- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2A-518-440/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01112-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Vilija Valantienė, Birutė Simonaitienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“, uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „ADMI“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Egidijaus Mockevičiaus, Birutės Simonaitienės ir Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), veikianti Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“, uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“, uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ (buv. uždaroji akcinė bendrovė „Naujamiesčio būstas“), uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Sostinė“ (buv. uždaroji akcinė bendrovė „Justiniškių būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Lazdynų butų ūkis“, uždaroji akcinė bendrovė „Karoliniškių būstas“), uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Neris“ (buv. uždaroji akcinė bendrovė „Žirmūnų būstas“, uždaroji akcinė bendrovė „Antakalnio būstas“) – ieškinį dėl 2018 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ) panaikinimo, pareikštą Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „ADMI“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė ( toliau –UAB ir ieškovės) „Mano būstas Vilnius“, UAB „Mano būstas Sostinė“, UAB „Mano būstas Neris“ patikslintu ieškiniu teismo prašė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymo 1 punktą, kuriuo UAB „Admi“ penkeriems metams skiriama įsakymo priede nurodytų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore; panaikinti įsakymo 3.2–3.36 ir 3.8 punktus, kuriais keičiamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. įsakymais paskirtos ieškovės, išbraukiant šių įsakymų nurodytas eilutes bei panaikinti šio įsakymo 4.1–4.5 punktus ir 4.7 punktą, kuriais ieškovės buvo įpareigotos per 1 mėnesį pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai miesto ūkio ir transporto departamentui nurodytų namų bendrojo naudojimo objektų valdymo perdavimo UAB „Admi“ aktų kopijas.
2. Ieškovės nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2018 m. gruodžio 19 d. priėmė įsakymą, kuriuo penkeriems metams daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratore paskyrė UAB „Admi“. Pažymėjo, kad 2018-10-15 sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patenkino ieškovių ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir pakeitė 2017m. gruodžio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ 1 p., nustatęs, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo terminas pratęsiamas iki kol daugiabučio namo savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – CK ) 4.84 straipsnio pagrindu priims sprendimą dėl administratoriaus pakeitimo, bet ne ilgiau, nei iki 2022-12-31. Atsakovė neatsižvelgė į tai, jog jos teisėtai administruoja daugiabučius namus ir jų veiklos administravimas yra pratęstas 5 metams, t. y. iki 2022-12-31, ir priėmė ginčijamą sprendimą, paskirdama naują namų administratorę UAB „Admi“. Atsakovė negalėjo organizuoti naujos bendrojo naudojimo objektų administratorių atrankos, nes tai pažeidžia įstatymo negaliojimo atgaline data principą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė.
4. Teismas konstatavo, kad, ieškovės, nesutikdamos su tuo, jog terminas ieškovių administruojamiems namams buvo pratęstas tik vieniems, o ne penkeriems metams, šį įsakymą apskundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 19 d. sprendimu, peržiūrėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendime nustatytos aplinkybės nurodytoje civilinėje byloje laikytinos prejudiciniais faktais, kurių iš naujo įrodinėti nereikia. Teismas nurodė, kad minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime yra pasisakyta dėl savivaldybės teisės ir pareigos organizuoti konkursą bei sąlygų laikymosi. Esant šioms aplinkybėms, teismas pakartotinai nemotyvavo aplinkybių, susijusių su paties konkurso organizavimu ir bendra konkurso tvarka ir terminais, vertindamas, jog ieškovės neįrodė, kad atsakovė kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką ir terminus, todėl šią ieškinio dalį vertino kaip nepagrįstą. Atmetęs anksčiau nurodytą ieškovių reikalavimą, atmetė kaip nepagrįstus ir kitus ieškovių reikalavimus dėl ginčijamo įsakymo 3.2.-3.6, 3.8. bei 4.1-4.5, 4.7 punktų panaikinimo.
