Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties pritaikymo nuteistajam Ž. K. arba arešto bausmės pakeitimo pinigine bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ž. K., nuteistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. baudžiamuoju įsakymu už nusikaltimo numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalyje padarymą, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 90 parų arešto ir 20 MGL (2600 litų) bauda.

2. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi buvo atmestas nuteistojo gynėjo prašymas dėl apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties Ž. K. pritaikymo bei arešto bausmės pakeitimo pinigine bauda. Teismas padarė išvadą, jog Ž. K. vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę, todėl šiuo atveju nėra nustatytos būtinos sąlygos, kurių pagrindu nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį. Teismas taip pat pažymėjo, jog nei BK, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nenumato galimybės teismui pagal nuteistojo prašymą pakeisti arešto bausmę bauda.

3. Nuteistasis ir jo gynėjas skundžia Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą ir nutraukti Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo procesą Ž. K. atžvilgiu. Nesant galimybės nutraukti baudžiamojo įsakymo vykdymo proceso dėl senaties termino, pakeisti arešto bausmę Ž. K. pinigine bauda.

3.1. Skunde nurodė, jog nuteistasis nuo 2013 m. spalio 24 d. dirba statybose užsienyje pagal darbo sutartį. 2019 m. gegužės 9 d. Ž. K. sumokėjo Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje paskirtą subendrintą 20 MGL (753 Eur) baudą.

3.2. Skunde nesutinkama su skundžiamoje nutartyje išdėstytais argumentais bei pažymima jog 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamajame įsakyme buvo nurodyta, jog iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Z. K. kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti, o įsakymui įsiteisėjus panaikinti. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistajam Ž. K. nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą, 2013 m. balandžio 2 d. baudžiamasis įsakymas turėjo įsiteisėti po 14 d., t.y. 2013 m. balandžio 16 d., ir nuo šios datos baudžiamajame įsakyme nurodyta kardomoji priemonė jau nebegaliojo. Taip pat pažymima, kad nutartis dėl Ž. K. paieškos buvo priimta 2013 m. balandžio 30 d., t.y. praėjus dviem savaitėms po kardomosios priemonės galiojimo pasibaigimo, todėl akivaizdu, kad nuo 2013 m. balandžio 16 d., pasibaigus kardomosios priemonės galiojimui, Ž. K. draudimas išvykti nebegaliojo. Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad nei 2013 m. balandžio 30 d. nutartyje dėl Ž. K. paskelbimo paieškomu, nei skundžiamoje 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nenurodyta, kada tiksliai nuteistojo pasigesta, nėra įvardinta ir tiksli data, kada nuteistasis išvyko į užsienį. Apeliantų įsitikinimu, skundžiamoje nutartyje suformuluota išvada, jog Ž. K. nesilaikė jam paskirtos kardomosios priemonės, pasislėpė, yra formalus, konkrečiais ir nuosekliais faktais nepagrįstas, teiginys.

3.3. Skunde nesutinkama ir su ginčijamos nutarties teiginiais, kad Ž. K. vengia atlikti jam paskirtą arešto bausmę, ko pasėkoje nėra nustatytos būtinos sąlygos, kurių pagrindu nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį. Apeliantų manymu, tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir neteisinga. Skundžiamoje nutartyje teigiant, jog Z. K. vengia atlikti jam paskirtą arešto bausmę, nepasisakoma apie galimai aktyviai vykdytą, nors ir nesėkmingai, Ž. K. paiešką. Vienintelis nuteistojo Ž. K. paiešką formaliai patvirtinantis dokumentas, paminėtas skundžiamoje nutartyje, yra 2013 m. balandžio 30 d. nutartis dėl nuteistojo paieškos paskelbimo. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių Ž. K. aktyvią paiešką, skundžiamoje nutartyje nepaminėta. Todėl, nuteistajam Ž. K. nuo 2013 m. spalio 24 d. dirbant oficialiai pagal darbo sutartį (nesislapstant), mokant mokesčius (nors ir užsienyje), nepadarius naujų nusikalstamų veikų, o jo paieškos procesui apsiribojus tik formaliu jo paieškos paskelbimu ir neturint duomenų apie realiai per 6 metus atliktus veiksmus, siekiant jam įvykdyti 90 parų arešto nuosprendį, darytina išvada, kad yra visos būtinos sąlygos, kurių pagrindu Ž. K. atžvilgiu galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį.

3.4. Skundo autorių teigimu, negalima sutikti ir skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad nėra įstatyminio pagrindo nuteistajam paskirtą arešto bausmę pakeisti pinigine bauda, kad įstatymas nenumato galimybės teismui pagal nuteistojo prašymą pakeisti arešto bausmę. Atkreipiamas dėmesys, jog BPK 362 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio BPK 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktyje numatyta, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles - viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2). Vadovaujantis nurodytomis teisės normomis, bei atsižvelgiant į Ž. K. pasitaisiusį elgesį bei dviejų nepilnamečių vaikų interesus, paskirtos bausmės dydį, apeliantų įsitikinimu galima daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju galimybė pakeisti areštą pinigine bauda labiausiai atitiktų nepilnamečių Ž. K. vaikų interesus bei būtų papildytas valstybės biudžetas 6 840 Eur.

4. Nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundas atmetamas.

5. BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senatis skaičiuojama nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki jo vykdymo pradžios, o 3 dalyje nurodyta, kad senaties eiga sustoja, nuteistajam vengiant atlikti bausmę po nuosprendžio įsiteisėjimo.

4. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. K. buvo žinoma apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, jis sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, buvo supažindintas su jam siūloma 90 parų arešto bausme. Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri buvo palikta galioti iki 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Nuteistajam buvo išsiųstas baudžiamojo įsakymo nuorašas, tačiau nesant galimybės jam jo įteikti, kadangi nurodytu adresu Ž. K. nebuvo rastas, 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi paskelbta nuteistojo Ž. K. paieška. Iš Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus į bylą pateiktų susirašinėjimo raštų dėl nuteistojo vykdomos paieškos, matyti, jog vykdant nuteistojo Ž. K. paiešką nustatyta, kad jis gali būti išvykęs į Dižiają Britaniją, kadangi patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registrą, nustatyta, kad Ž. K. 2013 m. liepos 9 d. buvo sulaikytas Didžiojoje Britanijoje, Londone už vairavimą neblaiviam ar apsvaigus nuo narkotinių medžiagų. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į paminėtas aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog Ž. K. vengė atlikti jam paskirtą arešto bausmę, todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatytos būtinos sąlygos, kurių pagrindu Ž. K. atžvilgiu būtų galima taikyti apkaltinamojo nuosprendžio senatį.

5. Skunde nuteistasis ir jo gynėjas nurodė, kad atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes negalima spręsti, jog nuteistasis vengė jam Lietuvos Respublikoje paskirtos bausmės, kadangi nuteistasis Ž. K. užsienio valstybėje nuo 2013 m. spalio 24 d. dirbo oficialiai pagal darbo sutartį (nesislapstant), mokėjo mokesčius, o jo paieškos procesas apsiribojo tik formaliu nuteistojo paieškos paskelbimu. Tačiau aukštesnės instancijos teismas sutikti su tokiais skundo argumentais neturi teisinio pagrindo. Minėta, kad M. K. sutiko procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, jam buvo išaiškinta proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmės, numatytos BPK 418 – 425 straipsniuose, taip pat buvo supažindintas su jam siūloma 90 parų arešto bausme. Ž. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri buvo palikta galioti iki 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir kurios sąlygų nuteistasis nesilaikė, kadangi išvyko į užsienio valstybę. Pažymėtina, kad nuteistasis, būdamas rūpestingas ir apdairus, jau nuo pranešimo apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, žinodamas, jog bus nagrinėjama jo baudžiamoji byla teisme bei žinodamas proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, galėjo aktyviai domėtis bylos eiga bei jos baigtimi. Nuteistojo nurodytos priežastys, kad jis užsienio valstybėje oficialiai dirbo, mokėjo mokesčius, o jo niekas neieškojo, tikrai netrukdė per 6 metų laikotarpį pasidomėti savo bylos baigtimi. Be to, kaip pagrįstai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistasis Ž. K. 2013 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamuoju įsakymu buvo teisiamas jau nebe pirmą kartą, jis buvo atlikęs 2012 m. sausio 25 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, todėl suprato arešto bausmės esmę ir jos atlikimo tvarkos taisykles. Aukštesnysis teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad Ž. K., priešingai nei nurodoma jo ir gynėjo skunde, savo neapdairiais bei nerūpestingais veiksmais, apsunkino netrukdomą baudžiamojo įsakymo įvykdymą ir siekė išvengti jam baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl teigti, kad baudžiamasis įsakymas nebuvo įvykdytas per tris metus nuo jo įsiteisėjimo, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, nėra pagrindo.

6. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad nei BK, nei BPK nėra numatyta galimybė paskirtą arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą, kaip to pageidauja nuteistasis, todėl Ž. K. prašymą paskirtą arešto bausmę pakeisti į piniginę baudą pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė nepagrįstu ir atmetė. Kaip nustatyta BPK 354 straipsnio 2 dalimi, teismas gali keisti ne paskirtą arešto bausmę, o tik jos atlikimo tvarką BK 49 straipsnyje numatytais atvejais. Pagal BK 49 straipsnio 5 dalį, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis. Tačiau, sutinkamai su BPK 354 straipsnio 3 dalimi, arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka, o pagal BPK 362 straipsnio 1 dalį, klausimus dėl nuteistojo <...> arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį, <...> nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Priešingai nei teigiama skunde, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti ir BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunktį, kuriame numatyta, kad vienos bausmės keičiamos kitomis bausmėmis pagal šias taisykles - viena arešto para prilyginama dviejų MGL dydžio baudai (1:2), kadangi minėto straipsnio nuostatos taikomos tik bendrinant bausmes BK 63 straipsnio ir 64 straipsnio pagrindais.

7. Įvertinęs paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą aukštesnysis teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti nuteistojo ir jo gynėjo skunde nurodytais motyvais aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo Ž. K. ir jo gynėjo advokato Vygaudo Molio skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2019 m. rugpjūčio 30 d. nutarties atmesti.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.