Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-05-04 · Administracinė byla Nr. I-4473-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-05-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-04-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-05-04
Bylos Nr.
I-4473-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-03594-2014-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
G. K.
Atsakovas
Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui
Kategorijos
  • 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4473-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-03594-2014-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1., 74. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Miliuvienės ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. (G. K.) skundą atsakovams Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo išmokėti pensijos nepriemoką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–7) prašydamas:

1) Pripažinus, kad skundas paduotas praleidus terminui, terminą skundui paduoti atnaujinti;

2) Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV, Valdyba) 2014-06-30 sprendimą Nr. (6.5)I-5779 (b. l. 13);

3) Priteisti iš atsakovo Valdybos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį 20878,93 Lt, kuri susidarė dėl Konstitucijai ir konstituciniams valstybės principams prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo;

4) Priteisti iš atsakovo Valdybos už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtą senatvės pensijos dalį 3923,04 Lt, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo.

Nurodė, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 1992-10-17 sprendimu pareiškėjui neterminuotai buvo paskirta valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija, kuri vėliau, vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 6 ir 8 straipsnių nuostatomis buvo mokama sumažinta. Dėl neišmokėtos pensijos dalies paskaičiavimo su 2012-02-29 kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, kuris 2012-03-23 atsakyme pateikė duomenis apie neišmokėtą pensijos dalį. Atsižvelgiant į tai, kad neišmokėta pensijos dalis nebuvo išmokėta ir po Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, pareiškėjas 2014-06-18 pakartotinai kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių ir į VSDFV prašydamas paskaičiuoti ir išmokėti neišmokėtą senatvės pensijos dalį. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-06-27 rašte Nr. (10.1)SI-35685 nurodė teisinį pagrindą, kuriuo remiantis buvo mokama sumažinta pensija, o prašymą išmokėti susidariusią nepriemoką pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV. VSDFV 2014-06-30 sprendimu Nr. (6.5)I-5779 atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą.

Prašydamas atnaujinti praleistą terminą nurodė, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo nuo 2010-01-01 gaudamas sumažintą pensiją nemanė, kad yra pažeidinėjamos jo teisės. Konstituciniam Teismui priėmus nutarimą ir konstatavus, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnis prieštaravo Konstitucijai, pareiškėjas ir tada pagrįstai tikėjosi, kad jam bus išmokėta neteisėtai sumažinta senatvės pensijos dalis, kadangi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti jo neišmokėjimą. Vėliau pareiškėjas dėl pensijos dalies perskaičiavimo ir išmokėjimo su 2014-06-18 raštu į VSDFV Klaipėdos skyrių kreipėsi pakartotinai. Iš gauto 2014-06-27 VSDFV Klaipėdos skyriaus atsakymo pareiškėjas sužinojo, kad jo atžvilgiu taip pat buvo taikytina ir Laikinojo įstatymo 8 str. nuostata, kuri pripažinta prieštaraujanti Konstitucijos nuostatoms, todėl nusprendė kreiptis į teismą. Pareiškėjo teigimu, trejų metų termino skundui paduoti jis nėra praleidęs, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo po Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad 2010 m. sausio mėn. gavęs sumažintą pensiją subjektyviai suvokė, kad pažeidžiamos jo teisės, tačiau žinojo, kad yra priimtas Laikinasis įstatymas, kuriame nustatyta, kad jo nuostatos bus taikomos vienerius metus. Pažymėjo, kad pareiškėjo subjektyvi nuomonė yra grindžiama teisiniu reguliavimu. Pareiškėjo teigimu, toks teisinis reguliavimas, kuris vėliau buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai pažeidžia pagrindinius teisingumo, teisėtų lūkesčių ir apsaugos principus, asmens teisę gauti užtarnautos pensijos išmokas ir nepagrįstai riboja teisę į nuosavybę