6. Teismas sprendė, jog, ieškovės tvirtindamos, kad informacija apie administravimo paslaugų tarifus buvo klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės, nenurodė, kokias konkrečiai teisės aktų nuostatas atsakovė pažeidė ir kaip konkrečiai balsavimo biuleteniuose pateikta informacija galėjo paveikti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų savininkų pasirinkimą balsuojant dėl administratoriaus kandidatūros. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, ieškovių teiginius dėl biuleteniuose pateiktos klaidinančios ar tikrovę neatitinkančios informacijos vertino kaip nepagrįstus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
7. Apeliaciniu skundu ieškovės prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį pakeisti ir ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012-05-10 priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
7.2. Ieškovės bendrojo naudojimo objektų administratoriais buvo paskirti 2012 m. iki 2017-12-31 d., t. y. prieš įsigaliojant Pakeitimo įstatymui ir 2014 m. liepos mėnesį atitiko CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus. 2012 m. paskyrimo įsakymai nebuvo nuginčyti, yra galiojantys ir sukuriantys teisines pasekmes. Bendrojo naudojimo administratoriai, įskaitant ir ieškoves, kurios buvo paskirtos terminuotam laikotarpiui ir atitiko CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus, buvo paskirti tinkamai ir atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, pratęsiant administravimo terminą penkeriems metams, nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytų pagrindų.
7.3. Tik savininkams pageidaujant spręsti administratoriaus paskyrimo klausimą iš naujo ar siekiant jį pakeisti, savivaldybės vykdomoji institucija pradeda CK 4.84 straipsnio 3 dalyje numatytą procedūrą dėl sprendimo dėl administratoriaus pasirinkimo priėmimo, o jau tuomet sprendimas dėl pasirinkimo priimamas, taip pat administratorius skiriamas CK 4.84 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka. Pačiai savivaldybės vykdomajai institucijai teisės aktais nesuteikti jokie įgaliojimai, be pirmiau dėl to savininkų atitinkamai išreikšto pasirinkimo (veikimu ar neveikimu), savo iniciatyva ir nuožiūra inicijuoti administratorių skyrimo iš naujo, paskyrimo pratęsimo ar pakeitimo procedūras.
7.4. Ginčijamas sprendimas iš esmės neteisingas, neatitinka teisinio reguliavimo esmės, paneigia pačią CK 4.84 straipsnio 4 dalį bei padaro daugiabučių namų administratorius tokiais civilinių santykių dalyviais, kurie realiai neturi jokių teisių. Tikslingai siekiama tik tokio teisės normų parinkimo ir jų aiškinimo, kuris pateisintų atsakovės veiksmus ir pagrįstų atsakovės poziciją, kad visi administratoriai turėjo būti paskirti iš naujo, ir tai galėjo būti padaryta tik aprašo nustatyta tvarka.
7.5. CK pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad „Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai“. CK 4.84 straipsnio 4 dalyje numatytas administratoriaus paskyrimo pratęsimas kitų 5 metų laikotarpiui yra vienas iš įstatyme numatytų paskyrimo atvejų (būdų), todėl, ieškovėms atitinkant įstatymo reikalavimus, keliamus bendrojo naudojimo objektų administratoriui, ir nesant butų ir kitų patalpų savininkų pageidavimo spręsti jo paskyrimo klausimą iš naujo ar pagrįstų nusiskundimų dėl jų veiklos, atsakovė turėjo įstatymo pareigą ieškovių paskyrimą pratęsti kitų 5 metų laikotarpiui.
7.6. Atsakovė priimdama ginčijamą įsakymo dalį jai net pagal nesuteiktą kompetenciją, t. y. atlikdama tai, kas nėra tiesiogiai įtvirtinta minėtuose įstatymuose, viršijo savo įgaliojimus ir ginčijamomis įsakymo dalimis (individualiu administraciniu aktu) sukūrė tokias civilines teisines pasekmes, kurių įstatymas jai sukurti neleidžia.
Žemesnės instancijos teismas
7.7. Visiškai nepagrįstai pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad „Byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai organizavo balsavimo procedūras ar pateikė informaciją apie paslaugų tarifus, neatitinkančią tikrovės, nėra“.
