- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-08-29
- Bylos Nr.
- 1A-139-581/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28968-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jolanta Raščiuvienė, Algirdas Gaputis, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- S. J., G. Š.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.3Vagystė įsibrovus į transporto priemonę (BK 178 str. 2 d.)
- 1.2.14.10.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gapučio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainos Vaidachavičienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. gynėjo Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo
S. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutraukta.
Vadovaujantis BK 93 straipsnio 2 dalimi, 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, 83 ir 87 straipsniais, S. J. skirtos auklėjamojo poveikio priemonės – įspėjimas ir elgesio apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį mokytis arba dirbti, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse ir uždraudžiant jam be elgesio apribojimą kontroliuojančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.
Tuo pačiu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (trys veikos) nuteistas G. Š., tačiau jo atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis neskundžiamas ir apeliacinių skundų negauta.
Iš G. Š. ir S. J. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai priteista 7,90 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Ši suma subsidiariai nurodyta išieškoti iš jų atstovių pagal įstatymą.
Iš G. Š. ir S. J. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ naudai priteista po 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. S. J., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir byla jo atžvilgiu nutraukta, o G. Š. nuteistas už tai, kad jie 2023 m. spalio 30 d. apie 06.04 val., veikdami bendrininkų grupėje, iš UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausančio prekybinio paviljono ,, (duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) (kiosko Nr. (duomenys neskelbtini)), atvirai pagrobė 7,90 Eur vertės UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: du trikampius sumuštinius, kurio vieneto kaina 2,50 Eur, bendros 5 Eur vertės, bei submariną, 2,90 Eur vertės.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. gynėjo V. Kupcikevičiaus apeliaciniu skundu prašoma skundžiamą nuosprendį S. J. atžvilgiu pakeisti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 37 straipsnio pagrindu, taip pat panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl 60,50 Eur bylinėjimosi išlaidų civiliniam ieškovui - UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisimo. Apeliaciniame skunde yra nurodyti šie esminiai argumentai:
2.1. pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. J., būdamas tik 15 metų amžiaus, kartu su kitu asmeniu bendrais veiksmais pagrobė tik 7,90 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą: du trikampius sumuštinius bei submariną. Taigi, turtingam juridiniam asmeniui, valdančiam daugybę prekybinių paviljonų Lietuvoje, padarytoji žala savo dydžiu neabejotinai yra visiškai mažareikšmė. Nusikaltimo dalykas – vaikų mėgstami maisto produktai, todėl negali būti vertinamas kaip ta aplinkybė, kuri rodytų vagystę esant pavojingesne;
2.2. veikos padarymo aplinkybės taip pat nerodo padidinto S. J. pavojingumo. Būdamas visiškai jaunas, dėl savo socialinio nebrandumo, jis tik prisijungė prie žymiai vyresnio tuometinio savo draugo veiksmų;
2.3. nesutinkama su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais, kad, remiantis teismų praktika, kvalifikuota vagystė nepripažintina mažareikšme veika. Skundžiamame nuosprendyje nurodomos bylos, kuriomis pirmosios instancijos teismas grindžia savo išvadą, negali būti precedentu šioje byloje, nes veikų aplinkybės ir veikas padarę asmenys visiškai skirtingi. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje pagrįstai nurodyta, kad tik įprastai (bet anaiptol ne visuomet) kvalifikuotos vagystės nepripažįstamos mažareikšmėmis. Būtina teisingai įvertinti visas aplinkybes ir šiuo konkrečiu atveju - veiką padariusio asmens asmenybę. S. J. veiką, kuri pripažinta nusikalstama, padarė pirmą kartą, iš esmės jis charakterizuojamas gerai, kaip paklusnus, reaguoja į reiškiamas pastabas, tėvai juo rūpinasi;
2.4. atleisdamas S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė netinkamai;
2.5. pripažinus, jog S. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė priteisti iš jo civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;
2.6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata neįpareigoja teismo visuomet iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau suteikia tokią alternatyvą, todėl sprendimas tokias išlaidas išieškoti privalo būti tinkamai motyvuotas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą civilinio ieškovo turėtas išlaidas išieškoti ir iš S. J., motyvavo tik tuo, kad išlaidos nėra per didelės ir jas civilinis ieškovas tikrai patyrė. Toks motyvas yra nepakankamas, nes nebuvo atsižvelgta į S. J. asmenybę, jo turtinę padėtį, neįvertinta tai, kad pakankamai nedideles išlaidas patyrė ne fizinis, bet pakankamai turtingas juridinis asmuo. Sprendimas išieškoti iš vaiko turtingo juridinio asmens patirtas išlaidas, sudarančias dešimteriopai daugiau, nei civilinio ieškovo patirta turtinė žala, negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, proporcingu ir teisingu. Toks teismo sprendimas esmingai pažeidžia 2016 m. gegužės 11d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2016/800 dėl procesinių garantijų vaikams, kurie baudžiamajame procese yra įtariamieji ar kaltinamieji, Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijoje ir kituose tarptautiniuose aktuose įtvirtintą geriausių vaiko interesų principą, kurio būtina laikytis baudžiamajame procese;
2.7. pažymėtina, kad S. J. civiliniam ieškovui padarytą turtinę žalą jo motina siekė geranoriškai atlyginti dar ikiteisminio tyrimo metu (teismas nuosprendyje šią aplinkybę pripažino) ir to jai nepavyko padaryti tik dėl klaidingai nurodytos sąskaitos, į kurią buvo pervestas žalos atlyginimas.
