Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algimantas Valantinas Baudžiamoji byla Nr. 1A-47-387/2013

Teisėja Galina Taraškevič Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00190-2009-2

2014 m. vasario 11 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Valantino,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. J. G. ir civilinio ieškovo UAB „RLD“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nuosprendžio, kuriuo R. J. G. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 str. 1 d., ir nubaustas 40 MGL, t. y. 5200 Lt, bauda.

Civilinių ieškovų AB Šiaulių bankas ir UAB „RLD“ civiliniai ieškiniai civiliniam atsakovui R. J. G. dėl turtinės žalos atlyginimo, atmesti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. G. nuteistas už tai, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) sunkios ekonominės padėties, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams:

jis, nuo 1996-12-18 iki 2009-09-15, būdamas UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini),, registruotos (duomenys neskelbtini),, direktoriumi, žinodamas, kad laikotarpiu nuo 2009-07-31 UAB (duomenys neskelbtini) nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, kadangi bendrovės turtas buvo padengtas skolintomis lėšomis, nuosavu kapitalu padengta nežymi dalis įsipareigojimų ir mokėtinų skolų, trumpalaikiai įsipareigojimai beveik du kartus viršijo turimą bendrovės trumpalaikį turtą, pradelsti įsipareigojimai sudarė daugiau nei pusę visų trumpalaikių įsipareigojimų, žinodamas apie kreditorių reikalavimus įmonei ir suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturi galimybių bei UAB (duomenys neskelbtini) akivaizdžiai gresia bankrotas, negavęs raštiško kreditorių sutikimo, sumažindamas įmonės materialųjį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms grąžinti, veikdamas vieninga tyčia, likus kelioms dienoms iki bankroto paskelbimo (2009-09-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi paskelbtas UAB (duomenys neskelbtini) bankrotas), 2009 m. rugpjūčio 28 d., 31 d., rugsėjo 1 d., 2 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 pagrindu užskaitė įsiskolinimą UAB ,,Vilniaus Sigmos partneris“ prekėmis, viso 648.639,62 Lt sumai, taip atsiskaitydamas su UAB ,,Vilniaus Sigmos partneris“ už patalpų nuomą bei tokiu būdu patenkindamas tik vieno kreditoriaus – UAB ,,Vilniaus Sigmos partneris“ kreditorinius reikalavimus ir dėl to atitinkamai sumažindamas likusių UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių galimybes gauti įsiskolinimų padengimą bei tokiais veiksmais padarydamas likusiems kreditoriams 648.639,62 Lt turtinę žalą.

Skunde akcentuojama, kad pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu Bendrovė buvo skolinga UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ daugiau nei 800 000 Lt už prekybos ir administracinių patalpų nuomą. Todėl nuomotojui UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ pareiškus ryžtingą ketinimą nutraukti patalpų nuomos sutartį, Bendrovė 2009-08-28 – 2009-09-02 buvo priversta pasirašyti keturis tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus, kuriais buvo įskaityti priešpriešiniai UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ reikalavimai bendrai 648 639,62 Lt sumai.

Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad Bendrovė atsiskaitinėjo ne tik su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bet ir su kitais kreditoriais.

Skunde pažymima, kad pripažįstant R. J. G. kaltu pagal BK 208 str. 1 d., būtina nustatyti pavojingos veikos, numatytos BK 208 str. padarymą, o taip pat ir tiesioginę ar netiesioginę tyčią jo veikoje. Apelianto nuomone, skundžiamame nuosprendyje nėra nustatyta R. J. G. veikoje būtinojo šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – tyčios. Taip pat nenustatytas ir R. J. G. tikslas atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi ir neatsiskaityti su kitais. Tokią išvadą patvirtina byloje surinkti duomenis, kurie patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2009-01-01 iki 2009-09-15 Bendrovė pagal galimybes atsiskaitinėjo ne tik su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, bet ir su kitais kreditoriais. Be to, Bendrovės įsipareigojimai kreditoriams - bankams, yra užtikrinti turto įkeitimais, asmeniniais R. J. G. bei jo sutuoktinės D. G. laidavimais.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjai prašė R. J. G. apeliacinį skundą tenkinti, civilinio ieškovo UAB „RLD“ – atmesti.

Prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl R. J. G. apeliacinio skundo

BK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos vienas iš objektyviųjų požymių – pavojinga veika – pasireiškia vieno ar keleto pasirinktų kreditorių reikalavimų patenkinimu arba užtikrinimu. Būtinieji objektyvieji požymiai: 1) sunki įmonės ekonominė padėtis arba nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir 2) neturėjimas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nusikalstamos pasekmės – turtinė žala ir (ar) negautos pajamos kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti. Be to, turi būti nustatytas priežastinis ryšis tarp pasirinkto kreditoriaus (kreditorių) reikalavimų patenkinimo ir atsiradusios turtinės žalos likusiems kreditoriams. Nusikaltimas laikomas baigtu nuo turtinės žalos likusiems kreditoriams padarymo momento (materialioji nusikalstamos veikos sudėtis).

Šio nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu, kuris jį perleidžia vienam ar keletui kreditorių, taip padarydamas turtinę žalą likusiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013).

Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Esant tiesioginei tyčiai įmonės vadovas supranta, kad įmonės ekonominė padėtis yra sunki arba įmonė nemoki, kai šiai akivaizdžiai gresia bankrotas, ir tai, jog sąmoningai patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, numato, kad dėl to kiti kreditoriai patirs ar gali patirti žalos, ir to nori. Esant netiesioginei tyčiai įmonės vadovas nenori, kad dėl jo neteisėtų veiksmų atsirastų žala kitiems kreditoriams, bet sąmoningai leidžia jai kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2009).

Skirtingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nuosprendį priėmė laikydamasis BPK 305 straipsnio reikalavimų, R. J. G. kaltė, padarius BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįsta tik tiesiogiai teisiamajame posėdyje išnagrinėtais, visapusiškai ir nešališkai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis).

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs bylos duomenis, liudytojų I. V., I. J., V. R., J. R. S., V. B., L. K. parodymais, specialisto V. K. paaiškinimus, 2011-05-10 specialisto išvadą Nr. 5-1/108, kitą bylos medžiagą pagrįstai nustatė, kad R. J. G., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei pagal užimamas pareigas turėdamas teisę ir galimybę disponuoti įmonės – skolininkės turtu, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2009-08-28 ekonominė padėtis sunki, įmonė yra nemoki, žinodamas apie kreditorių reikalavimus įmonei bei suvokdamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturi galimybės, žinodamas, kad įmonei akivaizdžiai gresia bankrotas, sumažino įmonės materialųjį turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms gražinti. Skundžiamame nuosprendyje taip pat yra pagrįstai konstatuota, kad R. J. G. veikė vieninga tyčia - likus kelioms dienoms iki įmonės bankroto paskelbimo (2009-09-03 Vilniaus apygardos teismo nutartimi), 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-01 ir 2009-09-02 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktų pagrindu užskaitė įsiskolinimą UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ prekėmis bendrai 648 639,62 Lt sumai, taip atsiskaitydamas su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ už patalpų nuomą ir patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ kreditorinius reikalavimus ir atitinkamai sumažino likusių UAB (duomenys neskelbtini) kreditorių galimybes gauti įsiskolinimų padengimą, tokiais veiksmais padarydamas likusiems kreditoriams 648 639,62 Lt turtinę žalą.

Apeliacinio skundo argumentai dėl tyčios bei tikslo atsiskaityti tik su vienu kreditoriumi ir neatsiskaityti su kitais, nebuvimo nuteistojo veiksmuose, laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro vadovaudamasi byloje surinktais R. J. G. kaltę patvirtinančiais įrodymais. Taip specialistas V. K., visiškai patvirtindamas savo pateiktą 2011-05-10 specialisto išvadą Nr. 5-1/108 (b. t. 19, b. l. 89-138) nurodė, kad UAB (duomenys neskelbtini) (toliau - Bendrovė) ekonominė padėtis buvo sunki jau 2009 m. pradžioje. Bendrovės turtas buvo padengtas skolintomis lėšomis bei padengė nežymią dalį įsipareigojimų ir mokėtinų sumų. Didžiąją Bendrovės turto dalį (86,3 proc.) sudarė trumpalaikis turtas, kurį žymiai (beveik du kartus) viršijo Bendrovės trumpalaikiai įsipareigojimai. Specialisto teigimu, 2009-09-01 Bendrovės pradelsti mokėjimai sudarė 4 000 000 Lt. 2011-05-10 specialisto išvadoje konstatuota, kad Bendrovė kredito grąžinimui užtikrinti AB Parex bankui buvo įkeitusi 4.500.000,00 Lt, AB Šiaulių bankui 800.000,00 Lt ir UniCredit bankui 3.280.000,00 Lt prekių atsargų. Nepaisydama prisiimtų įsipareigojimų bankams, 2009 m. rugpjūčio 28 - rugsėjo 2 dienomis Bendrovė įsiskolinimą uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus Sigmos partneris“ sumažino 648.639,62 Lt, įsiskolinimą padengdama įvairiais baldų gaminiais. Specialisto išvadoje pažymima, kad 2009 m. rugpjūčio 1 dienai uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) Atsargos sudarė 2.767.766,38 Lt (tame tarpe pirktos prekės, skirtos perparduoti 2.141.754,26 Lt), tai yra buvo dvigubai mažesnės nei turėtų būti AB Parex, AB Šiaulių ir UniCredit bankams kredito grąžinimui užtikrinti. Tą aplinkybę, kad Bendrovės ekonominė padėtis jau buvo sunki 2009 m. pradžioje patvirtino ir Bendrovės finansų direktorė liudytoja L. K., kuri nurodė, jog 2009 m. Bendrovė jau negalėjo užpirkti reikiamo kiekio atsargų kredito užtikrinimui. Buvo prekiauta atsargomis, nes reikėjo mokėti patalpų nuomos mokestį ir atlyginimus darbuotojams, o finansavimo nebuvo. Baldų atsargos buvo įkeistos bankams už kreditą.

