Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-406-890/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-19
Bylos Nr.
1-406-890/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-05786-2022-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eglė Žakevičiūtė
Kaltinamasis
E. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-406-890/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-05786-2022-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4.; 1.1.8.6.2.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.25.4.3.; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 19 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė,sekretoriaujant Ingai Sandu,dalyvaujant prokurorei G. S.,kaltinamajam E. K., jo gynėjui advokatui M. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, dirbantis UAB „K“ ir UAB „R“ direktoriumi, teistas:

1) 2015 m. kovo 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 80 MGL (3012 Eur) baudos bausme (bauda sumokėta);

2) 2019 m. spalio 4 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įskaičius vieną sulaikymo parą, 54 MGL (2600 Eur) bauda (bauda sumokėta 2020 m. balandžio 16 d.), teistumui neišnykus,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. 2022 m. vasario 18 d., apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumo laipsnis.

Kaltinamasis E. K. tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 78-84), tiek duodamas parodymus teisme, visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl savo elgesio nuoširdžiai gailėjosi. Teisme parodė, kad automobilis priklauso UAB „K“. Tą dieną buvo jo paskyrimo kitos įmonės vadovu šventimas, jis išgėrė degtinės, pasiliko darbe, neturėjo grynųjų pinigų, todėl pasirinko važiuoti su automobiliu. Jį sustabdė prie (duomenys neskelbtini) -o namo. Pareigūnai atidarė langą ir pajuto alkoholio kvapą. Jis neginčijo neblaivumo laipsnio. Jis vairavo išgėręs tik du kartus – šį kartą ir tą kartą, už kurį nuteistas baudžiamuoju įsakymu. Jis nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos. Teisės vairuoti neturi, ji buvo atimta už eismo įvykį.

Kadangi kaltinamasis E. K. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei, kaltinamajam bei jo gynėjui, įrodymų tyrimą nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo E. K. parodymų, jo kaltę patvirtina kiti byloje esantys įrodymai, kuriuos teismas paskelbė vadovaudamasis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, 291 straipsniu.

Liudytoja D. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos tarnybos vyriausiąja patrule. 2022 m. vasario 18 d. dirbant ekipaže (duomenys neskelbtini) su vyr. patruliu ir vykdant priemonę su nežymėtu automobiliu stovėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje prie pėsčiųjų perėjos, jie stebėjo, kaip vairuotojai praleidinėja pėsčiuosius. Jie apie 16.19 val. pastebėjo, kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilis „Toyota“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir nepraleido į priešingą važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įžengusio ir ėjusio pėsčiojo. Tai pamatę, pradėjo važiuoti paskui minėtą automobilį, kuris įsuko į gyvenamųjų namų kiemus ir prie (duomenys neskelbtini) sustojo. Vairuotojui sustojus ir išlipus iš automobilio, ji iš karto priėjo prie vyriško ir paprašė dokumentų. Vairuotojas pateikė asmens dokumentus, buvo nustatyta, kad automobilį vairavo E. K. Vairuotojas neturėjo vairuotojo pažymėjimo, nes nebuvo įgijęs teisės vairuoti. Bendraujant su vairuotoju, nuo jo sklido alkoholio kvapas, todėl vyriškiui buvo patikrintas blaivumas. Pirmu pūtimu buvo nustatytas – 1,99 promilių neblaivumas, o antru pūtimu – 2.25 promilių neblaivumas. Vairuotojas elgėsi ramiai, jis su viskuo sutiko ir patvirtino, kad prieš valandą vartojo alkoholio. Taip pat nurodė, kad automobilis priklauso jo įmonei. Vairuotojui buvo atliktas neblaivumo testas, su nustatytomis neblaivumo promilėmis jis sutiko, tai patvirtindamas savo parašu. Vairuotojas taip pat neneigė, kad nesustojo prie pėsčiųjų perėjos. Jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 4 dalį (1 t., b.l. 29–32).

2022 m. vasario 18 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad E. K. alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARCK – 0024“, patikros sertifikato Nr. 1541100, 2022 m. vasario 18 d. 16.29 val., pirmu tikrinimu nustatytas – 1,99 promilių neblaivumas, 16.45 val., antru tikrinimu nustatytas – 2,25 promilių neblaivumo laipsnis. Su tikrinimo rezultatais E. K. sutiko pasirašydamas akte (1 t., b.l. 9).

Iš alkotesterio „Drager Alcotest 7510 Nr. ARCK – 0024“, patikros sertifikato Nr. 1541100 matyti, kad šis alkotesteris patikrintas 2021 m. spalio 29 d. ir patikros sertifikatas galioja iki 2022 m. balandžio 29 d. (1 t., b.l. 8).

