Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos veikos padarymo aplinkybės

1. A. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo dukterėčią I. B., o būtent: 2024 m. lapkričio 30 d., apie 17.20 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia įrėmė kumštį nukentėjusiajai I. B. į veido sritį ir pastūmė bei sugriebė nukentėjusiajai už dešinės rankos ir ją spaudė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. B. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus - kraujosruvas dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje. Tokiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis A. J. kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, dėl savo veiksmų gailisi. Nurodė, jog su dukterėčia kilo žodinis konfliktas (kadangi pastaroji, kaip teigė kaltinamasis, šaukė ant jo mamos). Šio konflikto metu įrėmė nukentėjusiajai kumštį į veidą, pastūmė ją, taip pat suėmė už rankos, nuo šių veiksmų nukentėjusiajai galėjo likti sužalojimai. Jog konflikto metu buvo išgėręs kaltinamasis neigė, nurodė, jog tuo metu buvo blaivus. Po įvykio atsiprašė nukentėjusiosios, ji jam atleido, šiuo metu jie nebekonfliktuoja.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Nukentėjusioji I. B. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog A. J. yra jos dėdė, sutinka duoti parodymus. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su močiute Z. D. J.. A. J. gyvena kažkur (duomenys neskelbtini) gatvėje pas draugę. Jis kartais ateina pas jas su močiute į svečius, kartu negyvena. Dažniausiai ateina, kai būna neblaivus. Dėdė vedą asocialų gyvenimo būdą, vartoja alkoholį kiekvieną dieną. Kartais gyvena jų namo sandėliuke, taip pat dažnai būna gatvėje, girtauja su benamiais. 2024 m. lapkričio 30 d., apie 17 val., A. J. atėjo į namus, būdamas akivaizdžiai neblaivus, šūkavo, kabinėjosi žodžiu. Ji paprašė jo, kad išeitų, nes yra neblaivus, šūkauja namuose, o močiutė silpnos sveikatos, neseniai po operacijos, labai sunkiai vaikšto. Ji tuo metu sėdėjo virtuvėje ant sofos, priėjęs prie jos dėdė užsimojo ranka lyg norėdamas jai trenkti, dėl to ji koja jį pastūmė nuo savęs. Su koja pastūmė jam per kojas. Dėl tokio jos elgesio A. J. supyko, įrėmė jai savo kumščiu į veido sritį ir pastūmė veidą, jai skaudėjo, buvo sukeltas fizinis skausmas. Tada ranka įsikibo į jos dešinės rankos žastą ir jį spaudė, taip sukeldamas fizinį skausmą. Pasakė dėdei, kad kvies policiją, pasiėmė telefoną ir nuėjo į kitą kambarį skambinti 112. Kai A. J. išgirdo, kad kviečia pareigūnus, pabėgo. Atvyko pareigūnai, o vėliau medikai. Medikai ją apžiūrėjo, į ligoninę nevyko. Ant veido jokių sužalojimų neatsirado, mėlynė atsirado ant dešinės rankos. Kai prieš ją dėdė smurtavo, buvo virtuvėje, močiutė irgi buvo virtuvėje, ar ji matė kas buvo, nežino ir neklausė jos, nes jos sunki sveikata, nenorėjo daugiau jos nervuoti. Visas įvykis įvyko apie 17.20 val. Civilinio ieškinio nereiškia (1 t., b. l. 59–61).

5. Liudytoja Z. D. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad A. J. yra jos sūnus, sutinka duoti parodymus jo atžvilgiu. I. B. yra jos anūkė, jos dukters duktė. Su anūke gyvena dviese adresu (duomenys neskelbtini). Pas jas į svečius kartas nuo karto ateidavo jos sūnus A. J., tačiau konfliktų nebūdavo. 2024 m. lapkričio 30 d., tiksliai valandos nepasakys, į namus atėjo sūnus. Kiek pamena, jis buvo girtas, nes pažįsta sūnų ir žino kaip jis atrodo. Į namus sūnų įleido I. B.. Liudytojos labai sunki sveikata, sunkiai vaikšto. Kai visi buvo virtuvėje, nepamena dėl ko, I. B. kažką pasakė A. J. ir jie susipyko, kilo žodinis konfliktas. Ji labai išsigando, pamena, kad A. J. sugriebė I. B. už rankos, kurios nepamena. Kiek pamena, smūgių jokių nesudavė, prirėmęs kumščio prie veido nebuvo arba nepastebėjo. Dėl kilusio konflikto pradėjo šaukti ant A. J. ir traukti jį už striukės nuo I. B.. Pamatė, kad I. B. labai išsigando, pradėjo šaukti, kad kvies policiją ir nuėjo į kitą kambarį. Anūkė A. J. nieko nepadarė, spardėsi ji kojomis, kad jis prie jos nesiartintų, tačiau jam niekur nepataikė. Kai I. B. pradėjo kviesti policiją, jis pabėgo. Pas anūkę matė mėlynę ant rankos, tiksliai nepamena kurios, daugiau sužalojimų nematė. I. B. turi negalią, ji yra neveiksni. Supranta ir kalba aiškiai, tačiau būna protrūkiai (1 t., b. l. 129, 130).