Spręsdama R. J. G. kaltės klausimą, teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad atsiskaitymo su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ metu jam jau buvo žinoma apie Vilniaus apygardos teismui pateiktą ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei, 2009-08-28 jis buvo pateikęs atsiliepimą į ieškinį, kuriuo visiškai sutiko su ieškiniu, nurodydamas, kad Bendrovė yra nemoki, siekiant realizuoti prekes bendrovė taikė dideles nuolaidas, jos pelnas sumažėjo, bendrovėje daugiau pardavimų vyko iš prekių atsargų, susidarė nemaži įsiskolinimai. Prašė tenkinti ieškovo ieškinį ir iškelti bendrovei Bendrovei bankroto bylą, o iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti Bendrovės turtą (b. t. 19, b. l. 16-40). 2009-08-28 R. J. G. pats pateikė ieškinį Bendrovei dėl bankroto bylos iškėlimo, o ieškinyje nurodė, kad įmonė yra nemoki, nes dėl finansinės padėties nevykdo įsipareigojimų, jos pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balanso įrašyto turto vertės. Prašė iškelti bankroto bylą Bendrovei, o iki nutarties iškelti bankroto bylą priėmimo prašė areštuoti bendrovės turtą (b. t. 19, b.l. 41-43). Taigi, įvertinus aukščiau aptartus duomenis, laikytina įrodytu, jog sudarydamas 2009-08-28, 2009-08-31, 2009-09-01 ir 2009-09-02 tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktus su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ R. J. G. suvokė, jog Bendrovė yra nemoki, jai akivaizdžiai grėsė bankrotas bei, suvokdamas, kad Bendrovė negalės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (Teismų sistemos Liteko duomenimis, 2010-01-29 Vilniaus apygardos teismo nutartimi buvo patvirtintas BUAB (duomenys neskelbtini) kreditorinių reikalavimų sąrašas, iš kurio matyti, jog į kreditorių sąrašą buvo įtraukti net 192 kreditoriai), patenkino tik vieno kreditoriaus – UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, reikalavimus, suteikdamas jam prioritetą prieš kitus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog tai, kad pasak apelianto, su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ Bendrovė buvo atsiskaičiusi santykinai mažiausiai, neturi reikšmės R. J. G. veiksmų kvalifikavimui bei nepaneigia jo kaltės, padarius 208 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Šiuo atveju esmine aplinkybe laikytina tai, jog nuteistasis suvokė, kad Bendrovė nepajėgs atsiskaityti su visais kreditoriais, tarp kurių buvo įkaitų turėtojai (bankai) bei net 59 pirmos eilės kreditoriai (darbuotojai). Tą R. J. G. pats pripažino tiek teisiamojo posėdžio metu (b. t. 25, b. l. 35-37), tiek teikdamas atitinkamus dokumentus Bendrovės bankroto byloje, tačiau nepaisant to, likus kelioms dienoms iki Bendrovės bankroto bylos iškėlimo (2009-09-03), jis sudarė tarpusavio užskaitymo aktus su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“. Tokie R. J. G. veiksmai vertintini kaip neteisėti ir prieštaraujantys galiojančioms teisės normoms. Pats nuspręsdamas kurio iš 192 Bendrovės kreditorių reikalavimai turėtų būti patenkinti prieš pat bankroto bylos iškėlimą, R. J. G. pažeidė kitų Bendrovės kreditorių teises, 648 639,62 Lt suma sumažindamas jų galimybes patenkinti savo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nagrinėjamu atveju ta aplinkybė, jog su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ Bendrovė buvo atsiskaičiusi santykinai mažiausiai, laikytina nereikšminga ir dėl to, jog 2009-08-28 (pirmo tarpusavio užskaitymo akto sudarymo dieną) jau buvo aišku, kad Bendrovė negalės tęsti savo veiklos, o klausimą dėl kreditorinių reikalavimų tenkinimo eiliškumo turės spręsti Bendrovės bankroto bylą nagrinėsiantis teismas. Tas pats pasakytina ir dėl apeliacinio skundo argumento, susijusio su kitų kreditorinių reikalavimų tenkinimu 2009 metais. Paties nuteistojo teigimu, 2009 m. daugiausiai buvo dengiami bankų reikalavimai, kurie ir taip, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 34 str., turėtų būti tenkinami pirmiausiai iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Tuo tarpu UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ yra tik trečios eilės kreditorius. Be to, šiuo atveju yra svarbus atsiskaitymo su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ laikas – prieš pat bankroto bylos Bendrovei iškėlimą, apie kurį R. J. G. buvo puikiai žinoma ir kuriam jis pritarė, sutikdamas su pateiktu ieškiniu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad atsiskaitydamas su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“, R. J. G. panaudojo bankams įkeistas atsargas – Bendrovės baldus.

