- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-23
- Bylos Nr.
- 2S-1762-265/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07652-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, skundą dėl antstolio veiksmų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į antstolę Mariją Blauert su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės 2015-05-27 patvarkymą Nr. 3.5.-15-004974 dėl atsisakymo naikinti areštą butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį duomenys neskelbtini. Nurodė, kad 2015-06-01 gavo antstolės patvarkymą, kuriuo Marija Trijonė atsisako panaikinti turto areštą butui vykdomojoje byloje Nr. 0108/09/00513. Pažymi, kad palikimo perėjimo valstybės liudijimu valstybė paveldėjo M. M. turtą. Siekiant jį parduoti ir taip atsiskaityti su kreditoriais pareiškėja prašė antstolės panaikinti turto areštą. Pareiškėja rėmėsi taisyklėmis, kurios taikomos konfiskuoto ar perduoto valstybei daikto realizavimui.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vykdymo proceso metu areštuotas skolininko turtas paveldėjimo būdu perėjo valstybės nuosavybėn, tai savaime nereiškia, jog pasikeitė turto realizavimo procesinė tvarka ir jai netaikytinas specialusis reglamentavimas. Teismo vertinimu, turto areštas gali būti panaikintas tik turtą realizavus, t.y. parduodant iš varžytynių. Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, areštas priimtas dar iki pareiškėjai perimant skolininko turtines teises ir pareigas. Teismas nenustatė, kad antstolė būtų areštavusi turto už didesnę vertę nei išieškotina suma, taip pat nėra duomenų, kad skola būtų apmokėta, todėl, teismo vertinimu, patvarkymas dėl turto arešto priimtas teisėtai ir nėra pagrindo jį naikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutiko, prašė ją panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – jos skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti. Nurodo, kad ji turi teisę realizuoti paveldėtą turtą, todėl antstolė nepagrįstai nepanaikina arešto, taikyto paveldėtam turtui. Pareiškėja nurodo, jog ji kreipėsi į kitus antstolius su analogiškais prašymais, ir pastarieji areštus paveldėtam turtui panaikindavo. Be to, pareiškėja nurodo, kad paveldėtam turtui yra registruota hipoteka. Dėl to mano, kad teismas neįvertino aplinkybės, kokias pasekmes galėtų sukelti įkeisto turto realizavimas pirmenybę suteikiant ne įkaito turėtojui, o išieškotojui.
Antstolė su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutiko, prašė jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad vykdant išieškojimą iš areštuoto turto jis parduodamas vadovaujantis CPK nustatyta tvarka, o ne Vyriausybės nutarimu, kuriuo savo skundą grindžia pareiškėja. Esant šiai aplinkybei antstolė nurodo, jog ji turi teisę realizuoti turtą, todėl arešto pareiškėjos paveldėtam turtui panaikinti neturi pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Byloje kilo ginčas dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš valstybės paveldėto turto, valstybės turtui arešto panaikinimo vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo.
CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Pagal šią teisės normą antstolis privalo perduoti valstybei realizuoti turtą tik dviem atvejais - kai teismas konfiskuoja turtą, arba turtas yra perduotinas valstybei. Nagrinėjamu atveju aktualus pastarasis atvejis, kai turtas perduotinas valstybei. Dėl to svarbu nustatyti, ar nagrinėjamu atveju antstolis privalo turtą, iš kurio vykdo išieškojimą, perduoti valstybei ir panaikinti areštą turtui, jog pastaroji jį galėtų realizuoti.
Pareiškėja antstolio pareigą perduoti turtą realizuoti jai grindė LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 634, kuriuo patvirtintos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, į valstybės pajamas perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės. Pasak pareiškėjos, į perduotiną turtą patenka ir valstybės paveldėtas turtas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sąvoka valstybės paveldėtas turtas nėra tapati valstybei perduotinam turtui. Paveldimas turtas valstybei nėra perduotinas taip, kaip pavyzdžiui konfiskuotas turtas, daiktiniai įrodymai, lobis arba radinys. Valstybė paveldėtą turtą įgyja universaliu teisių perėjimo pagrindu, taip įgydama ne tik teises, bet ir prievoles (CK 5.1 straipsnis). Dėl to vykdymo proceso metu mirus skolininkui ir valstybei paveldėjus jo turtą, ji turi perimti ne tik materialiąsias, bet ir procesines skolininko teises ir pareigas. Kaip matyti iš vykdomosios bylos, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 23 d. nutartimi mirusysis M. M. buvo pakeistas į jo teisių perėmėją valstybę, atstovaujamą Valstybinės mokesčių inspekciją prie finansų ministerijos. Nuo šio momento pareiškėja tapo vykdymo proceso šalimi, turinčia visas teises ir pareigas, o ne subjektu realizuojančiu turtą pagal LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimą Nr. 634. Teismo vertinimu, minėto nutarimo pagrindu, paveldėtas turtas Valstybinės mokesčių inspekcijos realizuojamas tik tuo atveju, kai ji nėra vykdymo proceso šalis. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju konstatuoja, jog LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimo Nr. 634 taikymas ir aiškinimas atskirai nuo kitų teisės aktų, reglamentuojančių vykdymo tvarką, neužtikrintų šių teisės normų tikslinės paskirties ir iškreiptų jų esmę. Taip pat svarbu pažymėti, kad turtas, iš kurio vykdomas išieškojimas yra apsunkintas hipoteka. Tik priešingai nei nurodo pareiškėja tai sukuria prielaidas ne naikinti antstolio taikytą areštą, o palikti jį galioti pripažįstant antstolio prerogatyvą jį realizuoti. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. liepos 3 d. nutartyje priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-695/2015 spręsdamas klausimą dėl teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš hipoteka įkeisto valstybės paveldėto turto, aiškinimo ir taikymo, nurodė, kad išieškojimą iš hipoteka įkeisto turto vykdo antstolis, o ne Valstybinė mokesčių inspekcija.
Esant nurodytų aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino valstybei perduotino turto sąvoką, o pareiškėjos atskirojo skundo argumentai nesusiję su nagrinėjamo ginčo esme, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.