- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-24
- Bylos Nr.
- e2-429-1115/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-03496-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Indrė Savkinienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- D. L.
- Kategorijos
- 2.6.29.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Indrė Savkinienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė AB „NEO Finance“ (toliau - ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės D. L. (toliau – atsakovės) 5 065,72 Eur negrąžintos kredito dalies; 497,44 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų; 23,00 procentų mokėjimo palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą; 2 648,29 Eur tarpininkavimo mokestį; 10,17 Eur sutartinių palūkanų; 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo; bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K031866275, kuria atsakovei ieškovė suteikė 5 065,72 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3 502,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23,00 proc.), 848,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gegužės 31 d. Teigia, jog atsakovė sutartyje numatytų įsipareigojimų nevykdo. Nurodė, kad 2019 m. spalio 30 d. ieškovė siuntė atsakovei pranešimą, kuriuo informavo apie sutarties nutraukimą nuo 2019 m. lapkričio 5 d.
3. Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti įstatymo numatyta tvarka viešo paskelbimo būdu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnis). Ieškovė prašė, atsakovei per nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių. Per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Dėl to yra įstatymo nustatytos sąlygos priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
4. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovė 2019 m. gegužės 21 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K031866275, kuria ieškovė atsakovei suteikė 5 065,72 Eur vartojimo kreditą 60 mėn. terminui, pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą: 3 502,88 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma 23,00 proc.), 848,29 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. gegužės 31 d.
6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.881 straipsnio 1 dalį, kredito gavėjas privalo grąžinti gautą sumą kreditoriui ir mokėti palūkanas. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
7. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė įvykdė savo sutartines prievoles ieškovei, todėl tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 065,72 Eur negrąžintos kredito dalies (CPK 178 straipsnis).
8. Ieškovė nurodo, jog vartojimo kredito sutartis buvo nutraukta 2019 m. lapkričio 5 d. CK 6.221 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Šalys sutartimi susitarė, kad vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60 mėn. Sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 papunkčiu šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, dar vadinamų pelno palūkanomis, kurių paskirtis – atlyginti kreditoriui už naudojimąsi jo pinigais. Vadovaujantis tarp šalių sudaryta sutartimi ir atsižvelgiant į tai, kad šalys susitarė dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų mokėjimo, ieškovės prašymas tenkintinas ir iš atsakovo priteistina 497,44 Eur palūkanų suma iki kreipimosi į teismą dienos.
9. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 23,00 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už 5 065,72 Eur (negrąžinta vartojimo kredito suma) nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šalys sutartimi susitarė, kad vartojimo kredito sutarties trukmė yra 60 mėn., taigi sutarties pabaiga – 2024 m. gegužės 31 d., todėl netenkintinas ieškovės reikalavimas skaičiuoti procesines palūkanas iki visiško kredito grąžinimo dienos, t. y. visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovės reikalavimas skaičiuoti 23,00 procentų dydžio mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas nuo fiksuotos sumos ieškinio pateikimo dieną, t. y. 5 065,72 Eur yra nepagrįstas, nes šalys vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje susitarė, kad vartojimo kredito trukmė yra 60 mėnesių, todėl sutarties pabaiga laikytina 2024 m. gegužės 31 d. Teismo vertinimu, toks susitarimas reiškia, kad šalys susitarė mokėjimo palūkanas skaičiuoti ne ilgiau negu iki 2024 m. gegužės 31 d. Pažymėtina, kad tokia teismo pozicija dėl sutarties sąlygų aiškinimų atitinka ir apeliacinės instancijos teismo analogiškose bylose pateiktą poziciją (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-92-640/2020 21 ir 22 punktus). Atsižvelgiant į tai, ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės 23,00 procentų mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, tenkintinas iš dalies – priteistinos 23,00 procentų dydžio metinės palūkanos nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, ne ilgiau nei iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d.
10. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 2 648,29 Eur tarpininkavimo mokesčio. Vartojimo kredito sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kad tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida – 848,29 Eur. Nors sutarties specialiojoje dalyje nurodyta, kokia būtų tarpininkavimo suma netaikant nuolaidos, tačiau iš ieškovės nurodomos specialiosios sutarties dalies matyti, kad tarpininkavimo mokesčiui apskaičiuoti vartotojas nukreipiamas į bendrųjų sąlygų 5.3.2 papunktį, kuriame nurodoma tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka.
