Kauno apylinkės teismo nutarimas

institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, įgaliotam atstovui – Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vyriausiajam darbo inspektoriui R. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 m. birželio 13 d., apie 12 val. 30 min., buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu sandėlyje kraunantys baldus (fotelį) buvo rasti N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie, VSDFV IS duomenimis, patikrinimo metu nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. K. pateikė paaiškinimą, kad bandė dirbti – pakuoti baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su direktoriumi, darbo sutartis nesudaryta, yra bandomasis laikotarpis, į darbą atėjo 08 val. 00 min., tarėsi dėl darbo užmokesčio. T. S. pateikė paaiškinimą, kad patikrinimo metu bandė dirbti (nešti baldus), norėjo atlikti praktiką. Dėl praktikos tarėsi su administratore A., tačiau nei darbo, nei praktikos sutartys nepasirašytos, į darbą atvyko apie 11 val. 00 min., dirbs iki 13 val. 00 min. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, pranešimas apie apdraustojo N. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 13 d. 15 val. 26 min., o pranešimas apie apdraustojo T. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 16 d. 10 val. 12 min., t. y. po atlikto patikrinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius R. S. leisdamas dirbti N. K. ir T. S. apie įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 3 punktą.

Apklaustas teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, teismui paaiškino, kad įvykio dieną jis atostogavo, į darbą grįžo birželio 14 d., jo atostogų metu viskas buvo perduota A. S., ji organizavo asmenų priėmimą į darbą. N. K. ir T. S. atėjo pas A. S. penktadienį, susitarė dėl darbo, o A. S. nurodė jiems, kad juos įformins pirmadienį, tada ir liepė atvykti (b. l. 40, 68).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas N. K. parodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jo tėčio sesers vyras. Teismui paaiškino, kad per Velykas su R. S. kalbėjo, kad jis gal įdarbintų jį savo įmonėje. Atėjo vasara ir vieną penktadienį jis su mama atvažiavo pas R. S. įmonės administratorę pasirašyti darbo sutarties, pateikti visus dokumentus. Penktadienį jau buvo darbo dienos pabaiga ir jie susitarė, kad ateis pirmadienį, per pietus, tuo metu parodys jam, ką reikia daryti, kur pasidėti daiktus. Kadangi jis gyvena Vilkijoje, jį mama pirmadienį atvežė į UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ anksčiau, apie 11 val. Administratorė nuvedė į gamybines patalpas ir liepė palaukti, kadangi ji pati turėjo nueiti į antrą aukštą, kur yra parduotuvė. Kartu gamybinėse patalpose buvo ir pažįstamas T. S., kartu jie žiūrinėjo baldus, čiupinėjo, nieko nedirbo. Tuo metu į patalpas įėjo inspektorius, paklausė vardo, pavardės, norėjo surašyti protokolą ir pradėjo ieškoti administratorės. Juos nusivedė į mašiną, susodino ir darbo inspektorius R. R. padiktavo, ką reikia rašyti. Įvykio dieną R. S. nedirbo, darbo sutartis buvo surašyta ir pasirašyta penktadienį, atnešta medicininė pažyma, buvo sutarta, jog jis su T. S. turės atlikti lengvesnius darbus - pilti granules į sėdmaišius, pašluoti, dėl darbo užmokesčio sutarė jo mama, patikrinimo metu jis vilkėjo savo drabužius, nes jam darbo drabužių duoti nespėjo (b. l. 40-41).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas A. R. parodė, kad birželio 13 d. dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinime, kadangi buvo planinis patikrinimas dėl nelegalaus darbo. Atvažiavo į kiemą, tačiau nerado įmonės. Išvažiavo iš kiemo, atsistojo prie pastato, jo kolega nuėjo į pastatą ir išėjo su dviem darbuotojais. Jis matė, kaip kolega ėmė paaiškinimus iš atsivestų darbuotojų, jie kartu pasiūlė dviem darbuotojams atsisėsti į jų mašiną, surašyti paaiškinimus. Buvo uždavinėjami klausimai ir pagal tuos klausimus buvo surašytas paaiškinimas. Vienas darbuotojas minėjo, kad pakavo baldus, kitas jam padėjo, taip pat vienas darbuotojas atvyko ryte, kitas - per pietus.

Institucijos įgaliotas atstovas R. R. parodė, kad įvykio dieną, kad jis rado N. K. ir T. S. kraunant fotelį, kai ėjo pas administratorę į kabinetą, tačiau kabinetas buvo užrakintas. Jis N. K. ir T. S. prisistatė, paklausė, kur galėtų rasti UAB ,, (duomenys neskelbtini)“. Jie atsakė, kad čia ir yra UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Paprašė jų prisistatyti, jie pasakė pavardes. Jis turėjo Sodros sąrašą, tačiau N. K. ir T. S. pavardžių jame nebuvo. Jis paklausė, ką jie veikia, jie atsakė, jog dirba, todėl pasiūlė eiti pas administratorę, tačiau administratorės kabinetas buvo uždarytas. Jis paprašė rastų dirbančių asmenų nueiti į automobilį, kur buvo jo kolega, kuriame galės pateikti paaiškinimus (b. l. 42-43).

Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas T. S. parodė, kad yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dirbęs apie keturis mėnesius, paskui išėjo iš darbo. Paskui jam turėjo būti praktika, atėjo vėl pasikalbėti dėl jos ir norėjo įsidarbinti. Pasirašė darbo sutartį, buvo penktadienis ir pirmadienį atėjo į darbą. Pirmadienį buvo ir N. K.. Apie 12 valandą atėjo darbo inspekcija, prisistatė, parodė savo pažymėjimą, paklausė pavardžių. Pasakė pavardę, darbo inspektorius pasižiūrėjo sąrašuose ir pasakė, kad tokios pavardės sąrašuose nėra. Nusivedė jį į mašiną, reikėjo surašyti pasiaiškinimą. Dėl darbo tarėsi su administratore A. S., dirbti turėjo dvi valandas per dieną, 10 valandų per savaitę, sutartas darbo užmokestis – 90 Eur. Patikrinimo dieną dirbo prie baldų, juos pakavo (b. l. 51-52).

Motyvuojamoji dalis

ATPK 41³ straipsnio 1 dalis numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 3 dalis numato, kad darbdavys užtikrina, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir įteikus jam antrą sutarties egzempliorių. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog įvykio metu atostogavo ir visi asmenų priėmimo į darbą organizavimo klausimai buvo perduoti A. S. (b. l. 40), tačiau šie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės. Juos, visų pirma, paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo grafikas (b. l. 11), iš kurio matyti, kad pažeidimo užfiksavimo dieną (birželio 13 d.) R. S. dirbo 8 val., be to dirbo ir birželio 14 d. - birželio 17 d. Tai paneigia jo versiją, kad jis atostogavo ir tik trumpam grįžo į darbą. Byloje taip pat nustatyta, kad darbo sutartys su N. K. ir T. S. sudarytos 2016 m. birželio 10 d. (b. l. 7-8, 9-10), pagal kurią jie pradeda dirbti nuo 2016 m. birželio 13 d. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalimi, apie N. K. ir T. S. darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai turėjo būti pranešta prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, t. y. ne vėliau kaip 2016 m. birželio 12 d., tačiau pranešimas VSDFV Kauno skyriui per Elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą apie N. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 13 d. 15 val. 26 min. (patikrinimo dieną, po atlikto patikrinimo), o pranešimas apie T. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas tik 2016 m. birželio 16 d., 10 val. 12 min. (po patikrinimo praėjus trims dienoms) (b. l. 6). Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes matyti, kad VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo laiku pranešta apie N. K. ir T. S. darbo pradžią, o tai pripažintina vienu iš administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, padarymo būdų. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8, 12 dalis būtent bendrovės vadovas atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės vadovas, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Neveikimas yra pasyvi asmens elgesio forma, kuria šis nepadaro to, ką privalo padaryti. Nors R. S. nurodo, kad už darbuotojų priėmimo organizavimą atsakinga A. S., tačiau jokių tokius įgalinimus patvirtinančių duomenų byloje nėra. Pažymėtina tai, kad darbdavys turi užtikrinti, kad darbo teisinių santykių tarp darbdavio ir darbuotojo įforminimas atitiktų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus. Neveikimas pasireiškia nepakankama darbdavio kontrole šioje srityje, o tai sudaro pagrindą administracinei atsakomybei atsirasti. R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, turėjo imtis priemonių ne tik sudaryti darbo sutartį su N. K. ir T. S., bet ir užtikrinti tinkamą informacijos pateikimą VSDFV teritoriniam skyriui.

