- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-27
- Bylos Nr.
- e2-1296-560/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- AB Šiaulių bankas
- Atsakovas
- A. T.
- Trečiasis asmuo
- B UAB „Septyni pipirai“
- Kategorijos
- 2.6.2.2Laidavimas
- 2.6.29.2Kreditavimas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Šiaulių bankas ieškinį atsakovui A. T. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo B UAB „Septyni pipirai“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas dokumentinio proceso tvarka priteisti jo naudai iš atsakovo 100 711,15 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palūkanas bei 812,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Nurodė, kad 2015-04-08 ieškovas ir trečiasis asmuo sudarė Kredito linijos sutartį Nr. EIF-2015-2725-03, kuria trečiajam asmeniui buvo suteiktas 116 000 Eur dydžio kreditas. Kredito sutartimi UAB „Septyni pipirai“ įsipareigojo kreditą Bankui grąžinti iki 2020-04-07 dalimis ir terminais, nustatytais grąžinimo grafike. Už prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymą Bankui 2015-04-08 Laidavimo sutartimi laidavo atsakovas A. T. ir, kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti Bankui už UAB „Septyni pipirai” prievoles pagal Kredito sutartį tokia pat apimtimi kaip ir UAB „Septyni pipirai“, jeigu skolininkas tinkamai neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (Laidavimo sutarties 2.1. punktas). 2016-07-11 nutartimi Vilniaus apygardos teismas UAB „Septyni pipirai“ iškėlė bankroto bylą, kurioje Vilniaus apygardos teismo 2016-09-19 nutartimi buvo patvirtintas banko 100 797, 68 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas. Teigia, jog kredito gavėjas UAB „Septyni pipirai” ir laiduotojas A. T. atsako ieškovui kaip solidarūs skolininkai dėl įsiskolinimų pagal Kredito sutartį grąžinimo, todėl prašo ieškinį tenkinti pilnai.Vilniaus apygardos teismas 2016-11-10 priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė ieškovo ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovo naudai iš atsakovo A. T. 100 711,15 Eur skolos bei 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-10) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 812,00 Eur žyminį mokestį.Atsakovas A. T. dokumentinio proceso tvarka pateikė prieštaravimus, kuriais prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-11-10 priimtą preliminarų sprendimą bei ieškovo ieškinį atmesti. Nurodė, jog Laidavimo sutarties 3.2.1 punktu šalys susitarė dėl atsakovo piniginės prievolės ar atitinkamai ieškovo reikalavimo teisių pagal Laidavimo sutartį atsiradimo momento, o būtent - atsakovas (laiduotojas) įsipareigojo įvykdyti ieškovo (banko) pateiktame rašytiniame reikalavime nurodytas pinigines prievoles ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo atsakovui (laiduotojui) pateikto rašytinio reikalavimo gavimo dienos tuo atveju, jeigu trečiasis asmuo (kredito gavėjas) Kredito sutartyje nustatyta tvarka neįvykdys (arba netinkami įvykdys) savo prievoles ar jų dalį ieškovui (bankui). Šiame Laidavimo sutarties punkte taip pat detaliai nustatyti tokio rašytinio reikalavimo įteikimo laiduotojui (atsakovui) būdai, todėl pripažintina, kad Laidavimo sutarties 3.2.1 punktu šalys susitarė dėl sąlyginės laidavimo prievolės su atidedamąja sąlyga, kai ieškovas (kreditorius) neturi reikalavimo teisės į atsakovą (laiduotoją), o atsakovas neprivalo vykdyti laidavimo prievolių tol, kol nesuėjo prievolės įvykdymo atidėjimo terminas (CK 6.33 str. 2 d.), t. y. 5 darbo dienos