Panevėžio apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-20 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-2538-334/2015 R. Ž. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos ATPK) 124 str. 6 d., 124² str. 2 d. galutinėmis administracinėmis nuobaudomis – 400 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams dviems mėnesiams už tai, kad jis 2015-07-30 apie 15.45 val., Panevėžio mieste, Ramygalos gatvėje, vairuodamas motociklą ir staigiai didindamas greitį, pakėlė priekinę motociklo dalį į viršų taip, kad motociklas važiavo ant galinio rato keldamas pavojų eismo bei savo ir kitų žmonių saugumui, įvertinus prietaiso paklaidą, viršijo leistiną greitį 61 km/h, nes vairavo motociklą 113,2 km/h greičiu, kai leistinas greitis 50 km/h, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 129 p. reikalavimus. Panevėžio apygardos teismo 2015-12-07 nutartimi R. Ž. apeliacinis skundas netenkintas ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-10-20 nutarimas paliktas nepakeistas.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas nagrinėti pareiškėjo prašymą nedalyvaujant Institucijos atstovui. Atsižvelgiant į šį prašymą, į tai, kad Institucijos atstovo dalyvavimas teismo posėdyje nėra būtinas, byla nagrinėjama nedalyvaujant Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovui. Prašo netrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemones, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Tačiau sprendžiant specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nurodytos sąlygos netaikomos formaliai, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus, ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. Ž. prašymas nagrinėjamu atveju atitinka visus formaliuosius Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. reikalavimus – per teisės vairuoti transporto priemones naujų teisės pažeidimų nepadarė, jau yra suėję daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Tačiau galimybė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, remiantis Lietuvos Respublikos ATPK 329 str. nuostatomis, yra nuobaudą paskyrusio pareigūno teisė, bet ne pareiga. Minėta, jog, sprendžiant klausimą dėl komentuojamo straipsnio taikymo galimybės, būtina įvertinti ir tai, ar pažeidėjo atžvilgiu yra teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo materialusis pagrindas, t. y. ar taikant šios specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą bus pasiekti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos skyrimo tikslai.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, kas leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių bei nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. Ž., vairuodamas transporto priemonę, savo neteisėtais veiksmais sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Iš išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus matyti, kad iki aptariamo įvykio administracine tvarka nubaustas R. Ž. net 6 kartus baustas už įvairius KET pažeidimus. Pasikartojantis administracinių teisės pažeidimų, susijusių su KET nesilaikymu, vykdymas, ir paskutinio šiurkštaus pažeidimo padarymas neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą bei leidžia teismui daryti išvadą apie jo polinkį nesilaikyti teisės aktų reikalavimų. Akivaizdu, jog visi teismo nurodyti motyvai nepagrindžia nei mažesnio veikos ir asmenybės pavojingumo, todėl nėra pakankami išvadai, jog Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. nurodyti tikslai yra pasiekti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens poreikis naudotis transporto priemonėmis buities poreikių tenkinimui, pažeidėjo nurodoma aplinkybė, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga rūpinantis senyvo amžiaus močiute bei geriau apmokamo darbo paieškoms nesuteikia esminio prioriteto svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Pažeidėjo gyvenime kilę kiti neigiami padariniai, tiek tiesiogiai susiję su teisės vairuoti transporto priemones praradimu, tiek su apsunkinta dėl aptariamos sankcijos vykdymo jo šeimine situacija, esminių buities poreikių tenkinimas nelaikytini aplinkybe, dėl kurios reikėtų tenkinti prašymą dėl specialiosios teisės sutrumpinimo. Prašyme nurodyti pažeidėjo asmenybę apibūdinantys duomenys – nedaro pažeidimų, rūpinasi šeima – nerodo jokio išskirtinumo, o priešingai tokios aplinkybės nustatomos daugumoje KET pažeidusių asmenų bylose bei turi reikšmės sankcijoje numatytų nuobaudų dydžių individualizavimui, bet nėra lemiančios aplinkybės išvadai dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Juolab, kad R. Ž., įvertinus visas aplinkybes, buvo skirta tik artima vidurkiui įstatymo sankcijoje numatyta alternatyvi administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas. Tai, kad per nuobaudos paskyrimo laikotarpį jis nepadarė naujų pažeidimų, kad šiuo metu praėjo daugiau kaip pusė paskirtojo specialiosios teisės atėmimo laikotarpio, baudą sumokėjo, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių taip pat negali būti lemiamu pagrindu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. R. Ž. turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas pažeidimą, todėl nusižengęs privalo prisiimti visas neigiamas tokio elgesio pasekmes. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga dėl kasdienių poreikių tenkinimo, rūpinimosi šeima, darbui, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Šiuo atveju pirmenybė teikiama visuomenės interesui, jog taikant prevencines priemones ir nubaudžiant pažeidėją, būtų užtikrintas saugus eismas, visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeniniam interesui – išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Įvertinus visumą paminėtų duomenų, darytina išvada, kad byloje nėra jokių aplinkybių, kurios galėtų būti įvertintos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir dėl kurių būtų pagrindas sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl R. Ž. prašymas netenkintinas, kadangi administracinės nuobaudos tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos ATPK 20 str., nėra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. Ž. prašymo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.