Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Daiva Jankauskienė (Proceso Nr. 1-64-1-01269-2011-4)

2014 m. gruodžio 10 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Šarkui, nuteistojo D. O. gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. O. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo D. O. nuteistas pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 214 str. 1 d. ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams.

Skundžiamu nuosprendžiu nuteisti ir D. Ž. bei R. P., tačiau jų atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. O. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. už tai, kad veikdamas bendrininkų grupėje kartu su D. Ž., R. P. ir kitais nenustatytais asmenimis, atlikdami laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, bei neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, ir apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent: D. Ž. 2011-10-02, turint tikslą apgaulės būdu užvaldyti svetimą turtą – pinigus, nenustatytam asmeniui mobilaus ryšio telefonu paskambinus M. D. ir apgaulės būdu išviliojus jos tapatybę patvirtinančius elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenis - AB „(duomenys neskelbtini)“ jai išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus ir slaptažodį, paskambino draugui M. J., kurį įkalbėjo, kad šis, pasinaudodamas savo personaliniu kompiuteriu, prisijungtų prie M. D. banko sąskaitos, bei sudiktavo M. J. jos tapatybę patvirtinančius duomenis bei M. D. banko AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus vartotojo identifikavimo numerį, PIN kodus bei slaptažodį. M. J. prisijungus prie M. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, ir pervedus iš M. D. sąskaitos 4000 Lt per du kartus (dalimis 700 Lt ir 3300 Lt) į žmonos A. J. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, D. Ž. nurodė M. J. pervesti iš žmonos A. J. sąskaitos 3500 Lt į A. M. sąskaitą, o likusius 500 Lt nurodė perduoti nenustatytam asmeniui vardu Aivaras. D. O. davė nurodymą savo broliui A. M. nuimti nuo savo sąskaitos pinigus ir perduoti jo nurodytam nenustatytam asmeniui. Po to, 2011-10-04, nenustatytu laiku nenustatytam asmeniui prisijungus prie M. D. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, ir pervedus 4000 Lt į Ž. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „(duomenys neskelbtini)“, R. P. davė nurodymą Ž. K. nuimti pinigus nuo savo sąskaitos ir 800 Lt pervesti į jo nurodytą nenustatytą sąskaitą, o likusią sumą – 3200 Lt, davė nurodymą perduoti nenustatytai merginai, tokiu būdu bendrai veikdami apgaule įgijo svetimą turtą – M. D. priklausančius 8000 Lt.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad jis neigia savo kaltę padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., t. y. kad bendrai veikdamas su kitais dviem asmenimis neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, taip pat neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas, neteisėtai panaudodami svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, taip apgaule įgydami svetimą turtą. Tačiau su D. O. apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais sutikti negalima.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog D. O. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. yra įrodyta. Pripažindamas D. O. kaltu, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl D. O. kaltės. Iš to daroma išvada, kad nuteistojo apeliacinio skundo motyvai, jog skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas nepagrįstai, nes byloje nėra surinkta jo kaltę patvirtinančių įrodymų, o to tinkamai neįvertinęs, remdamasis prielaidomis ir spėlionėmis, apylinkės teismas pažeidė BPK 20 str. 3 d. ir grubiai pažeidė BK ir BPK reikalavimai, yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Nors nuteistasis neigia savo kaltę dėl jam skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotų veikų, tačiau toks jo kaltės neigimas laikytas jo gynybine taktika. Nuteistojo D. O. kaltę patvirtina nukentėjusiosios M. D. parodymai, kad jai telefonu paskambino vyras ir, prisistatęs ekonominių nusikaltimų skyriaus pareigūnu pasakė, kad iš jos sąskaitos plaunami pinigai, todėl reikia atlikti tyrimą, kuriam reikalingi jos elektroninės bankininkystės duomenys, todėl tuos duomenis nurodė. Po kelių dienų nuėjusi į banką sužinojo, kad iš jos sąskaitos per kelis kartus nuimta 8000 Lt. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina liudytojo A. M. parodymai, kad jo brolis D. O. inkriminuojamų veikų padarymo metu prašė jo duoti sąskaitos numerį, į kurią būtų galima pervesti D. O. grąžintą skolą. D. O. dažnai prašydavo pervestus pinigus nuimti ir atiduoti šio nurodytam žmogui, ką jis ir padarydavo. Didžiausia pervesta suma į jo sąskaita buvo 4000 Lt. Pinigų pasiimti ateidavo jam nepažįstami žmonės. L. M. J. parodė, kad jis pažįsta D. Ž.. Inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo metu jam iš pataisos namų paskambino D. Ž. ir paprašė jo prisijungti prie sąskaitos. Prisijungimo prie sąskaitos duomenis jam padiktavo kitas žmogus. Jis prisijungė prie nurodytos sąskaitos, iš kurios 4000 Lt pervedė į savo žmonos sąskaitą. Šią sumą jis nuėmė banke grynais, iš kurių 3500 Lt vėliau pervedė į nurodytą sąskaitą, o likusius kažkam perdavė. Teisme buvo pagarsinti liudytojo M. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad jis prisijungė pateiktais duomenimis prie banko sąskaitos. D. Ž. nurodymu patikrinus kiek pinigų yra sąskaitoje, D. Ž. nurodė visus 700 litų pervesti į savo kokią nors sąskaitą. Todėl M. J. šią sumą pervedė į savo žmonos A. J. sąskaitą, o D. Ž. pakartotinai paskambinus ir jo nurodymu patikrinus tą pačią sąskaitą pamatė, jog joje yra 10 000 litų. Tada D. Ž. liepė 3300 litų vėl persivesti į savo kokią nors sąskaitą. M. J. šią nurodytą sumą pervedė vėl į savo žmonos sąskaitą. Taip pat D. Ž. pasakė kitos sąskaitos numerį, kažkokios moters vardą ir pavardę ir pasakė, kad jis dar 4000 litų pervestų iš tos pirmosios sąskaitos į šią. Taip pat D. Ž. pasakė, kad 3500 litų reikės pervesti į A. M. banko sąskaitą. M. J. kartu su savo žmona nuėjo prie bankomato, nuėmė visus 4000 litų, iš jų 3500 įnešė per banko (duomenys neskelbtini) bankomatą į žmonos Aurelijos sąskaitą ir tada ji padarė pervedimą, kuriuo 3500 litų pervedė į A. M. sąskaitą. Dėl likusių 500 litų sumos D. Ž. buvo pasakęs 500 litų atiduoti Aivarui, kai šis paskambins. Nors teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. J. teigė, kad elektroninės bankininkystės duomenis jam sudiktavo ne D. Ž., tačiau apylinkės teismas pagrįstai šią parodymų dalį įvertino kritiškai ir vadovavosi ikiteisminio tyrimo metu jo duotais parodymais, iš kurių matyti, kad būtent D. Ž. M. J. sudiktavo elektroninės bankininkystės duomenis. Šiuos jo parodymus patvirtino A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2011-10-03 iš M. D. sąskaitos M. J. į jos sąskaitą per du kartus pervedė 700 litų ir 3300 litų. Pinigus pervesti prašė vyro draugas D. Ž., atliekantis laisvės atėmimo bausmę. Pinigus išgrynino kartu su vyru DNB banke. Gavusi pinigus nuvyko į AB “(duomenys neskelbtini)” banko skyrių, kur į savo sąskaitą įnešė 3500 litų, kuriuos tame pačiame banke per internetinę bankininkystę pervedė į A. M. sąskaitą. Aukščiau minėtus duomenis taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jais pagrindo nėra.