6. Liudytojas M. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad dirba vyr. tyrėju. Tikslios datos nepamena, gali būti, kad dirbo 2024 m. lapkričio 30 d. Gavo pranešimą, kad namuose, kiek pamena, neblaivus dėdė smurtavo prieš dukterėčią. Atvykus į įvykio vietą juos pasitiko nukentėjusioji mergina, namuose dar buvo jos močiutė. Nukentėjusioji buvo labai susijaudinusi, sunkiai aiškino aplinkybes, ar verkė, nepamena. Kiek pamena, mergina sakė, kad atėjo pas jas į namus neblaivus dėdė, pradėjo šūkauti ir ją sugriebė už rankos, kurios rankos nepamena. Kokius dar veiksmus atliko asmuo nepamena arba nukentėjusioji nesakė. Pas nukentėjusiąją akivaizdžių sužalojimų nepastebėjo. Su nukentėjusiosios močiute bendravo, konkrečiai ji nenurodė aplinkybių, tik sakė, kad jos sūnus mušė jos anūkę. Močiutė buvo labai susijaudinusi. Į kurias vietas ir kaip mušė nenurodė. Įtariamasis buvo pasišalinęs, jo nesulaikė. Pamena, kad medikai apžiūrėjo nukentėjusiąją, nukentėjusioji į ligoninę nebuvo vežta. Viskas buvo filmuota kūno kameromis (1 t., b. l. 133–135).

7. 2024 m. lapkričio 30 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole užfiksuotas I. B. pareiškimas apie jos atžvilgiu dėdės A. J. padarytą nusikalstamą veiką, nurodant, kad 2024 m. lapkričio 30 d. apie 17.15 val., adresu (duomenys neskelbtini), į namus užėjo akivaizdžiai neblaivus dėdė A. J., kuris šūkavo, kabinėjosi žodžiu. Ji paprašė, kad jis išeitų, kadangi neblaivus ir šūkauja namuose. Jis jos neklausė, apie 17.20 val., atėjo link jos į virtuvę, kur ji sėdėjo ant sofos. Kadangi asmuo buvo agresyvus ir bandė jai trenkti, ji jį pastūmė koja. Dėl to jis įsiuto, įrėmė jai savo kumščiu į veido sritį ir pastūmė jos veidą. Taip pat asmuo konflikto metu buvo įsikabinęs į jos dešinės rankos žastą. Dėl tokių veiksmų pajuto fizinį skausmą veido ir dešinės rankos srityje. Po įvykio paskambino 112 ir pranešė apie įvykį. A. J. pabėgo. Prašo policijos pagalbos nubaudžiant jį įstatymo nustatyta tvarka. Civilinio ieškinio tvarka išaiškinta, jo neteiks (1 t., b. l. 9–12).

8. 2024 m. lapkričio 30 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios bute, adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra (1 t., b. l. 19–26).

9. 2024 m. lapkričio 30 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota nukentėjusios I. B. kūno apžiūra. Apžiūros protokole užfiksuota: ant dešinės rankos, ties žasto sritimi, matomas raudonos spalvos įdrėskimas, maždaug 9 cm pločio (1 t., b. l. 40–46).

10. Greitosios medicininės pagalbos kvietimo kortelėje užfiksuota, kad pasak pacientės, konflikto ir grumtynių su dėde metu, dėdė ranka kliudė veidą, dešinę alkūnę, dešinį žastą. Mergina stresuoja, sudirgusi. Ant veido sumušimo žymių nestebima, be sąmonės nebuvusi. Ant žasto nežymios kraujosruvos smulkios, sumušimo žymės ant alkūnės (1 t., b. l. 69, 70).

