Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovui direktoriui L. S.,

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiajam specialistui Eugenijui Čiurliui,

suinteresuoto asmens UAB (duomenys neskelbtini) atstovams vykdančiajai direktorei V. U. ir advokatui Jonui Sakalauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas Vilniaus r. sav., (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus L. S., a. k. (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos atstovas Eugenijus Čiurlys teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo protokolą palaikė ir paaiškino, kad jis atliko patikrinimą bei surašė 2017-05-05 patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad UAB (duomenys neskelbtini) parengto projekto dėl gyvenamojo namo statybos Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kuris buvo 2017-12-19 pateiktas statybos leidimui gauti, sprendiniai neatitinka detaliojo plano apribojimų dėl užstatymo tankumo, statybos ribos ir statinio aukščio. Pagal jo paskaičiavimus projektuojamo statinio rodikliai viršija normatyvus. Taip yra dėl to, kad projektuotojas, skaičiuodamas užstatymo plotą neįtraukė balkonų ir erkerių, nors iš projekto matyti, kad po erkeriais yra laiptai, aikštelės, jie apriboti sienomis. Pagal projektą erkeriai yra tambūrai (priebučiai) ir turi būti įskaičiuoti į plotą. Projekte neteisingai įvardijamos pastato dalys. Žiemos sodai nėra konsolinė dalis, nes priekyje stovi kolonos, o apačioje yra patalpos, butai. Už žiemos sodo stiklinės pertvaros yra balkoniukai. Pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentus prie ribos su kitu skypu suprojektuota mūrinė sienutė-gaisrinis ekranas. Tai yra statinys ir jis negali būti be pamatų. Jei sienutės pamatų nenubraižė projektuotojas, tai yra jo problema. Teismui pateiktoje medžiagoje matyti, kad sienutė nėra laikina, ji iš gelžbetonio ir mūro konstrukcijos. Pagal konstrukcijų brėžinius 17055DPPK51 poliai patenka už užstatymo zonos ribos. Statybos ribai turėjo būti taikoma nauja Teritorijų planavimo įstatymo redakcija. Pastato aukštis paskaičiuotas pagal Kadastrinių matavimų taisykles ir atitinka teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo metu galiojusius reglamentus: STR 1.14.01:1990 "Pastatų plotų ir skaičiavimo tvarka", STR 2.02.01:2004 "Gyvenamieji pastatai". Vidutinė žemės paviršiaus altitudė teisės aktuose vienoda - tai visų pastato kampų aritmetinis vidurkis paskaičiuojamas iš kadastrinių matavimų. Taip yra nurodyta reglamente STR "Gyvenamieji pastatai", Teritorijų planavimo įstatyme tai nėra apibrėžta. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir suinteresuoto asmens atstovai painioja reglamentus, kada jie buvo priimti. Teritorijų planavimo dokumentuose sklypas suprojektuotas vienas, todėl visi reglamentai taikomi kaip vienam sklypui, dėl to reikia įvertinti visų statinių tankumo plotą. Šis sklypas planuotas kultūros paveldo objektui. Pagal pateiktą projektą statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, o jį išdavusi Vilniaus miesto savivaldybės darbuotoja buvo nubausta administracine tvarka. Prašo teismo pripažinti kaltu juridinį asmenį UAB (duomenys neskelbtini) ir skirti sankcijoje numatytą baudą.

Motyvuojamoji dalis

Byla nutrauktina.

Galiojusio ATPK 8 straipsnio 1 dalis numatė, kad asmuo, padaręs administracinį teisės pažeidimą, atsako pagal įstatymus, galiojančius teisės pažeidimo padarymo metu ir padarymo vietoje. Šio kodekso 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų yra Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, o ATPK 2 straipsnio 2 dalis nustatė, kad Lietuvos Respublikos įstatymai dėl administracinių teisės pažeidimų, kol jie nustatyta tvarka neįtraukti į Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą, Lietuvos Respublikos teritorijoje taikomi tiesiogiai. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 47 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2017-01-01) buvo numatyta juridinių asmenų atsakomybė už teisės aktų, nustatančių statinio projektavimui, statinio projekto ekspertizei ir statinio ekspertizei taikomus reikalavimus, pažeidimus. SĮ 55 straipsnis nustatė, kad juridinių asmenų nurodyti pažeidimai tiriami, nagrinėjami, nutarimai skundžiami ir vykdomi tokia pačia tvarka kaip atitinkamuose ATPK straipsniuose nurodyti pažeidimai. SĮ 47 straipsnio 1 dalis atitiko fiziniams asmenims taikomą atsakomybę dėl tokio pobūdžio pažeidimo pagal ATPK 189¹ straipsnio 1 dalį (dabartinio ANK 358 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-28 sprendimu Nr. 1-906 buvo patvirtintas žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0039:1406) (duomenys neskelbtini), Vilniuje detalusis planas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016-02-29 įsakymu Nr. 30-414 buvo pakoreguotos detaliojo plano statybos zonos ir statybos ribos pagal statinio projekto sklypo sutvarkymo planą, kuriam pritarė Teritorijų planavimo komisija (1 t., b. l. 87-88, 128A, 150, 178).