nuo rašytinio reikalavimo įvykdyti pinigines prievoles pagal Laidavimo sutartį įteikto laiduotojui (atsakovui) dienos. Ieškovas iki šiol nėra įteikęs atsakovui jokio rašytinio reikalavimo dėl piniginių prievolių pagal Laidavimo sutartį įvykdymo, atitinkančio Laidavimo sutarties 3.2.1 punkte nustatytas sąlygas, t. y. kuriame būtų nurodyta, kad trečiasis asmuo neįvykdė Kredito sutartyje nustatytų prievolių ir nurodytas trečiojo asmens neįvykdytų prievolių, už kurias laidavo atsakovas, dydis (negrąžinta kredito dalis, nesumokėtos palūkanos, delspinigiai, baudos ar kt.). Ieškovui nepareiškus tokio rašytinio reikalavimo, o tuo pačiu ir nesuėjus Laidavimo sutartyje nustatytam atsakovo piniginių prievolių pagal Laidavimo sutartį įvykdymo atidėjimo terminui, pripažintina, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, o atsakovas neprivalo vykdyti savo, kaip laiduotojo piniginių prievolių (CK 6.33 str. 2 d.).Prieštaravimuose nurodo, jog Laidavimo sutartimi atsakovas įsipareigojo atsakyti už trečiojo asmens (kredito gavėjo) prievoles pagal Kredito sutartį tokia pat apimtimi, kaip ir kredito gavėjas, jeigu kredito gavėjas tinkamai neįvykdys visų ar dalies prievolių pagal Kreditavimo sutartį (Laidavimo sutarties 2.1 p.). Laidavimo sutarties 2.3 punktu šalys nustatė solidarią atsakovo atsakomybę ir ieškovo teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad prievoles pagal Kredito sutartį vykdytų tiek trečiasis asmuo (kredito gavėjas) ir atsakovas (laiduotojas) kartu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visas prievoles, tiek jų dalį. Todėl pripažintina, kad ieškovas (kreditorius) turėjo procesinę teisę pareikšti ieškinį dėl skolos priteisimo tik pagrindiniam skolininkui (trečiajam asmeniui UAB „Septyni pipirai“) arba tik laiduotojai (atsakovui A. T.), arba sujungti reikalavimus ir juos pareikšti vienoje byloje abiem solidariesiems atsakovams. Ieškinyje ieškovas patvirtino, kad yra pareiškęs kreditoriaus reikalavimą 100 797,68 Eur sumai trečiojo asmens UAB „Septyni pipirai“ bankroto byloje ir 2016-09-19 Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-5016-781/2016 minėtas kreditorius reikalavimas buvo patvirtintas. Todėl pripažintina, kad ieškovas jau pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.) pareikšdamas kreditorinį reikalavimą tik pagrindiniam skolininkui UAB „Septyni pipirai“ bankroto byloje, todėl reikšti reikalavimus laiduotojui A. T. kitoje civilinėje byloje ieškovas turi teisę tik dėl skolos dalies, kuri nebus išieškota UAB „Septyni pipirai“ bankroto byloje ir tik tuomet, kai ši dalis paaiškės.Prieštaravimuose nurodoma, jog vadovaujantis CK 6.86 straipsnio normomis, kai kreditorius atsisako savo pirmenybės teisės patenkinti reikalavimą ar kito jo naudai nustatyto prievolės užtikrinimo, laiduotojas atleidžiamas nuo atsakomybės, jeigu kreditorius būtų galėjęs patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė. Be atsakovo A. T. laidavimo visai Kredito sumai, Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų 9 punkte yra numatytos kitos ieškovo naudai nustatytos prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonės: UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ 80 procentų kredito dalies garantija (garantijos suma - 92 800 Eur); trečiajam asmeniui (kredito gavėjui) priklausančio ilgalaikio turto kaip turtinio komplekso, kurio balansinė vertė 70 000 Eur, pirmos eilės maksimalus įkeitimas. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis kreipėsi į UAB „Investicijos ir verslo garantijos“ dėl išmokų pagal kredito garantiją, ar išieškojimas iš įkeitimu apsunkinto trečiajam asmeniui UAB „Septyni pipirai“ nuosavybės teise priklausančio ilgalaikio turto yra baigtas ir kad ieškinys pareikštas dėl likusios neišieškotos skolos priteisimo. Pripažinus, kad ieškovas atsisakė kitų jo naudai nustatytų prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimų ir ieškovas turėjo realią galimybę patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė, pripažintina ir atsakovo teisė nevykdyti Laidavimo sutarties pagrindu prisiimtų skolinių įsipareigojimų (CK 6.86 str.).Atsakovo vertinimu, Laidavimo sutartis yra pripažintina pasibaigusia ne tik CK 6.86 str., bet ir CK 6. 88 str. 1 d. pagrindu. Vadovaujantis CK 6. 88 str. 1 d. norma, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Byloje nustatyta, kad 2016-07-11 Vilniaus apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui UAB „Septyni pipirai“ iškelta bankroto byla. Nuo bankroto bylos iškėlimo visi įmonės prievolių vykdymo terminai laikytini suėjusiais, todėl vadovaujantis CK 6.88 str. 1 d., ieškovas turėjo teisę pareikšti ieškinį laiduotojui dėl prievolių pagal Laidavimo sutartį vykdymo, per tris mėnesius nuo bankroto bylos UAB „Septyni pipirai“ iškėlimo dienos. Ieškinį dėl skolos priteisimo ieškovas pateikė tik 2016-10-28, t. y. praleidęs trijų mėnesių terminą. Šis terminas yra naikinamasis, todėl laidavimas pripažintinas pasibaigusiu, o ieškovas - neturinčiu galiojančios reikalavimo teisės pagal Laidavimo sutartį.Ieškovas AB Šiaulių bankas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuose nurodė, jog Bankas 2016-10-03 išsiuntė reikalavimą atsakovui laiduotojui A. T. įvykdyti skolininko trečiojo asmens prievoles pagal Kredito sutartį. Atsakovas prieštaravimuose teigia, jog tokio reikalavimo nėra gavęs, todėl Bankas, gavęs tokią informaciją, 2017-01-04 išsiuntė pakartotiną reikalavimą dėl minėtų įsipareigojimų įvykdymo. Laiduotojui neįvykdžius įsipareigojimų, Bankas turi teisę reikalauti teismo priteisti skolą pagal Kredito sutartį ir Laidavimo sutartį. Atsakovas iki bankroto bylos iškėlimo dienos buvo trečiojo asmens skolininko UAB „Septyni pipirai“ direktorius, todėl detaliai žinojo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo/nevykdymo procesą, žinojo, kad skolininkui keliama ir iškelta bankroto byla, dėl ko suėjo skolos pagal kredito sutartį grąžinimo terminai. Kaip nurodyta ieškinyje, vadovaujantis CK 6.81 straipsniu ir Laidavimo sutartimi (2.1. punktas), kredito gavėjas UAB „Septyni pipirai“ ir laiduotojas A. T. atsako Bankui kaip solidarūs skolininkai dėl įsiskolinimų pagal Kredito sutartį grąžinimo Bankui. CK 6.6 str. 4 d. reglamentuota, kad jei skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Laidavimo sutartyje numatyta, kad Bankas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad prievoles pagal Kredito sutartį įvykdytų tiek skolininkas ir laiduotojas kartu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visas prievoles, tiek jų dalį (Laidavimo sutarties 2.3. punktas). Įsipareigojimai Bankui pagal Kredito sutartį neįvykdyti ir šiai dienai bendroje sumoje lygūs 100 797, 68 Eur, todėl Bankas, pasinaudodamas savo teisėmis, vadovaudamasis įstatymais bei Laidavimo sutarties nuostatomis, reiškia ieškinį laiduotojui ieškinio pateikimo dieną esančiai skolos sumai.Ieškovo AB Šiaulių banko nesaisto galimybės gauti reikalavimo (jo dalies) patenkinimą iš įkeisto turto, todėl ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį laiduotojui - atsakovui. Laidavimo sutartyje nustatyta, kad tuo atveju, jei skolininko įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymas yra užtikrintas ir kitomis užtikrinimo priemonėmis (hipoteka, laidavimas, garantija ir pan.), Bankas turi teisę pasirinkti, kokią prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę ir kokiu eiliškumu realizuoti (Laidavimo sutarties 4.6. punktas). Remiantis šiuo, Bankas turi teisę pasirinkti, kaip ir kokia eile vykdyti išieškojimą. Bankas nėra atsisakęs jo naudai nustatytų prievolių užtikrinimo priemonių bei turi teisę savo nuožiūra vykdyti skolos susigrąžinimą pasirinktomis priemonėmis, todėl kreipimasis į teismą dėl skolos išieškojimo iš laiduotojo yra teisiškai pagrįstas, ir atsakovas neturi jokios teisės nevykdyti Laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.Laidavimo sutartyje (7.3. punkte) numatyta, jog Laidavimo sutartis galioja iki visiško skolininko ir laiduotojo tinkamo Kredito sutartimi numatytų prievolių įvykdymo dienos, todėl šiuo atveju CK 6.88 str. 1 d. netaikoma. Esant tokiai Laidavimo sutarties pasibaigimo sąlygai, atsakovo nurodytos LR CK normos nėra taikomos ir Laidavimo sutartis yra galiojanti iki pilno įsipareigojimų įvykdymo bei turi būti vykdoma pagal joje nustatytas sąlygas.
Preliminarus sprendimas paliekamas nepakeistas.
Priimdamas preliminarų sprendimą bei ištyręs byloje esančius įrodymus teismas nustatė, kad ieškovas faktines bylos aplinkybes nurodė teisingai, ką patvirtina prie ieškinio pridėti įrodymai - Kredito linijos sutartis Nr. EIF-2015-2725-03, kuria ieškovas suteikė trečiajam asmeniui UAB „Septyni pipirai“ 116 000 Eur dydžio kreditą; 2015-04-08 Laidavimo sutartis, kuria atsakovas, kaip solidarus skolininkas, įsipareigojo visu savo esamu ir būsimu turtu atsakyti ieškovui AB „Šiaulių bankas (toliau – ir Bankas) už UAB „Septyni pipirai” prievoles pagal Kredito sutartį tokia pat apimtimi kaip ir UAB „Septyni pipirai“, jeigu skolininkas tinkamai neįvykdys Bankui visų ar dalies prievolių pagal Kredito sutartį (ieškinio priedai Nr. 1, 2). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog trečiajam asmeniui UAB „Septyni pipirai“ Vilniaus apygardos teismas 2016-07-11 nutartimi iškėlė bankroto bylą, o 2016-09-19 teismo nutartimi bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo 100 797, 68 Eur dydžio kreditorinis reikalavimas (civ. byla Nr. eB2-5016-781/2016).Iš byloje ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų teismas sprendė, jog šalių sudarytoje laidavimo sutartyje laiduotojo (atsakovo) atsakomybės mastas buvo nustatytas skolininko – kreditų gavėjo UAB „Septyni pipirai“ – atsakomybės apimtimi. Tiek įstatymas, tiek ir laidavimo sutartys numato, kad atsakovas privalo atsakyti ieškovui ta pačia apimtimi kaip ir trečiasis asmuo, todėl teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, bei tai, jog laidavimo sutartys yra galiojančios, nenuginčytos, darė išvadą, jog ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.). Atsakovui ieškovo reikalavimų neįvykdžius, teismas laikė, jog ieškovas įgijo teisę reikalauti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, priteisti skolą, atsiradusią dėl trečiojo asmens įsipareigojimų pagal Kredito sutartį neįvykdymo (CK 6.6 str. 4 d., 6.81 str.). Atsakovas prieštaravimuose nurodo, jog ieškovas iki šiol nėra įteikęs atsakovui jokio rašytinio reikalavimo dėl piniginių prievolių pagal Laidavimo sutartį įvykdymo, atitinkančio Laidavimo sutarties 3.2.1 punkte nustatytas sąlygas, todėl ieškovui nepareiškus