Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Šarkos ir Astos Urbonienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimą Nr. KS-165 „Dėl S. S.“ ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas ir jo atstovas advokatas nurodė, kad atsakovė skundžiamu sprendimu pripažinimo, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys S. S., atstovaudamas viešajai įstaigai (toliau – ir VšĮ) „Tekančios saulės tiltai“ ir pasirašydamas 2022 m. birželio 8 d. sutartį su Šiaulių rajono savivaldybės administracija dėl paramos lėšų naudojimo karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos paslaugoms, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 12 straipsnio 2 dalį, kurioje numatytas draudimas valstybės tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.

Pažymėjo, jog Komisija skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas įstatymo nustatyta tvarka neatliko privalomų veiksmų, kad jam būtų suteikta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta apribojimo atstovauti išimtis. Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nėra išvardyti veiksmai, kurių privalo imtis valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, kad jo atžvilgiu būtų taikytina Įstatyme numatyta apribojimų išimtis.

Nurodė, kad į Šiaulių rajono savivaldybės administraciją 2022 m. gegužės 30 d. kreipėsi rėmėjai iš Japonijos, kurie surinko finansinę paramą karo pabėgėliams iš Ukrainos, gyvenantiems Lietuvoje. Rėmėjai iš Japonijos 2022 m. gegužės 30 d. rašte (toliau – ir Delegavimo raštas) nurodė, kad daugelį metų pažįsta S. S. kaip istoriką, todėl pasirinko suteikti finansinę paramą Šiaulių rajono savivaldybei, kad ji užtikrintų tinkamą šios teikiamos finansinės paramos įgyvendinimą karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijai.

Atkreipė dėmesį, jog Delegavimo raštu S. S., atstovaudamas VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, buvo įgaliotas įgyvendinti karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos ir mokymų projektą. Minėtu raštu rėmėjai iš Japonijos išreiškė prašymą Šiaulių rajono savivaldybei sudaryti visas sąlygas pareiškėjui S. S. panaudoti suteikiamą paramą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos ir mokymų projektui įgyvendinti.

Nurodė, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į gautą rėmėjų iš Japonijos prašymą, nusprendė sudaryti su pelno nesiekiančia VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, atstovaujama direktoriaus S. S., 2022 m. birželio 8 d. Paramos lėšų, gautų iš Japonijos rėmėjų karo pabėgėliams iš Ukrainos integracijos paslaugoms, naudojimo sutartį Nr. SRZ-396 (3.54E) (toliau – ir Sutartis). Pagal šią sutartį, VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ suteikia karo pabėgėliams iš Ukrainos integracijos mokymų paslaugų paketą. Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariui S. S. ir Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui G. K. pasirašant Sutartį, Sutarties preambulėje buvo nurodyta, kad pareiškėjas veikia pagal rėmėjų iš Japonijos Delegavimo raštą.

Pažymėjo, jog Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs interesų konflikto riziką ir pavesdamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nario S. S. atstovaujamai VšĮ ,,Tekančios saulės tiltai“ įgyvendinti visuomenei naudingą tikslą pagal Sutartyje numatytas sąlygas, pasinaudojo Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta teise taikyti atstovavimo apribojimo išimtį.

Taigi, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, pasirašydamas Sutartį, išreiškė sutikimą, kad Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo konkrečiu atveju ir Sutartyje nurodytu tikslu, kuris tenkina viešuosius poreikius, gali būti VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ atstovu šiame santykyje. Tokiu būdu neabejotinai faktiškai ir teisiškai buvo suteiktas leidimas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariui S. S. atstovauti VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ įstaigoje, kurioje jis dirba.

