Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas:

1) Šiaulių rajono apylinkės teismo 1992 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 225 straipsnio 2 dalį 4 metų laisvės atėmimu, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 1992 m. balandžio 22 d. nutartimi nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 225 straipsnio 2 dalies į BK 225 straipsnio 1 dalį ir paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Kelmės rajono apylinkės teismo 1996 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį 3 metų laisvės atėmimu, 1997 m. rugpjūčio 18 d. paleistas lygtinai, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. sukėlė fizinį skausmą žmogui: 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 11.00 val. (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia ne mažiau du kartus kumščiu sudavė į nugarą R. G., tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. G. sukėlė fizinį skausmą.

Tokiais savo veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino, savo elgesį vertino neigiamai, gailėjosi ir paaiškino, kad nukentėjusįjį pažįsta. Iki įvykio nukentėjusysis buvo jo draugas, sutarė gerai. Įvykio dieną užsiminėjo lauko darbais. Nukentėjusysis R. G. žadėjo jam (A. K.) nupjauti žolę, nes jis (R. G.) buvo skolingas jam 20 eurų. Žolės pjovimo įrankis sugedo, todėl jį reikėjo taisyti. Jis (A. K.) pasakė R. G., kad sutvarkys „trimerį“ ir tada nupjaus žolę. R. G. atsakė, kad „nebereikia“ ir išėjo. Vėliau jis (A. K.) paprašė R. G., kad jis jam atiduotų pinigus, kuriuos yra jam skolingas. R. G. pasakė, jog atidirbo už skolą, tačiau jis (A. K.) paaiškino, kad jie kartu tik nuo medžių obuolius nurinko, o žolės R. G. nepjovė. Todėl jis (A. K.) manė, jog 20 eurų už R. G. atliktą darbą buvo per daug, todėl „nurašė“ 5 eurus ir iš viso paprašė 15 eurų. Kai R. G. atnešė 15 eurų, jis (R. G.) buvo supykęs, pradėjo jį (A. K.) įžeidinėti, vadino jį „svolačiumi“ ir „gaideliu“. Jis įsižeidė, susinervino ir sudavė gal du ar tris smūgius R. G. į juosmenį, galėjo pataikyti į nugarą. Po įvykio jis (A. K.) įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Įvykiu metu jis ir R. G. buvo blaivūs. Po įvykio jis norėjo susitaikyti su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis su juo taikytis nenorėjo. Jis (A. K.) yra registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna pašalpą. Gyvena vienas. Įvykis įvyko dienos metu, apie 11.00 val., jo (A. K.) mamos name, šalia gatvės, (duomenys neskelbtini), kur gyvena ir prižiūri namus. Nukentėjusysis apie žalos atlyginimą jam nieko neminėjo, tačiau nukentėjusiajam padarytą žalą galėtų atlyginti. Teismo posėdžio, įvykusio 2026 m. sausio 6 d. metu, kaltinamasis susitaikė su nukentėjusiuoju ir susitarė, kad nukentėjusiajam atlygins padarytą žalą.

Nukentėjusysis R. G. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio nereiškia. Su kaltinamuoju susitaikė ir susitarė, kad jis jam iki 2026 m. sausio 15 d. sumokės 100 eurų už padarytą žalą.

