- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- e2-1000-943/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00636-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidija Tamošiūnienė
- Ieškovas
- J. D.
- Atsakovas
- Ž. V.
- Kategorijos
- 99.4pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieškovės prašymai atleisti ją nuo žyminio mokesčio sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą netenkinti, civilinėje byloje Nr. e2-4357-567/2015 pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovei Ž. V. dėl avanso, kaip nepagrįsto praturtėjimo, ir netesybų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės Ž. V. 28 962 EUR dydžio avansą, kaip be pagrindo įgytą turtą, 20 273,40 EUR dydžio baudą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas; 2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės Ž. V. nuosavybės teise priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto bei bankuose atsiskaitomosiose sąskaitose esančių piniginių lėšų areštą ieškinio reikalavimo ribose; 3) iš dalies atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir/ar atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą iki teismo sprendimo priėmimo dienos.
Prašymas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti jo mokėjimą buvo grindžiamas prasta ieškovės turtine padėtimi. Ieškovė nurodė, kad ji nuo 2015 m. sausio 14 d. neturi darbo ir yra įrašyta į darbo ieškančių asmenų sąrašą, nekilnojamojo turto ar kitų pajamų šaltinių taip pat neturi. Ieškovė sumokėjo 100 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau visa mokėtino žyminio mokesčio suma nuo ieškinio sumos 49 235,40 EUR (170000 Lt), pateikiant ieškinį per EPP sistemą, sudaro 955 EUR. Ši suma pagal ieškovės finansinę/turtinę padėtį yra labai didelė, todėl, ieškovės teigimu, tik atleidimas nuo žyminio mokesčio dalies ir/ar mokėjimo atidėjimas suteiktų ieškovei procesinę galimybę siekti savo pažeistų teisių gynybos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Susipažinęs su ieškovės pateiktais įrodymais, jos manymu, patvirtinančiais jos finansinę padėtį, teismas sprendė, jog jų nepakanka tikrajai ieškovės finansinei padėčiai įvertinti. Teismas pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pateikti duomenys apie ieškovės banko sąskaitoje esančias lėšas, santuokinę padėtį ir visos šeimos finansinę padėtį, metines pajamų ir turto deklaracijos, todėl nustatyti tikrosios ieškovės finansinės padėties nėra galimybių, tačiau atsižvelgęs į tai, kad ieškovė nesinaudoja nemokama valstybės garantuojama teisine pagalba, sprendė, jog ieškovės finansinė padėtis nesudaro pagrindo tenkinti prašymų ir atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė J. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutarties dalį, kuria atmesti jos prašymai atidėti žyminio mokesčio mokėjimą arba atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, ir išspręsti klausimą iš esmės.
Apeliantės teigimu, teismas jos prašymus vertino formaliai, nenustatė termino trūkumams pašalinti ir papildomiems įrodymams apie jos turtinę padėtį pateikti, be to, nepagrįstai teigė, jog ieškovės finansinei padėčiai įvertinti turi būti pateikti ir ieškovės sutuoktinio turtinę padėtį pagrindžiantys įrodymai. Apeliantė taip pat pažymėjo, jog ta aplinkybė, jog ieškovė su advokate sudarė teisinių paslaugų sutartį, nepagrindžia geros jos finansinės padėties, kadangi pareiga jai apmokėti už suteiktas teisines paslaugas kils tik jas suteikus ir advokatei pateikus apmokėti sąskaitą – faktūrą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai ir teisėtai pirmosios instancijos teismas atmetė apeliantės prašymus atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio už ieškinio padavimą sumokėjimo arba atidėti žyminio mokesčio mokėjimą.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama CPK nustatyta tvarka, kuri privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.).
Nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą, įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, taip pat numatė atvejus, kai asmenys, besikreipiantys į teismą, yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 3 dalimi, asmens prašymu teismas, atsižvelgdamas į asmens turtinę padėtį, turi teisę rašytinio proceso tvarka iš dalies atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šiomis įstatymo nuostatomis siekiama užtikrinti, kad asmuo turėtų realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kuomet dėl sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti įstatymo reikalaujamo žyminio mokesčio.
Byloje ginčo dėl už ieškinio padavimą mokėtinos žyminio mokesčio sumos (955 Eur) nėra. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiami žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo ir atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimai. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymų netenkino, konstatavęs, jog ieškovė neįrodė savo prastos finansinės padėties, kaip pagrindo tenkinti prašymą atleisti nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo, bei to, jog ateityje ieškovės finansinė padėtis pasikeis ir ieškovė turės galimybę sumokėti viso dydžio žyminį mokestį. Kadangi ieškovė nesutinka su nurodytomis teismo išvadomis, apeliacinės instancijos teismas atskirai pasisako dėl kiekvieno iš ieškovės prašymų ir pirmosios instancijos teismo motyvų dėl jų.
