Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-19 · Civilinė byla Nr. e2A-866-392/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2019-06-18Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-05-19Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-19
Bylos Nr.
e2A-866-392/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-00110-2019-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“, uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė ADMI
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-866-392/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-00110-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ (buvęs pavadinimas uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė ADMI.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“ kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydama panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 d. įsakymą dėl UAB ADMI skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administravimo. Nurodo, kad ginčijamu įsakymu trečiasis asmuo UAB ADMI 5 metams paskirtas daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) administratoriumi. Butų ir kitų patalpų savininkai balsavimo raštu metu namo administratoriumi išrinkto trečiąjį asmenį, nors biuleteniai klaidinantys ir neatitinkantys tikrovės. Atrankos metu vienodos formos ir turinio biuleteniai buvo pateikiami visiems gyvenamiesiems namams. Kita vertus, biuletenyje pateikta informacija apie įkainius neišsami, netiksli, taip pat neišsamiai atkleistas siūlomų teikti paslaugų turinys. Ieškovės nuomone, tokiais biuleteniais paslaugos gavėjai buvo klaidinami apie ieškovės siūlomas paslaugas ir įkainius, balsai taip pat buvo galimai klastojami, todėl prašo atsakovės priimtą įsakymą panaikinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovei ginčijant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo teisėtumą, iš esmės yra remiamasi tik vienu esminiu teiginiu, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturėjo teisinio pagrindo priimti įsakymo, kadangi ieškovei yra nustatytas bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas iki 2022 m. gruodžio 31 d. Ieškovė teigia, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatsižvelgė į savo neteisėtai organizuojamą daugiabučio namo administratoriaus atranką, nes ieškovė teisėtai administruoja daugiabutį namą ir jos veiklos administravimas yra pratęstas penkeriems metams (iki 2022 m. gruodžio 31 d.). Atsakovės nuomone, šiuo teiginiu yra klaidinamas teismas, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-7995-599/2018 neįsiteisėjęs, yra apskųstas apeliacine tvarka, todėl ir nevykdytinas. Šiuo metu yra nagrinėjamos 39 panašaus pobūdžio bylos, kuriose daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriai skundžia arba visą administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą, arba konkretų Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą ir jų nuolat daugėja. Tokiu būdu piktnaudžiaudama procesu, taikant laikinąsias apsaugos priemones, ieškovė siekia sustabdyti daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorių paskyrimo įgyvendinimo procedūrą. Nurodė, kad nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 31 d. Vilniaus mieste organizuota daugiabučių namų, kur nėra įsteigta bendrija ar sudaryta jungtinės veiklos sutartis, administratoriaus skyrimo procedūros. Pasibaigus procedūroms priimtas įsakymas dėl ginčo daugiabučio namo administravimo perdavimo bendrovei, kurią pasirinko patalpų savininkai balsų dauguma. Butų savininkai, surinkę parašus keisti administratorių, savo įstatymine teise pasinaudojo tinkamai. 2019 m. balandžio 17 d. priimtas teismo sprendimas, kuriame analogiški motyvai dėl klaidinančios informacijos atmesti. Jokių butų ir kitų patalpų savininkų skundų namo administratoriumi nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

4. Teismas nustatė, kad daliai ieškovės dėstomų argumentų prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019. Šiame įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai pasisakyta dėl savivaldybės teisės ir pareigos organizuoti konkursą bei sąlygų laikymosi. Teismas vadovaujasi nurodytu teismo sprendimu kaip prejudiciniu ir pakartotinai nemotyvuoja aplinkybių, susijusių su paties konkurso organizavimu, bendra konkurso tvarka ir terminais, laikydamas, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovė kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus, todėl šioje dalyje ieškinį laikė nepagrįstu.

5. Teismas atmetė ir ieškovės papildomus argumentus, jog klaidingos informacijos balsavimo biuleteniuose pateikimas, galimas balsų klastojimas ir kitos aplinkybės sąlygojo butų ir kitų patalpų savininkų priimtą neteisėtą sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo. Teismas sprendė, kad ieškovės teiginiai apie klaidinamos informacijos teikimą yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais įrodymais ir prieštaraujantys byloje esančiai medžiagai.

6. Teismas nustatė, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų, patalpų savininkai turi skundų ieškovės (kaip buvusios administratorės) atliekamais darbais, nepagrįstais mokėjimais. Patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniai ir 2018 m. lapkričio 5 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos protokolas patvirtina, jog nurodyto daugiabučio savininkai išreiškė valią pasirinkti namo administratoriumi UAB ADMI (pritarė 17 balsų, nepritarė 1 balsas, iš viso įteiktas 21 biuletenis). Todėl sprendė, jog iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ir neatliko. Priešingai, daugiau kaip 75 proc. daugiabučio namo gyventojų išreiškė savo valią pasirinkti namo administratoriumi trečiąjį asmenį, o ne ieškovę. Butų (patalpų) savininkų ginčų dėl paskirto naujo namo administratoriaus nėra.