2022 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, jog buvo apžiūrėti vaizdo ir garso įrašai daryti pareigūno „BODY“ kamera iš įvykio vietos. Juose fiksuojama, kaip 2022 m. vasario 18 d. (duomenys neskelbtini) namo kieme pareigūnai tikrina E. K. neblaivumą, vėliau atliekamas neblaivumo testas. E. K. pasirašo ant neblaivumo testo (1 t., b.l. 33–35).

2022 m. vasario 18 d. priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog priimtas sprendimas priverstinai nuvežti transporto priemonę „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), į saugojimo aikštelę UAB „A“, esančią (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l. 10).

2022 m. vasario 18 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kuris stovi adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio priekis nukreiptas į pietų pusę, išorinių apgadinimų nesimato. Automobilio salone ant galinės sėdynės matomi du maišai su maistu, automobilio bagažinėje guli sulankstomos kopėčios, kibiras, kastuvas, atsarginis ratas, šepetys (1 t., b.l. 18–26).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra UAB „K“ (1 t., b.l. 36).

UAB „K“ pateikto ilgalaikio turto apskaitos kortelės Nr. 110 duomenimis automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė – 815,32 Eur (1 t., b.l. 37).

2022 m. vasario 24 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), privalomosios transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų ataskaita Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžinti UAB „K“ (1 t., b.l. 43–46).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Asmuo atsako ir tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje numatytos veikos yra padarytos dėl neatsargumo. KET 14 punkte numatytas draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. E. K. nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia: jis suvokė, kad vairuoja automobilį būdamas neblaivus, suprato pavojingą šių savo veiksmų pobūdį ir norėjo taip veikti.

Byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma – paties kaltinamojo E. K. parodymai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, ikiteisminio tyrimo metu apklaustos liudytojos D. L. parodymai, 2022 m. vasario 18 d. apžiūros protokolas, 2022 m. vasario 18 d. neblaivumo nustatymo aktas, 2022 m. vasario 24 d. daiktų apžiūros protokolas bei kiti byloje esantys duomenys patvirtina, kad kaltinamasis E. K. 2022 m. vasario 18 d., apie 16 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę – automobilį „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,99 promilių neblaivumo laipsnis. Tokie kaltinamojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204- 942/2015, Nr. 2K-449-942/2016).

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį, teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę.

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad E. K. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui. Kaltinamasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, tai yra kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tačiau byloje nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Kaltinamasis anksčiau teistas du kartus, pirmą kartą - už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, taip pat vieną kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinio smurtinio nusikaltimo padarymą susitaikius su nukentėjusiu asmeniu (1 t., b.l. 61-62). Antrą kartą kaltinamasis buvo nuteistas už tokį patį tyčinį nusikaltimą transporto eismo saugumui, kuriuo jam buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta bausmė - bauda. Šioje byloje tiriamą nusikalstamą veiką E. K. padarė atlikęs ankstesnes bausmes (sumokėjęs baudas), tačiau turėdamas neišnykusį teistumą už tokį patį tyčinį nusikaltimą. Teismas įvertina, kad kaltinamasis E. K. vairavo transporto priemonę neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių. Visi šie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenį ir rodo, jog kaltinamasis tinkamų išvadų nepadarė, už tokią pačią nusikalstamą veiką kaltinamajam paskirta švelnesnė bausmė jo nesulaikė nuo tokio paties nusikaltimo padarymo. Teismas atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį E. K. charakterizuojančius duomenis – išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, baustas administracine tvarka (duomenų, kad nusižengimus darė būdamas neblaivus, nėra), turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 55–59).

Nors valstybės kaltintoja siūlė kaltinamajam skirti laisvės atėmimo bausmę, tačiau teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgdamas į anksčiau aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, siekdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertindamas tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus sankcijoje numatytą arešto bausmę, kurios dydis nustatomas didesnis nei arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimą, vidurkį.

Kadangi kaltinamasis E. K. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Į paskirtą bausmę įskaitomas kaltinamojo E. K. laikino sulaikymo laikas (1 t., b.l. 69–72).