7.8. Biuletenyje pateikta informacija yra laikytina reklama Reklamos įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Šiuo atveju informacija, pateikiama biuletenyje, yra skirta konkrečiai vartotojų grupei – konkrečių namų, kuriems adresuoti biuleteniai gyventojams. Biuletenyje pateikiama informacija apie sąraše esančių administratorių siūlomas administravimo kainas, sudarant įspūdį, kad kaina siūloma konkrečiam daugiabučiui, kaina yra galutinė ir tiksli. Biuletenyje pateikta informacija, susijusi su administravimo paslaugų įkainiais, yra laikytina esmine vartotojams informacija, kuriai yra taikomi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo ir Reklamos įstatyme nustatyti išsamumo, aiškumo ir pakankamumo kriterijai. Būtina pažymėti, jog ginčijamame sprendime teismas visiškai neatsižvelgė į nurodytų įstatymų pažeidimus ir dėl jų nepasisakė.
7.9. Biuletenyje pateikta informacija yra nesuderinama su aprašo 11 punkto nuostatomis, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 3, 5 ir 6 straipsnių nuostatomis, Paslaugų įstatymo 13 nuostatomis, Reklamos įstatymo 5, 6 straipsnių nuostatomis, todėl informacija, pateikta savivaldybės platinamuose biuleteniuose apie ieškovių paslaugų pobūdį ir kainą, turėjo būti pripažintina klaidinančia bei neatitinkančia tikrovės.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o pirmosios instancijos teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės administracijos direktoriaus 2012 m. įsakymais buvo paskirtos daugiabučių namų (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorėmis. Šie įsakymai buvo priimti terminuotai 5 metams, tačiau dar iki CK 4.84 straipsnio pakeitimo ir papildymo įsigaliojimo (iki 2013 m. sausio 1 d.). Vien dėl objektyvių priežasčių (per mažo darbuotojų skaičiaus), siekiant užtikrinti nešališką, skaidrų procesą, administracijos direktorius priėmė 2017 m. gruodžio 28 d. administracijos direktoriaus įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ (toliau – 2017 m. gruodžio 28 d. Įsakymas), kuriuo buvo nurodoma, kad ieškovių įgaliojimai pratęsiami 1 metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., terminuotam laikotarpiui. Atsižvelgiant į tai, administracija 2018 m. liepos mėnesį pradėjo organizuoti masinę administratorių rinkimo procedūrą visame Vilniaus mieste. Pažymi tai, kad 2013 m. sausio 1 d. įsigaliojęs CK pakeitimo įstatymas taikomas administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai, todėl jie turėjo būti perrinkti po įstatymo įsigaliojimo. Taigi, nurodyta įstatymo pataisa ieškovių atžvilgiu netaikytina.
8.2. Administracija pažymi, kad neturi interesuotumo išrinkti konkretų verslo subjektą, kuris administruos pastatą, tiesiog organizuoja balsavimą ir priima įsakymą, kuriuo įtvirtina butų ir kitų patalpų savininkų valią, pati sprendimų nepriima. Suėjus įstatyme numatytam terminui, turėjo būti vykdoma administratoriaus paskyrimo procedūra. Administracijos organizuota daugiabučių namų administratorių išrinkimo ir paskyrimo procedūra nebuvo savitikslė, priešingai, ją įgyvendinant, siekiama užtikrinti ne tik Vyriausybės nustatytos administratorių tvarkos laikymosi, bet ir užtikrinti, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią. Todėl tai, kad naujų administratorių išrinkimo ir paskyrimo procedūros nėra pradėtos CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, nesudaro jokio pagrindo manyti esą procedūros buvo pradėtos neteisėtai.
8.3. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad „Atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymo dalį jai net nesuteiktos kompetencijos ribose, t. y. atlikdama tai, kas nėra tiesiogiai įtvirtinta minėtuose įstatymuose, Atsakovas viršijo savo įgaliojimus ir ginčijamomis Įsakymo dalimis (individualiu administraciniu aktu) sukūrė tokias civilines teisines pasekmes, kurių įstatymas jai sukurti neleidžia”. Pažymi, jog tiek CK, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 nutarimu Nr. 567 patvirtintas Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas įtvirtina Administracijos kompetenciją organizuoti administratoriaus paskyrimo procedūrą racionaliomis ir efektyviomis priemonėmis, priimtu įsakymu įtvirtinti butų ir kitų patalpų savininkų valią. Pažymi, kad CK 4.84 straipsnyje įtvirtinta norma nėra imperatyvaus pobūdžio. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normos imperatyvaus pobūdžio, yra nurodęs, kad nustatant, ar teisės norma yra imperatyvi, ar ne, yra svarbus lingvistinis normos aiškinimas – jeigu vartojami žodžiai „draudžiama, neturi teisės, privalo būti“ ir pan., tai darytina išvada, kad teisės norma yra imperatyvi.
