtu. Suinteresuotas asmuo priėmė palikimą, pateikęs pareiškimą notarui, todėl už palikėjo skolas atsako visu savo turtu (CK 5.52 str. 1 d.).Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnyje įtvirtintas atitinkamos rūšies – mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas, kuris yra 5 metai. Šiuo atveju vykdomoji byla pradėta ne dėl mokesčio išieškojimo. Be to, CPK nustatytas 5 metų terminas pradėti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą nebuvo praleistas, kadangi vykdomasis dokumentas pateiktas vykdymui 2004-10-04. CPK nėra įvirtintas išieškojimo senaties terminas.

Motyvuojamoji dalis

IV Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo patenkintas antstolio prašymas dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 str., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis procesinis klausimas buvo išspręstas netinkamai aiškinant materialines teisės normas, reglamentuojančias palikėjo kreditorių pareigas, kuomet siekiant skolininko pakeitimo jo procesinių teisių perėmėju, bei jų atlikimo terminus, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta.

Dėl antstolio prašymo pakeisti skolininką nagrinėjimo tvarkos

Visų pirma, atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, jog apeliantas nebuvo teismo informuotas apie gautą antstolio prašymą pakeisti šalį vykdymo procese ir jam nebuvo suteikta teisė išreikšti savo poziciją dėl šio prašymo. Aptariant tokių skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Pagal CPK 593 straipsnio 1 dalį CPK numatytais atvejais antstolis ir kiti asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu. Pagal to paties straipsnio 3 dalį tokie pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Suinteresuotų asmenų neatvykimas į žodinį pareiškimo nagrinėjimą nekliudo jį išnagrinėti iš esmės. CPK 596 straipsnis, reglamentuojantis skolininko pakeitimą, išimčių dėl proceso formos nenustato. Taigi įstatymas suteikia teisę teismui pareiškimą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese taip pat nagrinėti rašytinio proceso tvarka, nepranešus suinteresuotiems asmenims.

Kaip matyti, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, gavęs antstolio pareiškimą dėl skolininko vykdomojoje byloje pakeitimo, nustatė 14 d. terminą suinteresuotiems asmenims atsiliepimams į šį pareiškimą pateikti, o antstolio prašymas bei teismo pranešimas apeliantui pasirašytinai buvo įteiktas 2015-09-11 (b. l. 3-5), tačiau apeliantas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Vadinasi, apeliantas nepagrįstai teigia, jog buvo pažeistos jo teisės būti išklausytam. Kita vertus, šia teisę apeliantas realizavo pateikdamas atskirąjį skundą ir jame išdėstydamas savo argumentus. Todėl ir šiuo aspektu apelianto procesinė teisė išdėstyti savo argumentus dėl antstolio paduoto teismui pareiškimo nebuvo pažeista ar nepagrįstai apribota.

Dėl priverstinio išieškojimo senaties termino

Apelianto nuomone, prašymas pakeisti skolininką vykdymo procese yra nepagrįstas ir neteisėtas, kadangi pagal Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalį baigėsi mokestinės nepriemokos išieškojimo senatis, kuri yra penkeri metai.

Valstybinė ligonių kasa 2004-10-04 pateikė vykdymui Vilniaus apygardos teismo 2004-05-14 vykdomąjį raštą Nr. 1-329/03, išduotą Vilniaus apygardos teismo 2003-11-07 nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrindu (v. b. l. 1-3). Vykdymo procesą teisiškai reglamentuoja CPK VI dalis. Pagal CPK 606 straipsnio 2 dalį vykdomasis raštas pagal teismo sprendimus galėjo būti pateiktas vykdyti per dešimt metų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo (iki 2011-10-01 galiojusi CPK redakcija), o CPK 607 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai vykdomasis dokumentas, pagal kurį visiškai ar iš dalies neišieškota, grąžinamas, naujas terminas pateikti dokumentą vykdyti pradedamas skaičiuoti nuo dokumento grąžinimo išieškotojui dienos. Iš vykdomosios bylos matyti, kad teismo 2004-05-14 išduotas vykdomasis dokumentas buvo pateiktas vykdymui 2004-10-04 ir išieškotojui nebuvo grąžinamas. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog senaties terminas išieškojimui nebuvo praleistas.

Apeliantas nepagrįstai šioje byloje siūlo taikyti Mokesčių administravimo įstatymą, nes šis įstatymas nustato pagrindines sąvokas ir taisykles, kurių būtina laikytis vykdant mokesčių įstatymus, pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, įtvirtina Lietuvos Respublikoje taikomų mokesčių sąrašą, nustato mokesčių administratoriaus funkcijas, teises ir pareigas, mokesčių mokėtojo teises ir pareigas, mokesčių apskaičiavimą ir sumokėjimą, mokesčio bei su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo bei mokestinių ginčų nagrinėjimo tvarką. Nagrinėjimo atveju išieškojimas yra vykdomas pagal teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrindu išduotą vykdomąjį raštą (CPK 587 str. 1 p.), o ne siekiant išieškoti mokestinę nepriemoką.