Pagal užsakovo (statytojo) UAB (duomenys neskelbtini) ir projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) sudarytą sutartį projektuotojas 2016 metais parengė „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilnius, statybos projektą Nr. FLX 100-2016, kurio vadovė R. S., ir pateikė jį derinimui.

UAB (duomenys neskelbtini) vyriausiasis ekspertas A. A. B., atlikęs projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengto statinio projekto ekspertizę, 2016-09-28 bendrosios ekspertizės aktu Nr. 16/089-2 konstatavo, kad Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos techninis projektas atitinka esminius statinio reikalavimus, projekto rengimo dokumentų reikalavimus ir kitų statybos teisės aktų reikalavimus ir techninį projektą galima tvirtinti (1 t., b.l. 19-191).

Nekilnojamojo kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės 2016-07-13 aktas patvirtina, kad ekspertas E. Z., atlikęs UAB (duomenys neskelbtini) parengto Daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projekto ekspertizę konstatavo, kad šis projektas atitinka nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos reikalavimus nustatančių teisės aktų reikalavimus, todėl siūlo projektą derinti (projektui pritarti) (1 t., b. l. 192-194).

Projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengtas ir ekspertų patikrintas techninis projektas buvo pateiktas užsakovui UAB (duomenys neskelbtini) tvirtinti ir šios bendrovės vykdančioji direktorė V. U. 2016-10-06 patvirtino projektą (1 t., b.l. 195-197).

Statinio projektas 2016-12-19 buvo pateiktas dėl statybos leidžiančio dokumento gavimo, buvo įkeltas į informacinę sistemą „Infostatyba“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos specialistai, patikrinę gautus dokumentus, 2016-12-29 išdavė statybos leidimą (SLD) Nr. LSNS-01-161229-00802 statyti gyvenamosios paskirties daugiabutį pastatą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento vyriausiasis specialistas Eugenijus Čiurlys, atlikęs statybą leidžiančio dokumeto patikrinimą, 2017-05-05 surašė Statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą, kuriuo konstatavo, kad projektuotojo UAB (duomenys neskelbtini) parengto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, projekto sprendiniai neatitinka detaliojo plano pagrindinių apribojimų, t. y. leistino užstatymo tankumo (25 proc.), leistino statinio aukščio (10,5 m nuo žemės paviršiaus) ir užstatymo ribos (už statybos linijos ribos suprojektuotas inžinierinis statinys - priešgaisrinė siena), todėl 2017-06-01 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą UAB (duomenys neskelbtini) pagal Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį, kuri inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu numatė administracinę atsakomybę (baudą nuo nuo 868 iki 4344 eurų) statinio projektuotojams juridiniams asmenims už statinio projekto, kurio sprendiniai prieštarauja esminiams su statinio sauga susijusiems statinių reikalavimams ar teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, pateikimą statinio projekto užsakovui, ir perdavė bylą teismui.

Pagal iki 2017-01-01 galiojusio Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, kurios pažeidimu kaltinama UAB (duomenys neskelbtini), statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir: 1) savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams; 2) Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos išduotais specialiaisiais paveldosaugos reikalavimais, taikomais kultūros paveldo vertybei ar jos teritorijai, konkrečiam kultūros paveldo statiniui, statiniui, esančiam kultūros paveldo objekto teritorijoje arba kultūros paveldo vietovėje ar jų apsaugos zonose; 3) saugomos teritorijos direkcijos išduotais specialiaisiais saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimais, taikomais konkrečiam projektuojamam statiniui, sklypui ar teritorijai konservacinės apsaugos prioriteto teritorijoje ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje.