11. 2024 m. gruodžio 5 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta: 1. I. B. padarytos kraujosruvos dešiniame žaste ir dešinėje alkūnėje. 2. I. B. nustatyti kūno sužalojimai padaryti apytikriai prieš 2-4 paras iki atliekant teismo medicininį apžiūrėjimą (į ekspertizės skyrių atvyko 2024 m. gruodžio 3 d.). 3. I. B. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo penkių trauminių poveikių kietais bukais daiktais. 4. I. B. nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. 5. I. B. nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi griuviminei ar kritiminei traumai (1 t., b. l. 75).

12. 2025 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota skaitmeninės garso įrašo kopijos su 2024 m. lapkričio 30 d., 17.24 val., bendrajame pagalbos centre gautu I. B. pranešimu, apžiūra. Skambučio įrašas: 2 moters balsas: va dabar tau necenzūrinis žodis bus, pareiškimas tau bus. 1 moters balsas: 112 klausau. 2 moters balsas: laba diena, norim policijos, į (duomenys neskelbtini), mane pradėjo mušti dėdis. 1 moters balsas: durų kodas? 2 moters balsas: (duomenys neskelbtini). 1 moters balsas: kas čia jus muša? 2 moters balsas: dėdis, močiutė ligota yra. 1 moters balsas: kiek asmenų yra? 2 moters balsas: mes dvi ir dėdis, atein girtas necenzūrinis žodis ir mušas. 1 moters balsas: trenkė jums kur nors? 2 moters balsas: jo, norėjo tipo pasmaugt, prie veido du sykius (nesuprantamas žodis). 1 moters balsas: savo vardą sakykite? 2 moters balsas: I. B.. 1 moters balsas: nepilnamečių nėra? 2 moters balsas: nėra. 1 moters balsas: gerai laukite policijos (1 t., b. l. 34–36).

13. 2025 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra. Įrašai daryti dviejų pareigūnų kūno kameromis, juose užfiksuotos analogiškos aplinkybės. Į įvykio vietą, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, adresu (duomenys neskelbtini), atvyksta policijos pareigūnai. Buto duris atidaro moteris, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai Z. D. J.. Pareigūnai užeina į butą, pareigūnas sako nieko nėra, moteris sako „jisai lėkė ir išlėkė, žinot kaip yra“. Pareigūnai klausia, ar skambino anūkė, moteris sako, kad taip „jis pradėjo ją mušti“. Pareigūnai užeina į virtuvę, kurioje yra mergina, kaip žinoma iš ikiteisminio tyrimo bylos, tai I. B., ji sako „pradėjo muštis“. Pareigūnas klausia, kiek jai metų, I. B. sako 20, pareigūnas klausia, kas jai yra dėdė, ji paaiškina, kad dėdė yra močiutės sūnus, o ji yra anūkė. Z. D. J. sako, kad anūkė nori rašyt pareiškimą, nes jau viskas seniai tęsiasi. Pareigūnas klausia, ką jai padarė, I. B. sako „į ranką, į veidą trenkė, bet nestipriai, nespėjo dar taip stipriai suduot“. Z. D. J. sako, kad įėjo girtas, jis čia negyvena. I. B. sako „jis ant manęs puolė, aš jį tik su kojom pastūmiau, gyniaus“, sėdėdama ant sofos rodo, pakelia koją. Pareigūnas klausia, ar jai buvo sukeltas fizinis skausmas, I. B. sako, kad sukėlė, pareigūnas klausia kiek vertina nuo 0 iki 10, Z. D. J. sako, kad ji persigando, I. B. sako „nu nėra taip skaudu, neskaudžiai“, Z. D. J. sako „garsiai šaukė, žiaurus triukšmas, išsigando labai“. Pareigūnas klausia, ar nereikia medikų, mergina sako, kad nereikia, močiutė sako, kad davė valerijonų. Pareigūnė klausia, koks jo vardas, I. B. sako „A. J.“, pareigūnas klausia, kur jis gyvena, Z. D. J. sako laiptinės sandėliuke, daugiausia pas sugyventinę (duomenys neskelbtini). Z. D. J. sako „pradėjo ją stumdyt, mušt, ta jau atvirto su kojom ginas, bijo, kad neužduotų į galvą, vienu žodžiu yra baisus žmogus, aš galiu tiek pasakyt“. Pareigūnas klausia, ar sukėlė jai fizinį skausmą, I. B. sako „nu tai jo, skauda ranką (pakelia dešinę ranką), bet pakenčiamai“. Z. D. J. sako, kad ji per kuprą jam davė, kai jis puolė, negalėjo jo atitraukt, kai jis puolė su visom keturiom. Pareigūnas klausia, ar nori, kad būtų baudžiamoji byla ar kad 15 parų negalėtų čia artintis. Moterys sako, kad vis tiek jis pareis, kad jau yra anksčiau buvę. I. B. sako, kad nori rašyt pareiškimą. Pareigūnas liepia jai rengtis, sako, kad ji vyks kartu su jais į policijos komisariatą. Pareigūnas klausia, ar Z. D. J. matė visą įvykį, moteris sako, kad matė, dar jį nuo jos plėšė, pareigūnė užsirašo moters duomenis. Pareigūnas klausia, tai kur jai trenkė, I. B. sako „į veidą, į ranką, sako aš tave pasmaugsiu, jis jau norėjo smaugt, bet aš jam su ranka atmušiau“, sako kad viskas vyko virtuvėj, ant sofos (1 t., b. l. 37–39).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

14. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas.

15. A. J. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė įrėmęs nukentėjusiajai kumštį į veidą, pastūmęs ją, taip pat suėmęs už rankos, nuo šių veiksmų nukentėjusiajai, kaip nurodė kaltinamasis, galėjo likti sužalojimai. Smurto aplinkybes šiuo atveju patvirtina ir nukentėjusiosios parodymai, jos skambučio bendrajam pagalbos centrui įrašas, į įvykio vietą atvykusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašuose užfiksuotos aplinkybės, kuomet I. B. pareigūnams papasakojo apie smurtinius dėdės veiksmus. Galiausiai, padaryti sužalojimai taip pat užfiksuoti nukentėjusiosios apžiūros protokole, vėliau įvertinti specialisto, pateikta specialisto išvada, kurioje atitinkamai nurodyta, kokie sužalojimai I. B. šiuo atveju buvo nustatyti. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, įremdamas kumštį į veidą, pastumdamas nukentėjusiąją ir suimdamas jai už rankos, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels I. B. fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmai, aprašyti šio nuosprendžio 1 pastraipoje, kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimas, kiti klausimai

16. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

17. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo teisme A. J. pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, taigi ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia. Prokurorė prašė pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte – jog veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas pažymi, jog sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nagrinėjamu atveju A. J. iš karto po įvykio sulaikytas nebuvo, teisme apsvaigimą nuo alkoholio įvykio metu neigė. Nors tiek nukentėjusioji, tiek liudytoja Z. D. J. ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog kaltinamasis įvykio metu buvo neblaivus, nepatikrinus jo blaivumo iš karto po įvykio ir neturint kitų galimybių pašalinti abejones šiuo klausimu, ši aplinkybė negali būti pripažinta jo atsakomybę sunkinančia.

18. A. J. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiama viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Nusikalstama veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia. Nustatyta, kaip minėta, viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaip nurodė teisme, kaltinamasis registruojasi Užimtumo tarnyboje, darbo neturi, laikomas neteistu, bylos duomenimis administracine tvarka paskutinį kartą baustas pakankamai seniai - 2023 m. (1 t., b. l. 150–159). Įvertinęs tiek padarytą nusikalstamą veiką, jos pobūdį ir pavojingumą, tiek nurodytas kaltinamojo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, taip pat kaltinamojo išreikštą sutikimą dėl viešųjų darbų atlikimo, teismas sprendžia, jog prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis ir jos dydis – viešieji darbai 6 mėnesiams (įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų) - šiuo atveju yra teisingi. A. J. darbo neturi, apskritai gyvenime yra dirbęs tik trumpą laiko tarpą (1 t., b. l. 160), taigi viešųjų darbų bausmė, teismo vertinimu, yra tinkamiausia bausmės rūšis šiuo atveju. Kadangi byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino, jam skiriama bausmė mažintina trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

19. Kadangi A. J. padarė smurtinę nusikalstamą veiką dukterėčios atžvilgiu, jam skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, šią priemonę įpareigojant įvykdyti per 9 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

20. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, skirta 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu, paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios (1 t., b. l. 189–192).

21. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais – paliktinas saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

A. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant kas mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui (viso – 120 valandų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

A. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais - palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Išaiškinti A. J., jog jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti jam paskirtų viešųjų darbų, teismas gali atleisti jį nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai nuo viešųjų darbų bausmės atleidžiamas nepilnametis. Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol šis asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu. Viešieji darbai keičiami bauda arba laisvės apribojimu pagal šio kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti A. J., kad nuteistieji, kuriems paskirta viešųjų darbų bausmė, privalo: 1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta viešųjų darbų bausmė, įsiteisėjimo dienos; 2) atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną; 3) per teismo paskirtą laiką neatlygintinai dirbti teismo nustatytą valandų skaičių per mėnesį visuomenės labui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.