Teismas nenustatė pagrindo šioje baudžiamojoje byloje taikyti kaltinamajam E. K. BK 75 straipsnyje numatytą bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Kaltinamasis anksčiau teistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 4 d. baudžiamuoju įsakymu už tokią pačią nusikalstamą veiką, kuriuo jam buvo paskirta švelniausia sankcijoje numatyta baudos bausmė. Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo minėto teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, kaltinamasis padarė tokią pačią nusikalstamą veiką ir vėl vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,99 promilių neblaivumas. Šie duomenys leidžia pagrįstai teigti, kad kaltinamasis išvadų iš savo neteisėto elgesio nepadarė, nesistengia pasitaisyti, kas jį neabejotinai charakterizuoja neigiamai ir atskleidžia kaltinamojo antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis vairavo transporto priemonę ne tik neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti. Be to, kaltinamasis išgėręs vairavo po šventės darbe, pasirinkdamas važiuoti nedidelį atstumą automobiliu, nors akivaizdu, jog nusikalstamos veikos padarymo metu (16.20 val.) galėjo pasirinkti alternatyvų būdą (visuomeniniu transportu, pėsčiomis ir pan.) grįžti namo ir jokio būtinumo jam skubiai vykti automobiliu nebuvo. Šios aplinkybės patvirtina, jog E. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ir (ar) nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstama veika buvo nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Teismas įvertina tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, nustatytą neblaivumo laipsnį, tiek kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, ir neturi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas pažymi ir tai, kad bausmė neišvengiamai siejama su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas, todėl, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo pats prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik jis pats.

Siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bei paveikti jį, kad laikytųsi įstatymų, atsižvelgdamas į tai, kad E. K. nusikalto vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamasis specialia jam suteikta teise, ir nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam paskirtos bausmės paskirtį įgyvendinti padės baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas.

BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad E. K. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas net 1,99 promilių neblaivumas, kuris ženkliai viršija ribą, nuo kurios įstatymas numato baudžiamąją atsakomybę (1,5 promilės alkoholio). Nors neigiamos pasekmės neteisėtais E. K. veiksmais nebuvo sukeltos, tačiau vien tik ši aplinkybė jo įvykdyto nusikaltimo pavojingumo nemenkina. Ši pozicija neabejotinai atitinka ir įstatymo leidėjo valią, kadangi kriminalizuodamas transporto priemonių vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, įstatymo leidėjas jokių šios nusikalstamos veikos padarinių nenumatė, tokiu būdu tik patvirtindamas, kad vien tik pati veika – automobilio vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, gali sukelti didelį pavojų aplinkiniams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad E. K. anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam skirtina BK 68 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra, teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 19 d. (1 t., b.l. 85–86). Teismo vertinimu, trumpesnio termino nustatymas, pažeistų proporcingumo, teisingumo principus ir kurtų praktiką, paneigiančią baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Taigi, sąmoningas transporto priemonės panaudojimas darant šioje teisės normoje numatytą tyčinę nusikalstamą veiką yra įtrauktas į BK 281¹ straipsnio 1 dalyje aprašytą nusikaltimo sudėtį kaip būtinasis požymis, nes būtent ją naudojant ir yra sudaromos sąlygos įvykdyti tokio pobūdžio nusikalstamą veiką. Kad transporto priemonė, numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, laikytina šioje teisės normoje aprašytos nusikalstamos veikos priemone, kuri turi būti konfiskuojama, pripažįstama ir suformuotoje kasacinio teismo praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018 ir kt.).

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis, kuris buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, priklauso ne kaltinamajam E. K., o – UAB „K“ (1 t., b.l. 36). 2022 m. vasario 24 d. nutarimu automobilis „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), yra grąžintas UAB „K“ (1 t., b.l. 43–46). Baudžiamojoje byloje pateikta UAB „K“ ilgalaikio turto apskaitos kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios turinio matyti, kad automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), likutinė vertė – 815,32 Eur (1 t., b.l. 37). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą bei aktualią teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas sprendžia, jog, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš kaltinamojo E. K. išieškotina konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), likutinė vertė t. y. 815,32 Eur.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos pradėjus vykdyti arešto bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 1 (viena) kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308, straipsniais,

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jį nuteisti 75 (septyniasdešimt penkių) parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam paskirti 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti E. K. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. vasario 18 d., 16 val. 20 min. iki 2022 m. vasario 19 d., 14 val. 35 min. (1 parą), ją prilyginant vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti pataisos įstaigoje.

Arešto bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio E. K. sulaikymo vykdant įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Išaiškinti E. K., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis, įstaigos darbo metu, atvykti atlikti arešto bausmės į pataisos namus – Šiaulių tardymo izoliatorių.

Nuteistasis arešto bausme, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022 m. vasario 19 d.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, E. K. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir iš jo išieškoti konfiskuotino turto – automobilio „Toyota Yaris“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 815,32 Eur (aštuonis šimtus penkiolika eurų 32 ct) valstybės naudai.

E. K. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui – 1 (vieną) kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Eglė Žakevičiūtė