7. Teismas nurodė, kad ieškovė savo argumentų, jog biuleteniai buvo klastoti, nepagrindė, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Akcentavo, kad pati ieškovė sutiko su Vilniaus miesto savivaldybės taikyta administratorių parinkimo procedūra tų daugiabučių, kurių administratoriumi buvo paskirta, atžvilgiu ir šių įsakymų neginčija. Toks nenuoseklumas ieškovės veiksmuose, skundžiant tik jai nepalankius įsakymus įrodo nenorą susitaikyti, jog butų (patalpų) savininkai galėjo namo administratoriumi pasirinkti ir kitą asmenį, o ne įrodinėjimą, jog visos atsakovės organizuotos balsavimo procedūros buvo neteisėtos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai organizavo balsavimo procedūras ar pateikė informaciją apie paslaugų tarifus, neatitinkančią tikrovės.

8. Įvertinęs balsavimo biuletenius, teismas sprendė, jog atsakovė, apklausdama daugiabučių namų gyventojus, laikėsi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo, skaidrumo principų, kadangi visi tiekėjai išvardinti abėcėlės tvarka (neteikiant kuriam nors potencialiam administratoriui pirmenybės), visų įmonių nurodyta administravimo patirtis, siūlomas paslaugių tarifas, atsižvelgiant į naudingą patalpų plotą, taip pat kontaktiniai duomenys (adresas bei telefono numeris). Iš balsavimo biuletenio turinio nematyti jokio kurio nors iš dalyvių protegavimo, nusistatymų, siekio, kad kas būtų paskirtas nauju namo administratoriumi, apie visus pasirinktinus paslaugos teikėjus suteikiama vienoda informacija. Teismas sprendė, kad nebuvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, visi potencialūs daugiabučių namų administratoriai galėjo sąžiningai konkuruoti. Apklausos metu niekas nekliudė nei ieškovei (ar kitiems potencialiems namo administratoriams) tiesiogiai bendrauti su daugiabučio namo (įskaitant ir ginčo daugiabutį namą) gyventojais, tiek teikti papildomus paaiškinimus žodžiu, raštu, skrajutėmis, savo interneto svetainėje ar kitomis teisėtomis priemonėmis.

9. Teismas nustatė, kad atsakovė jokių neteisėtų veiksmų nevykdė ginčo daugiabučio namo savininkams pasirinkus paslaugos teikėją, esant aiškiai išreikštai valiai laikėsi teisės aktuose numatytos tvarkos ir terminų ir priėmė teisėtą įsakymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Ieškovė (apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą, neatsižvelgdama į savo neteisėtai organizuojamą daugiabučių namų administratorių atranką ir tai, jog ieškovė teisėtai administruoja daugiabučius namus, jos veiklos administravimas pratęstas 5 metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Administratorių atranka buvo vykdyta neteisėtai neturint tam įstatyminio pagrindo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas.

10.2. Administratorių atrankos vykdymo tvarka ir principai yra reglamentuojami Apraše. Apeliantės nuomone, informacija, susijusi su administravimo paslaugų įkainiais (kaina), administravimo patirtimi ir pasirengimu teikti paslaugas yra esminė informacija, į kurią atsižvelgiama tiek gyventojams priimant sprendimą dėl paslaugos teikėjo pasirinkimo, tiek paslaugos teikėją renkant Savivaldybei. Biuletenyje teikiama informacija apie administravimo paslaugų įkainius vertintina kaip esminė vartotojams skirta informacija apie vartotojams siūlomos administravimo paslaugos kainą. Administravimo paslaugų įkainius kaip esminę informaciją apibūdina tiek Aprašas, tiek Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių nuostatos. Biuletenyje pateikta informacija yra laikytina reklama, Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime visiškai neatsižvelgė į minėtų įstatymų pažeidimus ir dėl jų nepasisakė.

10.3. Apeliantė nurodo, kad vertinant biuletenio formą ir turinį matyti, kad jame pateikta informacija apie administravimo paslaugos įkainius negali būti laikoma tikslia ir išsamia, o jos pateikimo būdas vertintinas kaip akivaizdus paslaugos vartotojų klaidinimas ir atitinka visus nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu kriterijus – biuletenyje pateikta informacija apie administravimo paslaugų įkainius neatitinka tikrovės, nėra atskleista informacija apie tai, kas iš tikrųjų sudaro galutinę administravimo paslaugos kainą, kaip ji apskaičiuojama. Biuletenyje nurodyta informacija apie tariamai siūlomą administravimo paslaugų tarifą apskritai negali būti jokiu logiškai paaiškinamu ryšiu susiejama su realia administravimo paslaugų kaina.

