- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-07
- Bylos Nr.
- I2-3048-561/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00526-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas (pirm.), Violeta Petkevičienė, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- S. R.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- "Transdepas"
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Petkevičienės ir Indrės Žvaigždinienės,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Transdepas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. R. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) sprendimą Nr. 22S58012 dėl leidimo laikinai gyventi Nr. 760033415 (toliau – Sprendimas).
Skundo reikalavimą grindė tokiais argumentais:
Pasak pareiškėjo, skundžiamu Sprendimu buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Toks Sprendimas priimtas dėl to, kad pareiškėjo darbdavys buvo nubaustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus.
Nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, pareiškėjas teigė, kad 2019 m. liepos 19 d. Departamentas priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, kuris Departamento 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu buvo pakeistas į leidimą laikinai gyventi iki 2023 m. gegužės 17 d., tačiau pastarąjį atsakovas panaikino dėl to, jog Departamentas gavo informacijos iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybinė darbo inspekcija) dėl UAB „Transdepas“ (toliau – ir Bendrovė) pripažinimo pažeidusia įstatymo nuostatas, susijusias su trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarka. Bendrovei 2021 m. liepos 13 d. nutarimu buvo paskirta 200,00 Eur bauda už minėtos tvarkos pažeidimą. Pareiškėjo teigimu, kai jis 2019 m. gegužės 15 d. pateikė atsakovui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, Bendrovė nebuvo pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatų. Taip pat pareiškėjas teigė, kad 2021 m. gegužės 13 d. Departamentui priimant sprendimą pakeisti leidimą laikinai gyventi dar nebuvo surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė buvo pripažinta pažeidusi trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Taigi, pareiškėjas mano, kad Departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi atgaline data, kas reiškia, kad neteisėtai ir nepagrįstai.
Pabrėžė, kad dėl tokio Departamento priimto Sprendimo pareiškėjas atsidūrė visiškoje teisinio neapibrėžtumo situacijoje, nes pareiškėjas negali dirbti ir grįžti iš darbo komandiruotės užsienyje, kurioje yra šiuo metu.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą pateikė savo poziciją, kurią grindė iš esmės šiais argumentais:
2021 m. liepos 13 d. Bendrovei surašytas nutarimas, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus). Bendrovei paskirta 200,00 Eur bauda sumokėta 2021 m. liepos 29 d. Taigi, atsakovo teigimu, pareiškėjo darbdavį patraukus administracinėn atsakomybėn už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus atsirado teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi.
Nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Departamentas pareiškėjo turimą leidimą laikinai gyventi panaikino atgaline data, nes tokie pareiškėjo teiginiai yra deklaratyvūs bei neatitinka realios situacijos. Įstatyme nurodytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Nors pareiškėjui leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjas galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios, nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimas laikinai gyventi buvo išduotas, ir atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Pats pareiškėjas savo skunde neginčijo Sprendimo pagrindo.
Taip pat atsakovas nesutiko su pareiškėjo skundo teiginiais, kad Departamentas, priimdamas Sprendimą turėjo atsižvelgti į tai, kad dėl tokio priimto sprendimo pareiškėjas negalės dirbti ir grįžti iš darbinės komandiruotės užsienyje. Teigė, kad Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų ir šiame įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo. Dėl to Departamentas turi pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi, todėl Sprendimas nepažeidė pareiškėjo teisėtų lūkesčių.
Atkreipė dėmesį į tai, kad sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas. Mano, kad priimtas Sprendimas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis, todėl jo panaikinti pagrindo nėra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:
Pareiškėjas 2019 m. gegužės 15 d., tuo pagrindu, jog ketina dirbti Bendrovėje, Departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas laikinai gyventi) (b. l. 3, 10).
Išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas, bei 44 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Leidimas laikinai gyventi Nr. LT748564, galiojęs iki 2021 m. birželio 16 d., buvo išduotas 2019 m. liepos 26 d.. Departamento 2021 m. gegužės 13 d. sprendimu šis leidimas pakeistas į leidimą laikinai gyventi Nr. 760033415, galiojantį iki 2023 m. gegužės 17 d. (b. l. 3, 10).
Departamentas, atlikdamas užsieniečių kontrolę nustatė, kad 2021 m. liepos 13 d. Valstybinė darbo inspekcija surašė nutarimą, kuriuo Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą (už trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus) ir Bendrovei paskirta 200,00 Eur bauda, kuri sumokėta 2021 m. liepos 29 d. (b. l. 3, 10, 19).
Atsižvelgdamas į tai, Departamentas 2022 m. sausio 17 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi (b. l. 3, 5).
Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo panaikintas leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo bei pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad skundžiamas Sprendimas grindžiamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai (b. l. 3).
Bylos medžiaga patvirtina, kad Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kadangi leido nuo 2021 m. kovo 19 d. iki 2021 m. balandžio 29 d. dirbti Ukrainos piliečiui A. M., turėjusiam nacionalinę „D“ vizą, išduotą kitos įmonės (UAB „Baltic transline“) prašymu (b. l. 3, 20).
Įstatymo 50 straipsnio, nustatančio leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindus, 1 dalies 19 punkto a papunktyje nustatyta, kad darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.
Pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą, užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimais laikomi darbdavio, įdarbinusio trečiosios šalies pilietį, veiksmai, kai jis įdarbina trečiosios šalies pilietį nesilaikydamas sąlygos, kad užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje arba 44¹ straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus).
Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad pareiškėjas neginčija Sprendimo pagrindo, kad Bendrovė yra bausta už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus. Teismo vertinimu, Departamentas turėjo vertinti ir įvertino duomenis, kurie buvo aktualūs priimant skundžiamą Sprendimą, jog Bendrovė Valstybinės darbo inspekcijos 2021 m. liepos 31 d. nutarimu nubausta pagal Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktą už tokį pažeidimą jai skiriant minimalią 200,00 Eur baudą (Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju nėra svarbu, ar būtent pareiškėjo atžvilgiu buvo nustatytas užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimas, nes tokios aplinkybės nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, yra baustas už užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieneri metai. Pažymėtina, kad tokie teismo išaiškinimai visiškai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5344-556/2019).
Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo argumentą, kad Departamentas pareiškėjui panaikino leidimą laikinai gyventi atgaline data. Dėl šio argumento pasisakydamas teismas pažymi, jog Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktyje numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkčiu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas Sprendimas yra proporcingas ir adekvatus. Atsakovui nesuteikta teisė priimti alternatyvių sprendimų minėtu Įstatymo pagrindu.
Pareiškėjo skunde nurodomas argumentas, kad dėl priimto Sprendimo pareiškėjas negali dirbti ir grįžti iš darbo komandiruotės užsienyje, vertintinas kaip neturintis įtakos skundžiamo Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir, kaip teisingai atsakovas pažymėjo, ginčijamo Sprendimo vykdymas šioje situacijoje yra sustabdytas pagal Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą, todėl pareiškėjo leidimas laikinai gyventi galioja. Taip pat akcentuotina, kad, be kita ko, priimtas Departamento Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas ir pagrindą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Departamento Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris neišsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos ar negrąžinamas į užsienio valstybę Įstatymo 130 straipsnio nurodytais atvejais, jei pareiškėjas atitinka Įstatymo nustatytas sąlygas.
Teismas konstatuoja, jog skundžiamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo individualiam teisės aktui nustatytus reikalavimus, jame išsamiai nurodytos nustatytos faktinės aplinkybės, kurios yra tinkamai įvertinos, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, o motyvų išdėstymas yra adekvatus, paremtas surinktais duomenimis. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo panaikinti Sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133–134 straipsniais, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140¹ straipsnio 3 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.