3. Teismo posėdžio metu S. J. gynėjas V. Kupcikevičius prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apeliaciniu skundu prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį ir pakeisti S. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą bei nepriteisti proceso išlaidų iš S. J.. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus, ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, laikydamasi bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų, patikrina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį šiose apeliacinio skundo ribose.
6. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimą padaręs asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 straipsnis). Taigi pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-154/2013). Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnis, veikos padarymo ypatumai, nusikaltimo dalykas ir jo ypatumai, kilę padariniai, nusikaltimo padarymo būdas, laikas, vieta), tiek subjektyviuosius požymius (apibrėžta ar neapibrėžta tyčia, tyčios kryptingumas, tikslai, motyvai) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).
7. Pažymėtina ir tai, kad nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau teismų praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis kvalifikuotos vagystės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-12-699/2016).
8. Nagrinėjamu atveju S. J. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, įvykdęs vieną kvalifikuotą vagystę, t. y. tyčinę atvirąją vagystę. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas akcentavo tai, jog vien tai, kad vagystes įvykdė nepilnamečiai ir pagrobto turto vertė nėra didelė, nesumažina padarytų veikų pavojingumo tiek, kad būtų galima jas pripažinti mažareikšmėmis. Šiuo atveju, kaip nepagrįstas atmetamas apeliacinio skundo argumentas, jog nusikaltimo dalykas yra vaikų mėgstami maisto produktai, o S. J. nusikalstamą veiką padarė dėl vaikiškai suprasto draugiškumo, sekdamas vyresnio draugo pavyzdžiu. Vien tai, kad pasikėsinto pagrobti turto vertė yra nedidelė, nesumažina padarytos veikos pavojingumo tiek, kad būtų galima ją pripažinti mažareikšme. Bylos įrodymais (liudytojos A. Ž. parodymais, vaizdo įrašais) nustatyta, jog S. J. su kitu nuteistuoju, veikdami bendrininku grupe, šioje byloje atvirai pagrobė svetimą turtą. Teisėjų kolegijos vertinimu S. J. nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, įvykdė įžūliai, t. y. S. J. nusikalstamų veiksmų, grobiant svetimą turtą, nesustabdė nei liudytojos A. Ž. šūksniai „palaukit, nesusimokėjot“, nei tuo metu buvusio kito pirkėjo bandymas išeinančius asmenis sulaikyti. Taigi, aukščiau aptartos aplinkybės, apygardos teismo įsitikinimu, nesudaro pagrindo S. J. padarytą tyčinį nusikalstamą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, vertinti kaip mažareikšmį ir jo atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Tokią teismo išvadą sustiprinta ir tos aplinkybės, jog S. J. dar nebūdamas subjektu administracinei ar baudžiamajai atsakomybei kilti ne vieną kartą vykdė analogiško pobūdžio administracinius nusižengimus (3 t., b. l. 98-99), todėl teigti, kad S. J. asmenybė nerodo padidinto veiką padariusio asmens pavojingumo, o jo padaryta veika atsitiktinė ar mažiau pavojinga, nėra jokio pagrindo.
9. Esant visumai išdėstytų aplinkybių, daroma išvada, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti S. J. gynėjo prašymą ir taikyti BK 37 straipsnio nuostatas bei atleisti S. J. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.
10. BPK 105 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nėra paskirta. Šioje byloje civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 121 Eur proceso išlaidas (1 t., b. l. 164-167), jos yra pagrįstos dokumentais, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš S. J. bei G. Š..
11. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė, tačiau šiuo atveju konstatuoti, jog atstovavimo išlaidos neteisingos, pagrindo teigti nėra. Tenkinti apeliacinį skundą ir išlaidų nepriteisti vien dėl tos priežasties, jog nukentėjusioji bendrovė uždirba pajamas, gauna pelną, nėra pagrindo. Priešingu atveju, būtų paneigta proceso įstatymu (BPK 106 straipsnio 2 dalis) garantuota civilinio ieškovo teisė gauti patirtų išlaidų atlyginimą.
12. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tenkinti S. J. gynėjo V. Kupcikevičiaus apeliacinį skundą, todėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. birželio 26 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės S. J. gynėjo Vytauto Kupcikevičiaus apeliacinį skundą atmesti.