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius atsiliepimo (b. l. 22–23) argumentais prašė pareiškėjo skundą atmesti. Nurodė, kad ginčo laikotarpiu 2010-2011 metais pareiškėjui ne visa senatvės pensija buvo mokama vadovaujantis tuo metu galiojusiomis Laikinojo įstatymo nuostatomis. Nurodė, kad į pareiškėjo prašymą išduoti pažymą apie 2010-2011 metais išskaičiuotą senatvės pensijos dalį kaip dirbančiam pensininkui buvo atsakyta 2012-03-23 raštu Nr. (10.1)SI-17992, kuriame buvo paaiškintas mokėtos sumažintos pensijos teisinis pagrindas bei pateikti duomenys apie pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotos senatvės pensijos ginčo laikotarpiu dydžius. Atsakant į pareiškėjo 2014-06-18 prašymą, pripažinus, jog pareiškėjas praleido terminą prašymui išmokėti pensijos nepriemoką paduoti, vadovaujantis Valdybos direktoriaus 2008-02-01 įsakymu Nr. V-69 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 11 punktu, 2014-06-26 raštu Nr. (10.1)SI-35504 pareiškėjo prašymą pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV. Pažymėjo, kad VSDFV įvertinusi pareiškėjo 2014-06-18 prašyme išdėstytus argumentus, 2014-06-30 sprendimu Nr. (6.5)I-5779 pagrįstai 2014-06-18 prašymą paliko nenagrinėtu.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atsiliepimo (b. l. 55–59) argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nurodė, kad pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo nuostatas valstybinė senatvės pensija pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl apie tai, kad pensija mokama ne viso dydžio pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) dar 2010 m. sausio mėn., o į VSDFV su 2014-06-18 prašymu kreipiantis išmokėti už 2010-2011 metų laikotarpį negautą senatvės pensijos dalį pareiškėjas praleido Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą skundui dėl VSDFV skyriaus sprendimo paduoti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2014-06-18 prašyme nurodė aplinkybes dėl kurių praleido terminą skundui paduoti, todėl VSDFV kito termino pateikti paaiškinimams ir įrodymams (Taisyklių 20 punktas) dėl praleisto termino pareiškėjui nenustatė, o prašymą dėl termino atnaujinimo išnagrinėjo pagal 2014-06-18 prašyme pateiktus paaiškinimus. VSDFV įvertinusi, kad pareiškėjas nepateikė jokių svarbių, ekstraordinarių priežasčių, kurios objektyviai galėjo pareiškėjui užkirsti kelią per trejų metų laikotarpį paduoti skundą, atsisakė atnaujinti terminą VSDFV skyriaus valiniam sprendimui apskųsti. Pareiškėjo prašymas buvo atsisakytas nagrinėti kaip paduotas praleidus Pensijų įstatymo 45 str. nustatytą trejų metų skundo padavimo terminą, todėl laikytina, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Dėl reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašo atnaujinti terminą skundui paduoti prašė nutraukti vadovaujantis ABTĮ 101 str. 1 punkto pagrindu.

Apibendrindami nurodė, kad VSDFV 2014-06-30 sprendimas Nr. (6.5)I-5779 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti ir kitų pareiškėjo reikalavimų dėl neišmokėtos pensijos dalies priteisimo.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas, kitoje dalyje byla nutrauktina.

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV 2014-06-30 sprendimo Nr. (6.5)I-5779 sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies kuri susidarė dėl Konstitucijai ir konstituciniams valstybės principams prieštaraujančio Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 priteisimo, neišmokėtos senatvės pensijos dalies, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 6 straipsnio nuostatų taikymo už laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 priteisimo bei dėl termino skundui paduoti atnaujinimo.

Byloje pateikta medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas su 2012-02-29 prašymu kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių prašydamas išduoti pažymą apie 2010-2011 metais išskaičiuotą senatvės pensijos dalį, kaip dirbančiam pensininkui. VSDFV Klaipėdos skyrius 2012-03-23 raštu Nr. (10.1)SI-17992 (b. l. 10) pareiškėjui pateikė prašomus duomenis bei nurodė senatvės pensijos už laikotarpį 2010-2011 metus perskaičiavimo teisinį pagrindą.

Pareiškėjas į VSDFV Klaipėdos skyrių su 2014-06-18 prašymu (b. l. 49) kreipėsi dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies paskaičiavimo ir išmokėjimo. VSDFV Klaipėdos skyrius 2014-06-27 raštu Nr. (10.1)SI-35685 (b. l. 8) pareiškėjo prašymo dalį, kuria prašoma išmokėti pensijos nepriemoką, vadovaujantis Taisyklių 11 punktu pagal kompetenciją perdavė nagrinėti VSDFV. Minėtame rašte skyrius dar kartą pareiškėjui išaiškino mokėtos sumažintos senatvės pensijos teisinius pagrindus.

