Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto trečiojo apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo V. B. pareiškimą skolininkui uždarajai akcinei bendrovei „Stibis“ dėl priverstinės hipotekos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas V. B. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti priverstinę hipoteką skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Stibis“ nekilnojamajam turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. 0101-0057-064, esančiam Mindaugo g. 12A, Vilniuje, kurio vertė 23328,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0002, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė 20200,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0004, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 19600,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0005, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 20000,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0001, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 20100,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0007, esančiai Mindaugo g. 14A, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 19200,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0003, esančiai Mindaugo g. 14A-6, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 9790,00 Lt, negyvenamajai patalpai – garažui (boksui), unikalus Nr. 1098-0007-1016:0006, esančiai Mindaugo g. 14A-7, Vilniuje, vidutinė rinkos vertė – 10100,00 Lt. Viso turtui, kurio vidutinė rinkos vertė 142318,00 Lt. Pareiškėjas prašo atkreipti dėmesį į tai, kad skolininkas nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų ir negrąžina skolos jau ne vienerius metus, tačiau viso įsiskolinimo padengimas iš karto visa apimtimi ar net dalimis galimai sukeltų skolininkui finansinių sunkumų, neatmetant ir jo bankroto, todėl priverstinės hipotekos nustatymas paskatintų skolininką greičiau grąžinti pareiškėjui įsiskolinimą ar bent susitarti dėl skolos grąžinimo grafiko. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad skolininkas yra ribotos atsakomybės juridinis asmuo, kuris skolingas pareiškėjui kaip fiziniam asmeniui didelę pinigų sumą – 674537,18 Lt, kas savaime suponuoja poreikį ypatingai pareiškėjo turtinių interesų apsaugai. Pareiškėjas taip pat prašo atkreipti dėmesį į tai, kad priverstinę hipoteką prašoma nustatyti daug mažesnės vertės turtui, nei pareiškėjo naudai priteista suma.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo atmetamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 str. 3 d. 2 p. numato, kad pagal teismo sprendimą patenkintiems turtiniams reikalavimams užtikrinti gali būti registruojama priverstinė hipoteka, kurios nustatymo tvarką reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 551 str. 1 d. numato, kad teismui nagrinėjant prašymą dėl priverstinės hipotekos nustatymo patikrinama, ar yra pagrindas nustatyti priverstinę hipoteką, taip pat ar turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką gali būti priverstinės hipotekos objektas pagal Civilinį kodeksą.

Telšių rajono teismas 2012 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu nutarė priteisti iš skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Stibis“ kreditoriaus V. B. naudai 674537,18 Lt skolą, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2012-08-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2686,00 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėtas teismo įsakymas yra įsiteisėjęs ir perduotas vykdyti, duomenų apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir grąžinimą jį išdavusiai institucijai nėra įregistruota. Tokios aplinkybės patvirtina Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.175 str. 3 d. 2 p. numatyto pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką buvimą.

Nagrinėjamu atveju Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, jog nekilnojamasis turtas, kuriam prašoma nustatyti priverstinę hipoteką, gali būti hipotekos objektu pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.171 str. reikalavimus, numatytus hipotekos objektui, nes minėtas turtas yra atskiri viešame registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, priklausantys skolininkui nuosavybės teise.

Tokios aplinkybės patvirtina, jog yra formalūs įstatymo nustatyti pagrindai nustatyti skolininko turtui priverstinę hipoteką, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.178 str. (2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1842 redakcija, galiojanti pareiškimo dėl priverstinės hipotekos nustatymo padavimo teismui metu), reglamentuojantis hipotekos nustatymą pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, numato, kad pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu šio kodekso nustatytais atvejais ir Civilinio proceso kodekso numatyta tvarka gali būti nustatyta priverstinė hipoteka. Civilinio kodekso normose yra reglamentuoti atvejai, leidžiantys teismui nustatyti priverstinę hipoteką tam tikrų piniginių reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.197 straipsnyje nustatyta, kad prireikus teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo priteisimo, nustato tėvų (ar vieno jų) turtui priverstinį įkeitimą ar hipoteką. Priverstinės hipotekos nustatymo teismo sprendimu galimybė taip pat yra numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.71 straipsnyje, kuris reglamentuoja ūkininko turto paveldėjimo specifiką, prioritetą teikiant ūkio išsaugojimui. Taigi, sisteminė šių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę nustatyti priverstinę hipoteką pagal teismo sprendimą patenkintiems reikalavimams užtikrinti, taip pat reglamentavo priverstinės hipotekos nustatymo atvejus – priverstinė hipoteka gali būti taikoma tik Civilinio kodekso numatytais atvejais.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo patenkinti reikalavimai priskirtini prie Lietuvos Respublikos civilinio kodekso numatytų atvejų, kuriais jų įvykdymas turi būti užtikrintas priverstine hipoteka. Priteistos sumos dydis, taip pat tai, jog skolininkas turi mažiau turto, nei reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti, nepatvirtina būtinumo pareiškėjo interesų patenkinimui teikti pirmenybės teisę prieš kitus kreditorius, nustatant priverstinę skolininko turto hipoteką, nes tokios aplinkybės nesusiję su Civilinio kodekso numatytais priverstinės hipotekos nustatymo atvejais.

Pareiškėjo nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl priverstinės hipotekos nustatymo reikšminga tik iš dalies, nes minėtose civilinėse bylose nagrinėti priverstinės hipotekos nustatymo pagrindai, reglamentuoti iki Civilinio kodekso normų pakeitimo 2011-12-22 įstatymu Nr. 6-178. Iki minėtų pakeitimų galiojantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.178 str. nenumatė, jog pagal teismo sprendimą patenkinus reikalavimą dėl pinigų išieškojimo, kreditoriaus prašymu priverstinė hipoteka gali būti steigiama tik Civilinio kodekso nustatytais atvejais, o buvo numatyta galimybė nustatyti priverstinę hipoteką konstatavus tik formalių pagrindų buvimą. Tačiau net ir galiojant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.178 str. senai redakcijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-06-23 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010 yra išaiškinęs, jog vien formalių pagrindų konstatavimas nesudaro pagrindo nustatyti priverstinę hipoteką, o kiekvienu atveju pareiškėjas privalo įrodyti, jog prašančiam nustatyti priverstinę hipoteką kreditoriui būtina suteikti prioritetą prieš kitus kreditorius.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 str., 291 str., 544 str., 551 str. teismas

nutarė:

Atmesti pareiškėjo V. B. pareiškimą dėl priverstinės hipotekos nustatymo.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto trečiąjį apylankės teismą.