Vadovaujantis Įstatymo 12 straipsnio 4 dalimi ir Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 34 straipsnio 1 dalimi, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, kaip įstaigos vadovas, kurioje Savivaldybės tarybos nariu dirba S. S., turi išimtinę diskreciją taikyti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytų atstovavimo ribojimų išimtis. Be to, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius pagal Įstatymą yra ir kontroliuojantis subjektas, kuris ne tik gali taikyti atstovavimo apribojimų išimtis ad hoc (konkrečios situacijos) atvejams, tačiau taip pat kontroliuoja ir prižiūri, kaip Šiaulių rajono savivaldybėje valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys laikosi šio Įstatymo, savo iniciatyva teikia rekomendacijas dėl šio Įstatymo nuostatų laikymosi (Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 22 straipsnio 3 dalis).

Nurodė, jog Komisija neturėjo jokio teisinio ir faktinio pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas nepateikė atitinkamo prašymo ar neatliko tam tikrų veiksmų siekdamas, kad jam būtų suteikta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta apribojimo atstovauti išimtis.

Atkreipė dėmesį, jog Sutarties 2.1.3 papunktyje Šiaulių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo atskleisti ar išviešinti Sutarties turinį, jeigu to reikalauja teisės aktai.

Nurodė, jog šiuo atveju, netgi pripažinus, kad leidimas atstovauti nebuvo tinkamai įformintas ar išviešintas, pareiškėjas neturėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal Įstatymą, kadangi nėra jo kaltės. Pareiškėjas Sutarties pagrindu gavo teisėtą leidimą, teisiškai įpareigojantį tinkamai vykdyti Sutartį, bendradarbiauti su Šiaulių rajono savivaldybės administracija ir teikti jai ataskaitas. Pareiškėjas negali būti baudžiamas už tai, kad veiksmai, kuriuos turėjo atlikti kitas subjektas, kuris šiuo konkrečiu atveju teikia rekomendacijas ir privalo užtikrinti tinkamą Įstatymo laikymąsi įstaigoje, kurioje valstybės tarnautoju dirba atsakomybėn traukiamas asmuo, galbūt nebuvo tinkamai atlikti, išviešinti, kaip to reikalauja Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis.

Pažymėjo, jog Komisija skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo vadovaujama VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ neatitiko kriterijų taikyti atstovavimo apribojimo išimtį pagal Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punktą, pagal kurį šio straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas atstovauti netaikomas, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas. Teigė, jog pareiškėjo vadovaujama VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ vykdydama Sutartį veikė kaip viešojo sektoriaus subjektas.

Nurodė, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, kad viešasis sektorius – tai iš valstybės ar savivaldybės biudžetų tam tikra forma išlaikomų ir remiamų institucijų ir įstaigų visuma, skirta viešajam interesui realizuoti – teikti naudą visai visuomenei, užtikrinant atskiroje valstybėje gyvenančių žmonių gerovę. Būtina sąlyga atitinkamą įmonę, įstaigą pripažinti viešojo sektoriaus subjektu – tos įmonės įstaigos finansavimas, t. y. išlaikymas, iš valstybės ar savivaldybių biudžetų bei paskirtis, susijusi su viešojo intereso realizavimu (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI2-4647-1063/2021).

Teigė, jog šiuo konkrečiu atveju egzistuoja abu kriterijai pripažinti VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ viešojo sektoriaus subjektu, kadangi Šiaulių rajono savivaldybės administracija suteikė pagal Sutartį paramos lėšas VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ viešajam interesui įgyvendinti, t. y. užtikrinti ir suteikti karo pabėgėliams iš Ukrainos integracijos mokymų paslaugų paketą. Šiaulių rajono savivaldybė, finansuodama ir pavesdama atlikti konkrečius uždavinius, susijusius su viešojo intereso tenkinimu, kurie atitiko ir VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ veiklos tikslus, pavedė ir įgaliojo VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ atlikti viešojo sektoriaus subjekto funkciją. Taigi, vykdydama Sutartį, VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ veikė kaip viešąjį interesą tenkinantis subjektas pagal Šiaulių rajono savivaldybės nustatytas kontroliuojančias sąlygas ir atliko viešojo sektoriaus subjekto funkciją.