8.4. Apeliantės vertindamos daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu dėl administratoriaus pasirinkimo biuletenius nesutinka su tuo, kad vienodos formos ir turinio biuleteniai yra teikiami visiems gyvenamiesiems namams, neatsižvelgiant į gyvenamojo namo statybos metus ir nusidėvėjimą, pastato tipą, plotą, naudingąjį plotą, šildymo sistemos tipą ir kitus parametrus, kurie yra esminiai, nustatant bendrą konkretaus gyvenamojo namo bendrųjų patalpų administravimo paslaugos kainą.
8.5. Apeliaciniame skunde, kaip ir ieškinyje, taip pat nurodoma, kad gyventojams teikiamų balsavimo biuletenių neteisėtumą patvirtina aplinkybė, jog juose nepateikiama informacija apie tai, kokių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą apims administratoriaus teikiamos paslaugos. Kaip patvirtina detalus bendrojo naudojimo objektų administratorių skyrimo procedūros reglamentavimas, savivaldybių vykdomosios institucijos neturi prievolės nurodyti tokią informaciją.
8.6. Teisės aktuose yra pateikta tiksli ir išsami informacija, administratoriaus skyrimo procedūros metu yra laikomasi aktualių teisės aktų, todėl ieškovių išdėstyti reikalavimai dėl biuleteniuose pateiktos tariamai neteisėtos ir klaidinančios informacijos, taip pat dėl atsakovės įpareigojimo panaikinti ginčijamą įsakymą ir apskritai nei ieškovių ieškinys, nei apeliacinis skundas jokiais pagrindais nėra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ( toliau-CPK) 320 straipsnio 1 dalis)). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmesti ieškovių reikalavimai dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Iš esmės byloje kilęs ginčas dėl teisės administruoti daugiabučius gyvenamuosius namus.
Faktinės bylos aplinkybės
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2017-12-31 paskyrė ieškoves UAB Naujamiesčio būstas“, UAB „Justiniškių būstas“, UAB „Karoliniškių būstas“, UAB „Žirmūnų būstas“ ir UAB „Antakalnio būstas“ įsakymuose nurodytų daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratorėmis.
12. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. Įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaudamasis Lietuvos Respublikos savivaldos įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriai buvo paskirti iki Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo ir jų administravimo terminas baigiasi 2017 m. gruodžio 31 d., bei siekdamas užtikrinti administruojamų daugiabučių namų priežiūros organizavimo tęstinumą, pratęsė įsakyme išvardytiems Vilniaus miesto daugiabučių namų bendrojo naudojimo administratoriams (taip pat ir ieškovėms) administravimo terminą iki bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567, nustatyta tvarka bus paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai, bet ne ilgiau nei iki 2018 m. gruodžio 31 d. (Įsakymo 1 punktas). Įsakymo 2 punktu nustatyta, kad šis įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d.
13. Ieškovės šį įsakymą apskundė teismui, tačiau Vilniaus apygardos teismas 2019 m. spalio 19 d. sprendimu, peržiūrėdamas civilinę bylą apeliacine tvarka, ieškinį atmetė (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas konstatavo, jog CK 4.84 straipsnio 4 dalis 2012 metais paskirtiems administratoriams nėra taikoma, nes CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje dėl naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalies įsigaliojimo yra nurodyta, jog minimos teisės normos nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo (išskyrus nurodytą išimtį, kuri šiuo atveju nėra aktuali) neterminuotam laikui paskirtiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams, o CK pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d. Kasacinį skundą 2019 m. lapkričio 20 d. atsisakyta priimti.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
14. Apeliančių teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė 2012 m. gegužės 10 d. priimto CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo nuostatas. Apeliančių manymu, bendrojo naudojimo administratoriai, įskaitant ieškoves, kurie buvo paskirti terminuotam laikotarpiui ir atitiko CK 4.84 straipsnio 7 dalies reikalavimus, buvo paskirti tinkamai ir atsakovė privalėjo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį, pratęsiant jai administravimo terminą penkeriems metams, nesant CK 4.84 straipsnio 4 dalyje nustatytų pagrindų. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais skundo argumentais.