Pažymėtina, jog 2011-02-14 Vilniaus apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-145-178-2011 pagal ieškovo bankrutuojančios UAB (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, teismas visiškai patenkindamas ieškinį, konstatavo, jog UAB (duomenys neskelbtini), turėdamas daug kreditorių – virš 200, būdamas nemokus, ruošdamasis bankroto inicijavimui, ką pripažino ir pats bendrovės direktorius R. G., 2009-08-28 teikdamas ieškinį teismui dėl bankroto bylos iškėlimo bei rašydamas atsiliepimą į vieno iš kreditorių ieškinį, sudarydamas 2009-08-03 pirkimo – pardavimo sutartį, pasirašydamas 4 tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktus su UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ elgėsi nesąžiningai, tai yra žinojo ir turėjo žinoti, kad jis atsiskaitydamas, suteikė pirmenybę tik vienam iš kreditorių, t.y. UAB „Vilniaus Sigmos partneris“ ir pažeidė kitų kreditorių teises. Šis teismo sprendimas Lietuvos Apeliacinis teismo 2012-02-27 nutartimi bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismo nutartimi Nr. 3K-3-47-2013 buvo paliktas galioti nepakeistas (b. t. 20, b.l. 148-155).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad apylinkės teismas laikėsi BPK 20 straipsnio reikalavimų, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas, teisingai kvalifikavo nuteistojo R. J. G. padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 208 straipsnio 1 dalį, tad naikinti 2013-10-09 teismo nuosprendį apelianto skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo.

Dėl civilinio ieškovo UAB „RLD“ apeliacinio skundo

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 str., 115 str. 1 d.). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pažymėtina, kad civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas.

Įvertinęs byloje surinktą medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiamas nuosprendis, dalyje dėl UAB „RLD“ civilinio ieškinio, yra pagrįstas ir teisėtas. Pritardama apylinkės teismo išvadai, teisėjų kolegija atkreipia civilinio ieškovo dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Tai reiškia, kad tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys. Nagrinėjamu atveju, R. J. G. pripažintas kaltu, padaręs BK 208 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, dėl kurios visi likę Bendrovės kreditoriai patyrė 648 639,62 Lt žalą. Pažymėtina, jog ši žala buvo patirta visų likusių Bendrovės kreditorių, kurių iki šiol nagrinėjamoje Bendrovės bankroto byloje yra apie 200 (Teismų sistemos LITEKO duomenimis). Kokią žalą konkrečiai patyrė kiekvienas Bendrovės kreditorius, tarp kurių yra ir UAB „RLD“, nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta nebuvo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios kategorijos bylose, esant tokiam dideliam kreditorių skaičiui, to ir neįmanoma būtų padaryti, tad teigti, jog dėl neteisėtų R. J. G. veiksmų civilinis ieškovas patyrė 860 312,70 Lt turtinę žalą (visa UAB „RLD“ kreditorinio reikalavimo suma), nėra jokio pagrindo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog UAB „RLD“ R. J. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl 860 312,70 Lt priteisimo, yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl pirmos instancijos teismo atmestas pagrįstai.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. J. G. ir civilinio ieškovo UAB „RLD“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-09 nuosprendžio atmesti.