Komisija neanalizavo pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų, tik deklaratyviai nurodė, kad VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ neatitiko nė vieno iš teisės aktuose nurodytų viešojo sektoriaus subjekto kriterijų.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, atstovaudamas VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, nepažeidė ir negalėjo pažeisti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytų draudimų, kuriuos įvardijo Komisija, kadangi VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ veikė kaip viešąjį interesą pagal Šiaulių rajono savivaldybės nustatytas sąlygas įgyvendinantis subjektas ir atliko viešojo sektoriaus subjekto funkciją. Taigi tokie veiksmai taip pat patenka į Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą išimtį.

Atkreipė dėmesį, jog Įstatymo nuostatos yra formalaus pobūdžio, todėl pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti pareiškėjo nurodytų Sutarties tikslų, orientuotų į viešojo intereso patenkinimą. Įstatymas, kurio reikalavimų privalo laikytis pareiškėjo statuso asmenys, viešąjį interesą apibrėžia specifiniu būdu, t. y. visuomenės suinteresuotumu, kad šio įstatymo subjektai savo pareigas vykdytų nešališkai ir teisingai, nes toks imperatyvas tiesiogiai išplaukia ir iš Įstatymo paskirties užtikrinti, kad valstybinėje tarnyboje priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (1 straipsnis, 2 straipsnio 4 dalis). Savivaldybės, kaip vietos bendruomenei atstovaujančios valdžios institucijos, išimtinis tikslas būtent ir yra tenkinti šios bendruomenės viešuosius poreikius. Šiam tikslui įgyvendinti savivaldybei atstovaujanti administracija su įvairiais asmenimis bei verslo įmonėmis sudaro atitinkamus sandorius. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, pareiškėjo tarnybinis statusas yra ypatingas, todėl jo elgesio modeliui yra taikomi specialūs reikalavimai.

Nurodė, jog nesutinka su skundo argumentais, kad Komisija skundžiamame sprendime išplėtė Įstatymo taikymą. Nėra ginčo dėl to, kad Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas draudimas atstovauti nėra absoliutus. Jis gali būti netaikomas dviem atvejais: 1) esant šiame įstatymo straipsnyje nustatytoms išimtims, kurių sąrašas yra baigtinis; arba 2) individualiais atvejais gavus įgalioto asmens leidimą atlikti konkrečius atstovavimo veiksmus. Komisijos atlikto tyrimo tikslas buvo patikrinti, ar aptariamo atstovavimo atveju egzistavo teisiniai pagrindai, kurių pagrindu pareiškėjui būtų galima netaikyti Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyto draudimo atstovauti, tačiau tokių pagrindų nenustatė. Šios aplinkybės išsamiai ir argumentuotai nurodytos Komisijos sprendime.

Pažymėjo, jog pareiškėjas, atstovaudamas VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, neatitiko Įstatyme numatytos išimties, nedraudžiančios atstovauti viešajai įstaigai. Atkreipė dėmesį, jog Sutarties su Savivaldybės administracijos direktoriumi pasirašymas pats savaime nėra Įstatyme numatytos išimties suteikimo aktas. Tam, kad tokia išimtis pareiškėjui būtų suteikta, dar iki atliekant atstovavimo veiksmus, jis privalėjo kreiptis į tokią išimtį įgaliotą suteikti asmenį. Pareiškėjas dėl draudimo atstovauti išimties taikymo nesikreipė į jokį subjektą. Be to, savivaldybės administracijos direktorius nėra subjektas, kuriam, vadovaujantis teisės aktų, taip pat ir Vietos savivaldos įstatymo nuostatomis, būtų suteikta teisė spęsti vietos savivaldos politikų veikloje kilusius Įstatymo nuostatų įgyvendinimo klausimus.

Akcentavo, jog Komisija skundžiamame sprendime išanalizavo ir argumentuotai nurodė, kodėl ginčijamu atveju pareiškėjo vadovaujama VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ nelaikytina viešojo sektoriaus subjektu Įstatymo 12 straipsnio nuostatų prasme.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2023 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. KS-165, kuriuo buvo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 12 straipsnio 2 dalį, teisėtumo ir pagrįstumo.