tokio rašytinio reikalavimo, o tuo pačiu ir nesuėjus Laidavimo sutartyje nustatytam atsakovo piniginių prievolių pagal Laidavimo sutartį įvykdymo atidėjimo terminui, pripažintina, jog ieškovas neturi reikalavimo teisės, o atsakovas neprivalo vykdyti savo, kaip laiduotojo piniginių prievolių (CK 6.33 str. 2 d.). Teismas su tokiais argumentais nesutinka. Kaip matyti iš ieškovo kartu su atsiliepimu į prieštaravimus pateiktų dokumentų, ieškovas atsakovui pranešimą „Dėl įsipareigojimų pagal Laidavimo sutartį vykdymo“ siuntė 2016-10-03, taip pat 2017-01-04, tačiau atsakovas savo įsipareigojimų pagal laidavimo sutartį neįvykdė iki šiol. Ginčo, jog atsakovas A. T. buvo trečiojo asmens UAB „Septyni pipirai“ direktoriumi iki pastarajam bankroto bylos iškėlimo, nėra, todėl sutiktina su ieškovo atsiliepime išdėstytais argumentais, jog atsakovas detaliai žinojo įsipareigojimų pagal Kredito sutartį vykdymo/nevykdymo procesą, žinojo, kad skolininkui keliama ir iškelta bankroto byla, dėl ko suėjo skolos pagal kredito sutartį grąžinimo terminai. Dėl šių priežasčių teismas sprendžia, jog ieškovas turi reikalavimo teisę į atsakovą ir ji yra galiojanti.Atsakovas prieštaravimuose nurodo, jog ieškovas jau pasinaudojo savo procesinėmis teisėmis pareikšdamas kreditorinį reikalavimą tik pagrindiniam skolininkui UAB „Septyni pipirai“ bankroto byloje, todėl reikšti reikalavimus laiduotojui A. T. kitoje civilinėje byloje ieškovas turi teisę tik dėl skolos dalies, kuri nebus išieškota UAB „Septyni pipirai“ bankroto byloje ir tik tuomet, kai ši dalis paaiškės. Teismas su šiais ir su susijusiais atsakovo argumentais nesutinka. Kaip buvo nurodyta teismo preliminariame sprendime, pagal CK 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.81 str. nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. CK 6.6 str. 4 d. numatyta, kad jei skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šalių sudarytoje Laidavimo sutarties 2.3 punkte taip pat numatyta, jog ieškovas savo pasirinkimu turi teisę reikalauti, kad prievoles pagal Kredito sutartį įvykdytų tiek skolininkas ir laiduotojas kartu, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visas prievoles, tiek jų dalį. Tai, kad trečiojo asmens bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo kreditorinis reikalavimas, neužkerta ieškovui kelio reikti reikalavimus solidariam skolininkui (laiduotojui) atskiroje civilinėje byloje. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kada skolininkui iškeliama bankroto byla, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Laiduotojo solidarioji atsakomybė lemia tai, kad kreditorius gali iš karto reikšti savo reikalavimą laiduotojui ir savaime neturi pareigos jo reikšti pagrindinio skolininko bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija yra pažymėjusi, kad, bankrutuojant skolininkui, kreditoriui išlieka tiek teisė pareikšti savo reikalavimą skolininkui jo bankroto byloje, tiek iš solidariosios laiduotojo pareigos (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.81 straipsnio 1 dalis) išplaukianti teisė atskiroje civilinėje byloje pareikšti savo reikalavimą laiduotojui, tiek abiem kartu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011-12-29 nutarimas civ. byloje Nr. 3K-P-537/2011).Atsakovas prieštaravimuose nurodo, jog pripažinus, kad ieškovas atsisakė kitų jo naudai nustatytų prievolių pagal Kredito sutartį įvykdymo užtikrinimų ir ieškovas turėjo realią galimybę patenkinti savo reikalavimą pasinaudodamas teisėmis, kurių atsisakė, pripažintina