15. Sprendimai (2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) paskirti apeliantes administratorėmis priimti iki CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildomo 2012 m. gegužės 10 d. įstatymo Nr. XI-2005 įsigaliojimo (2013 m. sausio 1 d.). Šių įsakymų priėmimo metu galiojo CK redakcija, kurioje nebuvo įtvirtinta nuostatų, numatančių butų ir kitų savininkų dalyvavimo administratoriaus skyrimo procese. 2017 m. gruodžio 28 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ buvo ieškovių įgaliojimai pratęsti 1 metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d., terminuotam laikotarpiui. Abu įsakymai priimti neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią. Dėl to ieškovės, paskirtos ginčo daugiabučių namų administratorėmis 2012 m. įsakymais, nesant butų ir kitų patalpų savininko sprendimo, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos tvarkos 3 punkte nurodytų reikalavimų: būti atrinktam bendrojo naudojimo objekto administratoriumi nustatyta tvarka ir būti pasirinktam butų ir kitų patalpų savininkų.
16. Kadangi ieškovės administratorėmis buvo paskirtos iki teisinio reguliavimo pakeitimo, atsakovė, vadovaujantis CK 4.84 straipsnio 2 ir 3 dalimis (galiojančiomis nuo 2013 m. sausio 1 d.), turėjo pareigą iki Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. įsakymuose nustatyto termino pabaigos organizuoti ginčo namų savininkų balsavimą arba susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo ir bendrojo naudojimo objektų administratoriumi skirti tą administratorių, kurį pasirinks butų ir kitų patalpų savininkai, o šiems valios neišreiškus įgyvendinti jai įstatymo suteiktą teisę naujai paskirti administratorių.
17. Šiuo metu galiojančio CK 4.84 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, sprendimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo priima butų ir kitų patalpų savininkai, o jų pasirinktą administratorių skiria savivaldybės vykdomoji institucija. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkai nepasirenka administratoriaus, sprendimą dėl administratoriaus skyrimo priima savivaldybės vykdomoji institucija. Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimą raštu rengia ar susirinkimą dėl bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pasirinkimo šaukia savivaldybės vykdomoji institucija šio kodekso 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (3 dalis).
18. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytas teisinis reguliavimas nustato, jog Vilniaus miesto savivaldybė turėjo prievolę atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras dėl iki 2013 m. paskirtų administratorių, kurie buvo išrinkti neatsižvelgiant į butų ir kitų patalpų savininkų valią. Šioje byloje ginčijamas įsakymas buvo priimtas kaip naujo administratoriaus paskyrimo procedūrų vykdymo pasekmė, taigi, juo įgyvendinta atsakovės prievolė atlikti administratorių atranką pagal galiojančius teisės aktus ir vykdyti naujas administravimo paskyrimo procedūras.
19. Pasibaigus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymais nustatytam administravimo terminui ir esant teisiniam reguliavimui, kai nuo 2013 m. sausio 1 d. į administratoriaus paskyrimą buvo įtraukti butų ir kitų patalpų savininkai, kuriems suteikiama teisė išreikšti savo valią skiriant daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.84 straipsnis), o savivaldybei nustatoma pareiga šią valią įgyvendinant paskirti administratorių Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtintos Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo tvarka, dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ginčo atveju turėjo teisę inicijuoti naujų administratorių paskyrimo procedūras.
20. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog tais atvejais, kai administratorius paskiriamas terminuotam laikotarpiui ir atitinka CK 4.84 straipsnio 7 dalyje įtvirtintus reikalavimus, Vilniaus miesto savivaldybės administracija privalo taikyti CK 4.84 straipsnio 4 dalį ir pratęsti administravimo terminą 5 metams. Kaip jau minėta, 2012 m. gegužės 10 d. buvo priimtas CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. XI-2005. Pastarojo įstatymo Nr. XI-2005 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neterminuotam laikui paskirti bendrojo naudojimo objektų administratoriai savo veiklą vykdo iki 2014 m. liepos 1 d. Iki 2014 m. liepos 1 d. turi būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai.