Kadangi nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinimo paskelbimo teismui davė išsamius parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokurorė, kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 23 d. įtariamasis A. K. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini). Turi draugą R. G., su kuriuo draugai yra jau labai daug metų. Būna, kad R. G. jam kartais padeda prie jo namų ūkio, t. y. tai žolę nupjauna, tai obuolius surenka, paprastai tariant, aptvarko aplinką. Kai R. G. jam padeda prie ūkio, būna, kad jam duoda po kelis eurus. Apie įvykio dieną gali nurodyti, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 11.00 val. į jo namus atvyko R. G. R. G. į jo namus atvyko, kadangi turėjo jam grąžinti 20 eurų skolą. Tą dieną jis ir R. G. buvo visiškai blaivūs. Kai jis (R. G.) jam (A. K.) padavė 20 eurų skolą, jis (A. K.) jam iš tų pinigų padavė 5 eurus už tai, kad R. G. prieš tai jo sode rinko obuolius, tiesiog sumokėjo jam už tą jo atliktą darbą. Tuomet R. G. buvo nepatenkintas, kadangi, kiek suprato, jam davė per mažai pinigų, t. y. suprato, kad 5 eurų jam neužteko, tačiau tuo metu viskas buvo gerai, jie žodžiu pakalbėjo ir tai išsprendė. Tuo metu, kol kalbėjo su R. G., stovėjo šalia jo namo, prie gatvės. Atrodė, kad viską išsprendė ir jokio konflikto nebuvo, R. G., apsisukęs ir eidamas toliau nuo jo namo, jam pasakė „pydare, gaidy“. Po šių jo žodžių jis susinervino ir nieko nelaukęs priėjo prie R. G. ir rankomis jį pastūmė. Pamena, kad jis buvo nugriuvęs ant žemės, kadangi ir jis tuo metu nuvirto ant žemės, nes jie tiesiog susikibo kartu ir griuvo. Kol abu buvo nugriuvę ant žemės, jis R. G. dešinės rankos kumščiu du kartus sudavė į nugarą. Mano, kad nuo jo suduotų smūgių R. G. galėjo jausti fizinį skausmą. Sunku pasakyti, kaip R. G. ant žemės gulėjo, tik žino, kad pataikė jam į nugarą. Jam tuomet R. G. kumščiu sudavė į galvą, dėl to jam skaudėjo, tačiau jis jokių pretenzijų R. G. neturi, skundo nereikš. Viskas įvyko labai greitai, viską aiškiai sunku atsiminti. Po smūgių sudavimo vienas kitam jie tiesiog atsistojo, jis nuėjo į savo kiemą, o R. G. kažkur išėjo. Dėl to, ką padarė, jis labai gailisi, atsiprašys R. G. ir mano, kad jam atleis, kadangi yra seni bičiuliai ir nuolat bendrauja, o toks konfliktas tarp jų įvyko pirmą kartą (b. l. 61-62).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 22 d. nukentėjusysis R. G. paaiškino, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 10.30 val. jis iš savo namų dviračiu nuvyko pas pažįstamą A. K., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Pas A. K. nuvyko, kadangi tą pačią dieną jis (A. K.) jam paskambino ir paprašė grąžinti skolą. Jis nuvyko pas jį atiduoti 20 eurų skolą. Iš minėtų 20 eurų A. K. jam davė 5 eurus už žolės nupjovimą jo namuose. Kuomet jis padavė jam 5 eurus, jis pamanė, kad jų yra per mažai, kadangi pjovė pas jį žolę ir prieš tai iš tos žolės rinko obuolius, todėl išeidamas iš jo namų teritorijos, apie 11.00 val. su A. apsižodžiavo, ką jam pasakė, nepamena. A. jam nieko nesakė, tik išgirdo, kad jį atsiveja, tuo metu jis iš jo namų teritorijos jau buvo išėjęs į gatvę. A. K., išbėgęs į gatvę, pribėgo prie jo, parsivertė ant žvyruotos kelio dangos ir du kartus, jam gulint ant žemės, rankos kumščiu sudavė į nugarą. Jis tuomet užsidengė galvą, nes jam norėjo dar suduoti, tačiau daugiau suduoti nepavyko. A. nepavykus daugiau jam suduoti, jis nuo jo atsitraukė. Kuomet A. K. atsitraukė, jis (R. G.) pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefoną ir ėmė skambinti pagalbos numeriu. Tai pamatęs A. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Ar šio įvykio metu A. K. buvo blaivus, jis nežino. Kuomet A. K. jam sudavė smūgius, kitų žmonių, kurie būtų matę šį įvykį, nebuvo. Šio įvykio metu jis buvo blaivus, kadangi jau ketverius metus nebevartoja alkoholio. Policija į įvykio vietą atvykusi nebuvo, kadangi jis pagalbą atšaukė, nes buvo šeštadienis ir A. išvažiavo. 2025 m. rugsėjo 15 d. ryte nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jį peršvietė ir apžiūrėjo. Medikai nurodė nugaros sutrenkimą, pas medikus vyko, kadangi jam skaudėjo nugarą ir krūtinę. Krūtinę skauda iki šiol. Be to, šio įvykio metu, kuomet A. K. jį pastūmė, ant kairės rankos alkūnės liko nubrozdinimas. Šio įvykio metu jis juto fizinį skausmą, todėl prašo A. K. nubausti įstatymų numatyta tvarka (b. l. 34-37).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. rugsėjo 23 d. nukentėjusysis R. G. papildomai paaiškino, kad šiame ikiteisminiame tyrime jau yra davęs tikslius parodymus, kuriuos jis tvirtina. Visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad už darbus A. K. jam nesumokėjo, kiek turėjo sumokėti, o jis (R. G.) jį pavadino „svolačium“ ir kitais necenzūriniais žodžiais, dėl to A. K. ir puolė jį. Kai A. K. jį parvertė ant žemės ir du kartus kumščiu jam sudavė į nugarą, jis dėl tų dviejų smūgių pajuto fizinį skausmą, kurį 10-balėje sistemoje vertina 7 balais. Jam dar ir dabar dar skauda nugarą, kadangi smūgiai buvo gana stiprūs, dėl to buvo ligoninėje. Daugiau nieko neskauda, tik nugarą. Jis A. K. jokių smūgių besigindamas nuo jo nesudavė (b. l. 39).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugsėjo 15 d. išrašo matyti, kad 2025 m. rugsėjo 15 d. 16.56 val. iš (duomenys neskelbtini) ligoninės gautas slaugytojos pranešimas, kad į juos kreipėsi R. G., kuris dėl krūtinės ląstos sumušimo gydosi ambulatoriškai. Įvykis įvyko 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 11.00 val., jį sumušė pažįstamas asmuo (b. l. 12-15).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 22 d. protokolo–pareiškimo matyti, kad nukentėjusysis R. G. prašo įstatymų numatyta tvarka nubausti A. K., kuris 2025 m. rugsėjo 13 d. apie 11.00 val., jam būnant prie jo gyvenamojo namo, ant gatvės, konflikto metu jį sumušė, suduodamas du smūgius rankos kumščiu į nugarą, dėl to jis juto fizinį skausmą (b. l. 6-11).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 22 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33747-25 matyti, kad 2025 m. rugsėjo 13 d. 11.00 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), gatvėje, A. K. sumušė, suduodamas du smūgius rankos kumščiu į nugarą, R. G., dėl to nukentėjusysis juto fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (b. l. 1-5).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą matoma asfaltuota gatvė, rytų pusėje matomas medinių rąstų pilkos spalvos pastatas, pažymėtas skaičiumi (duomenys neskelbtini). Nuo pastato iki B. L. gatvės yra 5 metrų atstumas, tarp pastato ir gatvės yra žvyro, dalinai apaugusio žole ir betoninio grindinio likučių kiemo danga. Šioje vietoje grumtynių pėdsakų nerasta. Apžiūros metu daugiau nieko nerasta ir nepaimta (b. l. 16-22).

Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2025 m. rugsėjo 22 d. asmens apžiūros protokolo ir jo priedo – fotolentelės Nr. 1 matyti, kad apžiūrimas R. G. Apžiūrima R. G. nugara, ant jos sužalojimų nerasta, ant R. G. kairės rankos alkūnės matosi nubrozdinimas. Kitų sužalojimų R. G. kūne nenustatyta (b. l. 23-29).

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į žmogaus kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Ši nusikalstama veika apima smurtavimą, tiek nepaliekantį žymių, bet sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai ar trumpam sutrikdantį sveikatą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį. BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. K. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje tyčia savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. G. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir paaiškino, kad nukentėjusysis jį pavadino negražiais ir įžeidžiančiais žodžiais, dėl to jis susinervino ir sudavė nukentėjusiajam du ar tris smūgius į juosmens sritį, galėjo suduoti į nugarą. Išvadą dėl neteisėtų A. K. veiksmų taip pat leidžia daryti kiti byloje surinkti įrodymai: kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo R. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, Policijos registruojamų įvykių registro 2025 m. rugsėjo 15 d. išrašas, 2025 m. rugsėjo 22 d. protokolas–pareiškimas, 2025 m. rugsėjo 22 d. pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, 2025 m. rugsėjo 22 d. įvykio vietos ir asmens apžiūros protokolai bei jų priedai – fotolentelės Nr. 1. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad A. K. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam R. G. Tokią išvadą patvirtina ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad kaltinamasis A. K. jį parvertė ant žemės ir du kartus kumščiu jam sudavė į nugarą, jis dėl tų dviejų suduotų smūgių jautė fizinį skausmą, kurį dešimtbalėje sistemoje įvertino septyniais balais. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neleidžia abejoti, kad kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusįjį, suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad savo veiksmais sukels fizinį skausmą nukentėjusiajam ir norėjo taip veikti.

Taigi konstatuotina, kad byloje esančiais įrodymais visiškai įrodyti smurtiniai kaltinamojo A. K. veiksmai, kurie kvalifikuotini pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo A. K.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.

