Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimo atsisakyti nagrinėti skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. V. pateikė Vilniaus apygardos teismui atskirąjį skundą, kuriame prašė įpareigoti Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą išnagrinėti jo ginčą su UAB „EST LT“ dėl naujos sutarties sudarymo, išmontuojant įrengtą optimizuotą saulės elektrinę, arba priimti nutarimą, įpareigojantį UAB „EST LT“ sudaryti sutartį dėl netinkamai įrengtos optimizuotos saulės elektrinės išmontavimo arba padengti visas išlaidas, susijusias su elektrinės išmontavimu, sumokant jam 612,82 Eur delspinigių, 241,17 Eur negautų pajamų už nepagamintą elektros energiją, 962,95 Eur už namo stogo dangos pakeitimą, 420 Eur už elektrinės išmontavimą, 300 Eur už elektrinės elementų utilizacija ir 500 Eur už patirtą moralinę žalą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 14 d. nutartimi pareiškėjo V. V. atskirąjį skundą (teismas šį procesinį dokumentą laikė pareiškimu) atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-09-14 procedūrinį sprendimą Nr. 4-5633 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2017-08-10 prašymą. Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 26 straipsnio 1 dalies ir Vartotojų teisių apsaugos įstatymo (toliau – VTAĮ) 29 straipsnio nuostatomis, teismas konstatavo, kad šis ginčas neteismingas Vilniaus apygardos teismui, o teismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Todėl teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą (pareiškimą) kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas V. V. Lietuvos apeliaciniam teismui adresuotame atskirajame skunde prašo to paties, kaip ir Vilniaus apygardos teismui pateiktame atskirajame skunde (žr. šios nutarties 1 punktą), kurį buvo atsisakyta priimti. Pareiškėjas skunde išdėsto savo argumentus, kuriais ginčija Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos procedūrinį sprendimą atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2017-08-10 prašymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu šis neteismingas tam teismui. Tokiu atveju nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurį teismą pareiškėjui reikia kreiptis (CPK 137 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjo pateikto pareiškimo, pavadinto „atskiruoju skundu“, turinio ir šio procesinio dokumento priedų matyti, kad pareiškėjas iš esmės skundžia Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2017-09-14 procedūrinį sprendimą Nr. 4-5633 atsisakyti nagrinėti pareiškėjo 2017-08-10 prašymą. Pagal VTAĮ 29 straipsnio 3 dalį, nagrinėjant vartojimo ginčą priimti vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, tarp jų ir sprendimai atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą, sustabdyti ar nutraukti vartojimo ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią toliau nagrinėti vartojimo ginčą, per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Pagal CPK 26 ir 27 straipsniuose nustatytas teismingumo taisykles, pareiškimas dėl vartojimo ginčus nagrinėjančios institucijos procedūrinio sprendimo yra teismingas apylinkės teismui. Bendroji teritorinio teismingumo taisyklė nustato, kad juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre (CPK 29 straipsnis). Tačiau pažymėtina, kad ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Taigi, Vilniaus apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti apelianto pareiškimą, tačiau skundžiamoje nutartyje nurodė ne visus apylinkės teismus, į kuriuos pareiškėjas gali kreiptis savo pasirinkimu, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo nurodyta gyvenamoji vieta yra Trakų rajone. Dėl to skundžiama nutartis paliktina iš esmės nepakeista, tik patikslintina nutarties dalis, kurioje nurodyta, į kurį teismą pareiškėjui reikia kreiptis, papildomai išaiškinant pareiškėjui, kad jis su pareiškimu gali kreiptis ir į Vilniaus regiono apylinkės teismą. Pažymėtina, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. asmenys, besikreipiantys į apylinkės teismą, gali patys pasirinkti, kuriuose apylinkės teismo rūmuose teikti teismo procesą inicijuojančius dokumentus. Teismo procesas po dokumentų pateikimo bus vedamas tuose rūmuose, kuriems byla yra teisminga (šiuo atveju tai būtų Trakų rūmai).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gruodžio 14 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Patikslinti nutarties dalį, kurioje nurodyta, į kurį teismą pareiškėjui reikia kreiptis ir papildomai išaiškinti pareiškėjui, kad jis su pareiškimu gali kreiptis ir į Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus (arba kitus šio teismo rūmus).