21. Aptartų teisės normų analizė leidžia spręsti, jog, pirmiausia, po 2014 m. liepos 1 d. administratoriai turi būti skiriami Vyriausybės aprašo nustatyta tvarka, tokiu būdu užtikrinant, kad paskirti administratoriai atitiktų tikrąją butų ir kitų patalpų savininkų valią, būtų apsidraudę civilinės atsakomybės draudimu ir nebūtų susiję su šilumos, vandens, komunalinių paslaugų tiekėjais (CK 4.84 straipsnio 7 dalis). Antra, CK 4.84 straipsnio 2, 3, 4 ir 7 dalių nuostatos, išskyrus 4 dalies nuostatas dėl butų ir kitų patalpų savininkų teisės visais atvejais priimti sprendimą pakeisti bendrojo naudojimo objektų administratorių, taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamiems bendrojo naudojimo objektų administratoriams. Trečia, minėti CK pakeitimai taikomi administratoriams, kurie buvo paskirti neterminuotai.
22. Nagrinėjamu atveju apeliantės prieš įsigaliojant CK pakeitimams (iki 2013 m. sausio 1 d.), (2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. spalio 9 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo paskirtos administratorėmis 5 metų terminui. 2017 m. gruodžio 28 d. Administracijos direktoriaus įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl administravimo termino Vilniaus daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ apeliančių įgaliojimai pratęsti 1 metams, t. y. iki 2018 m. gruodžio 31 d.
23. Vertinant nustatytas aplinkybes CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2005 kontekste, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo daryti išvados, jog terminuotai paskirtam administratoriui šiuo atveju turėjo būti dar pratęstas administravimo terminas, kadangi apeliantės nurodomos CK 4.84 straipsnio 4 dalies nuostatos, susijusios su administratoriaus paskyrimo pratęsimu, nagrinėjamu atveju nėra aktualios: apeliantės administratorėmis buvo paskirtos iki 2013 m. sausio 1 d., terminuotai iki konkretaus termino. Aiškinimas, jog bendro naudojimo objektų administratoriaus paskyrimo terminas galėtų būti pratęstas CK 4.84 straipsnio 4 dalies pagrindu, jeigu gyventojai neišreiškė pageidavimo jį pakeisti ar negauta nusiskundimų, kuomet administratorius paskirtas iki CK 4.84 straipsnio pakeitimų ir jokia forma šiame procese nedalyvaujant butų ir kitų patalpų savininkams, sudarytų prielaidas paneigti įstatymo leidėjo tikslą – į administratoriaus paskyrimą įtraukti ir butų bei kitų patalpų savininkus, siekiant sudaryti sąlygas išreikšti savo valią dėl administratoriaus parinkimo.
24. Pažymėtina, jog šiam ginčui teisiškai reikšmingoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2019 m. spalio 17 d. sprendimu panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą ir ieškovių ieškinį atmetė nurodydamas, kad pagal CK 4.82, 4.83, 4.84, 4.85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo 5 straipsnį, iki 2014 m. liepos 1 d. turėjo būti paskirti šio įstatymo nustatyta tvarka ir šio įstatymo reikalavimus atitinkantys bendrojo naudojimo objektų administratoriai, atrinkti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 567 patvirtinto Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka. Šią išvadą teisėjų kolegija grindė aplinkybe, jog minimomis įstatymo nuostatomis nustatytas terminas savivaldybių vykdomosios institucijoms, iki kada jos turi pasiekti CK 4.82, 4.83, 4.84, 4,85 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatyme įtvirtintą rezultatą. Teisėjų kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta išvada, jog nagrinėjamam ginčui reguliuoti turi būti vadovaujamasi naujos redakcijos CK 4.84 straipsnio 4 dalimi ir sprendė, kad pirmosios instancijos teismas ieškovių administruojamų namų administravimo terminą penkeriems metams pratęsė nepagrįstai. Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, kad CK pakeitimo įstatymas įsigaliojo nuo 2013 m. sausio 1 d., vadinasi 2012 metų laikotarpiu administratoriais paskirtiems ieškovams ši norma, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti taikoma.