Teismų praktikoje taip pat nurodyta, jog teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi įvertinti byloje esančius įrodymus ir pagal savo vidinį įsitikinimą padaryti išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016). Teismas pažymi, jog BK 38 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne privalomą pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės, net ir esant visoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šių sąlygų buvimą teismas nustato vertindamas bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2011, 2K-211-1214/2024).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų smurtinį nusikaltimą savo draugui (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta. Jis nusikalto būdamas neteistas (b. l. 67-75, 104). Kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, kad priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su kaltinamuoju susitaikė. Be to, kaltinamasis ir nukentėjusysis susitarė dėl žalos atlyginimo.

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti.

Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-301-788/2019). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).??? Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-589/2011, 2K-211-1214/2024).

Kaip jau minėta, kaltinamasis smurtavo prieš savo draugą, šią nusikalstamą veiką, padarė būdamas anksčiau neteistas, t. y. išnykus teistumui. Iš byloje esančių įrodymų matyti ir tai, kad tai nebuvo pirmas kartas, kai jis smurtauja kitų asmenų atžvilgiu, t. y. kaltinamasis anksčiau, t. y. 2013 m. ir 2019 m., jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir BK 140 straipsnio 1 dalį. Be to, kaltinamasis taip pat ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, taip pat baustas už teisės pažeidimus užsienyje. Esant šioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo spręsti, jog kaltinamojo, praeityje net du kartus atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės už smurtinius nusikaltimus ir ne sykį bausto už įvairius administracinius nusižengimus, padaryta nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas šioje baudžiamojoje byloje, buvo atsitiktinė ir kad toks kaltinamojo elgesys ateityje nepasikartos, o pats kaltinamasis ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų. Šios aplinkybės neleidžia teismui padaryti neabejotinos išvados, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. O tai, kaip jau minėta pagal teismų praktiką, reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 38 straipsnio nuostatas.

Atsižvelgiant į visa tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko.

Nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei iki įrodymų tyrimo pradžios teisme civilinio ieškinio nepareiškė. Tiek ikiteisminio tyrimo metu pasirašytinai, tiek 2025 m. rugsėjo 30 d. teisiamojo posėdžio metu jam buvo išaiškintos teisės, susijusios su civilinio ieškinio pareiškimu, tačiau teismui pasiteiravus, ar jis reiškia civilinį ieškinį, nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamasis ir nukentėjusysis 2025 m. sausio 6 d. teismo posėdžio nurodė, kad savanoriškai žodžiu susitarė dėl žalos atlyginimo, t. y. nereiškiant ieškinio ir galimai kaip vienos iš BK 38 straipsnyje nurodytų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, sąlygos įvykdymo. Atsižvelgiant į tai, kad civilinis ieškinys byloje laiku nebuvo pareikštas, taip pat į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo kaltinamąjį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį ir tokiu atveju nesant išreikštos kaltinamojo pozicijos dėl žalos atlyginimo jį nuteisiant, t. y. pripažįstant kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, o ne atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, taip pat jei kaltinamasis savanoriškai jų abiejų žodžiu sutartos žalos nukentėjusiajam neatlygino, nukentėjusysis turi teisę su ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą yra įtvirtintos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. K. bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Kaltinamasis sukėlė žmogui fizinį skausmą. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiojo. Nukentėjusysis nurodė, kad priėmė kaltinamojo atsiprašymą ir su kaltinamuoju susitaikė.

Kaltinamasis anksčiau yra teistas, teistumas išnykęs (b. l. 67-75, 104), ne kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, paskirtos baudos sumokėtos, taip pat baustas už teisės pažeidimus užsienyje (b. l. 76-86, 104), nedirba (b. l. 87–89), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 90). Duomenų apie A. K. gydymą psichiatrinėje ligoninėje ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą byloje nėra.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskyrus laisvės apribojimo bausmę, t. y. A. K. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2, 4 punktai).

Teismo vertinimu, šiuo atveju būtent ši bausmė su skirtais įpareigojimais optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir A. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 63-66), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K., yra 110,42 Eur (b. l. 119). Šioje byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu, nes byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka (BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis Nr. 2K-322/2014). Dėl to antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį A. K., nepriteistinos.

Byloje nepareikštas civilinis ieškinys. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant jį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmės be intensyvios priežiūros, visą bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojant jį: 1) dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2) pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, 3) neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę ją panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtų išlaidų, teikiant antrinę teisinę pagalbą A. K., iš A. K. nepriteisti.

1. Laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 19-22 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos; atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

2) laikytis nustatytų draudimų, intensyvios priežiūros sąlygų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) kai taikomos elektroninio stebėjimo priemonės, dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą.

2. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams Kelmėje.