Aplinkybę, kad patikrinimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir N. K. bei T. S. siejo darbo santykiai patvirtina ir teismo posėdžio metu liudytoju apklausto T. S. parodymai. Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas T. S. parodė, kad darbo sutartį pasirašė penktadienį, pirmadienį atėjo į darbą, kartu buvo ir N. K.. Dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarėsi su administratore A. S., dirbti turėjo dvi valandas per dieną, 10 valandų per savaitę, sutartas darbo užmokestis – 90 Eur. Patikrinimo dieną dirbo prie baldų, juos pakavo (b. l. 51-52). Minėtas aplinkybes iš dalies patvirtino ir institucijos įgaliotas atstovas R. R., kuris paaiškino, kad įvykio dieną, kad jis rado N. K. ir T. S. kraunančius fotelį, N. K. ir T. S. pavardžių iš Sodros gautame UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų sąraše nebuvo. Paklausė, ką jie veikia, jie atsakė, jog dirba, taip pat paprašė rastų dirbančių asmenų nueiti į automobilį, kur buvo jo kolega, kuriame galės pateikti paaiškinimus (b. l. 42-43). Šias aplinkybes patvirtino ir įvykio vietoje buvęs liudytojas A. R., kuris dalyvavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinime ir tiesiogiai matė, kaip kolega R. R. ėmė paaiškinimus iš atsivestų darbuotojų, jie kartu pasiūlė dviem darbuotojams atsisėsti į jų mašiną, surašyti paaiškinimus. Buvo uždavinėjami klausimai ir pagal tuos klausimus buvo surašytas paaiškinimas. Vienas darbuotojas minėjo, kad pakavo baldus, kitas jam padėjo, taip pat vienas darbuotojas atvyko ryte, kitas - per pietus (b. l. 41-42). Teismas neturi pagrindo abejoti teismo posėdžio metu įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą liudytojų duotais parodymais, kadangi liudytojų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, byloje nėra duomenų apie tai, kad jie gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia melagingai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose yra pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai, liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. Nelegaliai dirbę asmenys dažnai keičia savo parodymus, duodamus administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančiam pareigūnui, todėl pareigūnų parodymai yra itin svarbūs teisingam bylos išnagrinėjimui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-535/2012) (2014 m. birželio 25 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-728-245/2014).

Teismas nelaiko objektyviais ir nesivadovauja liudytojo N. K. parodymais, kadangi N. K. yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens tėčio sesers vyras, taip pat jo krikšto sūnus, todėl šis liudytojas nėra suinteresuotas duoti teismui objektyvių parodymų apie pažeidimo, dėl kurio padarymo yra kaltinamas R. S., įvykdymo aplinkybes, priešingai, situaciją vertina subjektyviai ir yra suinteresuotas padėti išvengti R. S. administracinės atsakomybės, be to, juos paneigia kiti byloje surinkti ir teismo tiesiogiai ištirti rašytiniai įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame užfiksuotas teisės pažeidimo padarymo faktas (b. l. 1), N. K. paaiškinimas (b. l. 2), T. S. paaiškinimas (b. l. 3), integracija su VSDFV informacine sistema – užklausos rezultatais (b. l. 4), nelegalaus darbo tyrimo aktas (b. l. 5), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 6).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad 2016 m. birželio 13 d., apie 12 val. 30 min., buvo atliktas patikrinimas UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu sandėlyje kraunantys baldus (fotelį) buvo rasti N. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir T. S., gim. (duomenys neskelbtini), kurie, VSDFV IS duomenimis, patikrinimo metu nebuvo įdarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. K. pateikė paaiškinimą, kad bandė dirbti – pakuoti baldus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pirmą dieną, dėl darbo tarėsi su direktoriumi, darbo sutartis nesudaryta, yra bandomasis laikotarpis, į darbą atėjo 08 val. 00 min., tarėsi dėl darbo užmokesčio. T. S. pateikė paaiškinimą, kad patikrinimo metu bandė dirbti (nešti baldus), norėjo atlikti praktiką. Dėl praktikos tarėsi su administratore Agne, tačiau nei darbo, nei praktikos sutartys nepasirašytos, į darbą atvyko apie 11 val. 00 min., dirbs iki 13 val. 00 min. VSDFV Kauno skyriaus duomenimis, pranešimas apie apdraustojo N. K. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 13 d. 15 val. 26 min., o pranešimas apie apdraustojo T. S. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2016 m. birželio 13 d. pateiktas 2016 m. birželio 16 d. 10 val. 12 min., t. y. po atlikto patikrinimo. UAB „(duomenys neskelbtini) ‘ direktorius R. S. leisdamas dirbti N. K. ir T. S. apie įdarbinimą nepranešęs VSDFV teritoriniam skyriui, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 99 straipsnio 3 punktą, todėl konstatuotina, jog jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. R. S. kaltas dėl šio pažeidimo padarymo, todėl baustinas administracine nuobauda.

R. S. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, R. S. administracine tvarka nebaustas), į tai, jog nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei daro išvadą, kad R. S. skirtina administracinė nuobauda, numatyta įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, sankcijoje - bauda, jos dydį nustačius lygų sankcijoje numatytam vidurkiui dauginant iš šioje byloje nustatytų nelegaliai dirbusių asmenų (N. K. ir T. S.) skaičiaus, tai yra iš dviejų ir paskiriant galutinę baudą. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 41³ straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, 302⁴ straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

R. S. pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje ir už du nelegaliai dirbusius asmenis (N. K. ir T. S.) paskirti administracinę nuobaudą – už kiekvieną po 1882 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų aštuoniasdešimt dviejų eurų) baudą, ir galutinę administracinę nuobaudą paskirti – 3764 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt keturių eurų) baudą.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 16059847927. Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ATPK 314 str. 1 d., 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.