VSDFV išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą, taip pat aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia Pensijų įstatymo 45 str. įtvirtintą trejų metų termino tokio pobūdžio prašymui pateikti praleidimą ir nustačiusi, kad pateiktos priežastys nėra svarbios, vadovaujantis Taisyklių 31 punktu, atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti ir nagrinėti ta apimtimi, kuria pareiškėjas prašė išmokėti 2010-2010 metais negautą senatvės pensijos dalį.

Nesutikdamas su priimtu VSDFV sprendimu pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą.

Pensijų įstatymo 45 straipsnyje (redakcija, galiojanti nuo 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Iki 2013-01-01 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 str. 1 dalyje buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiami VSDFV. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 dalis nustato, kad draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys turi teisę apskųsti VSDFV teritorinių skyrių ir kitų VSDFV įstaigų, susijusių su Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimu, sprendimus ir veiksmus (neveikimą) VSDFV. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. Pagal šio straipsnio 4 dalį, VSDFV, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui. Ginčo laikotarpiu galiojusių Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 101 punktas nustatė, kad pagal Pensijų įstatymo 45 straipsnį socialinio draudimo skyriaus direktoriaus ar jo įgalioto šio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimai pensijų klausimais gali būti apskųsti VSDFV per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą. Taigi, atsižvelgiant į aptartas teisės nuostatas, darytina išvada, kad VSDFV administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais turi būti skundžiami VSDFV Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 straipsnyje nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013, konstatavo, kad pagal ginčo metu galiojusį teisinį reguliavimą savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo suinteresuoti asmenys galėjo apginti per trejų metų terminą. Išaiškino, kad kompetentingų įstaigų, mokančių valstybinio socialinio draudimo pensijas, sprendimų apskundimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnis. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį teisinį reguliavimą, tokių įstaigų sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, galėjo būti apskundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai galėjo būti apskundžiami teismui. <..> Pareiškėjai dėl pažeistų teisių visų pirma privalėjo kreiptis į kompetentingą subjektą, kuriam pavesta išmokėti valstybinę pensiją, o šiam subjektui reikalavimo nepatenkinus, galėjo skųsti nepalankų sprendimą teismui.

Byloje pateikta medžiaga tvirtina, kad rašytinio sprendimo mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas VSDFV Klaipėdos skyrius 2010-2011 metais nebuvo priėmęs. Apie tai, kad paskirta senatvės pensija buvo sumažinta, pareiškėjas sužinojo (turėjo sužinoti) 2010 m. sausio mėnesį, kai jam buvo išmokėta ne visa pensija. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013-11-07 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-444-2232/2013 taip pat yra konstatavusi, jog pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo diena yra ta objektyvi aplinkybė, su kuria nagrinėjamu atveju gali būti siejama skundo padavimo teismui termino pradžia. Pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo momentas pripažįstamas svarbia aplinkybe, sprendžiant termino eigos pradžios klausimus.

Nustatyta, kad pareiškėjas, prašydamas išmokėti jam senatvės pensijos nepriemoką, susidariusią 2010–2011 metais taikant Konstitucijai prieštaravusias Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, taip pat taikant Laikinojo įstatymo 6 str. nuostatas, į VSDFV kreipėsi su 2014-06-18 prašymu, t. y. praleidęs Pensijų įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) 45 str. 1 dalyje nustatytą trejų metų terminą.