Skundžiamame sprendime Komisija pripažino, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl to, kad jis, būdamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu, atstovavo VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ pasirašydamas 2022 m. birželio 8 d. sutartį su Šiaulių rajono savivaldybės administracija dėl paramos lėšų naudojimo karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos paslaugoms.

Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijose ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje. Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniu netaikomas esant tik Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatytiems pagrindams, būtent: 1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas); 2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.

Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų apribojimų išimtis, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai.

Interesų konfliktas Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamas kaip situacija, kai valstybės tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais.

Visų pirma, teismas pažymi, jog Įstatymo tikslas – suderinti valstybės tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybės tarnyboje (Įstatymo 1 straipsnis).

Taigi siekiant išvengti galimų interesų konfliktų, Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų teisės atstovauti apribojimai.

Pagal pirmiau minėtą teisinį reglamentavimą, Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatyti atvejai (išimtys), kai apribojimai atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose ar įstaigose netaikomi, susiję su valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens atstovavimu įstatyminiams fiziniams asmenims ir atstovavimu valstybės tarnyboje dirbančio asmens kitai savo darbovietei, kuri išskirtinai yra viešojo sektoriaus subjektas. Taip pat išimtis, konkrečiais atvejais įvertinęs interesų konflikto riziką, gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti išimtį turi būti paskelbtas viešai.

Nagrinėjamo ginčo atveju faktinės aplinkybės lėmė, jog pareiškėjas, atstovaudamas VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, 2022 m. birželio 8 d. pasirašė Paramos lėšų, gautų iš Japonijos rėmėjų, karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos paslaugoms, naudojimo sutartį Nr. SRZ-396 (3.54E) su Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi. Komisija skundžiamame sprendime konstatavo, jog šiuo konkrečiu atveju Įstatyme nustatytų atstovavimo išimčių pareiškėjo, kaip Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nario, atžvilgiu nebuvo nustatyta. Komisija, atsižvelgusi į šias aplinkybes, nusprendė, jog pareiškėjas nepaisė Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo atstovauti Šiaulių rajono savivaldybėje savo vadovaujamai viešajai įstaigai ir neatliko privalomų veiksmų siekdamas, kad jam būtų suteikta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje numatyta apribojimo atstovauti išimtis.

Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumą grindė iš esmės dviem pagrindiniais argumentais: kad nagrinėjamu atveju jo atstovaujama viešoji įstaiga veikė kaip viešąjį interesą tenkinantis viešojo sektoriaus subjektas, kuriam atstovavimo apribojimai netaikomi; kad Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, pasirašydamas Sutartį, išreiškė sutikimą (apribojimo išimtį), jog Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo konkrečiu atveju įgyvendindamas Sutartyje nurodytus tikslus, tenkinančius viešuosius poreikius, gali būti VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ atstovu šiame santykyje.

Dėl pareiškėjo argumentų, kad jo atstovaujama viešoji įstaiga yra viešojo sektoriaus subjektas

Visų pirma, pažymėtina, jog, taikant Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytą išimtį, turi būti nustatyta, kad atstovaujama kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.

Viešoji įstaiga – tai pagal Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymą ir kitus įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą (Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).

Viešojo sektoriaus subjekto sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, pagal kurią viešojo sektoriaus subjektas suprantamas kaip: 1) savarankiška įstaiga, kita valstybės ar savivaldybės įstaiga; 2) viešoji įstaiga, kurios vienas iš steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar šios dalies 3 ar 4 punkte nurodytas viešojo sektoriaus subjektas; 3) valstybės ar savivaldybės įmonė, taip pat akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms; 4) šios dalies 3 punkte nurodytų bendrovių patronuojamoji (dukterinė) akcinė bendrovė ar uždaroji akcinė bendrovė, taip pat visos kitos su šiomis bendrovėmis per paskesnių eilių patronuojamąsias (dukterines) bendroves susijusios patronuojamosios (dukterinės) bendrovės, išskyrus subjektus, kurie įsteigti kitoje valstybėje ir veikia pagal tos valstybės teisės aktus.

Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio 20 dalyje numatyta, jog viešojo sektoriaus subjektai yra: 1) biudžetinės įstaigos; 2) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1 punkte nurodyti subjektai daro lemiamą poveikį; 3) pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems vienas ar keli (kartu) šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti viešojo sektoriaus subjektai daro lemiamą poveikį; 4) išteklių fondai; 5) mokesčių fondai; 6) fondų fondai.

Atsižvelgus į pirmiau išvardytuose teisės aktuose nurodytus viešojo sektoriaus subjektą apibūdinančius kriterijus, viešoji įstaiga gali būti laikoma viešojo sektoriaus subjektu, jeigu vienas iš jos steigėjų ar dalininkų yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga ar valstybės ar savivaldybės įmonė, akcinė bendrovė bei uždaroji akcinė bendrovė, kurios visos akcijos ar jų dalis, suteikianti daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei, vienai ar kelioms savivaldybėms, taip pat pelno nesiekiantys juridiniai asmenys, kuriems lemiamą poveikį daro viena ar kelios biudžetinės įstaigos, biudžetinė įstaiga. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjo atstovaujama viešoji įstaiga neatitinka būtinų sąlygų, kad ją būtų galima pripažinti viešojo sektoriaus subjektu, kuriam netaikomi atstovavimo apribojimai (Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte).

Nurodyti pareiškėjo argumentai, kad jo atstovaujamai VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ pagal Sutartį buvo suteiktos paramos lėšos viešojo intereso tikslams – užtikrinti karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos mokymų paslaugų paketo įgyvendinimą, nekeičia viešosios įstaigos statuso. Pagal pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, viešosios įmonės veiklos tikslai, susiję su viešojo intereso įgyvendinimu, nelemia jos priskyrimo viešojo sektoriaus subjektui. Be to, Įstatymo 12 straipsnyje nėra numatyta išimčių dėl atstovavimo apribojimo netaikymo tais atvejais, kai siekiama vykdyti veiklą, atitinkančią viešuosius poreikius. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą, pareiškėjo argumentai, kad Sutartyje nurodyti tikslai atitiko viešuosius poreikiu (viešąjį interesą), neturi teisinės reikšmės viešosios įstaigos priskyrimui viešojo sektoriaus subjektui.

Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo atstovaujama viešoji įstaiga negali būti laikoma viešojo sektoriaus subjektu Įstatymo 12 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintos išimties atveju.

Dėl apribojimų išimties taikymo Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktoriui pasirašant Sutartį

Iš bylos duomenų matyti, jog Delegavimo rašte rėmėjai iš Japonijos nurodė, kad įgalioja pareiškėją, atstovaujantį VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, įgyvendinti karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos ir mokymų projektą. Rėmėjai Delegavimo rašte Šiaulių rajono savivaldybės prašė pasiūlyti ir sudaryti visas sąlygas pareiškėjui atlikti Delegavimo rašte pavestus uždavinius, kad galėtų įgyvendinti karo pabėgėlių iš Ukrainos integracijos ir mokymų projektą pagal suteikiamą paramą Šiaulių rajono savivaldybės administracijai.

Savivaldybės administracijos direktorius 2022 m. birželio 8 d. sudarė sutartį su pareiškėju, einančiu direktoriaus pareigas VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, kuris taip pat buvo ir Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu. Pagal minėtos sutarties sąlygas Šiaulių rajono savivaldybės administracija įsipareigojo suteikti neatlygintinai patalpas, kuriose S. S. atstovaujama viešoji įstaiga teiktų paslaugas Sutartyje nurodytiems tikslams įgyvendinti. Savivaldybė taip pat įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka pervesti paramos lėšas ir atlikti kitus Sutartyje numatytus įsipareigojimus. S. S. atstovaujama viešoji įstaiga įsipareigojo atlikti Sutartyje sulygtas paslaugas.

Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą teisinį reguliavimą, valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijose ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje. Nagrinėjamo ginčo atveju pareiškėjas, būdamas Šiaulių rajono savivaldybės tarybos nariu ir VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ direktoriumi, atstovavo viešąją įstaigą pasirašydamas minėtą paslaugų sutartį.

Anot pareiškėjo, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos direktorius, pasirašydamas Sutartį, išreiškė sutikimą, kad pareiškėjas, kuris yra Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, atstovautų savo vadovaujamai VšĮ „Tekančios saulės tiltai“ sudarydamas Sutartį. Pareiškėjas mano, kad jis atitiko Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje numatytą apribojimo atstovauti išimties taikymo sąlygą. Tačiau šie pareiškėjo argumentai teisiškai nepagrįsti.

Situaciją dėl Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytų apribojimų išimties taikymo vertina ir sprendimą dėl išimties taikymo priima institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas dėl išimties taikymo priimamas kiekvienu individualiu atveju įvertinus interesų konfliktų riziką.

Pareiškėjas, kaip valstybės politikas, Šiaulių rajono savivaldybės tarybos narys, yra priskirtinas valstybinėje tarnyboje dirbantiems asmenims (Įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 papunktis).

Pažymėtina, jog Šiaulių rajono savivaldybės taryba, kurios narys yra pareiškėjas, – atstovaujamoji institucija, turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, kurią sudaro tarybos nariai (VSĮ 3 straipsnio 12 dalis; įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. gruodžio 30 d.).

Savivaldybės tarybos nario teises bei pareigas apibrėžia VSĮ 23 ir 24 straipsniai. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose, svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami. Tarybos veikla tarp savivaldybės tarybos posėdžių tęsiama savivaldybės tarybos komitetuose, komisijose, savivaldybės kolegijoje, savivaldybės tarybos narių frakcijose, grupėse ir mišrioje grupėje, taip pat tarybos nariams priimant savivaldybės nuolatinius gyventojus reglamento nustatyta tvarka (VSĮ 16 straipsnis). Savivaldybės taryba savo įgaliojimų laikui sudaro Etikos komisiją, kuri turi teisę tirti ir priimti sprendimus dėl mero ir savivaldybės tarybos narių veiklos atitikties VSĮ, Valstybės politikų elgesio kodekso, Įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mero ir savivaldybės tarybos narių veiklą ir elgesį, nuostatoms (VSĮ 23 straipsnio 1 dalis ir 3 dalies 3 papunktis).

Atkreiptinas dėmesys, jog savivaldybės tarybos narys prieš pradedant savivaldybės tarybos posėdyje svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą (VSĮ 17 straipsnio 16 dalis).

Savivaldybės administravimo subjektai yra kitos savivaldybės institucijos ir įstaigos, kiti subjektai, turintys teisės aktų suteiktus įgaliojimus, atliekantys jiems pavestas viešojo administravimo funkcijas ir atsakingi už šių funkcijų įgyvendinimą (VSĮ 3 straipsnio 7 dalis). Savivaldybės administracija yra savivaldybės biudžetinė įstaiga, kurią sudaro struktūriniai padaliniai (VSĮ 33 straipsnio 1 dalis). Savivaldybės administracijos direktorius vadovauja savivaldybės administracijai. Jis yra šios įstaigos vadovas. Savivaldybės administracijos direktorius tiesiogiai ir asmeniškai atsako merui už įstatymų, įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, mero sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Savivaldybės administracijos direktorių skiria ir atleidžia meras (VSĮ 34 straipsnio 1, 2 ir 6 dalys).