10.4. Biuleteniuose pateikta klaidinga informacija, sudaromas įspūdis, kad administravimo tarifas yra apskaičiuojamas atsižvelgiant tik į daugiabučio namo naudingąjį plotą – administravimo mokestis yra tik daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimui, o ne pastato naudingajam plotui, todėl, skirtingai nei nurodoma biuletenyje, administravimo paslaugų tarifas apskritai negali būti siejamas su pastato naudinguoju plotu. Apeliantė nurodo, kad tikrovės neatitinkančios informacijos apie administravimo paslaugų įkainius pateikimas biuleteniuose kvalifikuotinas kaip nesąžininga ir draudžiama veikla, nukreipta į paslaugos gavėjų klaidinimą. Taip iš esmės yra pažeidžiamos ieškovės teisės, susijusios su galimybe pateikti potencialiems ieškovės paslaugų vartotojams išsamia ir teisinga informacija pagrįstą komercinį pasiūlymą dėl siūlomos administravimo paslaugos kainos, kas laikytina akivaizdžiu Paslaugų įstatymo 13 straipsnio nuostatų pažeidimu, kurį sąlygoja būtent savivaldybės neteisėti veiksmai itin aplaidžiai vykdant masinę administratorių atrankos procedūrą.

10.5. Atsakovės kartu su biuleteniu pateikta informacija ne tik, kad yra nepakankama sudaryti sąlygas tinkamai vartotojams pristatyti ieškovės veiklą, bet ir yra klaidinanti, nepagrįstai kelianti lūkesčius, kad bendrojo naudojimo objektų administravimo įkainis gali priklausyti nuo namo naudingojo ploto, kuris neturi nieko bendro su bendrojo naudojimo objektų administravimo kaina ir jos paskirstymu gyventojams.

Atsiliepimas

11. Atsakovė atsiliepimu į skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą. Nurodo, kad apeliantės pateiktas apeliacinio skundo turinys (konkrečiau, visi jame išdėstyti argumentai) yra iš esmės identiški pirmosios instancijos teismui pateiktam ieškiniui. Tai tik įrodo, kad apeliantė net nesistengė bandyti įrodyti pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumo / nepagrįstumo atitinkamais argumentais, taip galimai stengdamasi tik formaliai įgyvendinti teisę į apeliaciją. Apeliaciniame skunde sprendimas skundžiamas vieninteliu pagrindu, kuris sprendime net nebuvo konstatuotas, t. y. argumentais dėl klaidinančios informacijos balsavimo biuleteniuose. Nesutinka su apeliantės teiginiu, jog savivaldybė, vykdydama bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos procedūrą, butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuleteniuose pateikė gyventojus klaidinančią ir tikrovės neatitinkančią informaciją apie administratoriaus teikiamas paslaugas, paslaugų kainą, paslaugų pobūdį. Susipažinus su apeliaciniu skundu, atsakovės nuomone, akivaizdu, kad ieškovė nepateikia jokių nei teisinių, nei faktinių argumentų, šiuos argumentus pagrindžiančių įrodymų, kurie patvirtintų, jog balsavimo biuleteniai prieštarauja teisės aktų nuostatoms, neatitinka Balsavimo raštu tvarkos 2 priede patvirtintos balsavimo formos, byloje nėra pateikta įrodymų apie balsavimo biuleteniuose nurodytą tikrovės neatitinkančią informaciją. Nors apeliaciniame skunde yra pateiktas tokių teisės aktų kaip Paslaugų įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo, Reklamos įstatymo nuostatų apibendrinimas, tačiau nėra aišku, kodėl, sprendžiant ginčą, susijusį konkrečiai su viešojo administravimo objektų administratorių skyrimu, turi būti vadovaujamasi nurodytomis teisės aktų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir išskirtinai detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes, nepraleido iš esmės nė vieno nei ieškovės, nei atsakovės ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų pateikto argumento, vertino netgi hipotetinius pamąstymus, kurie paprastai nelaikomi įrodymais byloje, ir dėl jų reikšmės sprendime pasisakė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.

13. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad ieškovė nesutinka su teismo išvada, jog ji neįrodė, kad atsakovė kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus. Apeliantė nurodo, kad atsakovė priėmė ginčijamą įsakymą, neatsižvelgdama į tai, jog ieškovė teisėtai administruoja daugiabučius namus, jos veiklos administravimas pratęstas 5 metams, t. y. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Administratorių atranka buvo vykdyta neteisėtai neturint tam įstatyminio pagrindo ir pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

14. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas šiam ginčui prejudicinę galią turi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1133-614/2019, kurioje teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, kad nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi. Sprendė, jog savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, išskyrus tuos atvejus kai dėl konkretaus pasirinkimo/paskyrimo butų ir kitų patalpų savininkai po 2013 m. sausio 1 d. yra priėmę sprendimą juos pasirinkti ar juos pakeisti ir tik tuo atveju jei pasirinkti administratoriai buvo įvertinti pagal CK 4.84 straipsnio 7 dalį ir savivaldybė tai patvirtino administraciniu aktu. Priešingu atveju tokia padėtis reikštų, jog ieškovai įgytų teisę Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratorių administravimo veiklą neribotą laiką vykdyti nediferencijuojant esamų administratorių pagal jų atitiktį 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojusiai CK 4.84 straipsnio 7 daliai.