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
Prieš vertinant skundo argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas išsprendžia apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų naujų įrodymų, kurie nebuvo pateikti ir vertinami bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, priėmimo klausimą. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju apeliantė, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo pastebėjimus apie nepateiktus įrodymus, visapusiškai pagrindžiančius jos finansinę padėtį, pateikė papildomus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismui naujai teikiamus įrodymus paprastai atsisakoma priimti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje kilusio klausimo išnagrinėjimui teismui būtina įvertinti įrodymų, pagrindžiančių ieškovės turtinę padėtį, visumą, kas be apeliantės teikiamų įrodymų būtų sudėtinga, apeliacinės instancijos teismas priima ir kartu su kita bylos medžiaga vertina naujai pateiktus apeliantės duomenis, kadangi jie, teismo vertinimu, yra reikšmingi ir būtini tinkamam bylos išnagrinėjimui.
Dėl žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimo
CPK 84 straipsnis numato, kad esant motyvuotam ir pagrįstam asmens prašymui, teismas, atsižvelgęs į to asmens turtinę padėtį, turi teisę atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Šios nuostatos tikslas – užtikrinti asmeniui realią galimybę kreiptis į teismą tais atvejais, kai dėl susiklosčiusios sunkios turtinės padėties kreipimosi į teismą dieną jis neturi galimybės sumokėti šio mokesčio. Sprendžiant žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis kreipimosi į teismą momentu bei tai, kiek tokia padėtis tęsis. Kai asmens turtinė būklė apeliacinio skundo padavimo metu yra komplikuota, tačiau yra aplinkybių, rodančių, jog artimiausiu laiku sunki turtinė būklė gali iš esmės pagerėti (pvz., per atitinkamą laikotarpį asmuo gaus (sukaups) reikiamą pinigų sumą), dalies žyminio mokesčio mokėjimas gali būti atidėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-425/2011).
Nagrinėjamu atveju apeliantės prašymais iš esmės buvo siekiama, kad teismas ją atleistų nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jokių argumentų ar įrodymų, kurie sudarytų pagrindą svarstyti ieškovės finansinės padėties teigiamas perspektyvas, sudarančias pagrindą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, nepateikta. Pažymėtina, jog teismas gali atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, jei prašantis asmuo pagrindžia, jog jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Todėl prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą teikiantis asmuo turi įrodyti, jog žiūrint į ateities perspektyvas jo finansinė padėtis keisis ir prašymą teikiantis asmuo turės galimybes sumokėti viso dydžio žyminį mokestį ateityje, pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius prašymo pagrįstumą, tai yra reikalingumą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka prašančiam asmeniui (CPK 178 str.). Teismo vertinimu apeliantė tokių galimybių neįrodo. Pačios apeliantės teigimu, jos finansinė padėtis yra prasta, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar atidėjus žyminio mokesčio mokėjimą, apeliantė būtų pajėgi sumokėti likusią mokėtino žyminio mokesčio dalį per atitinkamą terminą. Remdamasis nurodytais argumentais ir išvadomis, teismas sprendžia, kad nepateikus įrodymų, patvirtinančių apeliantės finansinės padėties perspektyvas, ir tai, jog ateityje apeliantė turės galimybes sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė prašymą atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Dėl atleidimo nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo
Kiekvienu konkrečiu atveju, nagrinėdamas pareiškėjo prašymo atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo argumentus bei pateiktus įrodymus, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan., bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį) sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį, o jei negali sumokėti viso žyminio mokesčio, tai nuo kokios šio mokesčio dalies asmuo gali būti atleistas. Įstatymas nenurodo, nuo kokios žyminio mokesčio dalies teismas gali atleisti asmenį, tačiau žyminis mokestis turėtų būti mažintinas tiek, jog neribotų, o suteiktų asmeniui galimybę kreiptis į teismą ir ginti savo interesus, tačiau kartu žyminis mokestis turi būti toks, kad saugotų kitą proceso šalį nuo galimo piktnaudžiavimo teisėmis. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas įvertinęs visus ieškovės pateiktus duomenis apie finansinę padėtį (duomenis apie asmens registravimąsi darbo biržoje, pažymą iš Nekilnojamojo turto registro) sprendė, kad šių duomenų nepakanka tikrajai ieškovės turtinei padėčiai įvertinti ir prašymo netenkino. Apeliantė su pirmosios instancijos išvadomis nesutinka, teigia jog jo finansinė padėtis neleidžia sumokėti viso dydžio žyminio mokesčio sumos, o teismas nesudarė sąlygų pateikti įrodymų, pagrindžiančių tikrąją ieškovės finansinę padėtį, visumos.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas turi įvertinti įrodymų, atspindinčių šalies turtinę padėtį visumą, t. y. prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, ir tik tuomet sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai, todėl turi būti vertinama ne tik apelianto atskirai, bet visas jo šeimos turimas turtas bei pajamos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog vertinant ieškovės prašymą atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, teismui turi būti pateikta įrodymų ne tik apie jos, bet ir apie jos šeimos turtinę padėtį, visuma. Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė tik duomenis apie jos registravimąsi darbo biržoje, įrodymus apie tai, jog ieškovė savo vardu neturi registruoto nekilnojamojo turto. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad turtinę asmens padėtį rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010), kuriuos pateikti teismui turi prašymą teikiantis asmuo (CPK 178 str.). Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos apeliacinis teismas nagrinėdamas bylą tiria ne tik teisės, bet ir fakto klausimus, todėl ieškovė, įvertinusi pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais ieškovės prašymas buvo netenkintas, turėjo teisę pateikti apeliacinės instancijos teismui visus įrodymus, kuriuos ji būtų teikusi pirmosios instancijos teismui, pagrindžiančius jos prašymo pagrįstumą. Kartu su apeliaciniu skundu apeliantė pateikė duomenis apie tai, jog jos ir sutuoktinio vardu nėra registruotų transporto priemonių bei nekilnojamojo turto, taip pat gimimo liudijimą, patvirtinantį, jog ieškovė turi nepilnametį vaiką. Tik šie duomenys, kaip buvo nurodyta ir anksčiau, nepagrindžia tikrosios ieškovės turtinės padėties, kadangi teismui nepateiktos nei metinės šeimos pajamų deklaracijos, nei duomenys apie ieškovės ir jos sutuoktinio vardu atidarytas banko sąskaitas, tačiau visgi patvirtina, jog ieškovės turtinė padėtis nėra gera.
Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad apeliantė už ieškinio pateikimą turėtų sumokėti 955 Eur dydžio žyminį mokestį, tačiau pateikė įrodymus tik apie 100 Eur dydžio žyminio mokesčio sumokėjimą, o nuo likusios dalies, t. y. 855 Eur žyminio mokesčio, mokėjimo prašo atleisti. Įvertinus mokėtino ir sumokėto žyminio mokesčio dydžius matyti, jog ieškovė prašo atleisti ją nuo daugiau nei 89 procentų žyminio mokesčio mokėjimo. Atsakovei šiuo atveju reiškiamas 49 235,40 Eur dydžio turtinis reikalavimas, todėl turi būti užtikrintas bent minimalus ir atsakovės apsaugos nuo nepagrįsto bylinėjimosi mechanizmas. Atleidus ieškovę nuo visos likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimo, būtų paneigti tikslai, kurių siekia įstatymų leidėjas, numatydamas pareigą sumokėti žyminį mokestį, todėl įvertinęs ieškovės mokėtino žyminio mokesčio sumą, tai, kad ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jos turtinę padėtį visumos, teismas sprendžia, jog pagal bylos duomenis yra pagrindas atleisti ieškovę nuo dalies, t. y. 477,5 Eur žyminio mokesčio mokėjimo, įpareigojant ieškovę sumokėti 377,5 Eur dydžio žyminį mokestį.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartis keistina, nustatant, jog apeliantės prašymas atleisti ją nuo likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimo tenkintinas iš dalies, atleidžiant apeliantę nuo 50 procentų dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nuo 477,50 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimo, bei įpareigojant apeliantę per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti ir pateikti teismui įrodymus apie papildomai sumokėtą 377,50 Eur dydžio žyminį mokestį.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartį pakeisti.
Atleisti ieškovę J. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 50 proc. žyminio mokesčio mokėjimo, t. y. nuo 477,50 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt septynių eurų ir 50 euro centų) dydžio žyminio mokesčio dalies mokėjimo, įpareigoti ieškovę per dešimties kalendorinių dienų terminą sumokėti likusią žyminio mokesčio dalį, t. y. 377,50 Eur (tris šimtus septyniasdešimt septinis eurus ir 50 euro centų), ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.