Įvertinus paminėtas aplinkybes daroma išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu D. O. pagrįstai nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., kadangi pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, jog D. O. veikė bendrai su kitais dviem asmenimis, suprato ir žinojo, jog bendrininkams neteisėtai įgyjant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti bei inicijuojant ir atliekant finansines operacijas, neteisėtai panaudojant šiuos svetimos elektroninės mokėjimo priemonės ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, apgaule įgyja svetimą turtą. Bylos duomenimis nustatyta, kad bendrais veiksmais nusikalstamu būdu įgytų piniginių lėšų dalį D. O. nurodė savo broliui A. M. nuimti nuo savo sąskaitos ir perduoti jo nurodytam nenustatytam asmeniui, o tai patvirtina D. O. vaidmenį ir bendrą nusikalstamą sumanymą užvaldyti svetimas pinigines lėšas. Todėl nuteistojo skundo motyvai, kad jam inkriminuotų veikų jis nepadarė, yra atmetami kaip nepagrįsti.

Įvertinus tai daroma išvada, kad skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria D. O. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. yra teisingai, todėl naikinti šią nuosprendžio dalį pagrindo nėra.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. O., išlaidas iki 2014-11-19 sudaro 30 Lt (8,69 Eur) (4 t., 62 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo netenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. O. apeliacinį skundą atmesti.

Nepriteisti iš nuteistojo D. O. antrinės teisinės pagalbos tarnybos išlaidų.