Utenos apylinkės teismo sprendimas

2021-08-24 · Civilinė byla Nr. e2YT-2580-1093/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-24
Bylos Nr.
e2YT-2580-1093/2021
Teisminio proceso Nr.
2-30-3-00267-2021-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Benetė
Pareiškėjas
G. B.
Suinteresuotas asmuo
V. B., S. B., I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-2580-1093/2021Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00267-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.2; 3.2.6.1; 3.4.5.2
UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 24 d.MolėtaiUtenos apylinkės teismo Molėtų rūmų teisėja Monika Benetė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. B. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys –V. B., S. B., I. B., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas G. B. 2021 m. birželio 3 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po sutuoktinės A. B. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) priėmė palikimą, pradėdamas jį faktiškai valdyti.

2. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo G. B. sutuoktinė A. B.. Dar gyvendami santuokoje su A. B., jie įsigijo nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir kitais statiniais, esančius (duomenys neskelbtini); penkis žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas su palikėja turėjo vaikų: dukteris V. B. ir S. B., sūnų I. B.. Daugiau pirmos eilės įpėdinių nėra. Po sutuoktinės mirties aukščiau minėtą nekilnojamąjį turtą pareiškėjas pradėjo faktiškai valdyti: prižiūri namus, juos remontuoja, tvarko aplinką, dirba žemę, moka komunalinius mokesčius. Nors turtą valdo ir faktiškai palikimą priėmė, tačiau paveldėti pagal įstatymą negali, nes praleistas įstatymų nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti. Į Molėtų rajono 2-ąjį notaro biurą dėl paveldėjimo po A. B. mirties niekas nesikreipė ir paveldėjimo byla nepradėta. Nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinės mirties pareiškėjas priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, atsiras pagrindas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į šį palikimą sudarantį turtą.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į pareiškimą prašė jį nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad VĮ „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. B. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. B. paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad G. B. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ „Turto bankas“ neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui.

4. Suinteresuoti asmenys I. B. ir V. B. atsiliepimais su pareiškimu sutiko.

5. Suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir S. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, procesiniai dokumentai jiems įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkinamas.

6. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį (palikimą) priimti. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį (palikimą) valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo (turtu) rūpintis kaip savo (daiktą valdo, jį (daiktą) naudoja, prižiūri, juo (daiktu) disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos kasacinio teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį (palikimą) valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).

7. Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį (palikimą) valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (palikimą) (disponuoti, naudotis juo (palikimu)) kaip savo, ar jie (veiksmai) atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečias bei kiekvienu atveju individualias faktines bylos aplinkybes. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

8. Pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis). Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).

9. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja įstatyme ir teismų praktikoje nurodytos sąlygos spręsti klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – tai, kad pareiškėjas G. B. priėmė palikimą, atsiradusį po jo sutuoktinės A. B. mirties, faktiškai pradėdamas paliktą turtą valdyti. Pagal pareiškimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, kad pareiškėjas G. B. su palikėja A. B. santuoką sudarė (duomenys neskelbtini), santuokoje gimė vaikai: V. B., S. B. ir I. B.. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo sutuoktinė A. B. mirė. Po sutuoktinės mirties liko nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise pareiškėjui priklausė pagal 1999 m. kovo 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini): žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai-šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai statiniuai-išvietė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini); žemės sklypai, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini)

10. G. B. po savo sutuoktinės mirties priėmė palikimą faktiškai jį valdydamas – prižiūrėdamas ir valdydamas sutuoktinei priklausiusią turto dalį – prižiūrėdamas namus, juos remontuodamas, tvarkydamas aplinką, dirbdamas žemę, mokėdamas mokesčius. Molėtų rajono savivaldybės administracijos Mindūnų seniūnijos 2021 m. gegužės 12 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pareiškėjas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teikė 2012 – 2021 metų laikotarpiui paraiškas paramai už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos. Palikimo priėmimo faktas patvirtinamas ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją esančiais duomenimis apie tai, kad G. B. 2019 m. spalio 19 d., 2020 m. gruodžio 18 d. ir 2021m. kovo 3 d. mokėjo už elektros energiją, tiektą į objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo paaiškinimai apie tai, kad jis pradėjo faktiškai valdyti po A. B. mirties likusį turtą, yra nuoseklūs (CPK 186 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad po A. B. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys. Suinteresuoti asmenys V. B., S. B. ir I. B. į paveldimą turtą pretenzijų neturi. Iš Molėtų rajono 2-ojo notarų biuro rašto matyti, kad įpėdiniai, mirus A. B., į notaro biurą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė. Šių nustatytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad G. B. po A. B. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai jį (palikimą) pradėjęs valdyti. Pagal CK 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis (įpėdinis) pradėjo valdyti turtą, juo (turtu) rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo (turtu) disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.), todėl jis laikomas priėmusiu palikimą (CK 5.51 straipsnis).

11. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, jog G. B. priėmė A. B. palikimą faktiškai jį (palikimą) pradėdamas valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

12. Teisinę reikšmę turintis faktas nustatomas, siekiant įstatymų numatyta apimtimi realizuoti paveldėjimo teisę.

13. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neaiškina ir nekonstatuoja palikto turto kiekio, jo dalių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 56 patvirtinta apžvalga).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjo G. B. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.

Teisėja Monika Benetė