Taisyklių 31 punkte nustatyta, kad jeigu skundas pateiktas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir pareiškėjas per Fondo valdybos nurodytą terminą nepateikia įrodymų, sudarančių pagrindą terminui atnaujinti, arba Fondo valdybos direktorius ar direktoriaus pavaduotojas nusprendžia, kad nėra pagrindo terminui atnaujinti, skundas yra nenagrinėjamas. Apie sprendimą nenagrinėti skundo pareiškėjui pranešama ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo neatnaujinti termino priėmimo dienos. Pareiškėjas 2014-06-18 prašyme, kurį VSDFV Klaipėdos skyrius pagal kompetenciją persiuntė nagrinėti VSDFV, nurodė termino skundui paduoti priežastis bei pateikė prašymą atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV skyriaus sprendimo paduoti, todėl VSDFV nenustatydama papildomo termino, pareiškėjo nurodytas aplinkybes įvertino ir dėl jų pasisakė 2014-06-30 sprendime Nr. (6.5)I-5779. Praleistą terminą skundui paduoti pareiškėjas grindė aplinkybėmis, jog apie savo pažeistas teises sužinojo tik Konstituciniam teismui priėmus 2012-02-06 nutarimą, todėl vertino, kad nuo šio nutarimo priėmimo dar nėra praėję trejų metų laikotarpis skundui pateikti, o po Konstitucinio Teismo priėmimo pareiškėjas dėl savo pažeistų teisių nesikreipė, nes tikėjosi, kad neteisėtai sumažinta pensijos dalis bus išmokėta, kadangi išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų pagrįsti jos neišmokėjimą. Tikėjo, kad įstatymai valstybėje visiems taikomi vienodai. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2010 m. sausio mėn. gavęs sumažintą pensiją subjektyviai suvokė, kad tuo galimai pažeidžiamos jo teisės, tačiau žinojo, kad Laikinojo įstatymo nuostatos bus taikomos tik vienerius metus, tačiau vėliau ginčui aktualių nuostatų galiojimas buvo pratęstas. Iš esmės tokias pačias termino praleidimo aplinkybes pareiškėjas nurodė ir skunde teismui.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Nors pareiškėjas nurodo, jog termino skundui paduoti nėra praleidęs, nes, pareiškėjo teigimu, terminas skundui paduoti turėtų būti pradėtas skaičiuoti nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo, tačiau kartu prašo atnaujinti terminą skundui paduoti.

Vertinant pareiškėjo pateiktas termino praleidimą pagrindžiančias aplinkybes pažymėtina, kad nuo Konstitucinio Teismo nutarimo priėmimo (2012-02-06), taip pat ir nuo jo paskelbimo – 2012-09-21, praėjo pakankamai laiko, per kurį pareiškėja galėtų suvokti galimą savo teisių pažeidimą ir įstatymo nustatyta tvarka ir terminais jas ginti, be to, kaip skunde ir prašyme VSDFV nurodė pareiškėjas, apie galimą savo teisių pažeidimą jis suvokė dar 2010 m. sausio mėn. gavęs sumažintą senatvės pensiją, tačiau su prašymu išmokėti senatvės pensijos nepriemoką pareiškėjas į VSDFV skyrių kreipėsi tik su 2014-06-18 prašymu.

Pažymėtina, kad kaip savo praktikoje yra išaiškinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Taigi atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjos skundžiamame VSDFV 2014-06-30 sprendime Nr. (6.5)I-5779 atsakovė pareiškėjo delsimą kreiptis dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo teisingai įvertino, kaip aplinkybę priklausančią nuo pareiškėjo valios ir pagrįstai nusprendė pareiškėjo skundo nenagrinėti, todėl nėra pagrindo panaikinti skundžiamą VSDFV sprendimą, o pareiškėjo reikalavimas dėl šio sprendimo panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas. Kitų aplinkybių, kurios pareiškėjui sutrukdė per trejų metų laikotarpį (nuo 2010 m. sausio mėn.) kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti terminą paduoti skundą, pareiškėjas nenurodė.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pensijos nepriemoką susidariusią taikant Laikinojo įstatymo 6 ir 8 straipsnių nuostatas. Pareiškėjas pensijos nepriemoką prašo priteisti iš VSDFV, tačiau senatvės pensijos skyrimas ir mokėjimas yra priskirtas VSDFV teritoriniams skyriams, todėl reikalavimas dėl pensijos išmokėjimo, skundo tenkinimo atveju, turėtų būti priteistas iš kito atsakovo – VSDFV Klaipėdos skyriaus.

Minėta, jog pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str. 1 d. VSDFV yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija. VSDFV skundžiamu 2014-06-30 sprendimu Nr. (6.5)I-5779 atsisakė nagrinėti pareiškėjo 2014-06-18 prašymą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, taigi pareiškėjo prašymas liko iš esmės VSDFV, kuri yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, neišnagrinėtas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 str. 8 p. nustatyta, kad byla nutraukiama, jeigu pareiškėjas nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bylos dalis dėl reikalavimo išmokėti pensijos nepriemoką, nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 101 str. 8 punktu, 127 str. 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Nutraukti bylos dalį dėl pareiškėjo G. K. (G. K.) reikalavimo priteisti senatvės pensijos nepriemoką (skundo 4 ir 5 reikalavimai).

Kitą pareiškėjo G. K. (G. K.) skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai šiam teismui arba pateikiant jį per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Bronius JanuškaRūta MiliuvienėIrena Paulauskienė