Projektuotojas juridinis asmuo UAB (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn dėl jo parengto projekto prieštaravimų planavimo dokumentui - žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliajam planui, patvirtintam Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2012-11-28 sprendimu, todėl, vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-8, 332 punktu, galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą. Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Statybų įstatymo 2 straipsnio 27 dalis statinio projektą apibrėžė kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visumą. Remiantis Teritorijų planavimo įstatymo (toliau - TPĮ), galiojusio detaliojo plano rengimo ir tvirtinimo metu, 2 straipsnio 50 dalyje užstatymo tankumas buvo apibrėžiamas kaip pastatais užstatomo ploto, nustatomo pagal sienų išorines ribas, santykis su visu žemės sklypo plotu. Galiojusio statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" 23 punkte buvo nurodyta, kad pastato (statinio) užimtas žemės plotas skaičiuojamas taip: suskaičiuojamas pirmojo aukšto horizontalaus pjūvio (projekcijos) plotas, į šį plotą įskaičiuojami po pastatu padarytų įvažų, erdvių žmonėms praeiti ir kitoms reikmėms, portikų plotai, o balkonų, erkerių ir kitų konsolinių pastato dalių plotai neskaičiuojami (23.1 punktas). Kai pirmojo aukšto horizontali projekcija nesutampa su požeminės pastato dalies, išsikišusios virš žemės paviršiaus, horizontalia projekcija, suskaičiuojamas pastarosios projekcijos dalies, esančios už pirmojo aukšto horizontalios projekcijos ribų, plotas (23.2 punktas). Pastato užimtas sklypo plotas yra plotų, suskaičiuotų aukščiau nurodyta tvarka, suma (23.3 punktas). Užstatytoji sklypo dalis apskaičiuojama minėto STR reglamento 24 punkte nustatyta tvarka. Užimtų žemės plotų sumos santykis su visu sklypo plotu išreiškiamas procentais (vieno procento tikslumu) (24.3 punktas).

Iš statinio projekto aiškinamojo rašto, Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, bendras plotas 4402 kv. m. Sklypo dalis (500 kv. m.) priklauso kitiems savininkams, likusi dalis su statiniais nuosavybės teise priklauso UAB (duomenys neskelbtini). Sklypas nėra padalintas, tačiau tarp bendrasavininkų yra nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka (1 t., b.l. 46-55, 140-144).

Pagal byloje pateiktą projektinę dokumentaciją (1 t., b.l. 62-63, 93) matyti, jog daugiabučio pastato antžeminės dalies išorinių sienų apribotas plotas, apskaičiuotas kompiuterine programa, sudaro 260,29 kv. m. (B korpuso) ir 579,09 kv. m. (A korpuso). Pastato požeminio (cokolinio) aukšto, išsikišusio virš žemės paviršiaus, horizontalios projekcijos, nesutampančios su pirmo aukšto projekcija, plotas sudaro 16,50 kv. m. Sudėjus šiuos plotus su statytojui nepriklausančio vienbučio namo maksimaliai galimu suprojektuoti plotu (250 kv. m.), gaunamas bendras žemės sklypo užstatymo plotas - 1105,88 kv. m. Pagal jį suskaičiavus užstatymo tankumo rodiklį, t. y. santykį su žemės sklypo plotu, gaunama 25,12 proc. rodiklis. Kadangi užimtų žemės plotų sumos santykis su visu sklypo plotu turi būti išreikštas procentais vieno procento tikslumu, pritaikius aritmetinio apvalinimo taisyklę, 25,12 proc. apvalinama iki 25 proc. Šis rodiklis atitinka patvirtinto detaliojo plano numatytą užstatymo tankumą - 25 proc., todėl darytina išvada, kad detaliojo plano užstatymo tankumo pažeidimo nėra. Tuo tarpu Inspekcija, skaičiuodama užstatymo tankumą į pastatais užimtą žemės plotą įskaičiavo balkonų ir erkerių plotus, kas prieštarauja Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" nuostatoms, dėl ko padidėjo užstatymo tankumas iki 26,38 proc (1 t., b.l. 89).