25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 17 d. sprendime nustatytos aplinkybės nurodytoje civilinėje byloje laikytinos prejudiciniais faktais, kurių iš naujo įrodinėti nereikia (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
26. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis pasikeitusiu teisiniu reguliavimu, skundžiamame sprendime pagrįstai sprendė, jog ieškovės neįrodė, kad atsakovė kaip vykdomoji institucija, priimdama įsakymą dėl namo administratoriaus skyrimo, veikė neteisėtai, pažeidė teisės aktuose įtvirtintą tvarką.
27. Taip pat apeliantės teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė netinkamai organizavo balsavimo procedūras ar pateikė informaciją apie paslaugų tarifus, neatitinkančių tikrovės, nėra. Apeliantės teigia, kad teismas visiškai nevertino byloje esančių dokumentų, kurie buvo jų pateikti ir įrodantys, jog informacija apie paslaugų tarifus buvo pateikta kaip neatitinkanti tikrovės ir klaidinanti.
28. Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašas numato (11 punktas), kad savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame sąraše turi būti nurodyta: 1) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, vardas ir pavardė arba pavadinimas; 2) asmens, pretenduojančio teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patirtis bendrojo naudojimo objektų administravimo ir (ar) pastatų naudojimo ir priežiūros srityje; 3) asmens nurodytas bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugos tarifas (priklausomai nuo daugiabučio namo naudingojo ploto: iki 1 000 kv. metrų; nuo 1 000 iki 3 000 kv. metrų; 3 000 ir daugiau kv. metrų); 4) kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių (nurodoma informacija iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos).
29. Nagrinėjamu atveju balsavimo biuleteniuose butų ir kitų patalpų savininkams buvo pateikta informacija, nurodant administratoriaus pavadinimą, patirtį, pretendentų siūlomus administravimo paslaugų tarifus, atsižvelgiant į daugiabučio namo naudingą plotą, bei buveinės adresą. Teisėjų kolegijos vertinimu, duomenys balsavimo biuleteniuose atitinka aprašo 11 punkte nurodytus duomenis, kurie įtraukiami į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą.
30. CK 4.84 straipsnio 9 dalis numato, kad maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką nustato savivaldybės taryba. Taigi savivaldybių tarybos turi pareigą patvirtinti bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir maksimalų administravimo tarifą. Savivaldybės vykdomoji institucija sprendime (administracijos direktoriaus įsakyme) dėl administratoriaus skyrimo nurodo administruoti skiriamo daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifą, kuris turi neviršyti savivaldybės nustatyto maksimalaus administravimo tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos patvirtintą bendrojo naudojimo objektų administravimo maksimalaus tarifo apskaičiavimo tvarką ir tokį, koks nurodytas deklaracijoje ir sąraše, priklausomai nuo daugiabučio namo naudingo ploto (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5, 20, 21 punktai). Asmenys, pretenduojantys teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, patys apsiskaičiuoja konkretų administravimo tarifą, jį nurodo deklaracijoje, būtent šis kriterijus turi būti išviešintas gyventojams, priimantiems sprendimą dėl administratoriaus pasirinkimo, o savivaldybės, rengdamos administracijos direktoriaus įsakymą dėl administratoriaus skyrimo, nagrinėdamos asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, pateiktus dokumentus, patikrina, kad pretendento siūlomas daugiabučio namo administravimo tarifas neviršytų savivaldybės tarybos patvirtinto maksimalaus administravimo tarifo (Bendrojo naudojimo objektų administratoriaus atrankos ir skyrimo tvarkos aprašo 5 punktas). Pažymėtina, kad mokėjimai ir įmokos, susijusios su bendrosios dalinės nuosavybės išlaikymu, priklauso nuo konkretaus namo, sutarties, sudarytos dėl konkrečių paslaugų teikimo, ir (ar) butų kitų patalpų savininkų priimtų sprendimų.