11. Vartojimo kredito sutarties tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3 papunktyje numatyta tvarka. Vartojimo kredito sutarties 5.3 papunktyje nustatyta tokia šio mokesčio apskaičiavimo tvarka: 1,2 procento per mėnesį nuo vartojimo kredito sumos, iš šios sumos atėmus 5.3.1 papunktyje nustatyta tvarka priskaičiuotą sumą. Šiame punkte apskaičiuota tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis per mėnesį yra ne didesnė nei 30 Eur. Vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant sutartį, sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai yra taikoma 100 procentų nuolaida. Vartojimo kredito gavėjui netinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, vėluojant apmokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, toks asmuo priskiriamas padidintos rizikos asmenų grupei. Kadangi sutarties 5.3.2 papunktyje nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis nėra naudojama skolos išieškojimo išlaidoms padengti, o yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, todėl visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui, sutarties 5.3.2 papunktyje nurodytai tarpininkavimo mokesčio sudedamajai daliai nuolaida nebetaikoma ir vadovaujamasi sutarties 5.11 papunkčiu. Pastarajame papunktyje numatyta, kad bet kokios nuolaidos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo išlaidomis (įskaitant, bet neapsiribojant nuolaidomis palūkanoms, sutarties administravimo mokesčiui ir kitiems mokesčiams), kurios yra taikomos tik apibrėžtu laikotarpiu (t. y. kaip išskirtiniai riboto galiojimo pasiūlymai bendrovės klientams), taikomos tik vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį. Jei vartojimo kredito gavėjas netinkamai vykdo įsipareigojimus pagal vartojimo kredito sutartį, t. y. vėluoja mokėti bent vieną mėnesinę įmoką daugiau nei 30 dienų, nuo 31 vėlavimo dienos nuolaidos netaikomos visam tolimesniam vartojimo kredito sutarties laikotarpiui. Ieškovė, vadovaudamasi šiais vartojimo kredito sutarties papunkčiais, prašo priteisi 2 648,29 Eur sutarties tarpininkavimo mokesčio.
12. Teismas sprendžia, kad vartojimo kredito sutarties sąlygos dėl tarpininkavimo mokesčio yra neaiškios. Nėra aiški šio mokesčio paskirtis, nes nėra nurodyta, už ką konkrečiai šis mokestis yra mokamas. Nors teigiama, kad tarpininkavimo mokesčio dalis yra skirta bendrovės patiriamoms išlaidoms susijusioms su padidintos rizikos asmeniu ir su juo sudarytos vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra, tačiau yra neaišku kokie veiksmai turi būti atliekami tuo atveju, jeigu kredito gavėjas laiku nevykdo savo įsipareigojimų. Kaip matyti iš vartojimo kredito sutarties 5.4 ir 5.11 papunkčių, sutartyje nustatyta tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Taigi vartojimo kredito sutarties 5.1 papunkčio sąlyga, numatanti, kad nuolaida taikoma tik tuo atveju, jeigu prievolė vykdoma tinkamai, atlieka prievolės užtikrinimo netesybų forma funkciją (CK 6.71 straipsnis).
13. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Analizuojant šią teisės normą matyti, kad kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Pagal Kredito sutarties tarpininkavimo mokesčio nuolaida yra taikoma tik tuo atveju, jeigu vartojimo kredito gavėjas tinkamai vykdo sutartį (jos nepažeidžia). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia nuolaida iš esmės yra turtinio pobūdžio paskata skolininkui tinkamai ir laiku vykdyti sutartines prievoles, priešingu atveju, kredito gavėjas patirs finansinių nuostolių. Sąlyginė nuolaida, kai jos pabaiga (netaikymas) susieta su pagrindinės prievolės pažeidimu, atlieka prievolės užtikrinimo funkciją, kuri iš esmės pasireiškia nubaudimo forma. Tai atitinka baudos, kaip vienos iš netesybų rūšies, sampratą pagal CK 6.71 straipsnį. Prievolės esmė dėl to, kad netesybos sutartyje pavadintos nuolaida, nesikeičia. Priešingas aptariamų sutarties sąlygų dėl nuolaidos netaikymo aiškinimas reikštų sutarties aiškinimą sutartį parengusios šalies (verslininko) naudai ir vartotojo, silpnesniosios vartojimo teisinių santykių šalies, nenaudai. Tai būtų nesuderinama su CK 6.193 straipsnyje įtvirtintais sutarčių aiškinimo principais. Tokia sąlyga yra neskaidri ir nesąžininga vartotojo atžvilgiu, nes vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks mokestis jo atžvilgiu bus taikomas ir kaip jis galėtų daryti įtaką jo dydžiui.
14. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi.
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-153-916/2016). Todėl darytina išvada, kad tai yra netesybos už įsipareigojimų nevykdymą, o tai, kad netesybų dydis nėra aiškus, pripažintina sutarties sąlyga, kuri klaidina vartotoją, todėl yra nesąžininga dėl neaiškumo, pripažintina negaliojančia ir niekine CK 6.228⁴ straipsnio 9 dalies pagrindu (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1697-258/2019). Teismas taip pat pažymi, kad byloje ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovei tarpininkavimo mokesčio nuolaidos apskaičiavimo tvarka buvo išaiškinta, o ieškovei tenka tinkamo atsakovės informavimo pareigos įvykdymo įrodinėjimo našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
16. Šalys vartojimo kredito sutartimi susitarė, kad bus mokamas 848,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis su nuolaida. Taigi sutarties sąlyga dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies (5.3.2 papunktis) apskaičiavimo ir taikymo atsakovui pripažintina negaliojančia kaip nesąžininga vartotojo atžvilgiu (CK 6.228⁴ straipsnio 2, 9 dalys). Pripažinus sutarties sąlygą dėl tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies negaliojančia, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 1 800,00 Eur kintamos tarpininkavimo mokesčio dalies priteisimo ir ieškovei iš atsakovo priteistinas sutartimi sulygtas 848,29 Eur dydžio tarpininkavimo mokestis.
17. Ieškovė, vadovaudamasi sutarties 6.1 papunkčiu bei CK 6.261 straipsniu prašo priteisti iš atsakovo 10,17 Eur sutartinių kompensuojamųjų palūkanų. Pagal vartojimo kredito sutarties 6.1 papunktį, vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos. CK 6.261 straipsnis reglamentuoja palūkanų už terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidimą priteisimą. Taigi ieškovė aptariamu reikalavimu prašė priteisti iš atsakovės palūkanas už termino įvykdyti prievolę praleidimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovo 10,17 Eur kompensuojamųjų palūkanų yra tenkintinas.
18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
19. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 185,00 Eur žyminis mokestis ir 246,01 Eur už advokato teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 98 straipsnis). Teismui patenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta 78 procentai reikalavimų), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos iš viso 336,18 Eur bylinėjimosi išlaidos.
20. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteistinos, nes į valstybės biudžetą iš kiekvienos šalies išieškotina bylinėjimosi (pašto) išlaidų suma yra mažesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 2 dalimi, 285–286 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio vartojimo kredito sutarties Nr. K031866275 bendrųjų sąlygų nuostatą, susijusią su tarpininkavimo mokesčio kintamos dalies apskaičiavimu (5.3.2 papunktis).
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovės D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 065,72 Eur (penkių tūkstančių šešiasdešimt penkių eurų 72 ct) skolą; 497,44 Eur (keturių šimtų devyniasdešimt septynių eurų 44 ct) palūkanų; 23,00 procentų dydžio metines palūkanos, skaičiuojamų nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies, kuri ieškinio padavimo dieną buvo 5 065,72 Eur, nuo ieškinio padavimo dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, tačiau ne ilgiau iki vartojimo kredito termino pabaigos, t. y. 2024 m. gegužės 31 d.; 848,29 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus 29 ct) tarpininkavimo mokesčio, 10,17 Eur (dešimt eurų 17 ct) sutartinių kompensuojamųjų palūkanų, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (6 421,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 336,18 Eur (tris šimtus trisdešimt šešis eurus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.
Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.
Įteikti atsakovei D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą už akių viešo paskelbimo būdu, administracijos tinklalapyje teismų pranešimų skiltyje, esančioje adresu http://www.teismai.lt/, paskelbiant tokio turinio pranešimą:
„Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmuose 2020 m. vasario 24 d. priimtas sprendimas už akių, civilinėje byloje Nr. e2-429-1115/2020, pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei D. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo; ieškinys tenkintas iš dalies. Kadangi atsakovei procesinių dokumentų gyvenamosios vietos adresu įteikti nepavyksta, tai sprendimas už akių jai yra įteikiamas viešo paskelbimo būdu. Atsakovė informuojama, kad sprendimas už akių laikomas įteiktu pranešimo specialiame interneto tinklalapyje dieną. Informacijos teirautis tel. (8 5) 275 1415.“