Minėto STR reglamento 7 punkte nurodyta, kad erkeris – išsikišusi iš fasado plokštumos patalpos dalis, kuri gali būti viename aukšte arba per kelis aukštus. Iš statinio (A korpuso) pirmojo ir cokolinio aukšto planų matyti, kad erkeriai neturi pamatų, po jais nėra patalpų, jie išsikiša iš fasado plokštumos ir yra kaip aikštelės į tambūrus (1 t., b.l. 62-63), todėl Inspekcijos teiginiai, kad erkeriai - tai priebučiai (tambūrai) yra iš dalies neteisingi. Inspekcija erkerius laiko tambūrais galimai dėl to, kad brėžinių eksplikacijose erkeriai, kaip tokiu pavadinimu atskirai neįvardinti (patalpos Nr. A1.01, A2.01 ir A3.01, A4.01, A5.01 patalpų išsikišančios iš fasado plokštumos dalys).

Pagal to paties statybos reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" 7 punktą balkonas – tai prieinama iš pastato vidaus aikštelė su aptvaru žmonių saugai užtikrinti, pritvirtinta prie pastato laikančių konstrukcijų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.8 punkte nustatyta, kad balkonas – tai pastato dalis, atvira išsikišusi aikštelė išorinėje pastato sienoje su aptvaru žmonių saugai užtikrinti ir turinti duris į vidaus patalpas; jis gali būti palaikomas gembės ar kolonų; balkonas gali būti uždaras, iš lauko pusės įstiklintas naudojant lengvas šaltas konstrukcijas. Inspekcija teigia, kad į plotą įskaičiavo ne balkonus, o žiemos sodus, kadangi jie nėra balkonai ir nėra konsolinė dalis, priekyje stovi kolonos, o apačioje yra patalpos, butai, o už žiemos sodo stiklinės pertvaros yra balkoniukai. Su tokiais Inspekcijos teiginais negalima sutikti, kadangi nors projekte balkonai ir įvardinti žiemos sodais, tačiau iš brėžinio matyti, kad jie atitinka minėtų statybos reglamentų STR balkono apibrėžimo savoką, jie nėra šildomi, kaip kitos patalpos, juos gali laikyti kolonos. Vien tai, kad balkonas yra įstiklintas ar kitaip pavadintas negali būti laikomas ne balkonu. Taip savo 2017-04-14 išaiškinime (konsultacijoje) Nr. 9.12-2D-5054 dėl balkonų įstiklinimo yra pasisakiusi pati Inspekcija (1 t., b.l. 90). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Inspekcija erkerių ir balkonų plotus įskaičiavo į užstatymo tankumą nepagrįstai dėl ko gavo užstatymo rodiklį didesnį nei leistinas.

Patikrinimo metu Inspekcija skaičiuodama projektuojamo statinio aukščio atitikimą detaliojo plano nustatytam statinio aukštingumui 10,5 m, o maksimaliai altitudei 115 m, rėmėsi Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, patvirtintomis žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės), tačiau šių Taisyklių 1 punkte nurodyta, kad jos reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Kadastriniais matavimais nustatomi statinių geometriniai parametrai, kurių reikia nekilnojamojo turto objekto duomenims įrašyti į kadastro duomenų bazę, ir parengti nekilnojamojo turto objekto planus (2 punktas). Šių Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad statinių kadastriniai matavimai atliekami statiniams (juos pastačius, rekonstravus, kapitališkai suremontavus ar kitaip pertvarkius), kuriems Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka privalomas statybos leidimas ir pripažinimas tinkamais naudoti. Remiantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 punktu statiniu laikomas pastatas arba inžinerinis statinys, turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, ir kuris yra nekilnojamasis daiktas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 4.2 straipsnio 1 dalis nekilnojamąjį daiktą apibrėžia kaip daiktą, kuris yra nekilnojamas pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojamieji daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai. Nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (CK 4.2 str. 2 d.). Vadinasi šios Taisyklės gali būti taikomos tik statiniams, kurie jau yra fiziškai pastatyti. Tuo tarpu Inspekcija šias Taisykles taiko ne pastatyto statinio atitikimo projektui patikrinti, o statinio projekto atitikimui detaliojo plano reikalavimas. Inspekcija projektuojamo statinio aukštį skaičiuoja vadovaudamasi Taisyklių 97-98 punktais, kuriuose nurodyta, kad nustatant pastato gabaritus matuojamas pastato ir jo dalių išorės aukštis H nuo žemės paviršiaus iki karnizo viršaus; jei pastatas yra šlaite, išorės aukštis matuojamas pastato kampuose ir išvedamas vidurkis pagal nurodytą formulę. Kadangi nagrinėjamu atveju yra tikrinamas ne pastato atitikimas projektui, o projekto atitikimas teritorijų planavimo dokumentams (detaliajam planui), todėl Inspekcijos taikoma metodika pagal kurią paskaičiuotas statinio aukštis yra ydinga, gauti rezultatai nėra objektyvūs ir negali būti vertinami kaip pažeidžiantys detaliojo plano reikalavimus. Inspekcija vidutinę žemės paviršiaus altitudę nurodė 102,28 m, tačiau iš statinio techninio projekto aiškinamojo rašto matyti, kad šio sklypo žemės paviršiaus altitudė svyruoja nuo 102,56 m iki 104,68 m (1 t., b.l. 46-55), t. y. vyrauja aukštesni taškai.