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti paskirties ir šio termino praleidimo padarinių

Atskirojo skundo argumentas, kad apeliantui nebuvo žinoma apie palikėjo E. U. skolą išieškotojai Valstybinei ligonių kasai CK 5.63 straipsnio 1 dalies reglamentavimo ir jį aiškinančios kasacinio teismo praktikos kontekste pripažįstamas pagrįstu.

Bendrąsias procesinio teisių perėmimo taisykles nustato CPK 48 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga, jo pertvarkymas ir pan.), teismas tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Procesinio teisių perėmimo klausimas turėtų būti išsprendžiamas toje proceso stadijoje, kurioje įvyko juridiniai faktai, nulėmę šalies pasitraukimą iš ginčijamo teisinio santykio. Teisių perėmimas vykdymo procese reglamentuojamas CPK 596 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja dar ir paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4 d.).

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis, inter alia, nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad prieš priimdami palikimą įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122-916/2016). Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šį terminą, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2014-04-14 nutartyje Nr. 3K-7-18/2014, keisdama ankstesnę kasacinio teismo praktiką, išaiškino, kad kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas atnaujinti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą, taip pat padarinius, atsirandančius palikimą priėmusiam įpėdiniui, jei terminas būtų atnaujintas. Taigi tam, kad kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino atnaujinimo.

Iš nagrinėjamos bylos nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2004-05-14 vykdomojo rašto Nr. 1-329/03, išduoto Vilniaus apygardos teismo 2003-11-07 nuosprendžio baudžiamojoje byloje pagrindu, buvo vykdomas 2 608,80 Lt sumos išieškojimas Valstybinei ligonių kasai iš skolininko E. U. (vykd. b. l. 1-3), šiuo tikslu 2004-10-05 skolininkui buvo siųstas raginimas įvykdyti sprendimą, 2006-03-23 ir 2006-06-07 priimti patvarkymai išskaičiuoti iš skolininko darbo užmokesčio ir paskirstyti išieškotas lėšas vykdomojoje byloje, 2006-10-12 vykdomos paieškos VĮ „Regitra“ bei Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėse apie skolininko turimą registruotiną turtą (vykd. b. l. 4-21). Kaip matyti iš antstolio įvykdytos užklausos Gyventojų Registro Tarnybai, 2011-06-21 buvo nustatyta, kad skolininkas 2011-03-17 mirė (vykd. b. l. 22). Antstolis, remdamasis Testamentų registro duomenimis, 2011-06-21 nustatė ir tai, kad skolininko E. U. palikimą priėmė P. U. (vykd. b. l. 23-24). Tačiau prašymas Vilniaus apygardos teismui dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, kuriame prašė pakeisti mirusį skolininką E. U. nauju skolininku, mirusio E. U. teisių perėmėju, - P. U., pateiktas tik 2015-08-24 (b. l. 1). Pirmosios instancijos teismas, rašytino proceso tvarka patenkinęs šį antstolio prašymą, nevertino, neanalizavo ir nutartyje nenurodė, ar įpėdinis (t. y. apeliantas) buvo tinkami informuotas apie kreditoriaus reikalavimus (pretenzijas įpėdiniui), ar buvo laikomasi CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos tvarkos bei terminų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs ir tai, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų (priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto) sąrašas nėra baigtinis ir greta CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, taip pat šios normos tikslus atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiškimu laikytinas viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas, jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, kad nors palikimą priėmusiam P. U. antstolis 2011-06-21 siuntė šaukimą, raginantį atvykti į antstolio kontorą, tačiau šis šaukimas įpėdiniui įteiktas nebuvo ir liko vykdomojoje byloje (vykd. b. l. 25-26). Remiantis nagrinėjamos ir vykdomosios bylos duomenimis nenustatyta, kad per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pati išieškotoja / išieškojimą vykdantis antstolis būtų pareiškęs apie Valstybinės ligonių kasos reikalavimą palikimo priėmimo vietos notarui, ar atlikęs kitus lygiaverčius informavimo apie kreditoriaus reikalavimo pareiškimą veiksmus (pavyzdžiui, palikėjo turto arešto išviešinimą registruose). Todėl darytina išvada, kad buvo pažeistos CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatos. Tai, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo kreiptasi į teismą su prašymu pratęsti (atnaujinti) terminą, numatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, šiuo atveju jau nėra teisiškai reikšminga, nes nuo palikimo atsiradimo dienos (2011-03-17), iki kreipimosi į teismą dėl skolininko vykdymo procese pakeitimo (2015-08-24) jau praėję daugiau nei ketveri metai (CK 5.3 str. 1 d.), taigi CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatytas trejų metų naikinamasis terminas yra suėjęs. Dėl šios aplinkybės, esant praleistiems CK 5.63 straipsnio nustatytiems terminams ir negalint jų atnaujinti, miręs skolininkas negali būti pakeistas palikimą priėmusiu įpėdiniu vykdymo procese vykdomojoje byloje.

Nurodytos aplinkybės bei pirmiau paminėta kasacinio teismo suformuota praktika sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio D. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/04658 atmesti (CPK 329 str. 1 d., 330 str., 338 str.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio D. Š. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0178/07/04658 atmesti.