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė tinkamai į balsavimo biuletenius perkėlė administratorių deklaracijose nurodytus duomenis dėl taikomų tarifų. Įrodymų, kad balsavimo biuleteniuose pateikti duomenys yra neteisingi, nėra. Ieškovės apeliaciniame skunde pateikia bendrų komercinės veiklos principų analizę, remiasi Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu, Reklamos įstatymu, Paslaugų įstatymu, tačiau pažymėtina, kad informacija, kurią atsakovė nurodė biuleteniuose apie atrinktus administratorius, yra ieškovių atsakovei pateikta informacija. Ieškovės pačios pasirinko, kokią informaciją teikti. Ieškovės neteikė siūlymų įtraukti į balsavimo biuletenį naujų papildomų duomenų ar pagal konkrečius kriterijus pakeisti duomenų apskaičiavimo tvarką. Be to, pažymėtina, kad biuleteniuose apie visus pasirinktinus paslaugos teikėjus suteikiama vienoda informacija. Paslaugų vartotojui yra aktuali administravimo paslaugų kaina, kuri yra nurodyta ginčijamuose balsavimo biuleteniuose.
32. Pažymėtina, jog aprašo 11.4 punktas numato, jog savivaldybės vykdomosios institucijos interneto svetainėje skelbiamame Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąraše nurodoma kita naudinga papildoma informacija, galinti lemti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimą pasirenkant administratorių. Nuostata detalizuoja, kad informacija nurodoma iš asmens pateiktos deklaracijos II skyriaus 4 pastraipos. Deklaracijos II skyriaus 4 pastraipoje nustatyta pateiktina informacija, nurodant, kad gali būti teikiama taip pat ir kita patalpų savininkams reikšminga informacija. Toks reguliavimas patvirtina, kad administratorius, norėdamas, jog papildoma informacija būtų pateikta balsavimo biuletenyje, turi informaciją nurodyti deklaracijoje. Informaciją, teikdamas prašymus teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, turi nurodyti asmuo, pretenduojantis būti įrašytas į Asmenų, pretenduojančių teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas, sąrašą.
33. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nenustatyta, kad atsakovė biuleteniuose pateikė klaidinančią ir neatitinkančią tikrovės informaciją apie ieškovių paslaugų pobūdį ir kainą. Teisėjų kolegijos vertinimu, jeigu ieškovės siekė teikti daugiau informacijos apie save, jos galėjo tiesiogiai bendrauti su daugiabučių namų gyventojais, teikti savivaldybės administracijai pasiūlymus apie tarifus ar papildomą informaciją.
34. Ieškovės taip pat teigia, kad administravimo paslaugų tarifas apskritai negali būti siejamas su pastato naudinguoju plotu. Ieškovės remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-313/2018. Pažymėtina, kad minimoje byloje buvo sprendžiamas kito pobūdžio ginčas, nagrinėjama, kokiu būdu turi būti apskaičiuojama butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus, ar į šiuos plotus turi būti įskaičiuojamas rūsio patalpų plotas bei faktiškai esančių neregistruotų patalpų plotas nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Minimoje nutartyje nėra pasakyta, jog nustatant administravimo paslaugų tarifą negalima remtis patalpų naudinguoju plotu. Ieškovės nenurodė, jokių ploto neatitikimų, kurie galėjo būti reikšmingi vertinant ieškovių administruotuose namuose taikytus tarifus.
35. Ieškovės tvirtindamos, kad informacija apie administravimo paslaugų tarifus buvo klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės, nenurodė, kokias konkrečiai teisės aktų nuostatas atsakovė pažeidė ir kaip konkrečiai balsavimo biuleteniuose pateikta informacija galėjo paveikti daugiabučių namų bendro naudojimo objektų savininkų pasirinkimą balsuojant dėl administratoriaus kandidatūros.
36. Teisėjų kolegijos anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).
Dėl procesinės bylos baigties
37. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovių ieškinį, tinkamai taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, susijusias su namo administratoriaus paskyrimu, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
38. CPK 93 straipsnyje reglamentuojamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovių apeliacinį skundą, ieškovėms neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.