Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-01-10 · Civilinė byla Nr. e2S-123-460/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-01-10
Bylos Nr.
e2S-123-460/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aušra Maškevičienė
Pareiškėjas
A. C.
Suinteresuotas asmuo
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija
Civilinė byla Nr. e2S-123-460/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06652-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.11.5; 3.3.2.5
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 10 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. C. (A. C.) (apeliantas) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutarties, kuria išspręstas pareiškėjo A. C. pareiškimu dėl įpareigojimo nagrinėti vartojimo ginčą, suinteresuotas asmuo Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, priėmimo klausimas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą supaprastinto proceso tvarka su pareiškimu, juo prašė įpareigoti Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją išnagrinėti ginčą tarp A. C. ir AB „Klaipėdos energija“ pagal A. C. 2018-07-23 prašymą, kuriuo jis prašo patikrinti, ar taikomas tinkamas šilumos paskirstymo metodas ir ar teisingai apskaičiuojama šilumos kaina už buto ir bendro naudojimo patalpų šildymą; nustačius pažeidimus, dėl kurių pareiškėjui išrašytose sąskaitose už laikotarpį nuo 2017 m. balandžio mėn. iki 2018 m. balandžio mėn. nurodytos per didelės mokėtinos sumos, prašo jas perskaičiuoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo pareiškimą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl įpareigojimo nagrinėti vartojimo ginčą. Išaiškino pareiškėjui, kad jis turi teisę kreiptis su ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Šalies argumentai

3. Teismas, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2014 nurodė, kad pareiškėjo pareiškimas yra nenagrinėtinas CPK XXXIX skyriuje nustatyta supaprastinta tvarka, kuria pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl savo teisių įgyvendinimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Atsižvelgė į tai, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos buveinė įregistruota juridinių asmenų registre yra adresu Verkių g. 25C-1, Vilnius, dėl ot konstatavo, kad pareikštas pareiškimas (ieškinys) dėl institucijos procedūrinio sprendimo panaikinimo yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui ir jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Paaiškino, kad pareiškėjas (ieškovas) turi teisę kreiptis su pareikštu ieškiniu į Vilniaus miesto apylinkės teismą (CPK 29 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliantas teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir išspręsti iš esmės arba klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Apeliantas nurodo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2014 šioje byloje netaikytina, nes keitėsi Energetikos įstatymas, kur teismas taikė ir aiškino.

7. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti procesinį dokumentą, kuris atitiktų ieškiniui keliamus reikalavimus, yra nepagrįstas.

8. ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis).

Atsiliepimas

9. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškimą, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2018-07-25 pareiškėjo A. C. atstovas e - paštu gavo suinteresuoto asmens Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) 2018-07-25 procedūrinį sprendimą Nr. R2-(VTGI)-1704 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą“ (toliau –sprendimas).

13. Apeliantas, vertinant prašymo turinį, iš esmės nesutinka su sprendimu, siekia jį panaikinti ir inicijuoja jo nagrinėjimą iš naujo. Pastebėtina, kad minėtu sprendimu atsisakyta nagrinėti ginčą tuo pagrindu, kad ginčą tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nagrinėja kitas vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektas, teismas ar arbitražas. Komisija konstatavo, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-4954-1067/2018 pagal ieškovės AB „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui A. C. dėl skolos priteisimo, byloje išvadą teikianti institucija – Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija.

14. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas remiasi nebeaktualiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais. Apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2014 pateiktas tuo metu galiojusios Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalies taikymo išaiškinimas. Joje buvo įtvirtinta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui. Kitas aspektas tas, kad minimoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-24 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2014 nurodyta ir tai, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta galimybė skųsti teismui atitinkamų institucijų priimtus procedūrinius sprendimus, tačiau jame nenurodyta, kad skundas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtinas pagal atskirojo skundo nagrinėjimo nuostatas, dėl to procesinis dokumentas turi būti įvertintas kaip ieškinys, kuris privalo atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus, inter alia už jį turi būti sumokėtas žyminis mokestis.

15. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad nagrinėjamo klausimo aktualiu metu galioja kita procedūrinių sprendimų skundimo tvarka ir ji išdėstyta Energetikos įstatymo 34 straipsnyje „Ginčų sprendimas ne teismo tvarka“, tokia galioja iki šiol. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant vartotojo ir energetikos įmonės ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui; teismo nutartys dėl šioje dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos. Svarbu ir tai, kad nurodyto straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus, įsigalioja ir yra privalomi vykdyti, jeigu nė viena ginčo šalis per 30 dienų nuo Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nepareiškia ieškinio bendrosios kompetencijos teisme Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, prašydama nagrinėti ginčą iš esmės; kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą po Valstybinės energetikos inspekcijos ar Komisijos sprendimo dėl ginčo priėmimo nelaikomas šio sprendimo apskundimu.

16. Taigi, 15 punkte aptartas teisinis reguliavimas, priimant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-03-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2014 be kita ko, skiriasi tuo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai gali būti nagrinėjami ne Vilniaus apygardos teisme, o bendrosios kompetencijos teisme. Kitas svarbus skirtumas tas, kad išskiriami Valstybinės energetikos inspekcijos ir Komisijos sprendimai, priimti išnagrinėjus vartotojų ir energetikos įmonių ginčus bei sprendimai atsisakyti nagrinėti ginčą, sustabdyti ar nutraukti ginčo nagrinėjimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vertinant tai, kad Komisija neišnagrinėjo pareiškėjo ginčo bei nepriėmė sprendimo ginčą išnagrinėjusi iš esmės (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 7 dalis), o priėmė sprendimą atsisakyti nagrinėti ginčą (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalis), pareiškėjui nėra pagrindo nustatyti pareigos kreiptis į teismą ginčo teisenos tvarka. Tokią išvadą suponuoja ir tai, kad teismo nutartys dėl Energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalyje nurodytų sprendimų neskundžiamos, t. y. nagrinėjant pareiškėjo skundą dėl Komisijos sprendimo turi būti priimama nutartis, kuri gali būti apskųsta CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytą tvarką atskiruoju skundu. Kitas aspektas tas, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą skųsdamas sprendimą atsisakyti nagrinėti jo inicijuotą ginčą, taigi Komisijos priimtas sprendimas yra apskundimo objektas, Komisija yra byloje dalyvaujantis asmuo (suinteresuotas asmuo), nes teisme sprendžiamas klausimas, ar pagrįstai buvo priimtas Komisijos sprendimas atsisakyti nagrinėti ginčą, tačiau nėra nagrinėjamas ginčas tarp pareiškėjo ir paslaugos teikėjos AB „Klaipėdos energija“. Dėl aptartų priežasčių spręstina, jog pirmosios instancijos teismo įpareigojimas pateikti procesinį dokumentą, kuris atitiktų ieškiniui keliamus reikalavimus, yra nepagrįstas.

17. Apeliantas tikina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog dėl to, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos buveinė yra adresu Verkių g. 25C-1, Vilnius, pareikštas pareiškimas (ieškinys) dėl institucijos procedūrinio sprendimo panaikinimo yra neteismingas Klaipėdos apylinkės teismui ir jį atsisakė priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji teritorinio teismingumo taisyklė nustato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis) (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2018-03-22 Nr. 2-416-186/2018). Taigi, teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą ir tuo pagrindu (teismingumas), nes, kaip minėta, pareiškėjas (vartotojas) gali kreiptis į teismą savo pasirinkimu, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo nurodyta gyvenamoji vieta yra Klaipėdoje.

18. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas pasakyta, mano, kad pirmosios instancijos teismas ne iki galo tinkamai taikė vartotojo ginčų institutą reglamentuojančias teisės normas ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, dėl to pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir pareiškimo priėmimo klausimas, kadangi tai pirmosios instancijos teismo kompetencija, perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, CPK 339 straipsnis).

19. Nagrinėjant pareiškimo priėmimo klausimą iš naujo vertintina tai, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018-07-25 sprendimu Nr. R2-(VTGI)-1704 „Dėl atsisakymo nagrinėti vartojimo ginčą“, kuriuo atsisakyta jo ginčą nagrinėti (pagrindinis klausimas), siekia jį panaikinti ir vėl inicijuoti jo prašymą išnagrinėti ginčą iš naujo. Atkreiptinas dėmesys į: laikotarpį, per kurį gali būti apskųstas Komisijos sprendimas (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 9 dalis); aplinkybę, kad ginčas jau nagrinėtas, kitas svarbias detales.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. liepos 30 d. nutartį ir perduoti pareiškėjo A. C. pareiškimo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Teisėja Aušra Maškevičienė