Detaliojo plano tvirtinimo metu galiojusio Teritorijų planavimo įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje buvo nurodyta, kad pastatų aukštis – tai aukštis, skaičiuojamas statinio statybos zonoje metrais nuo žemės sklypo paviršiaus vidutinės altitudės iki pastato stogo ar statinio konstrukcijos aukščiausio taško. Iš esmės taip pat pastatų aukščio skaičiavimas nurodytas ir vėlesnėje Teritorijų planavimo įstatymo redakcijoje, galiojusioje iki 2017-01-01, kur buvo numatyta, jog pastatų aukštis – tai aukštis, matuojamas metrais nuo statinių statybos zonos esamo žemės paviršiaus vidutinės altitudės iki pastatų stogo kraigo ar jų konstrukcijos aukščiausio taško (TPĮ 2 str. 40 d.). Pagal statybos reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.25 punktą pastato aukštis skaičiuojamas nuo vidutinės žemės paviršiaus altitudės iki aukščiausiojo šlaitinio stogo kraigo arba plokščiojo stogo parapeto taško. Taigi iš galiojusio reglamentavimo, matyti, jog statinio aukščio atitikimas detaliojo plano sprendiniams turi būti tikrinamas atskaitos tašku pasirenkant detaliojo plano metu buvusią vidutinę žemės sklypo altitudę ir atsižvelgiant į detaliajame plane nurodytą maksimalią absoliutinę altitudę (115 m) bei statinio absoliutų aukštį (10,5 m). Pagal šiuos kriterijus vidutinė žemės paviršiaus altitudė detaliajame plane sudaro 104,5 (115-10,5=104,5). Vadovaujantis teisės aktais, projektuotojas, rengdamas statinio projektą, neprivalo nuline altitude būtinai pasirinkti detaliojo plano žemės sklypo paviršiaus vidutinę altitudę. Iš projektinės medžiagos ir rašytinių paaiškinimų (1 t., b.l. 67-68, 74, 116-119) matyti, kad nuline altitude projektuotojas pasirinko 104,9 m lygį, t. y. 0,40 m aukščiau nei detaliojo plano vidutinis žemės paviršiaus lygis, kadangi nulinė altitudė ir tuo pačiu pirmojo aukšto grindys turėjo būti aukščiau greta einančios gatvės lygio, kuris yra 104,54- 104,44 m altitudės lygyje. Be to, atkuriamas paveldosauginis pastatas turėjo 38-62 cm aukščio cokolinę dalį, o nulinį lygį sutapatinus su pirmo aukšto grindų lygiu, jis natūraliai turėjo pakilti apie 40 cm. Iš brėžinių matyti, kad projektuotojui nuline altitude pasirinkus 104,9 m lygį, o pastatą suprojektavus atitinkamai 40 cm žemesnį (10,1 m aukščio), absoliuti 115 altitudė (pastato stogo kraigas) nebuvo pažeista, o pastato leistinas aukštis 10,5 m nebuvo viršytas (104,9 + 10,1=115). Nors Inspekcija savo konsultacijose 2014-02-05 ir 2015-04-24 (1 t., b.l. 91-92) yra išaiškinusi, kad nustatant statinio aukštį turi būti vadovaujamasi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje nurodyta tvarka, tačiau atlikdama UAB (duomenys neskelbtini) parengto statinio projekto rodiklių atitikimą detaliajam planui vadovavosi ne minėta tvarka, o Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų ir kadastro surinkimo bei tikslinimo taisyklių 97-98 punktų nuostatomis, tuo nesilaikydama pačios paskelbtų išaiškinimų. Kadangi Inspekcijos naudotos Taisyklės nagrinėjamu atveju negalėjo būti taikomos projektuojamo statinio aukščio atitikčiai detaliojo plano sprendiniams, todėl patikrinimo metu gauti rezultatai negali būti pripažinti teisingais, juo labiau negalima jais remtis konstatuojant aukštingumo pažeidimą.