ir atsakovo teisė nevykdyti Laidavimo sutarties pagrindu prisiimtų skolinių įsipareigojimų (CK 6.86 str.). Teismas nesutinka ir su šiais atsakovo argumentais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Jeigu laidavimo sutartyje nustatyta, kad laiduotojo prievolė yra subsidiari (laiduotojas atsako tik jeigu pagrindinis skolininkas neturi turto, kurio sąskaita galima įvykdyti prievolę), tai kreditorius pirmiausia turi pareikalauti, kad prievolę įvykdytų pagrindinis skolininkas, o laiduotojas turi teisę reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs (CK 6.80 straipsnio 2 dalis) (LAT 2010-11-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-364/2010). Nagrinėjamu atveju šalys laidavimo sutartyje nebuvo susitarusios dėl subsidiariosios laiduotojo prievolės, todėl atsakovo argumentai šiuo klausimu atmetami, kaip teisiškai nepagrįsti. Atsakovas prieštaravimuose nurodo, jog laidavimo sutartis yra pripažintina pasibaigusia ne tik CK 6.86 str., bet ir CK 6. 88 str. 1 d. pagrindu. Teismas nurodo, jog CK 6.76 str. 1 d. nustato, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Taigi, bendrasis principas yra tas, kad laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kada pasibaigia juo užtikrinta prievolė (CK 6.76 str. 2 d., 6.87 str. 1 d.). CK 6.88 ir 6.89 straipsniuose nustatyti terminuoto ir neterminuoto laidavimo pabaigos terminai. CK 6.88 str. 1 d. nustatyta, kad kai buvo laiduota tik tam tikram laikui arba užtikrinta terminuota prievolė, laidavimas baigiasi, jeigu kreditorius per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią suėjo laidavimo terminas ar prievolės įvykdymo terminas, nepareiškia laiduotojui ieškinio. Tačiau kasacinis teismas savo nuosekliai išplėtotoje praktikoje yra išaiškinęs, kad CK nedraudžiama šalių susitarimu pakeisti nurodytus terminus. Dėl to, kai paskolos ar kreditavimo sutartyje nustatytu terminu prievolė neįvykdyta, o laiduotojas ir kreditorius yra susitarę, jog laidavimas galioja iki visiško paskolos grąžinimo, tai CK 6.88 straipsnio 1 dalyje nustatytas laidavimo pabaigos terminas netaikomas. Tokia laidavimo sutartyje nustatyta sąlyga neprieštarauja CK nuostatoms, yra teisėta, todėl, atsižvelgiant į sutarties laisvės ir šalių dispozityvumo principus, sutarties šalims sukuria atitinkamas teises ir pareigas (CK 1.136, 6.3 straipsniai, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnio 4, 5 dalys). Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad šalių susitarimas, jog laidavimas galioja iki visiško prievolės įvykdymo, turi būti išreikštas aiškiai ir nedviprasmiškai, nes kiekvienu atveju laiduotojas turi žinoti, kokią atsakomybę jis prisiima suteikdamas kito asmens kreditoriui laidavimą ir užtikrindamas skolininko prievolę. Atitinkamai ir kreditorius žino, kokia apimtimi ir terminais atsako laiduotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-229/2009 ir kt.). Kadangi šalių pasirašytoje laidavimo sutartyje buvo numatyta, jog ji galioja iki visiško skolininko ir laiduotojo tinkamo Kredito sutartimi numatytų prievolių įvykdymo dienos (7.3 p.), ši sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl atsakovas solidariai atsako ieškovui pagal sutartį iki pilno įsipareigojimų įvykdymo.Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, jog naikinti teismo priimtą preliminarų sprendimą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 260 str., 268 str., 270 str., 307 str. , 430 str. straipsniais, teismas
nusprendė:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.