Įvertinus nurodytas VSĮ nuostatas, reglamentuojančias vietos savivaldos subjektų veiklą, konstatuotina, kad savivaldybėje veikia dvi institucijos, atstovaujamoji – taryba ir vykdomoji – administracija. Taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Administracijos direktorius – vykdomosios institucijos vadovas, atskaitingas merui. Administracijos direktoriui nei VSĮ, nei kiti teisės aktai nesuteikia teisės ir įgaliojimų kontroliuoti būtent tarybos nario galimą interesų konflikto riziką ir nenumato pareigos priimti sprendimą dėl atstovavimo apribojimo tarybos nariui išimties taikymo pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį.

Nagrinėjamu atveju tarybos nario, kaip valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo, statusas lemia tai, jog kiekvienu konkrečiu atveju klausimus dėl tarybos nario apribojimo atstovauti išimčių taikymo pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį turėtų teisę spręsti savivaldybės taryba posėdžiuose arba tarp posėdžių Etikos komisija ar kitas specialiai įgaliotas subjektas, atsižvelgdamas į tarybos nario interesų konflikto atvejo riziką. Komisija skundžiamo sprendimo 2 punktu pagrįstai pasiūlė Šiaulių rajono savivaldybės merui nustatyti kontrolės ir priežiūros tvarką, užtikrinančią Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto draudimo atstovauti laikymąsi.

Nagrinėjamo ginčo atvejis, kai pareiškėjas, būdamas Šiaulių rajono savivaldybės nariu ir atstovaudamas vadovaujamai VšĮ „Tekančios saulės tiltai“, sudarė Sutartį su Šiaulių rajono savivaldybės administracija, neatitiko nė vienos iš Įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių. Be to, pareiškėjui, einančiam savivaldybės nario pareigas, nebuvo nustatyta draudimo atstovauti savo įmonei išimtis, numatyta Įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje. Pareiškėjo argumentai dėl skundžiamo sprendimo neteisėtumo yra visiškai nepagrįsti ir todėl atmestini.

Kaip pirmiau minėta, valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, prie kurių priskiriami ir savivaldybių tarybų nariai, neturi teisės atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims bei ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jie dirba (Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą Įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos aiškinimo praktiką, viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis, todėl jo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, kad valstybės tarnautojas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita. Užtenka to, kad jis nesiėmė įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A 14-844/2007, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-444-185/2011). Pagal administracinių teismų formuojamą praktiką, Įstatyme teisės atstovauti ribojimas nesiejamas su konkrečiomis pasekmėmis, nes galioja bendrasis teisės atstovauti fiziniams ir juridiniams asmenims bei ginti jų interesų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose ribojimas. Įstatymas – tai prevencinis teisės aktas, o jo nuostatos formalaus pobūdžio. Įstatymo pažeidimo konstatavimas nesiejamas su privalomu reikalavimu nustatyti, kad tam tikras asmeninis interesas yra realizuotas. Taip pat nėra būtina nustatinėti, ar asmeninė nauda buvo gauta, ar asmens veiksmai sukėlė padarinių.

Pažymėtina ir tai, jog nagrinėjamo ginčo atveju nekvestionuotina pareiškėjo teisė vadovauti ir atstovauti viešajai įstaigai, tačiau pareiškėjas, kaip valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, privalėjo laikytis imperatyvių Įstatymo nuostatų.

Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Komisija, atlikdama tyrimą ir priimdama skundžiamą sprendimą, įvertino ir nustatė esmines pareiškėjo padaryto pažeidimo faktines ir teisines kvalifikavimo aplinkybes, kurios neabejotinai patvirtino padarytą pažeidimą. Pareiškėjui buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimą dėl Komisijos atliekamo tyrimo. Komisijos skundžiamas sprendimas išsamiai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės aktų normomis, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas. Todėl teismas, įvertinęs nagrinėjamai bylai aktualias aplinkybes, rašytinę bylos medžiagą ir teisės aktų nuostatas, konstatuoja, jog skundžiamo sprendimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas skundu taip pat prašė atlyginti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju, sprendimu atmetus pareiškėjo skundą ir sprendimą priėmus atsakovės naudai, pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Pareiškėjo S. S. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.