Projekto pateikimo statybos leidimui gauti metu galiojusi Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio redakcija statybos ribą apibrėžė, kaip liniją, už kurios pastatų ir (ar) kitų statinių statyba negalima, išskyrus kelių ar gatvių ir inžinerinių tinklų tiesimą (TPI 2 str. 18 d.), o pagal to paties įstatymo 2 straipsnio 19 dalį statybos zona buvo suvokiama, kaip teritorijos ar žemės sklypo dalis, kurioje yra arba numatomi antžeminiai statiniai, neįskaitant kelių ar gatvių, inžinerinių tinklų, tvorų ir atraminių sienučių. Tuo tarpu pagal detaliojo plano patvirtinimo metu galiojusį reglamentavimą nei Teritorijų planavimo įstatyme, nei statybos įstatyme ar techniniuose reglamentuose statybos ribos ir statybos zonos sąvoka nebuvo apibrėžta. Vadovaujantis Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių 332 punktu, galiojančiuose detaliuosiuose planuose, parengtuose pagal iki 2014-01-01 galiojusį teisinį reguliavimą, vartotų sąvokų turinys turi būti suvokiamas pagal tuo metu galiojusi teisinį reguliavimą. Inspekcija tvirtina, kad statybos riba buvo pažeista suprojektavus už sklypo ribos inžinierinį statinį - mūrinę priešgaisrinę sieną 13,44 m ilgio ir 3,6 m, kuri turi pamatus (polius) (1 t., b.l. 63, 81, 135, 138), tačiau kaip nurodė administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens atstovas L. S. ir liudytoja – projekto vadovė R. S., ši priešgaisrinė sienelė negali būti laikoma statiniu, kaip jis apibrėžiamas Statybos įstatyme, ir yra tik laikinas surenkamas priešgaisrinis įrenginys neturintis pamatų, nes toje vietoje kasti pamatus draudžiama dėl praeinančių komunikacijų. Ši sienelė nebūtinai bus mūrinė, ji galės būti ir iš kitų nedegių medžiagų. Be to, realiai sienelė net nesiekia sklypo ribos, tiesiog projekte buvo padaryta techninė klaida, kuri vėliau ištaisyta, tačiau Inspekcija į tai neatsižvelgė ir patikrinimo metu nesiekė išsiaiškinti visų svarbių aplinkybių. Teismas neturi pagrindo netikėti projektuotojo atstovo ir liudytojos parodymais, nes jie objektyviai išaiškino priešgaisrinės sienutės atsiradimo projekte aplinkybes, patvirtino, kad techninė klaida projekte buvo ištaisyta, realiai ši sienutė nėra už statybos ribos. Be to, pagal Teritorijų planavimo įstatymo galiojusias redakcijas detaliojo plano patvirtinimo metu statybos ribos sąvoka iš viso nebuvo apibrėžta, o pagal vėlesnę redakcija nors statybos riba ir statybos zona buvo apibrėžtos, tačiau atraminės sienutės neįskaitomos kaip statiniai, ir pagal byloje pateiktus brėžinius negalima tvirtinti, jog priešgaisrinė sienutė yra statinys, kaip jį apibrėžia Statybos įstatymas. Dėl to teismas konstatuoja, kad daugiabučio pastato projekto prieštaravimai teritorijų planavimo dokumentui (detaliajam planui), kokie nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole, nebuvo padaryti.

Tuo pačiu pažymėtina, kad parengtas projektas, prieš jį tvirtinant ir išduodant statybos leidimą buvo patikrintas ekspertų, kurie turėjo reikiamą kvalifikaciją, buvo surašyti ekpertizės aktai, kurie šiai dienai yra galiojantys. Duomenų apie ekspertizės aktų panaikinimą, jų nuginčijimą nėra, todėl nėra pagrindo netikėti atliktų ekspertizių teisingumu. Galiojanti ekspertizė objektyviai paneigia projektuotojo galimai neteisėtus veiksmus projektuojant statinį, jos išvadomis turi būti remiamasi.

Tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėję, jog asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti jam administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Visos kilusios abejonės ar neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo juridinio asmens UAB (duomenys neskelbtini) veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena šiam asmeniui nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 284 straipsniu, 286-287 ir 302² straipsniais, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną juridiniam asmeniui UAB (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalį (akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.