15. Kadangi prejudicinę galią turinčiame sprendime aiškiai pasisakyta dėl savivaldybės teisės ir pareigos organizuoti konkursą, tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 22 įsakymas dėl UAB ADMI skyrimo daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriumi laikomas teisėtu ir galiojančiu. Pažymėtina, kad nustačius bylai reikšmingus prejudicinius faktus, bylos šalys nebegali jų ginčyti (CPK 279 straipsnio 4 dalis), todėl nėra pagrindo iš naujo nagrinėti ar atsakovė kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus.

16. Apeliantė nurodo, kad vertinant biuletenio formą ir turinį matyti, kad jame pateikta informacija apie administravimo paslaugos įkainius negali būti laikoma tikslia ir išsamia, o jos pateikimo būdas vertintinas kaip akivaizdus paslaugos vartotojų klaidinimas ir atitinka visus nesąžiningos komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu kriterijus. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės argumentus atmeta. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs balsavimo raštu biuletenių formą ir turinį, padarė pagrįstą išvadą, jog nebuvo pažeistas sąžiningo dalyvių varžymosi principas, visi potencialūs daugiabučių namų administratoriai galėjo sąžiningai konkuruoti, apklausos metu nebuvo kliudoma nei ieškovei, nei kitiems potencialiems namo administratoriams tiesiogiai bendrauti su gyventojais, teikti papildomus paaiškinimus.

17. Ieškovė teikdama teismui ieškinį, teiginių kad biuleteniuose pateikta informacija yra klaidinanti nepagrindė jokiais įrodymais. Ieškovė nebuvo nurodžiusi jokių faktinių aplinkybių ar pateikusi rašytinių įrodymų, kurie patvirtintų jos teisių ir (ar) teisėtų interesų pažeidimą. Ieškovės teiginiai buvo grindžiami tik prielaidomis, samprotavimais. Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad ginčo šalių rungimosi principo esmė yra ta, kad būtent dėl įrodinėjamų aplinkybių nustatymo suinteresuotoms šalims tenka įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, renkant įrodymus. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Abstraktūs ieškovės svarstymai apie informacijos nepakankamumą ar klaidingumą, nepateikiant tai pagrindžiančių įrodymų, nesudarė pagrindo konstatuoti, jog iš tiesų atsakovės pateikta informacija buvo netiksli ir galėjo lemti tai, kad sprendimo teisę turintys asmenys rinksis ne ieškovę, o kitus administratorius.

18. Susipažinusi su apeliacinio skundo turiniu, teisėjų kolegija nustatė, kad pasisakydama dėl balsavimo biuletenių netinkamo pildymo ir klaidinančios informacijos biuleteniuose pateikimo, apeliaciniame skunde ieškovė pateikė naujus papildomus argumentus, kurių nebuvo nurodžiusi pirmosios instancijos teismui bei savo reikalavimą grindė taip pat Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3 str., 5 str. ir 6 str., Reklamos įstatymo 5 str., 6 str. nuostatomis. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis teisinis pagrindas bei detalizuotos faktinės aplinkybės nebuvo nurodytos ieškinyje, todėl pirmosios instancijos teismas jų negalėjo svarstyti ir dėl jų pasisakyti.

19. CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys ir nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012).

20. Nežiūrint to, teisėjų kolegija sprendžia, kad viešojo administravimo objektų administratorių atrankos ir skyrimo tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas. Įvertinus Paslaugų įstatymo (1 straipsnis), Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo (1 straipsnis, 2 straipsnio 5 dalis), Reklamos įstatymo (1 straipsnis) paskirtį ir esmines nuostatas, šiais teisės aktais reguliuojamų visuomeninių santykių pobūdį, akivaizdu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra nei reklamos veiklos subjektas, nei komercinės veiklos subjektas, taip pat nevykdo su šiais visuomeniniais santykiais susijusių funkcijų, o taip pat nėra veiklos, susijusios su reklama, ar nesąžiningos komercinės veiklos kontrole institucija. Todėl nagrinėjamiems santykiams minėtos teisės normos netaikytinos ir nepagrindžia ieškinio reikalavimų pagrįstumo.

21. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Vilnius“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Virginijus KairevičiusDanutė KutrienėTatjana Žukauskienė